VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1992-1125/2021 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lontona“ ir R. Ž. ieškinį atsakovėms A. G. ir P. C. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai UAB „Lontona“ ir R. Ž. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami iškeldinti atsakovę A. G. ir jos dukrą P. C. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su joms priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovės A. G. 13 200,00 Eur nuostolių už gyvenamųjų patalpų nuomą, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimąsi nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 12 d., iš viso už 24 mėnesius, ieškovei UAB „Lontona“; priteisti iš atsakovės A. G. būsimus nuostolius į mėnesį mokamą 600,00 Eur sumą už kiekvieną tolesnį neatlygintiną buto naudojimo mėnesį, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 12 d. iki A. G. su dukra P. C. ir joms priklausančiais daiktais bus pilnai išsikrausčiusios iš buto, ieškovui R. Ž.; priteisti ieškovams 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad UAB „Lontona“ turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2019 m. birželio 11 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, ginčo butas). Butas nuosavybės teise UAB „Lontona“ priklausė nuo 2019 m. birželio 12 d. 2021 m. birželio 10 d. ieškovas UAB „Lontona“ pardavė butą ieškovui R. Ž.. Paaiškino, kad nuo 2019 m. liepos 23 d. UAB „Lontona“ direktoriumi išrinktas ir paskirtas R. Ž.. Analizuojant UAB „Lontona“ turimą iš varžytinių įsigytą turtą, tapo žinoma, kad buvusi buto savininkė A. G. su vyru ir dukra faktiškai, be teisinio pagrindo, gyvena įmonės UAB „Lontona“ priklausančioje nuosavybėje – ginčo bute. Atsižvelgdamas į tai, UAB „Lontona“ 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 9 d. rašytiniais pranešimais informavo buvusią buto savininkę A. G. dėl išsikeldinimo iš buto ir patiriamų nuostolių atlyginimo už neatlygintą naudojimąsi butu be jokio teisėto pagrindo bei įspėjo, jeigu gera valia neišsikels iš buto bei neatlygins nuostolių, įmonė UAB „Lontona“ kreipsis į teismą. Per suteiktą terminą atsakovė neatlaisvino buto ir nuostolių neatlygino, todėl atsakovė pažeidė ieškovo R. Ž. kaip savininko teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir ji privalo atlaisvinti butą, išsinešant jai priklausančius kilnojamuosius daiktus. Be to, dėl A. G. neatlygintinio naudojimosi butu, ieškovams atsirado neigiamų padarinių negautų nuostolių forma, nes ieškovams buvo užkirsta galimybė šį butą nuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamas už buto nuomą.

3.       Taip pat paaiškino, kad veikiančiai UAB „Lontona“ kaip privačiam juridiniam asmeniui, vienintelis pajamų šaltinis iš kurio galimas pajamų gavimas yra nuosavybės teisių įgyvendinimas į ginčo butą. Tačiau nuo pat buto iš varžytinių įsigijimo dienos tokia įmonės UAB „Lontona“ teisė yra apsunkinta. Vidutinė tokio buto rinkos nuomos kaina yra apie 600,00 Eur per mėnesį. Kadangi A. G. neatlygintinai butu naudojasi 24 mėnesius, skaičiuojant nuo buto įsigijimo dienos 2019 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 12 d., ieškovo UAB „Lontona“ nuostolių suma sudaro 14 400,00 Eur (600,00 Eur x 24 mėn.).

4.       Taip pat nurodė, kad A. G. buvo siūloma išsikelti iš buto, pirkti butą arba pirkti UAB „Lontona“ įmonės akcijas. A. G. pasirinko pirkti įmonės UAB „Lontona“ akcijas. Vienas iš įmonės UAB „Lontona“ ir A. G. sulygtų sąlygų akcijų prikimo – pardavimo sutarties pasirašymui, kad A. G. dengs įmonės UAB „Lontona“ 75 000 Eur turimą piniginę prievolę UAB „Kredito garantas“, kylančią iš 2019 m. birželio 12 d. paskolos sutarties Nr. 29165. Todėl A. G. iki akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dengė kreditą UAB „Kredito garantas“, ir 2019 m. spalio 15 d. kredito įstaigai sumokėjo 1 200,00 Eur įmoką. Kadangi po intensyvių derybų UAB „Lontona“ ir A. G. nepavyko susitarti dėl akcijų prikimo-pardavimo sutarties sąlygų, kurios tenkintų abi sutarties šalis, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, todėl galutinė nuostolių suma mažintina 1 200,00 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 13 200,00 Eur sumą. Taip pat, kadangi butas vis dar nėra atlaisvintas, ieškovui R. Ž., iš A. G. priteistini būsimi nuostoliai, sudarantys kasmėnesinę 600,00 Eur sumą, kildinamą iš negautų nuompinigių, kurie būtų gaunami, jei butas būtų išnuomojamas, skaičiuojant nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki A. G. bus pilnai išsikrausčiusi iš buto.

5.       Atsakovė A. G. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, įmonė UAB „Lontona“ atsakovės skolininko K. N. buvo įsteigta vienu tikslu – apgaulės būdu įsigyti atsakovės nekilnojamąjį turtą. Dėl to 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą, tačiau tyrimas nepagrįstai ir neteisėtai buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodė, kad K. N. pagal finansiniu įsipareigojimus laiku ir sąmoningai negrąžino atsakovei paskolintų pinigų pagal 2017 m. birželio 12 d. paskolos sutartį, dėl ko buvo areštuotas ginčo turtas. Skolininkas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove išperkant jos butą. Skolininkas iš viso sumokėjo 6 000,00 Eur. Skolininkas nustojo mokėti motyvuodamas tuo, kad butą iš varžytinių pirks jo įmonė UAB „Lontona“, nes negali daryti asmeniškai pavedimų, gali kilti įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažadėjo išpirkti butą per savo įmonę, o vėliau 2019 m. rugpjūčio 4 d. pažadėjo grąžinti ir perrašyti butą atsakovei.

6.       Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį pokalbio su ieškovu R. Ž. sužinojo, jog ginčo butas užstatytas UAB „Kredito garantas“, paskolos dydis 75 000,00 Eur ir kiekvieną mėnesį reikia mokėti 1 210,01 Eur palūkanų. Ieškovas įmonę su butu gavo 2019 m. birželio mėnesį, kaip garantą už skolas. Ieškovas pasiūlė įsigyti įmonės akcijas, kad atsakovei liktų butas su 75 000,00 Eur paskola, tačiau šalims nepavyko suderinti sąlygų ir sandoris neįvyko. Teigia, kad bendrovė „Investiciniai sprendimai“ dengia ieškovo UAB „Lontona“ piniginę prievolę UAB „Kredito garantas“, kylančią iš 2019 m. birželio 12 d. paskolos sutarties Nr. 29165 už butą; viso sumokėta 10 863,00 Eur. Pažymėjo, kad nuomos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, visą minimą laikotarpį vyko susitarimai dėl akcijų įsigijimo, jokių priekaištų ieškovai atsakovei nereiškė. UAB „Lontona“ neužsiima nuomos veikla, todėl reikalavimas priteisti nuostolius kaip negautas lėšas už buto nuomą yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė iškeldinti atsakoves iš ieškovui R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su joms priklausančiais daiktais per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios vietos; priteisė iš atsakovės A. G. ieškovui UAB „Lontona“ 10 080,00 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. birželio 10 d., 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 080,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 906,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. G. ieškovui R. Ž. 3 696,77 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 696,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 120,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės P. C. ieškovui R. Ž. 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei A. G. iš UAB „Lontona“ 53,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovai turtą įsigijo neteisėtai, šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su ginčo butu, todėl teismas konstatavo, jog ieškovui R. Ž. nuosavybės teisėmis priklausančiu butu atsakovės naudojasi be teisinio pagrindo. Teismas vertino, jog atsakovės neįrodė, kad jų elgesys, gyvenant ginčo bute, buvo tinkamas, ir (ar) kad jos turi teisę juo toliau naudotis, todėl sprendė, kad ieškovo R. Ž. reikalavimas dėl atsakovių iškeldinimo su visu joms priklausančiu turtu yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37, 4.93, 4.95 straipsniai). Teismas sprendė, kad protingas ir optimalus iškeldinimo terminas yra 1 mėnesio nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Lontona“ 2019 m. lapkričio 8 d. pranešimu atsakovėms geranoriškai davė 7 dienas sumokėti skolą už nuomą bei atlaisvinti butą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Lontona“ nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius už visą laikotarpį nuo turto įsigijimo iki pardavimo. Kadangi ieškovas nuo turto įsigijimo dienos neprieštaravo atsakovių naudojimuisi ginčo butu, 2019 m. lapkričio 8 d. pranešimu atsakovėms nustatė terminą išsikelti, tačiau atsakovės buto neatlaisvino, todėl teismas laikė, kad atsakovės be teisinio pagrindo naudojosi butu nuo 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus nustatytam 7 dienų terminui, ir tik nuo šios datos teismas vertino, jog ieškovas pagrįstai galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo.

