Teikimas Nr. T-374-1053/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35479-2016-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.7.; 2.5.16. 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Rasai Rimeikienei,

nuteistajam J. Ž.,

išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) probacijos nutraukimo prieš terminą.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu J. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. Ž. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie vaikų ugdymo įstaigų. 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. Ž. pakeistos probacijos sąlygos, nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje pakeistas į dalyvavimą individualiose psichologo konsultacijose (b. l. 40). Bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 15 d.

2020 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad J. Ž. elgesį Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. lapkričio 23 d. 2015 m. gruodžio 17 d. Pagal teisės pažeidėjo OASys vertinimo metodiką asmens rizika ateityje nusikalsti yra žema – 25 balai iš 168. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b. l. 47), nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti (b. l. 48-50). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neužfiksuota įpareigojimų, draudimų pažeidimų, asmuo tinkamai dalyvaudavo individualiose psichologo konsultacijose (b. l. 23). Nuteistasis yra pensininkas, jam nustatytas 50 procentų neįgalumas (b. l. 54 ). Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. faktiškai atliko ¾ probacijos termino (terminas suėjo 2020 m. vasario 15 d.) ir jo elgesys rodo, jog probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolimesnės probuojamojo priežiūros, vadovaudamiesi LR Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, LR baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi bei 3621 straipsnio 1 dalimi, siūlo probuojamojo J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. priežiūrą nutraukti prieš terminą.

Lietuvos probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Su nuteistuoju nuolat bendrauja, jis linkęs bendradarbiauti, lankosi pas psichologę. Nuteistasis nelabai pripažįsta padarytos veikos, kažką prisimena, bet nepripažįsta. Psichologė su juo daugiausia bendrauja, ji ir rekomendavo kreiptis į teismą dėl probacijos nutraukimo.

Nuteistasis J. Ž. prašė teikimą tenkinti. Teigė nepadaręs nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas. Pas psichologę lankosi, jam reikalingos konsultacijos. Dabar taikomi apribojimai trukdo išvažiuoti iš Vilniaus, norėtų pabūti gamtoje, grybauti.

Prokuroras nurodė, kad neprieštarauja teikimui, pažeidimų asmuo nepadarė, įpareigojimus vykdo, lankėsi konsultacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui aprobuojamajam - du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. 

Iš teismui prie teikimo pateiktos nuteistojo J. Ž. asmens bylos ir Lietuvos probacijos tarnybos teikimo matyti, kad J. Ž. 2020 m. vasario 15 d. faktiškai atliko ¾ probacijos termino. Lygtinio paleidimo metu J. Ž. tinkamai vykdė probacijos sąlygas ir teismo paskirtus įpareigojimus, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių pažeidimų/nusižengimų taip pat nėra padaręs. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo rizika- žema (25 balų iš 168 galimų). Taigi J. Ž. atitinka formalius įstatyme numatytus probacijos nutraukimo prieš terminą kriterijus.

Įstatyme įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą. Teismas atsižvelgia ne tik į formalius kriterijus, bet ir į tai, ar probacijos tikslai bus pasiekti, ją nutraukus prieš terminą. 

Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvirtintas probacijos tikslas - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. J. Ž. nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Todėl nėra galimybės įsitikinti, ar probuojamojo resocializacija yra iš tiesų veiksminga. Probacijos įstatyme įtvirtintas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principas, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. J. Ž. nuteistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pastarąja veika kėsintasi į mažamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.  Pažymėtina, kad J. Ž. skirti itin švelnūs įpareigojimai, kurie reikšmingai nevaržo nuteistojo laisvės. Priešingai, jis pats pripažino, kad psichologės konsultacijos jam yra reikalingos, psichologės konsultacijų naudą pabrėžė ir Probacijos tarnybos atstovė. Kaip vienintelį ribojimą J. Ž. nurodė negalėjimą išvykti iš Vilniaus. Tačiau pažymėtina, kad nuteistajam nedraudžiama išvykti, jis tik turi gauti leidimą iš bausmę vykdančios institucijos. Taigi šis draudimas, nors ir sukelia papildomų nepatogumų, tačiau esmingai neriboja nuteistojo teisių.

Įvertinus nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas J. Ž., pobūdį ir pavojingumą, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo, spręstina, kad probacijos tikslams pasiekti vis tik tikslinga nenutraukti įpareigojimo dalyvauti psichologo konsultacijose bei draudimo lankytis prie vaikų ugdymo įstaigų tolimesnio vykdymo. Pats J. Ž. šių ribojimų neįvardijo, kaip neproporcingų ir nereikalingų. Šių ribojimų nutraukimas, teismo vertinimu, nesant visiškai įsitikinus, kad tolimesnė probuojamojo resocializacija nebereikalinga, pažeistų minėtą probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principą. Todėl teismas daro išvadą, kad nors J. Ž. elgesys probacijos vykdymo metu vertintinas pozityviai, tačiau, visgi nutraukus tolimesnę probuojamojo J. Ž. priežiūrą probacijos tikslai gali likti nepasiekti, todėl Lietuvos probacijos tarnybos teikimas netenkintinas. 

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl J. Ž. probacijos nutraukimo prieš terminą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Ugnė Gailiūnienė