Civilinė byla Nr. e2-1075-640/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01103-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.; 3.2.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Jadvygai Lukševičei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Linui Ališauskui,

atsakovės atstovui advokatui Audriui Biguzui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydama priteisti 53 892,91 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. mokestinį laikotarpį, 2 910,21 Eur delspinigių už 2020 m. mokestinį laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-04-29 sprendimu Nr. T2–91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 6 p. nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą – turi atsakyti pagal įstatymus.

3.       Atsakovė yra valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nevykdanti savo įsipareigojimų: pagal parengtas žemės nuomos mokesčio deklaracijas skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių. Atsakovei 2020-09-17 įsakymu Nr. AD1-999 (toliau-Įsakymas) buvo padidintas žemės nuomos mokestis, kuris atsakovei buvo įteiktas 2020-09-23 raštu Nr.(4.37)-R2-2551. 

4.       Pagal Aprašo 45 p. mokesčio mokėtojo (atsakovės) sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti, o pagal Aprašo 48 p. kai mokesčio mokėtojui yra apskaičiuoti delspinigiai, pirmiausia iš sumokamos sumos dengiami delspinigiai ir likusia įmokos suma dengiamas žemės nuomos mokestis. Pagal Aprašo 46 p. už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas (mokestinių metų lapkričio 16 d.). Delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius.

5.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškinys negali būti tenkinamas, nes Įsakymas dalyje dėl nuomojamos Žemės sklypo dalies (o kartu ir pastato ir/ arba statinio) įtraukimo į 2020 m. rugsėjo 17 d. nenaudojamos kitos paskirties išnuomotos žemės sklypų ar laikinai neišnuomotos, bet faktiškai naudojamos, valstybinės žemės Klaipėdos mieste sąrašą (toliau-Sąrašas) prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Atsakovė teigia, jog ieškinys taip pat negali būti tenkinamas, nes Įsakymas dalyje dėl nuomojamos žemės sklypo dalies (o kartu ir pastato ir/ arba statinio)  įtraukimo į Sąrašą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. Be to, priimant Įsakymą ieškovės administracijos vadovas veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus). Nuomojama žemės sklypo dalis į sąrašą įtraukta nepagrįstai, nes dar iki Įsakymo priėmimo, nuomojama žemės sklypo dalis buvo sutvarkyta.

6.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas pateikė prašymą tuo atveju, jei ieškinys būtų patekintinas visiškai ar iš dalies, išdėstyti sprendimo vykdymą dvejiems metams. Nurodė, jog atsakovė yra asociacija, kuri yra ne pelno siekiant organizacija ir jos finansinės padėtis neleidžia iš karto sumokėti visą mokesčio sumą.

7.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo tokiam atsakovės prašymui ir nurodė, jog ieškovė siekdama kompromiso, sutinka, kad sprendimu priteista suma būtų išdėstyta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės  

8.       Byloje nustatyta, kad atsakovei 2005-10-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Atsakovei už mokestinus 2020 m. ieškovė apskaičiavo ir nurodė sumokėti  53 892,91 Eur nuomos mokesčio (Valstybinio žemės nuomos mokesčio deklaracija).

9.       Nuomojamos Žemės sklypo dalies mokestis nustatomas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais (10 sutarties punktas). 2017-11-23 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-288 “Dėl nenaudojamos kitos paskirties žemės Klaipėdos mieste nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamos kitos paskirties žemės Klaipėdos mieste nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis šio aprašo nuostatomis 2020-09-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-999 „Dėl nenaudojamos kitos paskirties žemės Klaipėdos mieste sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) atsakovei nuomojamas sklypas įtrauktas į nenaudojamos kitos paskirties išnuomotos žemės sklypų ar laikinai neišnuomotos, bet faktiškai naudojamos, valstybinės žemės Klaipėdos mieste sąrašą. Sąraše nurodyta, jog atsakovės nuomojamas sklypas neprižiūrimas, žolės aukštis apie 1,50 m ir daugiau (pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.4. punktą žolės pjovimo periodiškumas 3 kartai vasaros sezone), žemės sklype yra statybiniai poliai, kurie yra neprižiūrimi, netvarkomi, statybos darbai nepabaigti (4.1, 4.2 punktai). Apie tai, jog nuomojamas valstybinės žemės sklypas yra įtrauktas į tokį sąrašą, atsakovei buvo pranešta 2020-09-23 raštu.

10.       Nustatyta, jog atsakovė nuomos mokesčio už 2020 metų mokestinį laikotarpį nėra sumokėjusi.

Dėl atsakovės prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį  

11.       Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.551, 6.552 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis, LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Mokestis yra apskaičiuojamas nuo žemės vertės pagal nustatytą tarifą, kurie nurodyti Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje.

12.       Atsakovės nuomojamas žemės sklypas Įsakymu buvo įtrauktas į nenaudojamos kitos paskirties išnuomotos žemės sklypų ar laikinai neišnuomotos, bet faktiškai naudojamos, valstybinės žemės Klaipėdos mieste sąrašą. Tokiu būdu atsakovei priklausantis mokėti nuomos mokestis buvo apskaičiuotas pagal padidintą tarifą.