10.       Teismas konstatavo, jog susiklosčiusi situacija, kai atsakovės, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigusios ieškovo UAB „Lontona“ nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyvena jai priklausančiame bute ir nuo 2019 metų atsisako išsikelti, neabejotinai gaudamos naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jos sutaupė nemokėdamos ieškovui nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo UAB „Lontona“ reikalavimą ir priteisti jam atlyginimą už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

11.       Teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie objektų, savo savybėmis panašių į ginčo turtą, nuomos kainų duomenis iš aruodas.lt, nesant byloje tikslių duomenų apie ginčo turto būklę, jo įrengimą, atsakovėms šių sumų neginčijus, sprendė, kad ieškovo UAB „Lontona“ prašoma 600,00 Eur/mėn. buto nuomos kaina nėra akivaizdžiai neprotinga. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad nuostoliais kaip atsakovių gauta nauda laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki turto pardavimo 2021 m. birželio 10 d. yra pagrįsta ir teisinga pripažinti 600,00 Eur/mėn. sumą. Konstatavus, kad teisė į nuostolių atlyginimą ieškovui UAB „Lontona“ kilo nuo 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. neteisėto atsakovių ginčo buto naudojimosi dienos, 2021 m. birželio 10 d. ieškovas butą pardavė R. Ž., ieškovo UAB „Lontona“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teismas tenkino iš dalies, ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teigimu atsakovė A. G. jau sumokėjo 1 200,00 Eur sumą, ieškovui UAB „Lontona“ iš atsakovės A. G. priteisė 10 080,00 Eur ((18 mėn. x 600 Eur) + (600/30*14) + (600/30*10) – 1 200 Eur) nuostolių sumą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. birželio 10 d.

12.       Teismas pažymėjo, jog svarstant galimybę priteisti būsimus nuostolius, turi būti realiai pagrįstas jų dydis, tačiau iki tol, kol atsakovės išsikels iš ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklausančių patalpų, gali kisti tiek ekonominė situacija, tiek patalpų būklė, dėl to teismas vertino, jog šiuo metu nėra objektyviai įmanoma apskaičiuoti būsimų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo R. Ž. argumentus dėl būsimų nuostolių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau pagal jau byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovui R. Ž. iš atsakovės A. G. priteisti nuostolius už laikotarpį nuo turto įsigijimo dienos (2021 m. birželio 11 d.) iki sprendimo priėmimo (2021 m. gruodžio 16 d.), t. y. 3 696,77 Eur ((6 mėn. x 600 Eur) + 600/31*5) sumą

13.       Papildomai pažymėjo, kad ieškovui R. Ž. išlieka teisė iš atsakovių patirtus nuostolius išieškoti ateityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nuostoliai priteisti iš vienos atsakovės A. G., kadangi taip reikalavimus reiškė ieškovai, turiniai reikalavimai buvo pareikšti tik vienai atsakovei.

14.       Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovė A. G. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės poziciją dėl ginčo buto įsigijimo, t. y. ieškovo UAB „Lontona“ įsteigimo tikslą, R. Ž. buto įsigijimo aplinkybės, jų abejų sąsajos su asmeniu K. N., kuris be kitą ko buvo patrauktas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl atsakovės turto užvaldymo (ginčo buto) apgaule. Teismas nepakankamai dėmesio skyrė faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, pirmenybę teikiant apeliantei nepalankiems įrodymams, neatsižvelgiant į nustatytas faktinės aplinkybės.

15.2.                      Atsakovė nurodo, jog nebuvo paneigtos jos išdėstytos aplinkybės, kad UAB „Lontona“ buvo įsteigta tam, jog apgaulės būdu įsigyti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kuris tapo finansinių manipuliacijų objektu. Pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis UAB „Lontona“ įgijo ginčo butą, negali vadintis sąžiningu. Atsakovė neužvaldė svetimo turto, kaip teigiama ieškinyje, o jame visą laiką gyveno su savo nepilnamete dukra.

15.3.                      Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal A. G. pareiškimą dėl sukčiavimo jos atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėtame ikiteisminiame tyrime nebuvo ištirti ieškovų neteisėti, galimai nusikalstami veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, kas užkirto kelia atsakovei apginti savo teises civilinės teisės priemonėmis.

15.4.                      Atsakovės teigimu, jos atžvilgiu ieškovai galimai įvykdė neteisėtus veiksmus, numatytus BK 182 straipsnyje, todėl teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnį turėjo pareiga pranešti apie tai prokurorui, tačiau tai nepagrįstai nepadarė, taip pat nevertino aplinkybės, susijusias su UAB „Lontona“ veiklos srities ir įsteigimo tikslu.

15.5.                      Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo ieškovams, atsakovės teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino jos argumentų, dėl jų net nepasisakė. Atsakovė nuolat nurodydavo, kad reikalavimas priteisti ieškovams nuostolius, kurias sudaro nuomos mokestis, yra nepagrįstas, nes jokios nuomos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, per visą minimą laikotarpį tarp UAB „Lontona“ savininko R. Ž., kuris vėliau tapo ir buto savininku, bei atsakovės vyko susitarimai dėl įmonės akcijų įsigijimo, jokių priekaištų ieškovai atsakovei nereiškė. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Lontona“ užsiima nekilnojamojo turto, tuo pačiu ir ginčo buto, nuomos veikla ir pažymi, jog ji buvo įsteigta vieninteliam tikslui – nesąžiningai įsigyti konkretų nekilnojamą objektą – ginčo butą, todėl reikalavimas dėl nuostolių (negautų lėšų už buto nuomą), yra nepagrįstas, neįrodytas ir nesąžiningas.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai UAB „Lontona“ ir R. Ž. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Ieškovai nurodo, jog apeliantės minimas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl apeliantės argumentai ir tyrime nustatytos aplinkybės šioje byloje yra neaktualūs.

16.2.                      Ieškovų teigimu, apeliantė nutyli ir tas aplinkybes, kurios jai nepalankios, t. y., kad su K. N. vykdydami bendrą veiklą, įkeitė ginčo butą, gaunant kreditą. Nemokant kredito tinkamai, ginčo butas buvo pardavinėjamas per varžytines. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiek apeliantė, tiek K. N. gautą kreditą panaudojo tiek verslui, tiek savo poreikiams. Jei apeliantė ir turi kokių nors neišspręstų finansinių klausimų su K. N., vykdant bendrą ir deja nepasisekusį verslą, turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka, reiškiant atitinkamus reikalavimus šiam asmeniui, kaip tai ir numatyta nutarimuose nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, o ne teikti teismui visiškai perteklinius ir/ar nesusijusius reikalavimus, t. y. dėl informavimo prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos.

16.3.                      Ginčo butas buvo parduotas varžytinėse ir nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 10 d. priklausė ieškovui UAB „Lontona“. Byloje nėra duomenų, kad buvusi ginčo buto savininkė A. G. su dukra P. C. būtų ginčijusios varžytynių aktą, reikštų prieštaravimus dėl buto vertės ar pan., todėl UAB „Lontona“ šiuo laikotarpiu buvo teisėta buto savininke. Nuo 2021 m. birželio 11 d. butas priklauso ieškovui R. Ž. 2021 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DJ-4635 pagrindu.

16.4.                      Ieškovei UAB „Lontona“ tapus ginčo buto savininke, ji įgijo teisę nuo 2019 m. birželio 12 d. minėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Ieškovas UAB „Lontona“ 2019 m. lapkričio 8 d. pranešimu atsakovėms geranoriškai davė 7 dienas sumokėti skolą už nuomą bei atlaisvinti butą, todėl laikytina, kad atsakovės be teisinio pagrindo naudojosi butu nuo 2019 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus nustatytam 7 dienų terminui, ir tik nuo šios datos, kaip nurodė teismas, ieškovai pagrįstai galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo.

16.5.                      Ieškovai nurodo, jog dėl neteisėtų apeliantės veiksmų jie negalėjo/negali ginčo buto išnuomoti kitiems asmenims ar kitaip savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių. Apeliantei gera valia neišsikeliant iš ginčo buto, ieškovai jokiomis galimybės negalėjo išnuomoti ginčo buto ir gauti reguliarias pajamas, kadangi nauji nuomininkai, žinodami, kad nuomojame ginčo bute gyvena kiti asmenys nesinuomotų ir tuo labiau nesikeltų į ginčo butą. Pabrėžė, kad ieškovai niekada neleido apeliantei neatlygintinai naudotis ginčo butu po nuosavybės teisės į jį įsigijimo.

16.6.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad susiklosčiusi situacija, kai atsakovės, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigusios ieškovų nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyvena jiems priklausančiame bute ir nuo 2019 metų atsisako išsikelti, neabejotinai gaudamos naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jos sutaupė nemokėdamos ieškovams nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20.       Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

21.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lontona“ turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2019 m. birželio 11 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB „Lontona“ 2021 m. birželio 10 d. minėtą turtą pardavė kitam ieškovui R. Ž. Butas ieškovui R. Ž. nuosavybės teise priklauso nuo 2021 m. birželio 11 d. Ieškovas UAB „Lontona“ 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 9 d. rašytiniais pranešimais informavo buvusią buto savininkę A. G. dėl išsikeldinimo iš buto ir patiriamų nuostolių atlyginimo už neatlygintą naudojimąsi butu be jokio teisėto pagrindo. Buvusi buto savininkė A. G. su dukra P. C. buto neatlaisvino ir toliau faktiškai gyvena ginčo bute.

23.       Atsakovės ginčija ieškovų reikalavimą jas iškeldinti savo pozicija grįsdamos ginčo buto užvaldymu apgaule.

24.       Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys iš dalies dėl iškeldinimo iš ginčo būsto ir nuostolių atlyginimo.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

25.       Apeliantė ginčija ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo savo pozicija grįsdama ginčo buto užvaldymu apgaule. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos poziciją dėl ginčo buto įsigijimo, t. y. ieškovo UAB „Lontona“ įsteigimo tikslą, R. Ž. buto įsigijimo aplinkybės, jų abejų sąsajos su asmeniu K. N., kuris be kitą ko buvo patrauktas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl atsakovės turto užvaldymo (ginčo buto) apgaule.

26.       Pažymėtina, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį (suklydimas, apgaulė, prievarta), reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

27.       Kaip minėta, ginčo butas buvo parduotas varžytinėse ir nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2021 m. birželio 10 d. priklausė ieškovui UAB „Lontona“. Kadangi byloje nėra duomenų, kad buvusi buto savininkė A. G. su dukra P. C. būtų ginčijusios varžytynių aktą, reikštų prieštaravimus dėl buto vertės ar pan., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Lontona“ šiuo laikotarpiu buvo teisėta buto savininke.

28.       Taip pat nuo 2021 m. birželio 11 d. butas priklauso ieškovui R. Ž. 2021 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-4635 pagrindu.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantė inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl apgaulės būdu užvaldyto ginčo buto, tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas yra įsiteisėjęs. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės nesutinka su minėtu ikiteisminio tyrimo nutraukimu, t. y. nurodo, jog ikiteisminiame tyrime nebuvo ištirti ieškovų neteisėti, galimai nusikalstami veiksmai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir kvestionuoja aplinkybės dėl apgaulės būdu už valdyto turto šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė nesutinka su minėtu ikiteisminio tyrimo nutraukimu, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, visos nurodomos apeliantės aplinkybės dėl apgaule užvaldyto turto yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinos kaip nepagrįstos. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovai turtą įsigijo neteisėtai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo metu ieškovui R. Ž. nuosavybės teisėmis priklausančiu butu atsakovės naudojasi be teisinio pagrindo.

30.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad atsakovės naudojasi ginčo butu be teisinio pagrindo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo R. Ž. reikalavimą dėl atsakovių iškeldinimo su visu joms priklausančiu turtu (CK 4.37, 4.93, 4.95 straipsniai).

31.       Taip pat apeliantės teigimu, jos atžvilgiu ieškovai galimai įvykdė neteisėtus veiksmus, numatytus BK 182 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagal CPK 300 straipsnį turėjo pareiga pranešti apie tai prokurorui, tačiau tai nepagrįstai nepadarė.

32.       CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Kaip jau nustatyta šioje byloje, apeliantė jau buvo iniciavusi ikiteisminį tyrimą dėl apgaulės būdu užvaldyto ginčo buto, tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad jau buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remiantis CPK 300 straipsniu pranešti prokurorui apie neva galimai įvykdytus neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, subjektyvi apeliantės nuomonė nesudaro pagrindo konstatuoti nusikalstamos veikos požymių.

Dėl nuostolių priteisimo ieškovams

33.       Apeliantė nesutinka su ieškovų reikalavimais priteisti jiems nuostolius. Nurodo, jog jokios nuomos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo, per visą minimą laikotarpį tarp UAB „Lontona“ savininko R. Ž., kuris vėliau tapo ir buto savininku, bei atsakovės vyko susitarimai dėl įmonės akcijų įsigijimo, jokių priekaištų ieškovai atsakovei nereiškė. Mano, jog ieškovų reikalavimas dėl nuostolių (negautų lėšų už buto nuomą), yra nepagrįstas, neįrodytas ir nesąžiningas.

34.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovėms be teisinio pagrindo naudojantis ieškovams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovės tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovų patirtais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės šiuo metu gyvena ieškovui R. Ž. priklausančiame ginčo bute ir nuo 2019 metų atsisako išsikelti, neabejotinai gaudamos naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jos sutaupė nemokėdamos ieškovams nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Be to, kaip nurodo ieškovai, dėl neteisėtų apeliantės veiksmų negalėjo/negali ginčo buto išnuomoti kitiems asmenims ar kitaip savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė be teisinio pagrindo gyveno ginčo bute, apeliantės argumentai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Be to, apeliantė žinojo, jog ginčo butas, kuriame ji gyvena, jai nepriklauso, todėl jos argumentai, jog anksčiau jokių priekaištų jai ieškovai nereiškė, nesudaro pagrindo teigti, jog ji neturi atlyginti ieškovams nuostolių.

36.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas iš atsakovių ieškovams priteisti atlyginimą už naudojimąsi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

37.       Kadangi apeliantė dėl nuostolių dydžio apeliaciniame skunde nepasisakė, t. y. nuostolių dydžio neginčijo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl minėtų nuostolių dydžio plačiau nepasisako.

38.       Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovai turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą.

42.       Ieškovas R. Ž. prašė priteisti iš apeliantės 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš atsakovės A. G. ieškovui R. Ž. 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

43.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Ž. iš atsakovės A. G. 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė