Civilinė byla Nr. 2KT-69/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 98.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su J. G. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-834-370/2011,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas J. G. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-834-370/2011. Nurodė, jog pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl šią bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių D. M. ir Ž. B. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-834-370/2011 nagrinėjimo. Teisėjų kolegijos narė V. N. G. pareiškimą 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė. Mano, jog minėtos nutarties turinys sudaro pagrindą pateikti nušalinimą ir šiai teisėjai. Klaipėdos apygardos teismui atmetus pareiškimą, pareiškėjo nepasitikėjimas šiuo teismu tik dar labiau padidėjo, tapo akivaizdu, kad visas teismas nusistatęs prieš pareiškėją. Nutartyje nurodyti motyvai neatitinka pareiškime nurodytų pagrindų, ne į visus pareiškėjo argumentus atsakyta, be to, nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjo J. G. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-834-370/2011 siejamas su civilinę bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių D. M. ir Ž. B. nenušalinimu nuo šios bylos nagrinėjimo. Sprendžiant iš šio prašymo turinio, nušalinimas yra reiškiamas visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, siekiant, kad klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, išspręstų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Iš pareiškimo turinio nustatyta, jog nušalinimas yra reiškiamas CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Pagal CPK 66 straipsnį teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas – įrodymais pagrįstų aplinkybių, keliančių abejonių teisėjo nešališkumu, egzistavimas. Teisėjo nešališkumo sąvokos turinys Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra aiškinamas dviem aspektais, kurių išraiška – subjektyvusis ir objektyvusis teisėjo nešališkumas. Subjektyvus nešališkumas reiškia teisėjo išankstinio nusistatymo neturėjimą, tendencingumo nebuvimą. Jis yra preziumuojamas, kol neįrodyta priešingai. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias objektyviam stebėtojui sukeltas protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą.

Vertinant Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų civilinę bylą Nr. 2S-834-370/2011 nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių D. M., Ž. B., V. N. G. ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą ar sukeltų pagrįstų abejonių jų nešališkumu. Visų pirma, pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie siejami su bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių šališkumu, negali būti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindas. Bylą nagrinėjantiems teisėjų kolegijos nariams D. M. ir Ž. B. pareikštą nušalinimo klausimą pagal savo kompetenciją išsprendė trečioji teisėjų kolegijos narė V. N. G. 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-834-370/2011, kuria atmetė pareiškėjo prašymą dėl šių teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo (CPK 69 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas neatlieka apygardos teisėjų sprendžiant nušalinimo klausimą priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcijos. Kadangi pareiškėjas prašydamas nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl abejonių visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu egzistavimo, o savo prašymą iš esmės grindžia bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos narių šališkumu, vien tik tai sudaro savarankišką Klaipėdos apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo atmetimo pagrindą. Be to, sprendžiant nušalinimo klausimą tais atvejais, kai nušalinimo pareiškimo pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tokį pareiškimą pareiškusio asmens nesutikimu su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, pripažįstama, jog tokios aplinkybės a priori (lot. – iš anksto) negali būti vertinamos kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nesant CPK 66 straipsnyje įtvirtinto Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo J. G. prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 66 straipsniu, 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2S-834-370/2011.

Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas                                                                                                       Artūras Driukas