13.       Atsakovė nurodo, jog ieškinys negali būti tenkinamas, nes Įsakymas dalyje dėl nuomojamos žemės sklypo dalies (o kartu ir pastato ir/ arba statinio) įtraukimo į 2020 m. rugsėjo 17 d. nenaudojamos kitos paskirties išnuomotos žemės sklypų ar laikinai neišnuomotos, bet faktiškai naudojamos, valstybinės žemės Klaipėdos mieste sąrašą (toliau-Sąrašas) prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Atsakovė teigia, jog ieškinys taip pat negali būti tenkinamas, nes Įsakymas dalyje dėl nuomojamos žemės sklypo dalies (o kartu ir pastato ir/ arba statinio) įtraukimo į Sąrašą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. Be to, priimant Įsakymą ieškovės administracijos vadovas veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus).

14.       Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovei kyla ne tik aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindu, bet ir pagal valstybinės žemės nuomos 2005-10-06 sutartį Nr. N21/2005-0173. Atsakovė pripažįsta, jog mokesčio už 2020 m. mokestinį laikotarpį nėra sumokėjusi. Atsakovė savo prievolės nevykdymą pateisina Įsakymo neteisėtumu.

15.       Teismas nurodo, jog 2020-09-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-999 „Dėl nenaudojamos kitos paskirties žemės Klaipėdos mieste sąrašo patvirtinimo“, pagal kurį atsakovei nuomojamas sklypas įtrauktas į nenaudojamos kitos paskirties išnuomotos žemės sklypų ar laikinai neišnuomotos, bet faktiškai naudojamos, valstybinės žemės Klaipėdos mieste sąrašą, nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

16.       Šis Įsakymas galėjo būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šį sprendimą dienos. Atsakovė šio Įsakymo teisėtumo ir žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą neginčijo įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytu terminu.

17.       Be to, atsakovei apie Įsakymo priėmimą buvo žinoma iš ieškovės 2020-09-23 rašto, kurį taip pat atsakovė turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos.

18.       Taip pat iš byloje pateikto ieškovės 2021-11-09 rašto atsakovei, matyti, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu išbraukti iš nenaudojamos kitos paskirties valstybinės žemės sąrašo jos nuomojamą sklypą, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, nes 2020 metais žemės sklypo dalis atitiko Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus. Šis atsakymas taip pat galėjo būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

19.       Atsakovė nei vieno iš aukščiau nurodytų raštų neginčijo ir jų neskundė. Todėl Įsakymo teisėtumo klausimas negali būti ginčo objektu šioje byloje ir atsakovės argumentai, jog nepaisant to, jog ji neginčijo minėto Įsakymo, jo teisėtumas turi būti vertinamas šioje byloje, yra nepagrįsti ir atmestini.

20.       Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu motyvuoja, tuo, jog iki Įsakymo priėmimo jos nuomojamas sklypas buvo sutvarkytas. Vien tai, jog atsakovė 2020-08-19 sudarė rangos sutartį dėl krūmų šalinimo ir nendrių pjovimo, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog iki Įsakymo priėmimo sklypo sutvarkymo darbai buvo atlikti. Pažymėtina, jog atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra už žemės sklypo sutvarkymo darbus buvo surašyti 2021-09-25, t. y. po Įsakymo (2021-09-17) surašymo. Tai, jog iki Įsakymo priėmimo sklypas buvo sutvarkytas, nepatvirtina ir byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes aplinkybės yra konstatuotos 2021-10-14 dieną.

21.       Tokiu būdu įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 53 892,91 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. mokestinį laikotarpį.

Dėl delspinigių ir palūkanų

22.       Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Vadovaujantis šalių sutarties 13 punktu, už sutarties pažeidimus šalys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 46 punktą už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas (mokestinių metų lapkričio 16 d.). Delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius (nagrinėjamu atveju 0,03 procento). Atsakovė argumentų dėl delspinigių dydžio nepateikė ir jų neginčijo. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 2 910,21 Eur dydžio delspinigiai (už 180 dienas iki ieškinio pareiškimo). 

23.       Pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos – 56 803,12 Eur (53892,91 Eur + 2910,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo  

24.       Atsakovė prašo ieškinio tenkinimo atveju išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams, motyvuodama tuo, jog jos finansinė padėtis yra sudėtinga.

25.       Teismas, vertindamas sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumą, turi atsižvelgti ir įvertinti ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, turtinę padėtį ir vertinti, ar teismo sprendimo įvykdymas nepažeis kitos šalies interesų.

26.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

27.       Nors atsakovės atstovas tokį prašymą žodžiu išdėstė teismo posėdžio metu ir byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės argumentus, teismas įvertinęs tai, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja ir sutinka, kad teismo sprendimu priteista suma būtų išdėstyta, tenkina šį prašymą ir priteistos sumos – 56 803,12 Eur sumokėjimą išdėsto 24 mėnesiams, nurodant mokėti kas mėnesį po 2366,80 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal CPK 96 straipsnį pašto išlaidos nepriteisiamos.

29.       Ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidų byloje.

30.       Ieškovė teikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 1077 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ (j. a. k. 290649150) 53 892,91 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 91 ct) nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. mokestinį laikotarpį, 2 910,21 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų ir 21 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos – 56 803,12 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų 12 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) naudai.

Sprendimo vykdymą dėl priteistos 56 803,12 Eur sumos išdėstyti 24 mėnesiams, įpareigojant  atsakovę Lietuvos sporto draugiją „Žalgiris“ (j. a. k. 290649150) kas mėnesį mokėti po 2 366,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 80 ct) ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) naudai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ (j. a. k. 290649150) 1077 Eur (vieną tūkstantį septynias dešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.  

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė