Civilinė byla Nr. e2-183-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4588-603/2019, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašyme UAB „Čelta“ nurodė, kad vadovavosi UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita Nr. N-07-105 su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte (3 mln. Lt), todėl 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartyje Nr. 031-93418 įrašyta sąlyga dėl preliminarios vertinimo ataskaitos buvo neaktuali ir jos nereikėjo vykdyti. 2008 m. balandžio 18 d. pasirašytas hipotekos lakštas su įrašu „įkeičiamo turto vertė šalių susitarimu yra 3 000 000 Lt“. Vėliau UAB „Čelta“ sužinojo, kad AB bankas Snoras nuo pat pradžių vadovavosi 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kuriame žemės sklypo vertė nustatyta 3 mln. Lt su pastaba, kad žemės sklypas yra jau įrengtas, sudalintas sklypeliais, įrengti privažiavimo keliai, infrastruktūra, t. y. vadovavosi būsima žemės sklypo verte. Visi teismai sprendė, kad kreditas suteiktas pagal 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, tačiau šio vertinimo UAB „Čelta“ nežinojo ir juo nesivadovavo. Apie šį vertinimą, kredito gavėjas sužinojo 2008 m. pabaigoje, kai 2008 m. rugpjūčio 4 d. iš banko buvo atleistas R. Š.
3. UAB „Čelta“ prašė atnaujinti procesą dėl sutarties sąlygų reikšmės – tikroji sutarties reikšmė buvo kreditavimas 2007 m. gegužės 28 d., o ne 2008 m. sausio 31 d. vertinimu. UAB „Čelta“ pastebėjo, kad teisingai išspręsti ginčą galima tik apklausus S. V., R. Š., notarę V. J. ir vertinimą pateikusius žemės sklypo pardavėjus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad UAB „Čelta“ pakartotinai teikia iš esmės analogiško turinio prašymus dėl proceso atnaujinimo, pakeisdama sakinių formuluotes ar konstrukcijas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-4259-619/2019 nustatyta, kad naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pareiškėja nurodė tai, kad 2018 m. pabaigoje sužinojo, jog hipotekos lakšte turto vertė buvo sąmoningai nurodyta 3 mln. Lt siekiant, kad kredito gavėjas nesuprastų, jog ima kreditą kitomis sąlygomis, nei sutarta sutartimi. Kredito gavėjas turto vertę suprato, kaip nustatytą 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o bankas – kaip nustatytą 2008 m. sausio 31 d. vertinimu.
6. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis yra įsiteisėję.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį.
8. UAB „Čelta“ pažymi, kad teismas nepasisakė dėl nurodytų naujų aplinkybių (notaro veiksmų, tikrosios sąlygos reikšmės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio pagrindu). Teismas absoliučiai nesigilino nei į pateiktą prašymą, nei į kitus prašymus. Pasak UAB „Čelta“, tai rodo teisėjo nenorą nagrinėti bylą iš esmės. Kredito ekspertė nė karto nebuvo apklausta. UAB „Čelta“ pažymi, kad esmė yra ta, jog bankas nekreditavo 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o kažkodėl kreditavo 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurio kredito gavėjas nežinojo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, teismas turėjo tik patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
14. Taigi, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Siekiant nustatyti, ar UAB „Čelta“ šiuo atveju pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.
15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme, 2019 m. spalio 11 d. prašyme, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „Čelta“ nurodė, kad apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis suteiktas kreditas, nežinojo ir toks kredito gavėjo suklaidinimas buvo įvykdytas sąmoningai. Taigi, UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
16. UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismas nepasisakė dėl notaro veiksmų, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tai, kad UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodo papildomų argumentų, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja atskirajame skunde patvirtina, jog esmė yra tai, kad bankas kreditą suteikė, vadovaudamasis ne 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kurio kredito gavėjas nežinojo. Ši UAB „Čelta“ esmine nurodoma aplinkybė kartojama ne viename UAB „Čelta“ teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą pagrįstai įvertino kaip pakartotinį bei negalimą pateikti (CPK 374 straipsnis).
17. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nesąžiningai pareikšto prašymo atnaujinti procesą
18. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (2019 m. su minėtais prašymais UAB „Čelta“ kreipėsi kiekvieną mėnesį po kelis kartus). Dalį prašymų buvo atsisakyta tenkinti, t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Dalis nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „Čelta“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisydama tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „Čelta“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „Čelta“ ir toliau teikia teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo.
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 pareiškėjai UAB „Čelta“ išaiškino, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „Čelta“ vadovui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Nepaisydama šioje nutartyje išaiškintos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė iš esmės tapataus turinio prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesulaukusi kaip bus išspręsti kiti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai rodo, kad UAB „Čelta“ savo procesinėmis teisėmis (kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje) naudojasi nesąžiningai (ne pagal paskirtį), t. y. piktnaudžiauja šia savo teise, todėl UAB „Čelta“ skirtina 100 Eur dydžio bauda, kuri išieškotina iš UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Č. asmeninių lėšų (CPK 103 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina, kad nustačius pakartotinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį po šios nutarties priėmimo, pareiškėjai UAB „Čelta“ vadovui gali būti skirta didesnė bauda (kaip minėta, CPK numato galimybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki 5 000 Eur dydžio baudą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.
Teisėja Agnė Tikniūtė