Civilinė byla Nr. 2-189-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01949-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.2.3.6.1.1.3.; 3.5.14.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties sustabdyti prašymų išduoti vykdomuosius raštus nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl tarp bylos šalių sudarytos koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.
2. Kauno apygardos teismas 2012-06-13 nutartimi (t. 5, b. l. 150–153) patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria šalys suderino įsiskolinimo dydį, jo dengimo tvarką ir išieškojimo eiliškumą.
3. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą, pateikdama prašymus išduoti vykdomuosius raštus dėl 43 509,76 Eur dydžio koncesijos mokesčio už 2014 m. III ketvirtį (t. 9, b. l. 100–102), 220 312,80 Eur dydžio koncesijos mokesčio už 2014 m. IV ketvirtį (t. 9, b. l. 17–19), 138 101,82 Eur dydžio koncesijos mokesčio už 2015 m. II ketvirtį (t. 9, b. l. 3–5), 123 756,87 Eur dydžio koncesijos mokesčio už 2015 m. III ketvirtį (t. 8, b. l. 121–123) išieškojimo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.
4. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti ieškovės ir atsakovės sudarytą koncesijos 2005-08-01 sutartį Nr. 1717, ginčo koncesijos sutarties 7 skyriaus 7.1 punkte nurodytu koncesijos laikotarpiu laiku mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus šioje koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Koncesijos sutarties 39.1 punkte nustatyta, kad koncesijos mokestis mokamas už praėjusį ketvirtį per 30 dienų, ieškovei pateikus sąskaitą atsakovei nurodant ieškovės apskaičiuotą koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių kiekį ir mokėtiną koncesijos mokesčio sumą.
5. Kauno apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi (t. 11, b. l. 52–54) atmetė ieškovės prašymus išduoti vykdomuosius raštus, padaręs išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, taigi ieškovės reikalavimas apmokėti PVM sąskaitas faktūras spręstinas ginčo teisena atskiroje byloje.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-29 nutartimi (t. 11, b. l. 172–177) Kauno apygardos teismo 2016-04-14 nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis teismas  pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vien konstatavęs faktą dėl tarp šalių kilusio (vykstančio) kito ginčo, nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovės prašymas išduoti vykdomuosius raštus iš esmės yra nepagrįstas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant ankstesnį ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovės prašymas buvo pareikštas dar nesuėjus taikos sutarties 6 punkte numatytam terminui dėl komisijos koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti sudarymo, be to, atsakovė dar nebuvo iškėlusi klausimo dėl koncesijos sutarties 39.2 punkto, kuris numato sąskaitų apmokėjimą nepaisant kilusių ginčų, galimo ydingumo. Dėl to sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2016-10-14 nutartimi (t. 11, b. l. 183–185) sustabdė ieškovės prašymų išduoti vykdomuosius raštus nagrinėjimą.
8. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra iškeltos civilinės bylos dėl mokėtinų koncesijos mokesčių, vienoje iš jų tiesiogiai prašoma pripažinti, kad nagrinėjamu atveju aktualiose PVM sąskaitose faktūrose koncesijos mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai, taip pat pripažinti koncesijos sutarties 39.2 punktą negaliojančiu. Teismo vertinimu, ieškovės prašymų išduoti vykdomuosius raštus nagrinėjimas yra negalimas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-583-657/2016 pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo AB DNB bankas, dėl netesybų priteisimo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl neteisėtai priskaičiuotų koncesijos mokesčių, vienkartinės išmokos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, nes minėtos bylos yra tiesiogiai susijusios (CPK 163 str. 3 p., 646 str. 3 d.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Kamesta“ atskirajame skunde (t. 12, b. l. 3–9) prašo Kauno apygardos teismo 2016-10-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė priversta sistemingai kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, atsakovei nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, ir visais atvejais vykdomasis raštas buvo išduotas tik po to, kai šį klausimą išspręsdavo apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje yra pateikęs išaiškinimus, kad sąskaitų dėl koncesijos mokesčio ginčijimas nėra bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo dalyku ir nepaneigia nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, privalomumo ir vykdytinumo.
2. Teismo sprendimas sustabdyti ieškovės prašymų išduoti vykdomuosius raštus nagrinėjimą iš esmės paneigia teismo sprendimo teisinės galios ir įsiteisėjusio sprendimo stabilumo požymį. Vykdomojo rašto išdavimui teismas nepagrįstai taikė sustabdymo instituto taisykles, kurios taikytinos bylos nagrinėjimo sustabdymui.
