Administracinė byla Nr.: I-337-621/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00118-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,
sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,
nedalyvaujant pareiškėjui R. K.,
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą ir patikslintą skundą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6500 litų neturtinės žalos. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2013-01-07 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau ir Šiaulių TI). Apie 13.30 val. buvo atvestas į priėmimo-paskirstymo skyrių ir uždarytas į kamerą. Po valandos jis buvo išvestas iš kameros. Buvo atlikta jo asmens krata, patikrinti turimi daiktai. Po asmens kratos jis su asmeniniais daiktais lydinčio pareigūno buvo vedamas tuneliu. Eidamas tuneliu jis nepastebėjo skersai tunelio esančio vamzdžio ir galva trenkėsi į vamzdį. Atsitrenkęs į vamzdį, nugriuvo ant žemės. Atsitrenkus į vamzdį jam pradėjo svaigti galva, užėjo silpnumas bei prasidėjo galvos skausmai. Pareiškėjas buvo nuvestas pas medicinos specialistą, po medicininės apžiūros buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Jeigu pareigūnai nebūtų vedę per požeminį tunelį, pareiškėjas nebūtų patyręs skausmo, nemalonumo. Šiaulių TI darbuotojai neveikė taip kaip privalėjo veikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir 6.250 straipsniu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 6500 Lt neturtinės žalos.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, su skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b.l. 17-21). Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas nuteistasis R. K. buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Įstaigos priėmimo-paskirstymo skyriuje atlikus nuteistojo asmens kratą, jis lydimas prižiūrėtojo S. P. požeminiu koridoriumi (tuneliu) buvo vedamas į įstaigos režiminėje teritorijoje esantį daiktų sandėlį. Nepastebėjęs skersai tunelio, palubėje, einančio vamzdžio, pareiškėjas jį su galva kliudė. Po šio įvykio nuteistasis buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, jam konstatuoti kūno sužalojimai: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakaušyje) nedidelė žaizdelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 111 punktu, apie nuteistojo susižalojimą buvo informuota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra ir įstaigoje pradėtas tarnybinis tyrimas. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. nuteistasis R. K. susižalojo pats, todėl 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30/05-10 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2013 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl nuteistojo R. K. kūno sužalojimo“ Nr. 37/05-14 pasiūlyta baigti tarnybinį tyrimą dėl R. K. susižalojimo. Nuteistajam apskundus nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, kuri R. K. skundą atmetė. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-) 78/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės, išvaizdos pakenkimas, nukentėjusiojo amžius, išsilavinimas ir galimybių praradimas ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-450/2006). Konkrečioje byloje nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 pažymi, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Z. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3k-3-394/2006). Kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jo asmens sveikatos istorija yra minėtoje įstaigoje. Dėl šios priežasties atsakovo pozicijos pagrindimui dalyje dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo atsiliepime remiamasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus atlikto tyrimo medžiaga. Tarnybinio tyrimo išvada dėl nuteistojo R. K. kūno susižalojimo ir Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą liudija apie nedidelę žaizdelę pareiškėjo galvoje (plaukuotoje dalyje, pakaušyje) po atsitrenkimo į vamzdį. Po medicininės apžiūros pareiškėjui buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai jį ramino: „nieko baisaus, praeis“, paaiškino, kad susižalojimas nesmarkus. Pažymėtina, kad skausmas – subjektyviai vertintinas patyrimas, todėl vaistų nuo skausmo paskyrimo asmeniui faktas pats savaime neatspindi neturtinę žalą sąlygojančių pasekmių. Pareiškėjas į bylą nepateikė ir atsakovas šiuo metu neturi duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad dėl kūno sužalojimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, kas būtų neigiamai paveikę jo socialinę raidą ir lemtų išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje. Nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti pareiškėjo argumentų apie susižalojimo neigiamų padarinių sveikatai buvimą. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pareiškėjas nuosekliai išdėsto įrodymais nepagrįstus tipinius smegenų sukrėtimo sukeltoms pasekmėms būdingus pojūčius – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas – negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo R. K. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas teismui skunde cituodamas CK 6.250 str. 1 d. išvardintus neturtinės žalos požymius (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai), nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010 pasisakė, jog šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą- buvus Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes privalo įrodyti statinio savininkas (valdytojas) (Civilinio proceso kodekso 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms (žr., pvz. 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010).
Taigi tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Tad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai, kad Šiaulių tardymo izoliatorius (Institucija) arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 7 d. buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Įstaigos priėmimo-paskirstymo skyriuje nuteistajam atlikus asmens kratą, jis lydimas prižiūrėtojo S. P. požeminiu koridoriumi (tuneliu) buvo vedamas į įstaigos režiminėje teritorijoje esantį daiktų sandėlį. Apie 13.30 val. vedant nuteistąjį R. K. tuneliu iš priėmimo-paskirstymo skyriaus į daiktų sandėlį, pareiškėjas tunelyje galva atsitrenkė į vamzdį. Po šio įvykio pareiškėjas buvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, jam konstatuoti kūno sužalojimai: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakaušyje) nedidelė žaizdelė. Išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-9.
Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punktu nurodoma, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Taisyklių 111 punkte nurodoma, kad suimtąjį, kuriam padarytas kūno sužalojimas, apžiūri tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas ir išrašo pažymėjimą apie kūno sužalojimo pobūdį, nurodo aplinkybes (pagal suimtojo pasakojimą), kurioms esant buvo padarytas kūno sužalojimas, datą, laiką ir vietą. Medicinos specialistas daro įrašą specialiame žurnale, nurodytame šių Taisyklių 112 punkte, ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą, o kai šių pareigūnų nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigūnui. Apie suimtajam padarytą kūno sužalojimą tardymo izoliatoriaus direktorius arba jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti teritorinės prokuratūros prokurorui ir inicijuoti tarnybinį tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 9 punkte nurodoma, kad gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais, buitiniais ir kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminėmis uždaromis galerijomis. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijos administracinį ir režiminį korpusus jungiančiame požeminiame tunelyje esantis vamzdis nesudaro kliučių statinio funkcionalumui, todėl toks objektas nelaikytinas trūkumu. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog šis objektas vertintinas kaip tunelyje esanti pažymėta įspėjamaisias ženklais kliūtis ir negali būti laikomas statinio konstrukciniu trūkumu.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-14 nurodyta, kad 2013-01-07 apie 13.30 val. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas nuteistasis R. K., gim. 1980-12-09, nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. Priėmimo-paskirstymo skyriuje buvo atlikta nuteistojo R. K. asmens krata. Apie 13.30 val. vedant nuteistąjį R. K. tuneliu iš priėmimo - paskirstymo skyriaus į daiktų sandėlį, pastarasis tunelyje galva atsitrenkė vamzdį. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, po medicininės apžiūros nuteistajam R. K. nustatė: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakaušyje) nedidelę žaizdelę. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XX dalies 111 punktu, apie nuteistojo R. K. kūno sužalojimus 2013-01-08 buvo informuota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. M.-Griciuvienė bei Šiaulių TI Vidaus tyrimų skyriuje pradėtas tyrimas. Tyrimo metu 2013-01-08 Šiaulių TI Vidaus tyrimų skyriaus inspektorius R. G. kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju specialistu O. J. apžiūrėjo įvykio vietą siekiant surasti daiktų bei apžiūrėti objektus turinčius reikšmės tyrimui. Apžiūros metu išmatuotas atstumas nuo grindinio iki vamzdžio (aukštis apie 169 cm). Požeminio koridoriaus drėgno grindinio atstumas apie 3 m. Surašytas apžiūros protokolas. Apžiūros metu daiktų, dokumentų ir kitų objektų tyrimui nepaimta. Tyrimo metu apklaustas liudytojas, nuteistasis S. V., kuris kartu su pareiškėju buvo vedamas požeminiu tuneliu, nurodė, kad eidamas tuneliu jis matė, kad tunelio viduryje, skersai tunelio, yra šiluminės trasos vamzdis. Jis tunelyje jokios balos nepastebėjo, tik vienoje vietoje matė, kad yra drėgnas tunelio grindinys. Kaip kartu su juo ėjęs nuteistasis R. K. atsitrenkė į tunelyje esantį vamzdį jis nematė, tik jis išgirdo, kaip nuleistasis R. K. lydėjusiam pareigūnui pasakė, kad atsitrenkė į tunelyje esantį vamzdį. Pareigūnas atsitrenkusiam nuteistajam paaiškino, kad jis nedelsiant bus nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Jis Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai jokių pretenzijų neturi. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali, nes nežino. Tarnybinio tyrimo metu, nebuvo nustatyti liudytojai, kurie patvirtintų, kad nuteistasis R. K. būtų sužalotas kito nuteistojo, o iš surinktos tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, jog jis susižalojo pats. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. nuteistasis R. K. susižalojo pats, todėl 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30/05-10 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2013 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl nuteistojo R. K. kūno sužalojimo“ Nr. 37/05-14 pasiūlyta baigti tarnybinį tyrimą dėl R. K. susižalojimo. Nuteistajam apskundus nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, kuri R. K. skundą atmetė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. sausio 8 d. apžiūros protokolo, minėto požeminio koridoriaus, kuriame susižalojo pareiškėjas, viduryje apie 169 cm nuo grindinio, prie lubų (lygiagrečiai) yra du juodos spalvos (apie 20 cm skersmens) vamzdžiai. Pažymėta, jog tunelis yra apšviestas. Apžiūros protokolo priede (b.l. 37) pateikiama įvykio vietos nuotrauka, iš kurios matyti, jog tunelio palube einantys vamzdžiai, vieną kurių su galva kliudė pareiškėjas, yra aiškiai matomi, be to, pažymėti įspėjančiu užrašu. Pareiškėjui atsitrenkus į vamzdį buvo nuvestas pas medicinos specialistą, po medicininės apžiūros buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Pareiškėjas nurodė, kad po šio įvykio jam sutriko sveikata, t.y. skaudėjo galvą, pykino, vėmė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl minėto įvykio.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o kaip minėta, nesant nors vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė pareiga atlyginti žalą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Žanas Kubeckas