Civilinė byla Nr. e2-239-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00263-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei L. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pg servisas“ atstovams E. G. ir advokatei I. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pg servisas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pg servisas“ iškelta bankroto byla.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pg servisas“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė yra nemoki, 2025 m. rugsėjo 23 d. turėjo 101 845,37 Eur skolą (101 634,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 210,76 Eur delspinigių). Atsakovė už apdraustuosius nėra sumokėjusi 2025 m. gegužės–rugpjūčio mėnesių valstybinio socialinio draudimo įmokų. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. VIA_SP10-637 „Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“ negalioja, nes atsakovė pažeidė jo sąlygas.

2.       Atsakovė UAB „PG servisas“ atsiliepime prašė pareiškimo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad UAB „PG servisas“ turi 180 darbuotojų, vykdo, veiklą, gauna dideles pajamas (2025 m. rugsėjo mėn. 512 425,17 Eur) ir yra moki. Atsakovės skola pareiškėjui sudaro 93 524,18 Eur. Kreditorių ir debitorių sąrašas tikslinamas. Atsakovė 2025 m. birželio 18 d. sumokėjo pareiškėjui 14 000 Eur, 2025 m. birželio 20 d. – 14 111 Eur ir 2025 m. birželio 20 d. – 1 898 Eur. Pareiškėjas delsia atlikti susijusios UAB „INDIGO S“ turimos permokos įskaitymą į UAB „PG servisas“ skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „PG servisas“.

4.       Teismas, įvertinęs atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „PG servisas“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atsakovė UAB „Pg servisas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė vykdo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, be kita ko, padengė skolą pareiškėjui.

6.       Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

9.       Atsakovė UAB „Pg servisas“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują įrodymą, t. y. VSDFV 2026 m. sausio 30 d. ataskaitos apie UAB „Pg servisas“ turimą permoką valstybės biudžetui kopiją. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius 2026 m. vasario 26 d. ir 2026 m. kovo 6 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su operacijų ataskaita, kuriuose nurodyta, kad atsakovė 2026 m. vasario 25 d. duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga, atsakovė įsiskolinimą sumokėjo 2026 m. sausio 29 d. Atsakovė 2026 m. kovo 19 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, t. y. duomenis apie pardavimus, atliktų mokėjimų į valstybės biudžetą kopijas, informaciją iš teismų sistemos, buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės rašto kopiją, VSDFV 2026 m. kovo 18 d. ataskaitos kopiją, atsakovės 2026 m. kovo 18 d. pažymos apie debitorių skolas kopiją. Atsakovė 2026 m. kovo 26 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą, t. y. buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės rašto kopiją, kuriuose nurodoma, kad nėra objektyvios galimybės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovė 2026 m. balandžio 13 d. teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. 2026 m. sausio ir vasario mėn. išrašytų sąskaitų suvestines.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

12.       Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės ir pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo ir (ne)mokumo, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktus naujus įrodymus bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

14.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

16.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis nustatė, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudarė 2 916 165 Eur, o įmonės turto vertė sudarė 2 957 263 Eur (3 088 Eur ilgalaikis ir 2 954 175 Eur trumpalaikis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo mokestinių prievolių valstybės biudžetui, turi 238 511,29 Eur skolą pareiškėjui ir 1 151,34 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas sprendė, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, todėl yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės nemokumą ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą.

19.       Kita vertus, į bylą pateiktas pareiškėjo 2026 m. kovo 6 d. raštas, kuris patvirtina, kad atsakovė nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. vasario 17 d. sumokėjo 332 282,15 Eur skolą, pareiškime nurodytą 101 845,37 Eur įsiskolinimą atsakovė padengė 2026 m. sausio 29 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, priėmimo. 2026 m. vasario 25 d. duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė neskolinga. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovės skola pareiškėjui susidarė dėl pandemijos metu taikyto skolos išdėstymo panaikinimo 2025 metais ir nurodymo padengti visą susidariusį įsiskolinimą. Taip pat į bylą pateiktas 2026 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 6 436,46 Eur skolą. Pagal viešus duomenis atsakovė neįvykdytų prievolių pareiškėjui ir mokesčių administratoriui neturi. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė ir pareiškėjo atstovė patvirtino, kad atsakovė prievoles vykdo laiku ir tinkamai. Byloje duomenų apie atsakovės neįvykdytus finansinius įsipareigojimus kreditoriams nėra pateikta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) nustatyta, kad bylų, kuriose būtų pareikšti reikalavimai atsakovei, nėra, taip pat antstolių informacinės sistemos duomenimis nėra vykdomų išieškojimų iš atsakovės turto. Atsakovė turi 107 darbuotojus, iš 2026 m. sausio ir vasario mėn. išrašytų sąskaitų suvestinės matyti, kad bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas.

20.       Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusias faktines bylos aplinkybes, tačiau po teismo procesinio sprendimo priėmimo atsakovei padengus įsiskolinimus pareiškėjui ir mokesčių administratoriui bei neturint neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, nėra pagrindo spręsti, kad bendrovė yra nemoki. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas nėra savitikslis ir formalus procesas, todėl šiuo atveju nustačius, kad atsakovė neturi neįvykdytų prievolių kreditoriams, prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, be to, atsakovė turi 107 darbuotojus, todėl atsakovei neturint nepadengtų skolų kreditoriams bei vykdant veiklą bankroto bylos iškėlimas nebūtų socialiai teisingas ir būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė neturi laiku neįvykdytų turtinių prievolių kreditoriams, įsipareigojimus vykdo tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog bendrovė yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Pg servisas“, juridinio asmens kodas 303164883, atmesti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pg servisas“, juridinio asmens kodas 303164883, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2026 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu.

Teisėjas                                                                          Vigintas Višinskis