3. Ieškovė kelerius metus negauna iš atsakovės koncesijos mokesčių, pastarajai inicijuojant vis naujus teismo procesus. Todėl atsakovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tokie atsakovės veiksmai gali sužlugdyti ieškovės įmonę. Atsakovės iškeltose bylose ginčijamas tik koncesijos mokesčio dydis, o ne pareiga šį mokestį mokėti, todėl skundžiama teismo nutartimi ieškovės teisės neproporcingai suvaržomos.
4. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota – neaišku, apie kokias konkrečias nagrinėjamas kitas civilines bylas kalbama, kokią konkrečią reikšmę šios bylos turi vykdomojo rašto išdavimo klausimo sprendimui.
5. Teismas neįvykdė apeliacinio teismo nurodymų, duotų grąžinant vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo, ir vėl nemotyvavo priimto procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apeliacinės instancijos teismą prašyti, kad jis pats išspręstų vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš esmės.
10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. 12, b. l. 13–20) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Ieškovės prašymai išduoti vykdomuosius raštus susiję su po taikos sutarties sudarymo susiformavusiais teisiniais santykiais, todėl tokie vykdomieji raštai apskritai negalėtų būti išduoti.
2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo nagrinėjamoje byloje nustatytais precedentais. Nei vienoje ieškovės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl prašymų išduoti vykdomuosius raštus nagrinėjimo sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
3. Ieškovė nuo pat koncesijos sutarties sudarymo šią sutartį vykdė netinkamai, išrašinėdavo nepagrįsto dydžio sąskaitas, todėl atsakovės veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu savo teisėmis. Ieškovės teiginiai dėl neva savo sąskaita dengiamų koncesijos ruožo eksploatavimo išlaidų nepagrįsti, nes dėl ieškovės įvykdytų esminių koncesijos sutarties pažeidimų minėtoji sutartis šiuo metu jau yra nutraukta ir koncesijos ruožas eksploatuojamas pačios atsakovės, ką patvirtina prie atsiliepimo pridedami dokumentai.
4. Teismo nutartis negali būti laikoma nemotyvuota vien dėl to, kad teismas joje nepaminėjo vienos iš susijusių civilinių bylų numerių. Ieškovei yra gerai žinoma apie šias bylas, nes ji yra tiek civilinės bylos Nr. e2-1406-480/2016, tiek civilinės bylos Nr. 2-583-657/2016 šalis.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė ieškovės prašymų išduoti vykdomuosius raštus byloje sudarytos taikos sutarties pagrindu nagrinėjimą, kol bus teismine tvarka išspręsti kiti tarp šalių kilę ginčai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad klausimas dėl vykdomųjų raštų išdavimo yra tiesiogiai susijęs su civilinėmis bylomis dėl koncesijos mokesčių tinkamo apskaičiavimo, koncesijos sutarties tam tikrų sąlygų galiojimo, todėl nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo pagrindą. Šioje teisės normoje pasakyta, kad byla privalo būti sustabdyta jeigu jos negalima nagrinėti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, savo nesutikimą argumentuoja anksčiau nagrinėjamoje byloje pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) privalomumu, kelia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepakankamo motyvavimo klausimą. Atsižvelgiant į užsitęsusį šio procesinio klausimo sprendimą, apeliantė taip pat prašo apeliacinės instancijos teisme pasisakyti iš esmės dėl vykdomųjų raštų išdavimo.
12. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
13. Kaip grąžindamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui apsvarstyti iš naujo 2016-06-29 nutartyje jau akcentavo Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjamoje byloje teismų nutartimis anksčiau spręsti vykdomųjų raštų išdavimo klausimai, priešingai nei tvirtina apeliantė, precedentinės galios neturi. Tuose procesuose apeliantės prašymai išduoti vykdomuosius raštus buvo analizuoti kitais, bei nagrinėjamoje byloje, teisiniais bei faktiniais aspektais, t. y. ar vykdomieji raštai gali būti išduoti pateikus ir nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, ar taikytinas ieškinio senaties terminas delspinigiams, dėl kurių susitarta taikos sutartyje, ir pan. Pažymėtina kad prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimo kiekvienu atveju turi būti išsprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją bei konkrečias faktines aplinkybes, patikrinant, ar vykdomos taikos sutarties sąlygos, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdomos, tai dėl kokios priežasties, ar konkretus taikos sutarties susitarimas (sąlyga) gali būti įgyvendintas per priverstinio sprendimo vykdymo institutą.     
14. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymai išduoti vykdomuosius raštus siejami su taikos sutarties 6 punkto nuostata, nukreipta į koncesijos sutarties vykdymą ateityje, ir numatančia atsakovės įsipareigojimą toliau tinkamai vykdyti koncesijos sutartį bei laiku mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus, taip pat šalių įsipareigojimą iki 2012-10-30 sudaryti komisiją (tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, įtraukiant ir DNB banką) koncesijos sutartyje nustatytai koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti. Apeliantė, savo nuožiūra apskaičiavusi po taikos sutarties sudarymo susidariusius einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus, pateikė prašymus teismui išduoti vykdomuosius raštus dėl šių jos pačios apskaičiuotų sumų išieškojimo iš atsakovės, nors taikos sutartyje nebuvo įtvirtinti atsakovės įsipareigojimai dėl konkrečių būsimo koncesijos mokesčio dydžių ar konkretaus jų apskaičiavimo mechanizmo, iš esmės pasisakant tik dėl jų nustatymo tvarkos – atitinkamos komisijos sudarymo.
15. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausia svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (arba) jų priverstinai vykdyti apskritai neįmanoma, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
16. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas šioje civilinėje byloje 2013-08-30 priimtoje nutartyje spręsdamas panašų  klausimą, t. y. ar galimas vykdomojo rašto išdavimas dėl delspinigių nuo einamųjų koncesijos mokesčio mokėjimo, kurie nebuvo tiesiogiai aptarti taikos sutartyje, taip pat jau yra nurodęs, kad taikos sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas ir ateityje vykdyti sutartį nepriskirtinas bylos nagrinėjimo dalykui, o taikos sutarties 6 punktas numatė tik bendro pobūdžio atsakovės įsipareigojimą vykdyti koncesijos sutartį. Todėl buvo vertinta, kad ginčai dėl netesybų už netinkamą koncesijos sutartimis numatytų mokėjimų vykdymą turėtų būti savarankiškos bylos dalykas. Šie Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamu atveju, apeliantei prašant išduoti vykdomuosius raštus dėl konkrečių jos pačios apskaičiuotų einamųjų koncesijos mokesčių išieškojimo, kai, minėta, šalių bendro susitarimo dėl konkrečių sumų ar bent aiškaus jų apskaičiavimo mechanizmo, kuris galėtų būti perkeltas į vykdomąjį raštą ir antstolio panaudotas skolos suskaičiavimui, taikos sutartyje nesama.
17. Todėl konstatuotina, kad vien bendro pobūdžio sutartinių ar įstatyminių nuostatų dėl pareigos tinkamai vykdyti sutartį įrašymas į taikos sutarties tekstą negali būti pripažintas sukuriančiu apibrėžto pobūdžio prievolę, dėl kurios galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, nepriklausomai nuo to, ar įsipareigojimas ją vykdyti ateityje yra aptartas šalių sudarytoje taikos sutartyje. Tačiau tai nereiškia, jog tokia taikos sutartyje numatyta sąlyga, kad koncesijos mokestis bus ir toliau skaičiuojamas koncesijos sutartyje nustatyta tvarka, sukuria prielaidas sutarties šaliai ne ginčo teisenos tvarka gauti savo reikalavimų patenkinimą per priverstinį teismo sprendimo (kurio dar nėra) vykdymą, juo labiau tarp šalių kilus naujam ginčui dėl šio mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad net ir tokia aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį yra išduodamas vykdomasis raštas ir jis pradedamas vykdyti CPK nustatyta tvarka, pati savaime dar nereiškia, kad vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ar procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
18. Su atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos teismo nutarties nepakankamo motyvavimo sutiktina. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-29 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti apeliantės prašymo dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagrįstumą iš esmės, ir, kaip to expressis verbis (aiškiai) reikalauja CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos, ištirti šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas minėtų apeliacinio teismo nurodytų aplinkybių išsamiau netyrė ir neanalizavo, apsiribodamas vien tarp šalių kilusių kitų teisminių ginčų buvimo fakto konstatavimu, teismo vertinimu, kliudančiu  pasisakyti dėl vykdomojo rašto išdavimo galimybės. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmieji apeliantės prašymai išduoti vykdomuosius raštus buvo pateikti pirmosios instancijos teismui dar 2015 metais, į pačios apeliantės atskirajame skunde suformuluotą prašymą apeliacinės instancijos teismui pačiam išspręsti vykdomųjų raštų išdavimo klausimą, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), pasisako dėl šio apeliantės prašymo pagrįstumo.
19. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta CPK XLIV skyriuje. Tačiau, viena vertus, vykdomasis raštas gali būti išduotas ne dėl bet kokios taikos sutarties sąlygos, o tik dėl vykdytinos jos dalies. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė procesinio sprendimo dalis pažodžiui. Taigi nenumatytos teismo nutartyje sąlygos ar jos rezoliucinėje dalyje nenurodytos sumos (skaičiavimų) įrašymas į vykdomąjį raštą objektyviai yra negalimas, ir tai nepaneigia teismo procesinio sprendimo privalomumo ar jo vykdytinumo principų, kaip tvirtina apeliantė (CPK 18 str.).
20. Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad teismas galėtų išduoti vykdomąjį raštą tik pažodžiui pakartodamas taikos sutarties 6 punktą (ar tam tikras jo dalis), numatantį atsakovės įsipareigojimą mokėti einamuosius koncesijos mokesčius koncesijos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat šalių pareigą sudaryti komisiją koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkai peržiūrėti. Tačiau išduoti tokio pobūdžio vykdomojo dokumento apeliantė neprašė, o ir pirmosios nuostatos dėl atsakovės įsipareigojimų, konkrečiai jų neįvardijant, priverstinis vykdymas nėra galimas, ši susitarimo dalis nėra susijusi su išieškojimu CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. 
21. Antra vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės nesutikimas su apeliantės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis – apskaičiuotu koncesijos mokesčio dydžiu – yra motyvuotas ir grindžiamas ne vien koncesijos sutartyje nustatytos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarkos, bet ir apskaičiuojant šį dydį panaudotais formulės dėmenų, pavyzdžiui, pravažiavusių automobilių skaičiaus, kvestionavimu. Koncesijos sutarties sąlygos patvirtina, kad šalys nesusitarė dėl fiksuoto dydžio koncesijos mokesčio, jų susitarimas buvo dėl šio mokesčio apskaičiavimo formulės, panaudojant ne vieną kintamąjį dėmenį. Ir nors šalių buvo sulygta, kad einamieji koncesijos mokesčiai bus skaičiuojami koncesijos sutartyje nustatyta tvarka, tačiau pagrindas jiems skaičiuoti atsirado jau po taikos sutarties sudarymo. Vadinasi, kilusius tarp šalių po taikos sutarties sudarymo ginčus dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo gali išspręsti tik teismas, išnagrinėdamas atitinkamą suinteresuotos šalies reikalavimą bei patikrindamas, ar koncesijos mokestis apeliantės yra apskaičiuotas teisingai, ar paslaugos realiai suteiktos, ar atsakovė turi prievolę sumokėti atitinkamo dydžio sumą už šias paslaugas.
22. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį šalių ginčas yra baigtas, šalių teisės ir pareigos yra nustatytos, o vykdomojo rašto išdavimo klausimas iš esmės patenka į teismo procesinių sprendimų vykdymo stadiją, reguliuojamą CPK VI dalies normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-140/2013). Tokiu atveju pripažintina, kad tarp šalių kilęs naujas ginčas gali ir turi būti sprendžiamas būtent atskiroje civilinėje byloje, o ne išsprendžiamas per procesinį vykdomojo rašto išdavimo užbaigtoje nagrinėti byloje institutą.
23. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad vykdomojo rašto išdavimui bendrosios privalomojo civilinės bylos sustabdymo taisykles netaikytinos. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, dar neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Akivaizdu, kad vykdomasis raštas yra išduodamas atsižvelgiant į tos bylos, kurioje jį prašoma išduoti, išnagrinėjimo rezultatą ir niekaip negali priklausyti nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 587 str. 1 p., 646 str. 1 d., 648 str. 1 d. 4 p.). Įstatymų leidėjo valia CPK 626–627 straipsnyje nurodytais pagrindais galėtų būti sustabdyta tik pati vykdomoji byla, bet ir tokie klausimai priskirtini antstolio, o ne teismo diskrecijai.
24. Taigi vykdomųjų raštų išdavimo klausimo sustabdymas ne tik stokoja teisinio pagrįstumo, bei neatitinka ir teisinių santykių stabilumo, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalių ginčas jau yra išspręstas ir šalių teisės ir pareigos ta apimtimi, kuria įrašyta į taikos sutarties ir į ją patvirtinančios teismo nutarties tekstą, jau nustatytos. Padarius išvadą, kad tam tikros šalių teisės ir pareigos taikos sutartyje nebuvo apibrėžtos ir jų apimtis priklausys nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato, yra pagrindas vykdomąjį raštą atsisakyti išduoti, o ne stabdyti sprendžiamo klausimo nagrinėjimą neapibrėžtam laikui.   
25. Tokiu atveju konstatuotina, kad skundžiama nutartimi procesinis klausimas išspręstas neteisingai, ši nutartis panaikintina, o apeliantės prašymas išduoti vykdomąjį raštą atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. sausio 8 d. prašymus Nr. 772, 19, 20, 23 išduoti vykdomuosius raštus dėl koncesijos mokesčio už 2014 m. III ir IV ketvirčius, 2015 m. II ir III ketvirčius išieškojimo, atmesti.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė