Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1082/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-11398-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.10.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.5.4.2; 2.1.8; 2.1.14;

2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, Rasai Švėgždienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,

nukentėjusiajam R. L. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. V.,

kaltinamajam A. S.,

kaltinamajam S. U. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

nedalyvaujant civilinių ieškovų – Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu;

- S. U., gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)  staliumi, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

A. S. 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val., Panevėžio rajone, Miežiškių kaimo ribose, kelio Maženiai-Raguva 20,600 kilometre, jam vairuojant S. U. priklausantį automobilį „VW Bora“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su juo važiavo S. U., pastebėjus paskui jį važiuojantį automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., siekė išvengti patikrinimo dėl galimo neteisėto medžioklės fakto, po ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko jam ir R. L. išlipus iš savo automobilio, jis rankomis sugriebė R. L. už rūbų ties kaklo sritimi, po to kumščiu sudavė vieną kartą R. L. į veidą ir parvertė pastarąjį ant žemės, po ko kaire ranka laikydamas gulintį R. L., dešiniu kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam R. L. į galvos sritį, šiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, nosies pertvaros lūžį, supūliavusį nosies pertvaros kraujosruvą, dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, supūliavusios nosies pertvaros kraujosruvos, taip sutrikdė R. L. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nukentėjusiajam R. L., vykdžiusiam pilietinę pareigą išaiškinti galima neteisėtos medžioklės faktą ir užkirsti tam kelią, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

S. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val., Panevėžio rajone, Miežiškių kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 20,600 kilometre, A. S. vairuojant jam priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su juo važiavo, pastebėjus paskui juos važiuojantį automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., siekė išvengti patikrinimo dėl galimo neteisėto medžioklės fakto, po ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko A. S. ir R. L. išlipus iš savo automobilio, bei po A. S. fizinio smurto panaudojimo prieš R. L. ir pasišalinimo, jis išlipęs iš automobilio dėl pykčio terorizavo R. L., tai yra grasino padegti R. L. turtą, išreikšdamas žodžiais „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos bet ir namai“, bei grasino nužudyti R. L., išreikšdamas žodžiais „aplamai busi padėtas į vietą“, taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą kovo 19 d., tiksliai nepamena laiko, tačiau vakare, jis paprašė S. U. pavežti jį iki draugo D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kurie yra apie 8 km nuo (duomenys neskelbtini). S. U. nenorėjo naktį pats vairuoti, tad pasiūlė jam pačiam vairuoti automobilį. Tuo metu tiek jis, tiek S. U. buvo blaivūs. Jiems abiem bevažiuojant, jis pastebėjo, kad neturi telefono, pagalvojo, kad gali skambinti dėl darbo, todėl S. U. pasakė, kad reikia apsisukti ir pasiimti telefoną. Tada apsisuko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Vos įpusėjus važiuoti, pastebėjo, kad dideliu greičiu artėja automobilis neoninėm ryškiom šviesom, kuris privažiavo prie galo ir važiavo paskui, tačiau tai į vieną šoną pavažiavo, tai į kitą šoną pavažiavo, todėl suprato, kad kažkas ne taip. Dar pajuokaudamas pasakė: “mus kažkas taranuoti nori“. Jis važiavo 90 km/h greičiu, o prieš ženklą „(duomenys neskelbtini)“ sulėtino greitį. Tik pavažiavus ant asfalto, jis pajuto stūmimą į šoną ir jo vairuotas automobilis nuvažiavo nuo kelio. S. U. dar surėkė „banditai puola“. Kai nuvažiavo nuo kelio, jis trenkė galvą, kaktą į „stoikę“, biški apsvaigo, buvo praradęs sąmonę. Po taranavimo jam buvo padaryti nežymūs šonkaulių sutrikimai, nežymus galvos nubrozdinimas, mėlynės. Tai įvyko jiems nuvažiavus apie 1 km nuo (duomenys neskelbtini). Nuo išvažiavimo iš U. namų iki kontakto su kitu automobiliu, jie niekur nebuvo sustoję, išlipę, tik buvo sustoję praleisti pravažiuojančią mašiną. Džipas sustojo šonu nuo jų. Jis paklausė S., ar jam viskas gerai, jis kažką sumurmėjo. Tada jis (A. S.) pradarė duris ir pamatė, kaip prie jo atbėga asmuo, o rankoje kažką laiko. Jų mašina stovėjo iš priekio ir juos apakino, todėl jis nematė koks žmogus greitai artėja link jų. Ką rankoje turėjo, tiksliau nežino, tačiau tikrai kažką rankoje turėjo ir buvo užsimojęs į jį. Ten turbūt buvo peilis didelis, medžioklinis. Jis šiam pasakė: „ką čia darai, durniau?“ ir jį griebė, nes suprato, kad šis juos užtaranavo ir jį puolė. Kadangi yra fiziškai gan stiprus, tai kai jis išlipęs iš automobilio matė, kad užpuolikas vienas, nutarė iš karto gintis. Viskas vyko per žingsnį nuo jų mašinos sekundžių tikslumu. Jis (A. S.) griebė už galvos srities ir tą žmogų parsigriovė ant žemės, o šis jam pagriebė už krūtinės ir spyrė į tarpkojį. Jis suprato, kad čia yra užpuolimas. Pajutęs, kad tas žmogus jam spyrė į tarpkojį ir norėdamas atsimušti, jis (A. S.) sudavė šiam du tris smūgius kažkur į veido sritį ir pradėjo bėgo, nes suprato, kad jis nori jam kažką padaryti. Kai jis (A. S.) jį pargriovė, jam grėsmė dar buvo, nes tas žmogus jį dar laikė už drabužių ir dar spyrė į tarpkojį. Vaizdo registratoriuje matosi, kaip iš kelio jam spyrė į tarpkojį, taip pat matosi, kad jis jam (A. S.) suduoda. Tada jis jį sugriebė, gal tas griebimas ir buvo kaip smūgis, tačiau pačio smūgio nesudavė. Viskas vyko pargriuvus. Pas nukentėjusįjį termovizoriaus nematė. Grumtynių metu jis griebė nukentėjusįjį, nes nusprendė, kad jam grėsė gyvybei pavojus. Nukentėjusiojo nugriuvimas buvo ant žemės, o jis buvo ant viršaus, pasilenkęs apžergęs jį buvo. Vaizdo registratoriuje matė, kad tris kartus sudavė R. L. į veido sritį su delnu, o su kita ranka bandė nusiplėšti jį. Jam atrodo, kad vieną kartą sudavė, bet iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad sudavė tris kartus, todėl to neneigia. Kaip atsiplėšė jį (R. L.) iš nugaros kažkas dar pradėjo rėkti, kas jį labiausiai išgąsdino, ir tada jis pradėjo bėgti, nes suprato, kad R. L. yra ne vienas. Nesuprato, kas rėkia, o bėgo tiesiai į krūmus, saugojo savo gyvybę. Bandė ieškoti pagalbos, tačiau ten yra negyvenamos sodybos, o einant į Raguvą yra prūdas. Savo bendrakeleivį paliko, nes jam tuo laiku niekas nerūpėjo, jam rūpėjo išnešti savo kailį. Telefono jis neturėjo, niekam paskambinti negalėjo, todėl išsigando. Viskas vyko miško pakraštyje, netoli prūdas, todėl bėgo į mišką ir galvojo, kaip patekti į Raguvą, suko ratus kol pasiklydo, pasėdėjo ant kelmo ir apie 5 valandą ryto parėjo namo. Kai grįžo namo, sugyventinė jam pasakė, kad pas jį buvo policija, jo ieškojo gamtos apsauga. Tada jis iš karto apie 6 val. ryto nuvažiavo į policiją, kur jam pralaukus iki 9-10 val. ryto, policija pasakė, kad jis yra kaltinamas užpuolimu, brakonieriavimu, ir jį sulaikė. Pokalbio su nukentėjusiuoju nebuvo. Kad sudavė nukentėjusiajam pripažįsta, už tai R. L. yra atsiprašęs. Veiksmų, kurie nurodyti kaltinime nepripažįsta, nes kai buvo atvažiavusi greitoji R. L. atsisakė važiuoti su greitąja. Nurodė, kad jei būtų trenkęs su kumščiu, tai R. L. dar ir dabar būtų neatsikėlęs. Visi kas matė, žino, kad nebuvo sukelti tokie padariniai. Dėl sužalojimų pripažįsta, kad R. L. sudavė, tačiau neatsimena į kurias vietas. Jam nukentėjusysis trenkė į galvą pirmas, iš karto, kai jie susikabino. Nurodė, kad su S. U. tada medžioti nevažiavo. Mano, kad R. L. neturėjo jokio pagrindo stabdyti jų automobilio. Kai pamatė automobilį, kuris vairavo keistai, išsigando. Nurodė, kad yra dirbęs užsienyje, dalyvavęs užpuolime, todėl dėl tokios situacijos labai išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie smūgį į tarpkojį, nes buvo sarmata sakyti ir važiuoti pas ekspertus. Jam neskaudėjo. Be to aš galvojo, kad pats užsigavo, tačiau kai peržiūrėjo vaizdo registratorių, įsitikino, kad tikrai buvo smūgis. 

Nurodė, kad iki to įvykio su R. L. turėjo konfliktą, kai prieš tris metus vyko medžioklė be jo ir jam (A. S.) paskambino draugas ir paprašė jam padėti surasti šerną, o jis sutiko. Beieškant šerno, einant link mašinos pastebėjo, kad prie jų mašinos stovi kita mašina, kurioje buvo R. L., kuris jų paklausė: “ką čia darot?“. Jie atsakė ir tada R. L. išvažiavo. Vėliau, jiems betempiant šerną atvažiavo būrelio vadas, kuris jiems pasakė, kad jam R. L. sakė, kad jie šaudė iš mašinos. Konflikto su pačiu R. L. nebuvo, tačiau tas šmeižtas, kad jie važiuodami iš mašinos šaudė prilygsta brakonieriavimui. Dar buvo konfliktas, kai jo nepriėmė į medžiotojų būrelį. Kai jis paklausė, kodėl jo nepriėmė į būrelį, vienas iš būrelio narių, priėjęs griebė jam už gerklės, o tada jis panaudojo savigynos veiksmus ir jį paguldė ant žemės. R. L. pasakė: „aš sutvarkysiu tuos šūdžius, nes jie yra žemo sluoksnio žmonės“. Pykčiai prasidėjo, nuo to, kai R. L. pasakė: „aš jį sutvarkysiu“. Nukentėjusysis kiekvieną dieną važinėja po plotus, saugo nuo brakonierių, tikrina medžiotojus. Tame būrelyje jis nemedžioja kokius 8 metus. Asmeniškumas tame, kad R. L. pasakė, kad padarys tvarką čia. Su R. L. per 10-15 metų buvo susitikęs gal du tris kartus. Konfliktas buvo su būreliu, su pačiu R. L. nekonfliktavo. Kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjusiojo nepažino. Iki įvykio su V. V. buvo draugai, kol šis nepradėjo meluoti, todėl dabar yra ant jo supykęs. Su civiliniu ieškiniu jokioje dalyje jis nesutinka, nes R. L. nori pasipelnyti iš jo, o termovizorius tiek nekainuoja, kiek jis nurodo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltę pripažino iš dalies parodė, kad jis įvykio metu 2019-03-19 apie 21.00 val., Raguvos mstl., Panevėžio r., kaip jau žino,  R. L. sudavė keturis kartus į veidą, dėl to, kad jis gynėsi, nes šis pats jį puolė. Jis dėl R. L. suduotų smūgių ir sumušimo savo kaltę pripažįstu pilnai, supranta, kad įvykio metu R. L. sukėlė fizinį skausmą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis L. automobilio netaranavo ir prieš įvykį nebrakonieriavo. (4 t., b. l.  124-127, 130-133, 138-140).

Iš A. S. protokolo-pareiškimo dėl jo vairuoto automobilio apgadinimo matyti, kad jame jis nurodė, jog <...> jo vairuotam automobiliui nuvažiavus nuo kelio, jam išlipus iš automobilio prie jo pribėgo nepažįstamas vyriškis, kuris nieko nesakęs kažką atsuko į veidą. A. S. jo išsigandęs, jam sugriebęs už tos rankos ir jį parvertęs ant žemės, taip pat ant šio užgriuvęs, po ko iš įvykio vietos pasišalino ir nubėgo link miško. Jam tas vyriškis jokių smūgių nesudavė (1 t., b.l. 46-48).

Kaltinamasis S. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną A. S. paprašė jį pavežti iki draugo. Pats nenorėjo vairuoti, todėl A. S. pasiūlė vairuoti pačiam. Jie važiavo jo vardu registruotu automobiliu „WV Bora“, kuriuo naudojasi jo sūnus. A. S. davažiavęs gyvenvietės pabaigą ir pasičiupinėjęs nerado savo telefono, todėl jiems sustojus prie sodybos, jis pasakė, kad reikia grįžti atgal pasiimti telefoną. Kai jie apsisuko, iš kažkur išlindo džipas, ir „prilipęs prie užpakalio“ pradėjo juos persekioti. Po to, kai pastebėjo, kad džipas juos seka, jie važiavo tokiu pat greičiu kaip iki tol. Jau buvo beveik pasiekę ženklą „Raguva“, kai R. L. džipas išvažiavo ant lenkimo ir davė smūgį į automobilio šoną ir A. S. vairuojamas automobilis buvo nustumtas į griovį. Nuo to momento, kai džipas pradėjo persekioti iki to, kol jų automobilis buvo nustumtas į griovį, jie nuvažiavo kokį pusantro kilometro. Tas džipas važiavo labai arti, todėl galvojo kad „žulikai“ puola. Jis pats turėjo telefoną, bet nekvietė policijos, nes galvojo, kad nieko neįvyks. Būtų į miestelį įvažiavę, sustoję ir stovėję. Kai R. L. juos nutaranavo į griovį, A. S. išlipo iš automobilio ir tarp jų įvyko konfliktas, tačiau kaip A. S. davė R. L. į snukį, jis nematė, nes buvo mašinoje, o kol pats išlipo, viskas buvo pasibaigę. Jis pats asmeniškai nieko nematė. Ką veikė išlipęs A. S., nematė. A. S. nuo automobilio buvo nutolęs gal per 4 metrus nuo jų automobilio. A. S. ir R. L. susitiko prie R. L. automobilio. Ar tai buvo žodinis konfliktas nežino, nes nieko negirdėjo, nes tuo metu buvo susėmęs už krūtinės ir nieko nematė. Tuo metu, kai jau A. S. nebebuvo automobilyje, jis niekur neskambino, nes buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti, nes niekada nėra nepakliuvęs į eismo įvykį. Paskui įvykio vietoje A. S. nebematė, nes jis pabėgo. Mano, kad A. S. pabėgo, nes išsigando. Pats jis iš automobilio išlipo po kokių 3-5 minučių. Kai išlipo iš automobilio išgirdo, kaip R. L. kitam medžiotojui V. V., kuris buvo kartu su R. L., surėkė „laikyk antrą“, „laikyk, kad nepabėgtų“, tačiau V. V. R. L. pasakė: „kad jis niekur nebėga“. Jis pats visą laiką stovėjo prie V. V., kuris viską girdėjo. Išlipęs taip pat matė, kad R. L. laksto, nes kažkiek vijosi A. S., po to R. L. įlindo į jo automobilį, ieškojo šautuvo, tačiau pamatęs, kad jo nėra, ištraukė automobilio raktelius ir pradėjo skambinti policijai. Jis pats nekvietė policijos, nes ją iškvietė R. L.. Iki įvykio R. L. nepažinojo. Ant R. L. nebuvo matyti jokių sužalojimų. Jis R. L. pasakė, kad jam blogai baigsis, nes R. L. pasikėsino į jo gyvybę taranuodamas automobilį. Turbūt dar pasakė, kad jei būtų jaunesnis, tai į snukį duotų“. Kai tuos žodžius sakė emocinė būsena buvo sutrikusi, buvo kažkiek susijaudinęs, susinervavęs. Grasinimų ar kokių žodžių, kad kažką padarys R. L., jis nesakė. Grasinimų dėl namų ir mašinų uždegimo, ar žodžių „būsi padėtas į vietą“ - nevartojo. Kur yra R. L. namai nežinojo, o dabar žino, nes žmonės parodė, kad jie yra kažkur ties Miežiškiais. Kur dirba R. L. ir kokiais automobiliais važinėja, nežino. Išsakytais žodžiais norėjo pasakyti, kad už savo veiksmus R. L. neš atsakomybę. Tuo metu R. L. pasakė: „valgyti neturit, kad brakonieriaujant?“. Po šitų R. L. žodžių nieko neatsakė. Nurodė, kad su A. S. nemedžiojo, o tik vežė iki draugo, kas užtruko 7 minutes. Žino, kas nušovė stirną, tačiau įvardinti negali. Laukuose jokios nušautos stirnos nematė. Tuo metu nieko nematė, nes užstojo sodyba. Su A. S. jis jokių bendrų reikalų neturi. A. S. tik gyvena jo žmonos bute, kol šio bute daromas remontas. Automobilį davė A. S. dėl to, kad pats nenorėjo vairuoti, o šiaip automobilį duoda visiems, kas paprašo. Pats važiavo kartu, nes jei A. S. būtų pasilikęs pas savo draugą, tai jis būtų parsivaręs automobilį namo. Tiek jis tiek A. S. buvo blaivūs. Jis pats nėra medžiotojas, bet žino, kad A. S. yra medžiotojas. Kokius ginklus turi A. S., jis nežino. Mano, kad R. L. galvoja, kad jis prisidėjo prie brakonieriavimo ir nori jį sužlugdyti. Byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo jis nepripažįsta, nes jis yra neteisingas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. U. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. L. negrasino. Jis negali nurodyti ar jo ir R. L. pokalbį girdėjo šalimais buvęs įvykio metu kitas medžiotojas V., vardo nepamena, bet tikrai R. L. negrasino padegti jo turtą ir tikrai kaip nurodyta pranešime  apie įtarimą, kad „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos bet ir namai“, bei negrasino nužudyti R. L., išreikšdamas žodžiais „aplamai busi padėtas į vietą“. Savo duotus parodymus 2019-03-27 tvirtina. Atsimena, kad tik R. L. pasakė, kad „jeigu bučiau jaunesnis tai duočiau į snukį“, daugiau jam nieko nesakė, ir tikrai R. L. negrasino (3 t., b. l. 84-87, 92-94).

Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, bet tai galėjo būti kovo 19 d., su V. V. išsiruošė į medžioklę ir važiuojant į medžioklės vietą, jam pačiam vairuojant automobilį „VW Touareg“, pastebėjo keliu, vedančiu į niekur, atvažiuojantį automobilį, kas jiems sukėlė įtarimą, todėl kai pamatė, kad automobilis suka į tą keliuką, jis išjungė šviesas ir sustojo. Valdas liko automobilyje, o jis išlipo ir stebėjo per termovizorių, kas vyksta. Matė, kad sustojo automobilis ir iš stirnų būrio viena stirna nukrito, po ko tas stebimas automobilis užvažiavo už sodybos. Jis vienas per termovizorių stebėjo šūvį ir jį matė, o garso aiškaus nebuvo. V. V. jis pasakė, kad matė, kaip nušovė stirną, todėl reikia važiuoti pažiūrėti. Jie privažiavo prie stirnos kokių 50 metrų atstumu ir abu įsitikino, kad yra tikrai nušautas, sumedžiotas žvėris. Žvėrį atrado termovizoriaus dėka, nes žvėris buvo ką tik nušautas ir nuo jo dar sklido šiluma. Tuomet kartu su V. V. per termovizorių pamatė, kad ateina du žmonės pasiimti sumedžiotos stirnos. Buvo pilnatis ir nuo Raguvos gyvenvietės buvo pakankamas matomumas, kad tie du žmonės pamatytų jo stovinčią mašiną, nes jo mašina stovėjo atviroje vietoje ant šunkelio. Pamatę jo automobilį, tie du žmonės grįžo į savo automobilį ir ėmė važiuoti. Kadangi jie pastebėjo brakonieriavimo faktą – kad nelegaliai buvo sumedžiotas stirnos patinas, todėl nusprendė išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir kas įvykdė šitą pažeidimą. Šūvis buvo atliktas su šautuvu, su nelegaliai sumontuotu slopintuvu, be to, buvo įtarimų, kad naudotas naktinio matymo taikiklis. Daugiau kitų automobilių nebuvo, todėl supainioti nebuvo galimybės. Matėsi, kad tai tas pats automobilis. Jie pradėjo sekti tą automobilį, norėjo susilyginus pasižiūrėti, koks tai asmuo važiuoja ir išsiaiškinti, kas taip elgiasi. Visą laiką tas automobilis buvo matomas. Paskui tą patį automobilį jie sekė iki Raguvos. V. V. suprato, kad mašina vietinių raguviškių. Jis manė, kad čia tikrai brakonieriai važiuoja tuo automobiliu, todėl privažiavus arčiau bandė susilyginti su minėtu automobiliu, kad pažiūrėti, kas čia važiuoja. Tuomet tas sekamas automobilis atliko manevrą juo taranuoti, tačiau pirmo smūgio jis išvengė. Po šito manevro jis V. pasakė, kad čia rimti reikalai prasideda, ir įjungė registratorių. Įvažiuojant į Raguvos gyvenvietę minėtas automobilis šiek tiek pasitraukė į dešinę, todėl jis (R. L.) norėjo lenkti, bet buvo blokuojamas, jam neleido daryti lenkimo manevro – minėtas automobilis visą laiką pavojingai manevravo po kelią. Kai automobiliai susilygino, kito automobilio vairuotojas vairą pasuko į kairę pusę ir sąmoningai bandė juos (R. L. ir V. V.) nustumti į medžius. Automobilį po smūgio sumėtė ir jie susiglaudė, susikabino ratais ir jie nulėkė nuo kelio. Tai vyko apie 3-4 km nuo Raguvos gyvenvietės. Tada jis (R. L.) iš karto išlipo iš automobilio, nes buvo akivaizdu, kad važiuoja nusikaltėliai. Telefonas buvo rankoje, tačiau žinojo, kad jei pirmiausia skambins policijai, tai brakonieriai ir šautuvus paslėps ir išsilakstys. Jis (R. L.) rankoje turėjo telefoną, kuris buvo paruoštas filmavimui, nes norėjo kuo greičiau užfiksuoti, kas vairavo. Iš to kito automobilio labai staigiai iššoko A. S. ir klykdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, gyvulio balsu pradėjo rėkti „debile“ ir pradėjo bėgti link jo, pripuolė suspaudęs kumštį užsimojo su dešine ranka ir smūgiavo jam į veidą. Pirmas smūgis buvo suduotas kumščiu, jis buvo stiprus, A. S. taikė jam (R. L.) trenkti į smakrą, bet pataikė į aukščiau – į lūpą ir nosį ir nuskėlė dantį. Nuo smūgio jis (R. L.) trumpam atsijungė, tada A. S. jį pastūmė ir toliau jį daužė. Tuo metu jis (R. L.) viena ranka bandė nuo savęs atstumti, o kitoje rankoje turėjo mobilųjį telefoną. Stovomis gavo vieną smūgį, o paskui jis (A. S.) jį stūmė ir greičiausiai dar koją pakišo ir dar sudavė tris smūgius dešine ranka su kumščiu. Mušimas užtruko kokias 2-3 sekundes. Dėl smūgių skaičiaus neskaičiavo tiksliai, iš pradžių pasakė, kad jų buvo maždaug 5, o sukonkretino, kai peržiūrėjo registratorių ir suskaičiavo tiksliai. Visi smūgiai buvo suduoti į veidą ir kažkuriuo metu buvo užgautas šonas. Jis A. S. nesudavė jokio smūgio. Viskas vyko arčiau prie jo automobilio, nes A. S. pribėgo prie jo automobilio. Tuo metu V. V. lipo iš mašinos ir suriko „(duomenys neskelbtini) baik“ ar „(duomenys neskelbtini) ką darai“?, nes A. S. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. A. S. tada pašoko ir pabėgo. Jis pažiūrėjo į tamsą, tačiau nieko nebuvo, todėl jam (R. L.) kilo mintis, kad reikia eiti prie automobilio, ištraukti raktelius ir pasižiūrėti, kur tas ginklas yra. Tuo metu automobilyje nieko nebuvo, S. U. ir nebuvo. Tuomet jis grįžo prie kelio, pašvietė su prožektorium ir pamatė, kad kitoje pusėje kelio link prūdo nubėga A. S. su šautuvu rankoje. Nors šautuvo perdavimo nematė, jis suprato, kad U. perdavė A. S. šautuvą. Tada jis (R. L.) grįžo ir bandė visą laiką skambinti telefonu 112. Pirmą kartą nepavyko susisiekti su 112 operatoriumi, nes telefonas buvo „sujungtas“ su automobilio garso įranga, todėl antrą kartą kai paskambino 112, viską įvardijo, kad matė kaip brakonieriai šaudė, kad jį sumušė, kad bandė nustumti nuo kelio, ir kad jie pabėgo. Su medikais atsisakė važiuoti, nes mašinoje buvo ginklas. Jis yra įsitikinęs, kad matė šautuvą, nes matėsi, kad buvo medžioklinis šautuvas su optika. Kai A. S. nubėgo su šautuvu, jis švietė į nubėgantį A. S. su prožektoriumi, kurį turėjo rankoje. Jam vaizdo niekas neužstojo. Kur tuo metu buvo U. nematė. Kaip U. atsirado, negali pasakyti, tačiau S. U. kažkuriuo momentu išlindo iš už automobilio galo. Ant U. jokių sužalojimų nematė. Kai jis grįžo nuo kelio, U. pradėjo jį iš karto pulti, sakydamas „jūs durneliai nežinot su kuo susidėjot, nežinot kas dabar bus“. Šis grasinimas buvo jam ir V. V.. Pokalbis vyko per 2-3 kartus. Visokių grasinimų buvo pasakyta, kad degs ne tik automobiliai ir namai, bet ir grasinimas, kad „į vietą būsi padėtas“. Šitą grasinimą jis pasakė tik jam. U. yra matęs tikrinant kilpas, nes yra sustatęs kameras, tik iki šiol nepavyksta pateikti gamtos apsaugos inspekcijai to kaip įrodymo. Asmeniškai nėra bendravęs su U. Akis į akį U. matė pirmą kartą. Įvykio metu iš Valdo suprato, kad čia yra U.. Dėl U. išsakytų žodžių jaučia grėsmę, nes U. turi kriminalinę praeitį, teistas už žmogžudystę. Kalbos senai buvo apie U. kriminalinę praeitį. Jis pats gyvena vienkiemyje, todėl grasinimai sugadinti jo turtą atrodė realūs. Dėl U. pasakytų žodžių, mano, kad jam gali kilti reali grėsmė. A. S. jis anksčiau nėra matęs, nežino, kas jis toks. Dėl A. S. brakonieriavimo fakto, čia vieša paslaptis, kad visi būrelyje kalba ir gamtosauga bandė kelti bylas, bet žinodami A. S. charakterį visi atsisako liudyti. Dėl U. tai irgi vieša paslaptis, kad jis brakonieriaujantis asmuo. R. L. nurodė, kad jį, kaip medžiotoją įstatymas įpareigoja saugoti gamtą ir fauną. Stirna buvo nušauta jų medžioklės plotuose. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes įvykio metu A. S. jį mušant buvo sugadintas striukės įlietas, nekeičiamas užtrauktukas, todėl pagal paskirtį striukė nebetinkama naudoti, taip pat sugadintas termovizorius, kuris tuo metu buvo jam ant kaklo. Dėl U. grasinimų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, baimės jausmą. Visą laiką vakare sutemus stengiasi į lauką neišeiti. Po to įvykio jaučia didelę grėsmę, kuri iki šios dienos dar neišnykusi. Dėl A. S. veiksmų jaučia didžiulį skausmą dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, galva svaigsta ir jaučia pasekmes iki šiol.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-20 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> automobiliams nulėkus į šalikelės sankasą, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie brakonierių automobilio, norėdamas paklausti, kodėl jie norėjo juos nustumti nuo kelio. Automobilio priekiniai, šoniniai langai buvo visiškai užtamsinti ir nesimatė, kas yra jame. Tada jam netikėtai , iš vairuotojo pusės iššoko jam žinomas brakonierius A. S., kuris puolė prie jo ir trenkė kumščiu penkis smūgius į veido sritį. Ko pasekoje po pirmo smūgio jis prarado sąmonę, parkrito ant žemės. Atsigavęs, gulėdamas ant žemės juto smūgių krušą. Tada pajuto vieną smūgį į pilvo sritį koja. Jo kolega kažką jam sušuko, ir jis kairėje rankoje laikydamas daiktą panašų į ginklą, pasišalino link tvenkinio, esančio už 200 metrų, ir daugiau jo nematė, jis dingo tamsoje. Įvykio metu t.y. kai buvo mušamas, juto nuo A. S. sklindantį alkoholio kvapą, mano, kad jis buvo neblaivus. Taip pat iš brakonierių automobilio, nuo keleivio priekinės sėdynės, išlipo S. U., kuris ėmė jį gąsdinti sakydamas, kad dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos, bet ir namai. Tada jis pats išsikvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta jo striukė-600 eurų vertės, taip pat buvo sugadintas termovizorius PULSAR QUANTUM HD50S, 3600 eurų vertės, jo dokumentai ar yra ar ne šiuo metu nepasakys, jei juos ras namuose, pateiks vėliau. Padaryta bendra turtinė 4200 eurų žala (2 t., b. l. 14-17, 26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-10 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> po A. S. kumščiu suduoto pirmo smūgio į veidą, jis apsvaigo, pargriuvo ant žemės, ant nugaros ir S. dar jam sudavė keturis kartus kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvą. Kai sudavė smūgius S. ir pasišalino ant kelio, tai S.ginklo rankoje neturėjo, kuriuo metu jis pasiėmė ginklą nepastebėjo, tačiau kai atsistojo, iš karto nuėjo ant kelio, buvo tamsu nesimatė nieko, tada staiga grįžo prie U. automobilio, kur viduje U. nebuvo ir, paėmęs raktelius, grįžo ant kelio ir ėmė šviesti, pasižiūrėti, kur yra S., ir apšvietęs jį matė, kaip jis rankoje laikydamas ginklą ir nubėgo tarp krūmų. Tad jis grįžo atgal prie automobilio VW BORA ir priėjo prie jo U., kuris pradėjo jam grasinti sakydamas: „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos, bet ir namai“, „aplamai būsi padėtas į vietą“. Kai U. grasino, jis nepastebėjo ar V.  buvo šalia ir girdėjo grasinimus. U. išsakyti grasinimai minėti jam buvo realūs, jis išsigando jo, jo grasinimai gali būti įvykdyti, jis net kitą dieną 2019-03-20 kreipėsi su pareiškimu dėl U. grasinimų, nes bijo ne tik dėl savo gyvybės, bet ir šeimos, bijo, kad nesunaikintų jo turto ar nenužudytų ar sunkiai sutrikdytų jo sveikatą. Šiai dienai jis vis jaučia baimę dėl savo sveikatos ir turto, nes gyvena vienkiemyje, kur arti kaimynų nėra, o artimiausias maždaug už 1 km. Papildomai pareiškia, kad žino, kad S. U. yra anksčiau teistas, bei yra konfliktinis žmogus, ir jis tikrai gali savo grasinimus įvykdyti (2 t., b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-06 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> įvykio metu 2019-03-19, kai sustojo po jo automobilio taranavimo nuvažiavus nuo kelio, ir jam bei taranavusio A. S. automobiliams sustojus, kaip sakė, A. S., išlipęs iš automobilio, vairuotojo vietos iškarto puolė jį kaire ranka sugriebęs už striukės ir dešine ranka vieną kartą kumščiu jam smūgiavo į veidą, jis net trumpam sustingo ir prarado sąmonę ir nugriuvo ant nugaros, ant pievos. Jam gulinčiam A. S. apsižergęs jį, kumščiu jam sudavė tris kartus į veidą, o ne keturis, tai patikslina, nes peržiūrėjo savo turimą registratoriaus vaizdą, kur matosi kaip jam suduoda du kartus kumščiu į veidą, o trečią kartą jis buvo užsimojęs suduoti, bet nesudavė ir po to ketvirtą kartą suduoda jam į veidą ir pasišalino. Kaip matyti iš vaizdo įrašo tiesioginio spyrio nebuvo, tačiau skausmą pilvo srityje pajuto po smūgių sudavimo S. jam į veidą ir kokiu būdu buvo sukeltas skausmas pilvo srityje tiksliai nurodyti negali (2 t., b. l. 22-25).

Iš R. L. protokolų-pareiškimų matyti, kad juose jis nurodė, kad 2019-03-19 apie 21.00 val. jam būnant medžioklėje, kelyje Maženiai-Raguva, 20.600 km, kartu su kolega V. V., pastebėjo du brakonierius, kurie, kaip suprato, šalinosi iš įvykio vietos. Pastariesiems šalinantis automobiliu VW BORA, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jis ėmė juos vytis savo automobiliu VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Brakonieriai bėgdami taranavo jo vairuojamą automobilį, ir abu automobiliai nuvažiavo į griovį. Sustojus automobiliams jis išlipo iš automobilio, taip pat iš kito automobilio iššoko jam žinomas brakonierius A. S., kuris puolė prie jo ir trenkė kumščiu penkis smūgius į veido sritį. Ko pasekoje po pirmo smūgio jis parkrito ant žemės. Tada pajuto vieną smūgį į pilvo sritį koja. Jo kolega kažką jam sušuko, ir jis su ginklu rankoje pasišalino link tvenkinio. Taip pat iš brakonierių automobilio išlipo S. U., kuris jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau ėmė jį gąsdinti sakydamas, „kad dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos, bet ir namai“, bei pagrasino, kad su juo bus susidorota. R. L. tokį grasinimą palaikė realiu, suprato, kad jį nori nužudyti. Tada jis pats išsikvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta jo striukė, termovizorius PULSAR QUANTUM HD50S (1 t., b.l. 34-37, 53-55).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros lūžis, supūliavusi nosies pertvaros kraujosruva, paveikus kietais bukais daiktais, penkių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek dėl spyrių kojomis. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatytas nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros lūžis, supūliavusi nosies pertvaros kraujosruva, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 39-40).

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. išvažiavo į eilinę medžioklę, kuriai vadovavo R. L.. Buvo tamsus paros metas. Į medžioklę jie važiavo dviese su R. L., kuris vairavo automobilį. Jų plotai yra prie Raguvos miško. Nuvykus į plotus, važiuojant pamiške pagal upelį pavadinimu (duomenys neskelbtini), jie pamatė mašiną. Naktį į pamiškes šiaip sau niekas neužsukinėja, tad jie sustojo pasižiūrėti. R. L. išlipo su žiūronais, jis sėdėjo automobilyje. R. L. žiūrėjo su termovizoriumi, po ko jam pasakė, kad kažkas šovė ir krito stirna. Jis pats šūvio negirdėjo ir nematė, apie buvusį šūvį pasakė R. L.. Ta mašina nusuko už sodybos, o jie abu nuvažiavo pažiūrėti prie stirnos ir priėję prie gyvūno pamatė, kad jis buvo ką tik nušautas. Tuo metu jie pamatė iš sodybos ateinančius du žmones. Jis irgi turėjo su savimi žiūroną ir žiūrėjo, bet žmonių neatpažino. Tie du žmonės pamatė juos ir pradėjo važiuoti link Raguvos. Jie su R. L. važiavo iš paskos. Aplinkui nieko daugiau nebuvo. Jie sekė tą pačią mašiną, kurią ir matė. Jie pamatė, kad mašina žinoma, tai yra raguviečių, stovėdavo prie S. U. kiemo. Jis pats yra raguvietis, tad atpažino, jog tai S. U. mašina, tik iki sustojimo jie nežinojo, kas ją vairuoja. R. L. bandė aplenkti ir pažiūrėti, kas vairuoja. Jis lenkė persirikiuodamas į antrą juostą, o tas automobilis pradėjo mėtytis po kelią, važiavo vidury kelio, manevravo, pavojingai važiavo, neleido lenkti. Ten buvo kažkur 70 km/h greitis, sunku pasakyti. R. L. automobilyje buvo registratorius, R. L. jį įjungė po pirmo incidento, kai neleido aplenkti. Bandymas aplenkti buvo ne vienas. Jie sekamosios mašinos nekliudė, jiems bandant lenkti, sekamas automobilis truputi pasuko į kairę, buvo smūgis ir abu automobiliai nulėkė į dešinę pusę. Automobilių kontakto iki to, po kurio automobiliai nuvažiavo nuo kelio, nebuvo, buvo imituojamas smūgis, buvo tik vienas kontaktas iki nuvažiavimo, kontaktas buvo vienas, buvo staigus manevras, po kurio suprato, kad neleidžia lenkti. Ikiteisminio tyrimo metu gal kažkas buvo ne taip suprasta, ne taip surašyta. Kai buvo kontaktas, prieš pat nuvažiavimą į dešinę, jų (R. L.) automobilis buvo arčiau kairiojo krašto. Sustojus R. L. išlipo, o iš kito automobilio, kuris buvo netoli, vairuotojo pusės išlipęs A. S., kurį jis atpažino, priekyje R. L. mašinos iškart trenkė kumščiu į veidą R. L., po pirmo smūgio R. L. nukrito ant žemės ir tada A. S. pasilenkė ir sudavė dar kokius tris ar keturis smūgius. Tada jis segėsi diržą, ir iššoko ir sušuko: „A., ką darai“, po ko A. S. pabėgo. Ar šis nubėgdamas turėjo kokių daiktų, jis nematė. muštynių vieta buvo apšviesta. Žodinio konflikto net nebuvo, ten viskas vyko per sekundės dalį. Kad R. L. trenktų A. S., jis nematė. Jis iš karto priėjo prie R. L., šio visas veidas buvo kruvinas, ištinusi akis, jis buvo susivoliojęs purvyne. Atsikėlęs R. L. lėkė ant kelio žiūrėti, kur A. S. nubėgo, tada iš šono atėjo S. U.. Jis suprato, kad S. U. iš to paties automobilio. S. U. priėjo neagresyviai. R. L. su S. U. kalbėjosi, į akis niekas nepuolė, S. U. kalbėjo pakeltu tonu. Jis pats viso pokalbio negirdėjo, nes nuėjo už mašinų, apėjo abi jas, buvo atsitraukęs per kokius 10 m., o jie ten prieky šnekėjo. Jis girdėjo, kaip S. U. sakė: „ką čia darot, vyrai, ar žinot, ką darot, su kuo susidedat“, bet jam čia neatrodė kaip grasinimas, kaip pavadinsi čia jau, nuo žmogaus priklauso. Nuo žodžių tokių nedrebėjo, bet davė suprasti, kad jis su R. L. su rimtais vyrais susidūrė. S. U. pasakymai jo neišgąsdino, bet verčia susimąstyti. Po susidūrimo jie apžiūrėjo mašiną, nesiknaisiojo, bet ginklų nerado. Kur dingo ginklas, jie nežino, ar A. S. galėjo išsinešti ginklą, jis nežino, nematė. Pagal jų versiją, S. U. galėjo išnešti ginklą, nes jai jo dėmesys buvo į muštynes, tuo metu automobilis buvo šalia, bet tuo metu S. U. nematė. S. U. po muštynių atsistojo šalia, kalbėjosi, jo būsena buvo normali, jis nervinosi kaip ir visi, stresinė būsena. Kaltinamieji vizualiai buvo blaivūs. Kaltinamuosius liudytojas pažįsta, normalūs žmonės, su jai jis nėra piktuoju. S. U. ramus, žodžio žmogus, A. S. impulsyvesnis. A. S. medžiotojas, o S. U. ne. Jie nušovė stirną ir atvažiavo jos pasiimti, jie veikė neteisėtai, stirnų medžioklės terminai buvo seniai pasibaigę. A. S. su S. U. bendrauja. Ar S. U. žino, kur gyvena R. L., jis nežino. Pagalbą iškvietė R. L.. R. L. po įvykio sakė, kad sudaužė termovizorių, kurį įvykio metu visada turėjo ant kaklo, ir suplėšė drabužius, bet jis nematė, kiek ir ko suplėšė, kaip sugadintas termovizorius irgi nematė. Termovizoriaus bateriją R. L. rado ant kelio, jis nežino, kaip ji iškrito ir iš kur ji ten atsiradusi. A. S. buvo pas jį dėl parodymų pakeitimo, kalbėjo, kad jie neturės ramybės, ir kad būtų geriausia, kad jis atsisakytų parodymų, A. S. to pageidavo. Dėl tokių A. S. kalbų jis niekur nesikreipė, jo tai neišgąsdino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. be kita ko parodė, kad <...> jam su R. L. pradėjus vytis automobilį, kuris važiavo link Raguvos, kai R. L. savo automobiliu pasivijo sprunkantį automobilį ir su juo susilygino, to automobilio vairuotojas specialiai šonu trenkėsi į jų automobilį, tada R. L. prisiminė, kad automobilyje yra videoregistratorius, ir jis vairuodamas bandė jį įjungti, ar jis įjungė videoregistratorių jis nežino. Jiems toliau vejantis automobilį įvažiavo į Raguvos miestelį. R. L. vėl bandė susilyginti su vejamu automobiliu, kad pažiūrėti, kas vairuoja, ir tuo metu vejamo automobilio vairuotojas vėl šonu trenkėsi į jų automobilį, ir jie nulėkė į dešinę kelio pusę, vejamas automobilis taip pat nulėkė nuo kelio. <...>Kai A. S. pabėgo, pamatė, kad iš automobilio, kurį vijos, išlipo kitas jam pažįstamas asmuo S. U. ir pradėjo ant jo su R. L. šaukti "Ką čia darot? Ko čia draskotės?", jis su R. L. pradėjo jo klausti "Ką jis čia daro, kaip stirna?", bet S. U. tik atsakė, kad važinėja ir tiek. Kai S. U. paklausė, kodėl bėgo jis pasakė "tas durnius bėgo“. Policijos pareigūnus kvietė R. L.. Paskui R. L. kalbėjo su S. U., ir jis dalį pokalbio girdėjo, tai yra girdėjo S. U. žodžius: Ar tu žinai su kokiais tu žmonėm prasidėjai ir ar tu žinai, kas tau dabar gali būt? Kad S. U. būtų grasinęs R. L. jis negirdėjo, bet kaip ir minėjo, jis ne visada buvo šalia, tai yra apžiūrėjo R. L. automobilį, tai yra apgadinimus (2 t., b. l. 179-182).

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pats yra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas, (duomenys neskelbtini) k. teritorija, ji eina link Raguvos palei autostradą. Kitą dieną po byloje nagrinėjamo įvykio jis iš būrelio pirmininko sužinojo, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir Raguvos, lyg jų dar teritorijoje, įvyko muštynės, kuriose dalyvavo A. S.. Jam prieš keletą metų teko su juo susidurti, A. S. brakonieriaudavo jų medžioklės plotuose. Pats asmeniškai A. S. nepažįsta, tik žino, kad jis daro tokius brakonieriavimo atvejus, o S. U. yra baustas administracine tvarka dėl kilpų statymo. Pats įvykio vietoje nebuvo, aplinkybių nežino, tik gal po dviejų dienų nuo įvykio bendravo su R. L., kurio asmeniškai nepažįsta, bet žino, kad šis yra gretimo medžiotojų būrelio narys, yra jį tik matęs. R. L. veide tuo metu matėsi sumušimo žymės. Prieš mėnesį ar du, kai su B. reiduodavo, yra dalyvavęs ir R. L. nustatant brakonieriavimo atvejus. R. L. pasakė, kad važiavo su kažkokiu kolega, pamatė šūvį, vijosi automobilį, siekė aplenkti, įvyko kontaktas, nuvažiavo nuo kelio, o išlipus iš automobilio A. S. pradėjo mušti jį, o S. U. pradėjo grasinti, dar pasakė, kad yra vaizdo įrašas iš automobilio. Apie daiktų sugadinimus konkrečiai R. L. jam nesakė, o jis pats neklausė. Asmeninių konfliktų ar pykčių jis pats su kaltinamaisiais neturi. Žino, kad A. S. ir S. U. buvo teisti, A. S. yra baigęs dvi ar tris klases, jis gydėsi ir buvo neprognozuojamo elgesio, turi neįgalumą, bet fiziškai sveikas, turi problemų su psichika, konkrečių duomenų neturi. R. L. ramus, ne impulsyvus, ne agresyvus žmogus. Gaudyti brakonierius gal ir neparašyta medžioklės įstatymuose, bet reikia pilietinę pareigą atlikti ir neviršyti įgaliojimų. Visi medžiotojai saugo savo teritoriją, jei tai ypač yra ne vienetiniai atvejai, jų pareiga žiūrėti, kas daro žalą.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie kaltinime nurodytą įvykį nieko nežino, iš gyventojų girdėjo, kad buvo avarija, o kas dalyvavo joje – nežino. Kaltinamuosius pažįsta, nes bendrauja su S. U. sūnumis, o A. S. yra jo kaimynas, jų santykiai draugiški, A. S. jam padeda finansiškai, jei reikia, geras žmogus. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, kur teigė 2019-03-19 kartu su A. S. nebuvęs ir šio 2019-03-19 vakare bei 2019-03-20 naktį pas jį namuose nebuvę (3 t., b. l. 20), juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, avarijos dieną, jis stovėjo šalikelėje, kokie 200 m nuo įvykio vietos, buvo atbulas įvažiavęs į žvyrkelį, gal metras nuo kelio, ir savo automobilyje, kuris stovėjo neišjungtomis šviesomis, laukė pažįstamos O., kad ją pavežti. Jam sėdint, pro jį labai greitai, greitis buvo gal 80-90 km/h, pralėkė iš Raguvos į (duomenys neskelbtini) pusę dvi mašinos ir po kokių 200 m jos nusivartė. Jis matė, kaip didesnė mašina nustūmė, taranavo mažą ir abi nulėkė nuo kelio. Mašinų atžvilgiu jis buvo kairėje, kuri mašina buvo arčiau jo, jis nematė, važiavo iš paskos jos jam, paskui žiūri, kad susidūrė ir nuvažiavo, ta didesnė mašina iš paskos važiavo, paskui pasivijo, prie kitos sodybos pamatė, kad didesnė mašina kažkaip trenkėsi į mažesnę, į kurią vietą bakstelėjo, jis nematė, sėdėjo mašinoje atidarytais langais. Jo mašina stovėjo statmenai, ten yra įvažiavimas į kiemą. Jis buvo beveik neįvažiavęs, mašina išlindusi ant kelio nebuvo, kiek galima atbulom įsukti, tiek ir tebuvo įsukęs. Viskas matėsi nuo automobilių lempų. Jis automobilių spalvų ir markių nepamena, jie ten su šviesomis važiavo, tamsu buvo. Nieko daugiau nematė, matė tik, kad ta didesnė mašina nubloškė mažesnę, nežino, į kurią vietą, kas ten trenkėsi. Kelio ruožas toje vietoje neapšviestas, toliau, prie Raguvos tik apšviesta. Jis stovėjo 4-5 m nuo kelio. Negali nurodyti, kiek toli nuo kelio buvo mano automobilis. Ten yra apšviesta, kaip ant delno, dega lempos, buvo šviesu. Jis išsigando, todėl aplinkui, iš kitos pusės išvažiavo namo į Raguvą. Jis O. nebelaukė, pagalbai neskambino. Aplinkui grįžo namo išsigandęs, jis galvojo, kad chuliganai, kaip lenktynės buvo, o vėliau grįžo pažiūrėti, bet sustabdė policija ir jį nuvarė. Paskui jau visas kaimelis girdėjo, kad buvęs lenktynininkas R. L. nubloškė kažkokią mašiną, tai jis A. paskui sakė, kad matė, A. vakar paprašė teisme pasakyti, anksčiau irgi kalbėjo apie tai. A. neseniai klausė, ar jis matė, ir paprašė pasakyti.

Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad nagrinėjamoje byloje atliko apžiūrą daiktų, kurių buvo daug, jų įvardinti negali. Ką fiksavo apžiūros metu, nepamena. Tvirtina, kad jos surašytame daiktų apžiūros protokole duomenys užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo greitai atlikta apžiūra, ji buvo trumpa, nes reikėjo bylą atiduoti į kitą apskritį. Jei būna matomas apgadinimas, jis fiksuojamas, užtrauktukų veikimo ji netikrina, nebent akivaizdžiai matosi, bet šiaip nesegioja, nukentėjusiojo salėje turima, teismo rodoma striukė gali būti ta pati striukė, atsimena juostas. Apžiūroje ji fiksuoja akivaizdžius sugadinimus.

Specialistas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 14 metų dirba ginklų parduotuvėje „Vollit“, yra parduotuvės vedėjas, kaip pardavėjas žino apie termovizoriaus sudedamąsias dalis, kokios turi būti. Jam apžiūrai pateikto termovizoriaus yra visos sudedamosios dalys. Jis veikia, matomumas geras, tinkamas naudoti, vaizdas geras, defektų nemato. Dirželis yra tinkamas naudoti, yra normalus. Keičiamas yra visas dirželis, o jo detalių nėra pardavime. Dirželiai yra parduodami atskirai. Ar žiūrėti į tolį, ar iš arti per termovizorių, vaizde yra skirtumas, ar gali dėmė matytis žiūrint į tolį, jis nežino. Trikdis gali išryškėti, yra techniniai parametrai, kiek termovizorius gali rodyti. Šis modelis jau tris metus nebegaminamas, garantija duodama trims metams. Dėmė gali atsirasti po trijų metų nuo naudojimo, jis turbūt yra senesnis nei trys metai, jau yra nauja termovizorių karta, o šie daugiau nebegaminami. Pertraukos metu per langą pažiūrėjus su pateiktu termovizoriumi į tolį, yra dėmė, pablogėjęs ryškumas. Paprastai nėra tokių sąlygų patikrinti, ar nauji rodo geriau. Šiaip šis konkrečiai termovizorius tokiu atstumu yra tinkamas naudoti. Šis termovizorius yra atsparus vandeniui. Ar jis atsparus smūgiams, nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pagal navigacinį įrenginį nurodomos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur pietinėje kelkraščio pusėje, laukuose, 8 m nuo kelio, stovi du automobiliai VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalsvos spalvos, ir VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tamsios spalvos. Abu automobiliai stovi priekinėmis dalimis į rytų pusę. Automobilis VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su veikiančiu varikliu, o VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išjungtu varikliu. Įvykio vieta nufotografuota. Apžiūrint automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  kėbulą, daktiloskopiniais milteliais ant keleivio prieš galinių durelių lango stiklo išorinėje jo pusėje rastas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas  ant skaidrios daktiloplokštelės. Apžiūrint automobilio saloną, matyti tvarkinga užvedimo spynelė,  spynelėje yra raktelis su prikabintu distanciniu pulteliu. Nuo priekinių vairuotojo  ir keleivio sėdynių, striukių atskirų audinių pagalba paimti kvapo pėdsakai, trečio audinio pagalba paimamas foninis kvapo pėdsakas. Poėmio laikas 1 val. Specialios lipnios plėvelės pagalba, nuo abiejų priekinių sėdynių paimamos mikrodalelės, kurios supakuojamos į atskirus vokus. Peleninėje, esančioje tarp priekinių sėdynių rastos dvi nuorūkos, kurios supakuotos į popierinį voką. Apžiūrint priekinėje panelėje esančią dėtuvę, rasti automobilio dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai supakuoti į popierinį voką. Kvapo pėdsakai supakuoti į atskirus sandarius stiklainius, kurie atitinkamai įvardijus užplombuojami plombomis. Automobilio salone ant grindų gulėjo naujas juodas plastikinis šiukšlių maišas. Po apžiūros automobilio durelės, bagažinės ir variklio dangtis užplombuoti plombomis. Pats automobilis kartu su rakteliu ir distanciniu pulteliu perduotas automobilių evakuacijos firmos atstovui. Vykstant keliu 3010 link Genetinių, 1 km atstumu ir nusukus į pietų pusę į rapsais apsodintą lauką, už 300 metrų nuo kelio, ražienoje rastas gulintis negyvas brandaus amžiaus stirninas, kuris gulėjo ant kairio šono. Apžiūrint gyvūną rastos dvi kiauryminės žaizdos: kairiajame šone kaklo apačioje - nugaros pradžios šone, dešiniajame šone- šono viduryje. Ant žemės, po stirninu, iš žaizdos matėsi išbėgusio kraujo dėmės. Preliminarios apžiūros metu tikėtina, jog gyvūnas buvo nušautas, abiejose gyvūno šonuose esančios žaizdos nurodo, jog žaizda kiauryminė, kulka nukovusi gyvūną perėjo kiaurai. Aplink rapsų laukai, todėl nustatyti galimą kulkos skrydžio trajektoriją ir rasti pačią kulką nėra galimybės. Kadangi patys laukai apžėlę ražiena, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, nenustatyta (1 t., b. l. 59-71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. U., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, „Ergo“ Lietuva draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, padarytos apžiūrėtų dokumentų kopijos (1 t., b. l. 77-85).

Iš automobilio „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad  apžiūrėtas, nufotografuotas minėtas automobilis. Apžiūros metu  paimtos mėlynos spalvos dažų nuoskūtos, mikrodalelės (1 t., b.l. 86-108, 112-114).

Iš automobilio „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad  apžiūrėtas, nufotografuotas minėtas automobilis (1 t., b. l. 115-125).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Policijos komisariate adresu Senamiesčio g. 100, Panevėžyje, operatyvinės grupės kabinete atlikta nukentėjusiojo R. L. sužalojimų apžiūra. Užfiksuota, kad ant R. L. kairėje pusėje po akimi matyti kraujosruva. Nufotografuota (1 t., b. l. 179-184).

Iš Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio L. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-03-19 apie 21.46 val. gavus pranešimą apie dviejų automobilių susidūrimą, pranešėjo sumušimą bei jį sumušusio asmens pasišalinimą, L. S. kartu su V. V. nuvyko į nurodytą vietą, kur buvo nuo kelio nuvažiavę du automobiliai, pranešėjas R. L., kuris paaiškino, jog medžioklės metu kartu su V. V. pastebėjo brakonierius, kuriuos vijosi automobiliu, brakonierių automobiliui staigiai pasukus į jų automobilį, abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Išlipus iš automobilio R. L. užsipuolė kito automobilio vairuotojas ir sumušė, po ko iš įvykio vietos pasišalino kartu su ginklais (1 t., b.l. 178).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viršutinio žandikaulio dešinės pusės ketvirto danties panirimas S. U. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2019-03-19. Sužalojimas S. U. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. U. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas sukėlė S. U. fizinį skausmą (3 t., b. l. 56).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir krūtinės kairėje pusėje A. S. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t.y. 2019-03-20 sužalojant galvą, kairę ranką ir krūtinė į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. Sužalojimai A. S. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė A. S. fizinį skausmą (4 t., b. l. 114).

Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata buvo atlikta pas S. U. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta, nepaimta (3 t., b. l. 57-71).

Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta, nepaimta (4 t., b. l. 1-14).

Iš poėmio, sankcionuoto teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad iš A. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (3 t., b. l. 152-155, 158-161). DVD laikmena su įtariamojo A. S. telefono  informacija susipažinta, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. (3 t., b. l. 152-165).

Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu  rasta ir paimta: batai, striukė, kombinezonas (4 t., b. l. 15-26). Kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir perduoti saugojimui  į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpas (4 t., b. l. 27-40).

Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu  rasta ir paimta: šautuvas Tikka T3 300 Winchester Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas Zastava M85, 222 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas ginklui, 2 ginklo pažymėjimai, chaki spalvos kelnės, chaki spalvos 2 vnt. džemperių, kepurė kaukė (4 t, b.l. 41-53). Kratos metu rastų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir perduoti saugojimui  į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpas (4 t., b.l. 54-67). 2019-09-25 priimtas nutarimas A. S. grąžinti daiktus, kurie buvo paimti kratų metu: batus, striukę, kombinezoną, kepurę kaukę, 2 vnt. džemperių, kelnes (4 t., b. l. 68-73).

Kratos metu rastų daiktų: šautuvo Tikka T3 300 Winchester Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvo Zastava M85, 222 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad šautuvai apžiūrėti, nufotografuoti (4 t., b.l. 74-79). Iš specialisto išvados  Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad  abu tirti pateikti šautuvai Tikka T3 300 Winchester Magnum ir Zastava M85. 222 Remington yra šaunamieji ginklai, jie tinkami šaudyti, abu ginklai priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Nustatyti, kada iš šautuvų buvo šauta, nėra galimybės, nes nėra tokios tyrimo metodikos (4 t., b.l. 88-91).

CDB duomenyse dėl kvietimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad 2019-03-19 21.44 val. į 112 skambino R. L., kuris nurodė, kad išvažiuojant iš Raguvos mstl., link Jotainių pusės, susidūrė 2 automobiliai, iš vieno automobilio išlipo brakonieriai su ginklais ir sumušė pranešėją. Vienas brakonierius pabėgo, liko tik vienas (1 t., b.l. 185-190).

2019-03-26 gautos iš BPC pokalbio garso įrašų kopijos, įrašytos CD-R laikmenoje (1 t., b.l. 193-194). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R su pokalbių garso įrašų kopijomis, kur garso įraše su operatore bendrauja R. L., kuris kvietimo metu nurodė, kad brakonieriai prie Raguvos šaudė, bandė jį nuo kelio nustumti, sumušė. Stovi įvykio vietoje. Jis sumuštas bėga kraujas. Reikalinga greitoji, prakirsta lūpa. Aiškina, kur yra įvykio vieta. Antrame kvietime tikslina įvykio vietą. R. L. sako, kad čia yra agresyvus žmogus, kuris pabėgo dabar, bet neaišku kada atsiras, ginkluotas. Nesaugu stovėti, klausia kada bus policija (1 t., b. l. 191-198).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. L. tyrimui pateikė striukę ir termovizorių PULSAR QUANTUM HD50S THERMAL IMAGING SCOPE (2 t., b.l. 70-73). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti R. L. pateikta striukė ir termovizorius (2 t., b.l. 74-82).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. L. pateikė vaizdo įrašą CD laikmena (2 t., b.l. 96-98).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas iš R. L. užfiksuoto vaizdo registratoriaus, kur matosi  00:00:49 iš „Volkswagen“ automobilio išlipa vyras. Vyras matosi su tamsios spalvos kepure, žalios spalvos striuke su gaubtuvu, žalsvos spalvos kelnėmis. 00:00:50 iš filmuojančio automobilio vairuotojo pusės eina link „Volkswagen“ vyras, kuris matosi kad su žalios spalvos striuke su gaubtuvu ant galvos, žalios spalvos kelnėmis, guminiais batais, kaip tyrimo metu nustatyta, R. L..  R. L. einat pro automobilio priekį, kur šviesos įjungtos, apšvietime matosi, kad R. L. ranka prie dešinės pusės striukės kišenės, ir R. L. eina link vyro, kuris išlipo iš „Volkswagen“ automobilio vairuotojo vietos. Vyras iš automobilio „Volkswagen“ matosi kažką sako ir  abiem rankomis sugriebia R. L. už rūbų, ties kaklu ir parverčia R. L. ant nugaros, priešais automobilį , iš kurio filmuojama. Matosi, kaip vyras apsižergęs, kaire ranka laiko L. ir dešine ranka, kumščiu smūgiuoja R. L. tris kartus į viršutinę kūno dalį. Kur tiksliai pataiko nesimato, nes užstoja savo kūnu, matosi jis iš nugaros, ir rankos smūgių sudavimai.  Po smūgių sudavimo peržengia R. L. gulintį ant žemės į kairę pusę ir pasišalina ant kelio. L. pakelia kairę koją,  pasiverčia ant dešinio šono ir atsistoja. Tuo metu kai vyras iš „Volkswagen“ pasišalina, vaizdo įraše pasimato, dešinėje automobilio pusėje asmuo iš nugaros pusės, kuris su žalios spalvos striuke. Vaizdo įrašas baigėsi.  Registratorius fiksuoja laiką 22:34:29 (2 t., b.l. 99-104).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2019-03-20 00.12 val. S. U. nustatytas 0,00 promilių (3 t., b.l 36).

Iš 2019-09-23 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo, kuris įsiteisėjo 2019-11-18, matyti, kad juo A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis galutine 1000 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams bei graižtvinio „M85“ modelio šautuvo „Zastav“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, o S. U. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį 700 eurų bauda su automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (5 t., b.l. 102-117).

Iš 2019-10-18 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo, kuris įsiteisėjo 2019-11-08, matyti, kad juo teismas grąžino Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S. kaltinamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį. Teismas bylą grąžino tikslu, kad tyrimą atlikęs pareigūnas įvykdytų ANK 592 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą – perduotų ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui bylą spręsti dėl A. S. atsakomybės pagal BK 140 ir 187 straipsnius už galimą tyčinį A. S. veikimą 2019-03-19 21.36 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini)20,60 kilometre apgadinant automobilius „VW Touareg“ ir „VW Bora“ ir nežymiai sutrikdant S. U. sveikatą (5 t., b.l. 118-123).

Dėl kaltinimų apimties

Iš kaltinimų A. S. dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir S. U. dėl BK 145 straipsnio 2 dalies matyti, kad abiejuose kaltinimuose yra inkriminuojamos tam tikros aplinkybės, susijusios su eismo įvykio kilimu, tai yra, kad A. S. padidino savo vairuojamo automobilio („VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) greitį bei pavojingai manevruodamas savo vairuojamu automobiliu kliudė R. L. vairuojamą automobilį („VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio.

Teismas pastebi, kad pastarosios paminėtos aplinkybės nepatenka į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtį, be to, byloje esantys duomenys liudija, kad dėl minėto eismo įvykio kilimo aplinkybių atliekamas atskiras tyrimas ir procesinis sprendimas dėl to dar nėra priimtas, todėl aukščiau paminėtos, abiem kaltinamiesiems inkriminuojamuose kaltinimuose nurodytos su eismo įvykio kilimu susijusios aplinkybės dėl A. S. greičio padidinimo, pavojingo manevravimo, R. L. automobilio kliudymo iš kaltinimų šalintinos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, byloje esantys su pašalintomis aplinkybėmis susiję duomenys šiame nuosprendyje teismo nevertinami.

Kadangi abejonių bei ginčo nėra dėl abiejuose kaltinimuose nurodytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, kas nereikalauja ir atskiro tyrimo, ši aplinkybė, nenurodant to nuvažiavimo priežasties, kaltinimuose paliktina.

Dėl kaltinimo A. S.

Kaip matyti, kaltinamasis A. S. teisme pripažino buvęs kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje, kur matęs nukentėjusįjį R. L., šiam sudavęs smūgius, tačiau, jo teigimu, jis tą padaręs tik gindamasis. Teismas, vertindamas tokius kaltinamojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgdamas ir į paties kaltinamojo A. S. parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, sprendžia, kad yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą A. S. gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.

Iš teisme duotų kaltinamojo A. S. parodymų seka, kad kaltinime nurodytą dieną, jam kartu su S. U. važiuojant automobiliu, A. S. teigimu, be jokios priežasties jų automobilį pradėjo persekioti kažkoks kitas automobilis, ko pasekoje abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko jis pamatė iš kito automobilio ateinantį vyriškį, kažką laikantį rankoje, todėl jis puolė gintis. Tokių kaltinamojo parodymų apie bepriežastinį jo vairuojamo automobilio persekiojimą bei vėliau sekusį jo puolimą su kažkokiu daiktu rankoje nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – byloje esančių įrodymų visuma juos paneigia.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kartu su V. V. pamatęs galimą brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) faktą ir tuos veiksmus atlikusius asmenis, siekiant nustatyti pastarųjų asmenybes, juos važiuojančius automobiliu sekė, po ko įvykus eismo įvykiui ir abiem automobiliams nuvažiavus nuo kelio, iš sekamo automobilio išlipęs asmuo (A. S.) puolė jį bei sudavė jam smūgius.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas V. V., kuris parodė pažįstantis A. S., su kuriuo jo santykiai iki įvykio buvo geri, draugiški, tą paliudijo ir pats A. S., todėl netikėti liudytojo V. V. parodymais, atitinkančiais nukentėjusiojo R. L. parodymus ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, teismas neturi pagrindo. Priežasčių, kodėl V. V. galėtų apkalbėti A. S., teismas nenustatė, tokių duomenų nenurodė bei nepateikė ir pats kaltinamasis A. S..

Taip pat pastebėtina ir tai, kad byloje esančiu įsiteisėjusiu 2019-09-23 teismo nutarimu konstatuota, kad R. L. kartu su V. V. matytas brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) faktas buvo realus ir A. S. buvo nubaustas už tai administracine tvarka.

Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. S. vairuotas automobilis R. L. buvo sekamas ne be priežasties, o dėl įvykdyto teisės pažeidimo, kas paneigia kaltinamojo A. S., taip pat ir jam antrinančio kartu buvusio ir taipogi administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimą nubausto S. U. parodymus, bei kaip patikimus leidžia vertinti nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. parodymus.

Sutinkamai su nukentėjusiojo R. L. parodymais, jam išlipus iš nuo kelio nuvažiavusio automobilio, rankoje turint telefoną, tikslu užfiksuoti brakonierius, iš kito automobilio labai staigiai iššokęs asmuo (A. S.) pripuolė prie jo ir dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą, pastūmė jį ir jam pargriuvusiam dešinės rankos kumščiu sudavė dar tris smūgius į veidą. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esančio vaizdo įrašo duomenys, liudytojo V. V. parodymai.

Tuo tarpu kaltinamasis A. S., neigdamas puolimą bei teigdamas apie būtinąją gintį, nebuvo nuoseklus ir vis mėtėsi – dėl daikto R. L. rankoje buvimo šiam artėjant, dėl smūgių R. L. sudavimo, dėl R. L. veiksmų jo atžvilgiu bei smūgio jam sudavimo ir kt.

Pats nukentėjusysis nuosekliai tvirtino be telefono nieko rankose neturėjęs, jokių smūgių A. S. nesudavęs. Tokie jo parodymai atitinka ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus. Pažymėtina, kad iš smurtinę sceną užfiksavusio vaizdo įrašo (2 t., b.l. 104) matyti, kas užfiksuota ir objektų apžiūros protokole (2 t., b.l. 99-103), nuo kelio nuvažiavę automobiliai nesustojo vienas prieš kitą ir R. L. vairuoto automobilio šviesos nebuvo nukreiptos į A. S. vairuotą automobilį ir priešingai pastarojo kaltinamojo parodymams, jo negalėjo akinti. Pastarojo įrašo duomenys nepatvirtina ir kaltinamojo A. S. teisme duotų parodymų apie prie jo artėjančio R. L. rankose matytą galimai didelį medžioklinį peilį. Tokio daikto turėjimo bei apskritai buvimo įvykio vietoje nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, kas rodo kaltinamojo A. S. parodymų nepatikimumą, o tokį manymą sustiprina paties A. S. parodymų nenuoseklumas proceso metu, taipogi jo parodymų prieštaringumas byloje esantiems objektyviems įrodymams.

Minėto vaizdo įrašas paneigia ir kaltinamojo A. S. parodymus apie išgąstį ir R. L. sukeltą, buvusią grėsmę jo sveikatai, gyvybei, pastarajam išlipus iš automobilio, bei būtinybę gintis nuo R. L.. Vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamojo elgesys, ryžtingai išlipant iš automobilio ir žengiant prie R. L., anaiptol neliudija kaltinamąjį buvus išsigandus, o jo itin aktyvūs puolamojo pobūdžio smurtiniai veiksmai R. L. atžvilgiu, nesant jokių objektyvių įrodymų apie R. L. puolimo ar kėsinimosi į A. S. sveikatą veiksmus, paneigia buvus kaltinamojo A. S. veiksmuose būtinosios ginties situaciją ir priešingai – liudija apie tyčinius smurtinius veiksmus kėsinantis į nukentėjusiojo R. L. sveikatą.

Tokią išvadą sustiprina ir liudytojo V. V. parodymų turinys. Pastarasis liudytojas parodė, kad sustojus R. L. išlipo, o iš kito automobilio vairuotojo pusės išlipęs A. S. priekyje R. L. mašinos iškart trenkė kumščiu į veidą R. L., po ko šis nukrito ant žemės ir tada A. S. pasilenkė ir sudavė dar kokius tris ar keturis smūgius. Šie liudytojo V. V. parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. L. parodymais, su vaizdo įrašo duomenimis, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad dėl A. S. smurtinių veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, tą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – jo pranešimų pagalbos numeriu turinys, apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo duomenys, specialisto išvada, liudytojų V. V. ir A.A. parodymai.

Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad R. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas paveikus kietais bukais daiktais, penkių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2 t., b. l. 39-40). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, nes specialisto išvada neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra.

Taip pat nėra abejonių, kad A. S. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatą.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. L. nuo pat proceso pradžios teigė ir ši jo pozicija buvo nuosekli, nekito, kad veiksmus sekant A. S. vairuojamą automobilį, įskaitant ir išlipimą iš automobilio jam nuvažiavus nuo kelio ir ėjimą su telefonu rankoje, jis atliko tikslu nustatyti jo paties matyto galimo brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) veiksmus atlikusius asmenis bei užfiksuoti su neteisėtu medžioklės taisyklių pažeidimo faktu susijusias aplinkybes. Tokį nukentėjusiojo R. L. veikimo motyvą patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, ką beje atskleidžia ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais parodymais nustatyta, kad jiems pastebėjus neleistiną, neteisėtą stirnos nušovimo faktą, tai padariusiems asmenims ėjimo prie nušauto žvėries metu pastebėjus jų padaryto pažeidimo liudytojus R. L. ir V. V., stirną nušovę asmenys (A. S. ir S. U.) ėmė šalintis iš įvykio vietos, po ko sekė nukentėjusiojo R. L. ir A. S. vairuojamų automobilių nuvažiavimas nuo kelio bei aukščiau aptarti A. S. smurtiniai veiksmai R. L. atžvilgiu. Nukentėjusysis R. L. teisme be kita ko parodė, kad jį kaip medžiotoją įstatymas įpareigoja saugoti gamtą ir fauną.

Pažymėtina, kad pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas. Taigi, pilietinės pareigos definicija neatskiriama nuo valstybės ir yra sietina su pilietiškumu, kuris pilietiškumas traktuotinas kaip asmens savo teisių, atsakomybės ir pareigų valstybei suvokimas, veikla visuomenės labui, bendrapiliečių teisių ir laisvių gynimas, gerovės Lietuvai siekimas; tai visuotinų, visuomenei ar valstybei svarbių teisių bei interesų gynimas.

LR Konstitucijos 54 straipsnis skelbia, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. LR medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti medžiotojo pareigas, numato, kad medžiotojas be kita ko privalo laikytis LR medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų.

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis R. L. yra medžiotojas. Iš byloje nustatytų duomenų seka, kad jis pamatytu galimu neteisėtos medžioklės faktu susidomėjo kaip asmuo, vykdantis savo kaip valstybės piliečio pareigą, ir neliko tam abejingas, ėmėsi veiksmų išaiškinti galimą neteisėtos medžioklės faktą bei užkirsti tam kelią.

Esamoje situacijoje, vertinant visų byloje esančių įrodymų visumą, taip pat – kaltinamojo A. S. parodymų turinį ir elgesį teisminio proceso metu, išreiškiant pasipiktinimą bei nepasitenkinimą R. L. elgesiu gaudant brakonierius ir panašiai, atsižvelgiant ir į įsiteisėjusiu 2019-09-23 teismo nutarimu įrodytą A. S. bei S. U. kaltę dėl aukščiau nurodyto R. L. matyto galimo medžioklės taisyklių pažeidimo faktą, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis A. S. suprato, kad nukentėjusysis R. L. veikė vedinas pareigos išaiškinti jo – A. S. neteisėtos medžioklės faktą bei užkirsti tam kelią, ir būtent šios nukentėjusiojo piliečio pareigos vykdymas sąlygojo kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš R. L.. Visos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. S. savo smurtiniais veiksmais siekė nutraukti minėtą nukentėjusiojo R. L. veiklą kaltinime nurodytuoju laiku.

Teismo vertinimu, kaltinamasis A. S. sąmoningai dėl nukentėjusiojo R. L. piliečio pareigos vykdymo pastarojo atžvilgiu atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas (5 t., 9-16, 37-38), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nevedęs, bet, kaltinamojo teigimu, gyvena su sugyventine ir turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (5 t., b.l. 44-45), turi sveikatos problemų (5 t., b.l. 185), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (5 t., b.l. 42).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant trumpesniam nei vidurkis laikotarpiui kartu su tam tikrais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-03-20 10.00 val. iki 2019-03-22 08.35 val. (2 paros) (3 t., b.l. 148-151).

Dėl kaltinimo S. U.

Kaltinamajam S. U. inkriminuojama BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Iš kaltinimo matyti, kad šioje byloje S. U. kaltinamas terorizavęs R. L., tai yra grasinęs šiam padegti pastarojo turtą bei jį nužudyti.

Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktika, žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai. Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-346-303/2017 ir kt.).

Pats kaltinamasis S. U. teisme pripažino buvęs kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje, kur matęs nukentėjusįjį R. L., su pastaruoju trumpai bendravęs, tačiau jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino grasinimų R. L. atžvilgiu dėl turto padegimo ar jo nužudymo neišsakęs. Pasak S. U., jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis R. L. atžvilgiu sakė, kad jam blogai bus, blogai baigsis, kažką panašiai, ir kad jei būtų jaunesnis, duotų jam į veidą, tačiau grasinimų dėl namų ir mašinų uždegimo, „padėjimo į vietą“ jis nesakė. Sutinkamai su S. U. parodymais, jis minėtais jo sakytais žodžiais norėjo pasakyti, kad R. L. už savo veiksmus neš atsakomybę. Tokius parodymus kaltinamasis davė ir jų nuosekliai laikėsi viso proceso metu.

Nukentėjusysis R. L. gi viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po A. S. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu atlikimo, šiam pasišalinus iš įvykio vietos, su pastaruoju buvęs S. U. pradėjo jam grasinti sakydamas: „dabar tai pamatysit kas bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos, bet ir namai“, „aplamai būsi padėtas į vietą“, kas jį patį labai išgąsdino ir tie grasinimai jam atrodė realūs.

Esant prieštaringiems kaltinamojo S. U. ir nukentėjusiojo R. L. parodymams, svarbu pastaruosius įvertinti kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

Bylos duomenys liudija, kad S. U. inkriminuojamų veiksmų padarymo metu nurodytoje vietoje be nukentėjusiojo R. L. kartu su pastaruoju dar buvo vienas asmuo -V. V.. Liudytoju apklaustas V. V. teisme parodė, kad iš įvykio vietos pasišalinus A. S., atėjęs S. U. pakeltu tonu pasakė: „ką čia darot, vyrai, ar žinot, su kuo susidedat“, daugiau jokių pastarojo žodžių jis negirdėjo, nes nuėjo už mašinų, apėjo jas, tuo metu nuo R. L. ir S. U. buvo atsitraukęs per kokius 10 m. Sutinkamai su liudytojo V. V. parodymais, jam minėtieji S. U. išsakyti, jo girdėti žodžiai neatrodė kaip grasinimas ir jo neišgąsdino. Jis be kita ko pažymėjo, kad S. U. priėjo neagresyviai, į akis nepuolė.

Įvertinus liudytojo V. V. parodymus bei tai, kad kaltinamasis S. U. pats pripažino sakęs ne tik kaltinime nurodytus V. V. girdėtus žodžius, bet dar ir žodžius apie smūgio būnant jaunesniu sudavimą R. L., kurių V. V. pagal jo paties parodymus negirdėjo, yra pagrindas manyti, kad šis liudytojas galėjo negirdėti ir kitų S. U. nukentėjusiajam R. L. išsakytų, pastarojo nurodytų žodžių apie galimą mašinų ir namų degimą, „padėjimą į vietą“. Tačiau nepriklausomai nuo šios išvados, teismo vertinimu, vien nukentėjusiojo R. L. parodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui S. U. veiksmuose.

Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos panaudojimą – terorizavimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013).

Visų pirma pastebėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžti terorizavimo veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Šiuo atveju kaltinime S. U. nurodytas pats žodžių junginys „dabar tai pamatysit kas bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik mašinos, bet ir namai“, jį vertinant nukentėjusiojo R. L. parodymų apimtyje, leidžia pagrįstai manyti, kad jis skirtas ne vienam R. L., bet išsakytas bendrai, nekonkretizuojant adresato, galimai ir kartu su pastaruoju buvusiam V. V.. Tačiau, kaip minėta, V. V. dalies aukščiau nurodyto žodžių junginio net negirdėjo, o girdėtų žodžių nevertino kaip grasinimo ir į juos iš esmės nereagavo. Teismo vertinimu, toks bendrai įvykio vietoje buvusiems asmenims išsakytas žodžių junginys, be kita ko vertinant ir kitus bylos duomenis bei atsižvelgiant į kaltinamojo S. U. ir nukentėjusiojo R. L. nepažinojimą iki įvykio vienas kito, kelia abejonių dėl šių žodžių kryptingumo konkrečiai į R. L. asmenybę.

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys liudija, kad iki S. U. tam tikrų žodžių išsakymo R. L. buvusių įvykių eiga – liudytojų užtikimas S. U. dalyvavimo administracinio nusižengimo padaryme pažeidžiant medžioklės taisykles, po jo sekęs eismo įvykis, jame dalyvaujant R. L. ir S. U., pastarajam specialisto išvada konstatuotas sveikatos sutrikdymas galimai minėto eismo įvykio metu, R. L. patirtas fizinis smurtas iš kartu su S. U. buvusio A. S. – akivaizdu, kad sąlygojo konfliktinę situaciją.

Analizuojant S. U. parodymus matyti, kad jis neneigia minėtoje situacijoje buvęs piktas, kas, teismo nuomone, kelia pagrįstų abejonių, ar konfliktinėje situacijoje jo išsakytieji žodžiai nebuvo tik pykčio dėl netikėto jo kartu su A. S. užtikimo darant nusižengimą bei galimos administracinės atsakomybės taikymo, taip pat dėl patirto sveikatos sutrikdymo, išraiška bei spontaniška reakcija į staiga susiklosčiusią konfliktinę situaciją.

Pažymėtina, kad vien tai, kad nukentėjusysis R. L. nurodė išsigandęs S. U. žodžių, automatiškai nereiškia, kad S. U. iš tikrųjų grasino padegti R. L. turtą bei jį nužudyti. Grasinimo realumo, taip pat ir nukentėjusiojo manymo dėl grasinimo turto padegimu ar nužudymu, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. U. parodė ir byloje nėra paneigiančių duomenų, jog iki įvykio jis R. L. nepažinojo, piktumų pastarojo atžvilgiu neturėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad S. U. būtų anksčiau nukentėjusiajam grasinęs, bauginęs jį ar panašiai.

Pats nukentėjusysis R. L. taipogi parodė iki įvykio S. U. nepažinojęs, jokių asmeninių konfliktų su pastaruoju neturėjęs. Nors teisme R. L. grasinimų realumą grindė teiginiais, kad kalbos seniai buvo apie S. U. kriminalinę praeitį, teigė apie pastarojo teistumą už žmogžudystę, teismas negali nepastebėti, kad pastarieji teiginiai apie S. U. kriminalinę praeitį R. L. buvo išsakyti tik vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisme. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. duotų parodymų, taip pat pareiškimų, pranešimų policijai turinio analizė rodo, kad tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo nurodomos, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad įvykio metu R. L. buvo žinomi S. U., su kuriuo pirmą kartą susidūrė akis į akį, asmenybę charakterizuojantys duomenys. Be to, R. L. negalėjo nurodyti jo teiginius apie tariamą S. U. teistumą už žmogžudystę pagrindžiančių duomenų bei pastarųjų šaltinio, o byloje esantys duomenys tokių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtina.

R. L. teisme be kita ko teigė, kad pats gyvena vienkiemyje, todėl grasinimai sugadinti jo turtą jam atrodė realūs. Tačiau, teismo vertinimu, vien gyvenamosios vietos ypatumai patys savaime nėra pakankami grasinimų realumui konstatuoti.

Teismas taipogi pastebi, kad iš byloje esančių R. L. pagalbos pranešimų turinio matyti, kad apie grasinimus pastarasis net neužsiminė, pabrėždamas kitas įvykio aplinkybes, tame tarpe ir smurtavimo prieš jį (atlikto ne S. U.) atvejį, kas leidžia manyti R. L. jautus nesaugumą ne dėl S. U. jam išsakytųjų žodžių, o dėl bendrai susidariusios situacijos ir patirto fizinio smurto iš A. S..

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neginčytinai tvirtinti, kad kaltinamasis S. U. buvusioje konfliktinėje situacijoje išsakydamas kaltinime nurodytus žodžius suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir norėjo taip elgtis.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje esant abejotiniems, neišsamiems bei neleidžiantiems daryti patikimų išvadų dėl kaltinamojo kaltumo, duomenims, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nors S. U. išsakyti žodžiai savo turiniu ir galėjo sukelti R. L. neigiamas, nemalonias emocijas, tie žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teismo nuomone, sietini su nukentėjusiojo R. L. hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne terorizavimu BK 145 straipsnio 2 dalies kontekste.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad S. U. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis iš pastarojo kaltinimo išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių bei kitų klausimų

Šioje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį A. S. dėl 187,17 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 43-46), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl VSDF biudžetui padarytos 582,47 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 53-59) bei nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį A. S. dėl 4200 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei S. U. dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b.l. 129-130).

Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš A. S. 187,17 eurų už R. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo priteisti 582,47 eurų už nukentėjusiajam R. L. išmokėtą nedarbingumo išmoką. Bylos duomenys liudija, kad tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta R. L. sveikata, dėl ko jis kurį laiką buvo nedarbingas ir gavo nedarbingumo išmoką, nustatytas jam sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – A. S., gydymo paslaugos R. L. buvo suteiktos realiai, civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, todėl šie valstybinių institucijų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkinami visiškai, jų atlyginimą priteisiant iš už šią žalą atsakingo kaltinamojo A. S..

Nukentėjusysis R. L. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš A. S. 4200 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Prašydamas priteisti 4200 eurų turtinės žalos atlyginimui, R. L. nurodo, kad į šią sumą įeina 3600 eurų už kaltinime dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto nurodyto įvykio metu sugadintą termovizorių ir 600 eurų už to paties įvykio metu sugadintą striukę. R. L. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas tik iš dalies.

Teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga. Šioje byloje R. L., teisminio nagrinėjimo metu pateikęs civilinį ieškinį, kartu su juo nepateikė jokių turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų. Teismui pareikalavus pateikti civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimą bei jų sugadinimą patvirtinančius dokumentus, buvo pateiktos tik parduotuvių bendrinio pobūdžio pažymos apie termovizoriaus ir striukės kainas prekyboje. Nukentėjusiajam nepateikus minėtų daiktų sugadinimą patvirtinančių duomenų ir esant tik jo žodiniams paaiškinimams apie sugadinimus, byloje nesant pakankamų tai patvirtinančių duomenų, R. L. teismo įpareigojimu pristačius civiliniame ieškinyje nurodytus daiktus, pastarieji teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėti.

Į posėdį atvykusi policijos pareigūnė S. D. parodė, kad jai parodytą striukę ji apžiūrėjo ikiteisminio tyrimo metu ir apžiūros protokole užfiksavo jos požymius. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad jame jokie striukės apgadinimai neužfiksuoti. Liudytoja apklausta S. D. teigė, kad apžiūros metu fiksuojami tik akivaizdūs sugadinimai, o užtrauktuko ji netikrino. Tuo tarpu apžiūros teisme metu patikrinus striukės užtrauktuko veikimą, kurio sugadinimas pagal R. L. sąlygoja netinkamumą naudoti minėtą striukę pagal paskirtį bei jo reikalavimą dėl to atlyginti už ją žalą, striukės užtrauktukas, nors nevisiškai lengvai ir nežymiai stringant, bet veikė – segiojosi. Kitokių striukės sugadinimų nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus ir striukės nenaujumą, neturint ir duomenų apie iki įvykio buvusį striukės užtrauktuko veikimą, vien toks nežymus striukės užtrauktuko segimo defektas, nesudaro pagrindo išvadai apie netinkamumą naudoti minėtą striukę pagal paskirtį. Be to, byloje nėra ir duomenų, leidžiančių neginčytinai tvirtinti apie minėto defekto atsiradimo aplinkybes, tai yra, jog minėtas defektas atsirado būtent kaltinime dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusysis R. L. reikalavimo dėl 600 eurų turtinės žalos atlyginimo už sugadintą striukę nepagrindė ir tenkinti jo nėra pagrindo.

 Taip pat nukentėjusysis R. L. civiliniame ieškinyje bei teisme nurodė, kad smurtinių veiksmų jo atžvilgiu atlikimo metu buvo sugadintas jam ant kaklo buvęs termovizorius, kurio vertė 3600 eurų. Kad įvykio metu minėtas prietaisas buvo R. L. ant kaklo, parodė ir liudytojas V. V.. Netikėti jų sutampančiais parodymais, atsižvelgiant ir į tai, kad apie termovizoriaus turėjimą prie savęs kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjusysis parodė nuo pat proceso pradžios, teismas neturi pagrindo. Nepaisant to, vien daikto turėjimas įvykio metu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai apie pastarojo sugadinimą bei žalos padarymo R. L. nurodomoje 3600 eurų sumoje nepagrindžia.

Teismas pastebi, kad nukentėjusysis R. L. pateikdamas teisme civilinį ieškinį teigė, kad minėtas termovizorius po kaltinime aprašyto smurto prieš jį pavartojimo fakto nebeveikia ir, jo manymu, nebetinkamas naudoti, tačiau tai patvirtinančių duomenų, net ir nutartimi jį įpareigojus tai padaryti, teismui nepateikė, pateikdamas tik termovizoriaus vertę prekyboje atspindinčią pažymą. Galiausiai teismui pareikalavus pateikti minėtą termovizorių proceso dalyviams apžiūrai, prieš ją atliekant R. L. parodė, kad visgi buvo nuvežęs minėtą termovizorių remontuoti ir dabar jis jau veikia, tik blogiau, pateikė 33,52 eurų PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą R. L. už suteiktas paslaugas – okuliaro ir vidinio baterijų konteinerio keitimą (6 t., b.l. 11). Jokių dokumentų, liudijančių termovizoriaus kitų gedimų nustatymą, teismui nebuvo pateikta.

Teisiamajame posėdyje kartu su specialiųjų žinių apie termovizorius turinčiu R. K. apžiūrėjus R. L. pateiktą termovizorių, R. K. nurodė, jog minėtas prietaisas veikia ir yra tinkamas naudoti. Tuo teisminio nagrinėjimo metu galėjo įsitikinti ir visi proceso dalyviai, kuomet R. L. paprašius, pertraukos metu prietaiso veikimas buvo tikrinamas, demonstruojamas žiūrint į tolį lauko sąlygomis. Nors nukentėjusysis R. L. pastarosios apžiūros metu parodė, kad žiūrint į tolį jam yra matoma dėmė, pagal specialisto R. K. paaiškinimus – matomumas, vaizdas yra geras, žiūrėtu atstumu yra tinkamas naudoti, o kadangi šis termovizorius turbūt yra senesnis nei trys metai, dėmė po trijų metų gali atsirasti ir nuo naudojimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. L., kaip civilinis ieškovas, pakankamais objektyviais įrodymais neįrodė termovizoriaus netinkamumo naudoti ir nepagrindė savo turtinio reikalavimo dėl termovizoriaus sugadinimo 3600 eurų sumoje.

Nors nukentėjusysis R. L. teigė įvykio metu praradęs termovizoriaus bateriją, vien tokių jo teiginių, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepakanka neginčytinai teigti, kad kaltinamasis A. S. prie to prisidėjo savo smurtiniais veiksmais. Be to, liudytojas V. V. teisme parodė, kad termovizoriaus bateriją R. L. rado ant kelio, jis nežino, kaip ji iškrito ir iš kur ji ten atsiradusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai nepagrindžia A. S. smurtiniais veiksmais sąlygoto termovizoriaus baterijos praradimo bei žalos dėl to R. L. padarymo.

Nukentėjusysis be kita ko teigė, kad įvykio metu buvo nutrauktas ir termovizoriaus dirželis, tačiau apžiūrėjus jį teisme tai nepasitvirtino – pats dirželis nebuvo nutrūkęs, kas beje neatsispindi ir apžiūros protokole, ir tik R. L. parodžius buvo pastebėtas dirželio plastikinės dalies nežymus pažeidimas, kurio atsiradimo aplinkybės, įvertinus termovizoriaus nenaujumą bei A. S. smurtinių veiksmų atlikimo aplinkybes (termovizoriaus buvimas nukentėjusiajam ant kaklo, smūgių sudavimas nukentėjusiajam į veidą ir kt.), teismui kelia abejonių dėl priežastingumo su kaltinamojo A. S. atliktais nusikalstamais veiksmais.

Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl sugadinto turto (termovizoriaus, striukės) leidžia teigti, kad nukentėjusysis R. L. nurodydamas apie jam padarytą turtinę žalą, hiperbolizavo minėtam jo turtui padarytus sugadinimus bei pastarųjų pakankamais objektyviais įrodymais pats nepagrindė.

Pastebėtina, kad byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos tik R. L. turėtos 33,52 eurų išlaidos termovizoriaus remontui. Iš nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. parodymų seka, kad būtent nukentėjusiojo R. L. ant kaklo turėtu termovizoriumi buvo naudotasi stebint galimą medžioklės taisyklių pažeidimo faktą, kas rodo įvykio dieną termovizorių veikus. Aukščiau nuosprendyje nurodytais motyvais teismas nurodė neabejojantis, kad minėtas termovizorius R. L. buvo ant kaklo ir A. S. naudojant fizinį smurtą prieš jį. Bylos duomenys liudija, kad po fizinio smurto prieš jį panaudojimo teikdamas policijai pranešimą bei apklausos metu, R. L. iškart nurodė apie termovizoriaus apgadinimą. Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas neabejoja, kad A. S. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį metu galėjo būti pažeistas nukentėjusiajam ant kaklo buvęs prietaisas, kurio realų apgadinimo mastą, teismo vertinimu, atsispindi R. L. pateikta už termovizoriaus remontą išrašyta PVM sąskaita faktūra 33,52 eurų sumoje.

Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis R. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo naudai 33,52 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetant.

Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo A. S. priteisti 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. R. L. parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, atsirado baimės jausmas, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R. L. dėl kaltinamojo A. S. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo A. S. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą (A. S. yra vidutinio amžiaus, nevedęs, bet, jo teigimu – gyvena faktinėje santuokoje ir turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi sveikatos problemų). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose nutartys Nr. 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), teismas mano, kad prašoma priteisti 20000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo R. L. naudai iš kaltinamojo A. S. priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti ir iš kaltinamojo S. U.. Tačiau teismui priėmus sprendimą dėl S. U. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. L. S. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės: S. U. – rašytinis pasižadėjimas, A. S. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

S. U. išteisinus, jam 2019-09-09 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilius „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Carina“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 107-118), be kita ko atsižvelgiant į S. U. Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai išieškotina 28,50 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus išspręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: kvapų pėdsakai (3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai), kurie 2019-03-27 išsiųsti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 vokai su nuorūkomis, rankos pėdsaku ir mikrodalelėmis, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), du vokai su dažų pavyzdžiais ir du vokus su mikrodalelėmis, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintini kaip menkaverčiai.

Pastebėtina, kad šioje byloje automobilis „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu yra perduotas saugojimui į UAB „TOMADAS“ aikštelę adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80 (1 t., b. l. 109-111). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio atžvilgiu yra priimtas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas – automobilis „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu yra konfiskuotas, todėl antrą kartą spręsti klausimą dėl to paties automobilio nebetikslinga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prie bylos 1 tomo esantys automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai perduotini Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu S. U. paskirtą automobilio konfiskavimą vykdančiam subjektui.

Minėtu Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu taipogi yra išspręstas klausimas dėl graižtvinio „M85“ modelio šautuvo „Zastava“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019-09-05 tyrėjo nutarimą kartu su kitais daiktais saugomas Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriuje pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 92-93) – pastarasis ginklas yra konfiskuotas, todėl šiuo nuosprendžiu pakartotinai spręsti dėl to paties daikto nėra pagrindo. Tame pačiame pakete Licencijavimo skyriuje saugomi ir kiti daiktai: CZ optika „Docker“, juodos-tamsiai žalios spalvos dėklas, šautuvas „Tikka T3 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) (šovinių dėtuvė) su rudos spalvos dėklu, leidimas laikyti, nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 92-93), kurių klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas spręsti Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriui.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 20 d. 10.00 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 08.35 val. (2 paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 187,17 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 17 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondui 582,47 eurų (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 47 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į vieną iš nurodytų Fondo valdybos skyriaus sąskaitų, esančių AB „Luminor Bank“ (duomenys neskelbtini), arba AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 282.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. S. 33,52 Eur (trisdešimt tris eurus 52 euro centus) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

S. U. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15000 (penkiolikos tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

S. U. 2019-09-09 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilius „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Carina“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. S. valstybės naudai 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 euro centų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kvapų pėdsakus (3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai), kurie 2019-03-27 išsiųsti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 vokus su nuorūkomis, rankos pėdsaku ir mikrodalelėmis, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), du vokus su dažų pavyzdžiais ir du vokus su mikrodalelėmis, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitą Nr. 0005096 – sunaikinti; Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriuje pakete Nr. (duomenys neskelbtini) saugomų daiktų: CZ optikos „Docker“, juodos-tamsiai žalios spalvos dėklo, šautuvo „Tikka T3 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) (šovinių dėtuvė) su rudos spalvos dėklu, leidimo laikyti, nešioti ginklus Nr. 0001118, ginklų pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) klausimą perduoti spręsti Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriui; prie bylos esančius automobilio „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus – perduoti Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu S. U. paskirtą šio automobilio konfiskavimą vykdančiam subjektui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                        Rita Dirkė