Civilinė
byla Nr. 3K-3-287/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 52.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „Projektana“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2009 m. birželio 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metekas“ ieškinį atsakovui UAB
„Projektana“ dėl skolos išieškojimo ir atsakovo UAB „Projektana“ priešieškinį
ieškovui UAB „Metekas“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir
nuostolių bei delspinigių atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš
atsakovo 18 617,77 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir
bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė
pripažinti negaliojančiu 2008 m.
birželio mėn. atliktų darbų aktą, priteisti iš ieškovo 3735,01 Lt
delspinigių pagal statybos subrangos sutartį, 29 468,87 Lt nuostolių bei
bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė,
kad atliktų darbų priėmimo aktas 2008 m. birželio pradžioje buvo perduotas
atsakovui, tačiau, šiam nepasirašius ir nepareiškus jokių pretenzijų,
2008 m. birželio 30 d. buvo pakartotinai išsiųstas registruotu
paštu. Atsakovas nurodė, kad darbų priėmimo akto nepasirašė, nes darbai buvo
atlikti su trūkumais, šie neištaisyti, todėl jam neatsirado pareigos mokėti už atliktus
darbus.
Teismai
nustatė, kad šalys 2008 m. gegužės 27 d. sudarė statybos subrangos
sutartį, pagal kurią ieškovas iki 2008 m. birželio 19 d.
turėjo išbetonuoti atraminę sienutę daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti
2008 metų gegužės mėnesį. 2008 metų birželio mėnesį surašytas darbų priėmimo
aktas, kurio atsakovas nepasirašė. 2008 m. birželio 11 d.
už atliktus darbus ieškovas atsakovui apmokėti išrašė sąskaitą–faktūrą
Nr. 00016.
2008 m. birželio 11 d. komisijos akte konstatuota,
kad ieškovas atliko atraminių sienučių betonavimo darbus statybos užsakovui
(atsakovui) pagal 2008 m. gegužės 27 d. statybos rangos
sutartį, o kitu tos pačios dienos komisijos aktu konstatuota, jog atsakovo
darbuotojai savavališkai, nesuderinę nei su techninės priežiūros inžinieriumi,
nei su ieškovo atstovu, atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus,
pablogindami ieškovo atliktus betonavimo darbus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas
2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino,
priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimu konstatuota, kad aplinkybę, jog ieškovas atliko
darbus laiku ir ketino juos priduoti, patvirtina pateikta lokalinė sąmata,
pažyma apie atliktus darbus, 2008 m. birželio 11 d.
išrašyta sąskaita–faktūra Nr. 00016. Teismas taip pat nustatė, kad šalys
susitarė, jog visa sutarties kaina bus apmokėta po darbų priėmimo, tačiau atsakovas
su ieškovu neatsiskaitė (pastarosios aplinkybės šalys neginčija). Šalys taip
pat neginčija, kad darbai iš tiesų buvo atliekami, tačiau darbų priėmimo aktas
liko atsakovo nepasirašytas. Iš 2008 m. birželio 11 d. akto
teismas nustatė, kad ieškovas atliko subrangos sutartimi įsipareigotus atlikti betonavimo
darbus, taigi tinkamai įvykdė savo prievolę. Atsakovo atstovas paaiškino, kad
rašytinių pretenzijų ieškovui laiku nebuvo pareikšta tik dėl nežinojimo, tačiau
teismas sprendė, jog, raštu nepapildžius sutarties sąlygų, negalima laikyti,
kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku. Teismas įvertino ir liudytojo A. Š.,
pasirašiusio aktą dėl darbų atlikimo, parodymus apie tinkamą darbų atlikimą bei
konstatavo, kad būtent atsakovo darbuotojai savavališkai, nesuderinę nei su
techninės priežiūros inžinieriumi, nei su ieškovo atstovu, atliko betono
paviršiaus apdorojimo darbus, pablogindami ieškovo atliktus betonavimo darbus.
Teismas nurodė, kad statybos darbų trūkumų aktas buvo surašytas 2008 m. birželio 26 d.,
t. y. praėjus savaitei po nustatyto darbų užbaigimo momento. Iš šio akto
matyti, kad darbų užsakovas – UAB „Eika“, rangovas – UAB „Projektana“ , darbų
pobūdis – atraminės sienutės, polių, pakolonių projekto parengimas, atraminės
ir vidinių sienučių apibetonavimas, o aktas surašytas dėl sutarties nutraukimo
2008 m. birželio 2 d. dėl rangovo kaltės. Teismas sprendė,
kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygos buvo nustatytos ieškovo ir atsakovo sudaryta
subrangos sutartimi. Tai, kad darbai buvo atlikti iki
2008 m. birželio 11 d., patvirtino ieškovo atstovas S. V.,
taip pat 2008 m. birželio 11 d. surašyti aktai. Teismas
sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog betonavimo darbai iki nustatyto
termino (2008 m. birželio 19 d.) nebuvo atlikti, be to,
atsakovas pripažino, kad darbui tame pačiame objekte po ieškovo buvo samdomi
kiti darbuotojai. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių
su netinkamai atliktų darbų trūkumų konstatavimu, remdamasis tik įstatymo
reikalavimų nežinojimu, tačiau teismas nurodė, kad asmuo, nesidomėdamas savo
teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs
įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs. Teismas taip pat nurodė, kad statybos
rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Objektą
šalys apžiūrėjo skirtingu laiku (2008 m. birželio 11 d. ir
2008 m. rugsėjo 29 d.), tačiau atsakovo atstovas negalėjo
tiksliai atsakyti, kada iš tiesų buvo apžiūrėtas objektas, surašant 2008 m. spalio 14 d.
ekspertizės aktą. Be to, 2008 m. spalio 14 d. išvada
surašyta konstatuojant, kad ieškovas netinkamai atliko atraminės sienutės
betonavimo darbus, tačiau teismas įvertino ir tai, kad šalys ne kartą bendravo,
nepavykus susitarti ieškovas 2008 m. rugpjūčio 25 d.
kreipėsi į teismą ir tik tada atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas apginti savo
teises. Teismas sprendė, kad 2008 m. gegužės 26 d.
subrangos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir nepakeista, o pagrindas pripažinti
negaliojančiu atliktų darbų priėmimo aktą neįrodytas, todėl netenkinamas ir
reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą
pagal atsakovo UAB „Projektana“ apeliacinį skundą,
2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės
teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė
bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktus įrodymus – atliktų darbų priėmimo aktą,
pažymą apie 2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus,
2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą–faktūrą,
2006 m. birželio 11 d. komisijos aktus, ieškovo atstovo
S. V. parodymus, liudytojo A. Š. parodymus – konstatavo, kad jie yra
pakankami spręsti, jog 2008 metų birželio pradžioje atsakovui buvo žinoma apie
ieškovo atliktus darbus (jam buvo perduotas atliktų darbų priėmimo aktas) ir
pasirengimą juos priduoti, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos nedelsiant
pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnis, sutarties 10.1.7, 10.1.11
punktai). Atsakovo tvirtinimą, kad atliktų darbų priėmimo aktas jam buvo
išsiųstas paštu tik 2008 m. birželio 30 d., teisėjų
kolegija laikė nepagrįstu, nes jau 2008 m. liepos 2 d.
rašte „Dėl atliktų darbų priėmimo“ atsakovas nurodė, kad jo darbuotojai taisė
ieškovo padarytą darbų broką ir atliktų darbų aktai už gegužės mėnesį įvykdytus
statybos darbus bus pasirašomi tada, kai bus baigti sienų remonto darbai.
Atliktų darbų trūkumams pagrįsti atsakovas pateikė 2008 m. liepos 2 d.
raštą „Dėl atliktų darbų priėmimo“, 2008 m. liepos 14 d.
pranešimą, 2008 m. liepos 23 d. raštą „Dėl remonto darbų“,
2008 m. rugpjūčio 26 d. raštą, 2008 m. rugsėjo 9 ir 15 d.
raštus „Dėl darbų pridavimo“, 2008 m. rugsėjo 29 d. raštą,
2008 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolą bei 2008 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą, tačiau
teisėjų kolegija šių dokumentų nepripažino pagrindu daryti išvadą, kad ieškovo atlikti
darbai buvo su trūkumais, nes visi nurodyti dokumentai surašyti po to, kai atsakovas
gavo 2008 m. birželio 26 d. statybos darbų trūkumų aktą iš
užsakovo UAB „Eika“, be to, 2008 m. birželio 11 d.
komisijos aktu yra konstatuota, kad atsakovo darbuotojai savavališkai atliko
betono paviršiaus apdorojimo darbus, taip pablogindami ieškovo atliktus
betonavimo darbus (tą patvirtina ir atsakovo 2008 m. liepos 2 d.
raštas „Dėl atliktų darbų priėmimo“). Nustačiusi, kad atsakovas po ieškovo
atliktų darbų savavališkai atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus,
pabloginančius ieškovo atliktą darbą, teisėjų kolegija pripažino, kad galima
daryti išvadą, jog atsakovas pašalino galimybę nustatyti, ar buvo padaryta
trūkumų ir kokių. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nepateikė
įrodymų, jog ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Projektana“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo
2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4
dalies nuostatas bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos,
nepasisakė beveik dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip pat dėl šių
svarbių bylai teisinių aspektų: pirmosios instancijos teismo netinkamai
pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos darbų perdavimą (CK
6.694 straipsnis), leistinų įrodinėjimo priemonių, įrodinėjant darbų perdavimą
(CPK 177 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismo sprendimo
neatitikties CPK 263, 265, 270 straipsnių nuostatoms. Kasatorius apeliacinį
skundą grindė ir tuo, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo
sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismo sprendimas yra nemotyvuotas (CPK
329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
2. Rangos santykiuose
atliktų darbų priėmimas ir perdavimas turi būti įforminti rašytiniu aktu, taigi
tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š.
TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. spalio 1 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007;
2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“,
bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
Kadangi rangos darbų atlikimo terminai turi esminę reikšmę rangos sutarties
šalims, tai rangos darbų pabaigos terminas privalo būti nurodytas darbų
perdavimo–priėmimo akte. Tuo tarpu teismai darbų atlikimo faktą grindė ne
atliktų darbų aktu, o kitais įrodymais:
2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaita–faktūra, darbų
priėmimo–perdavimo aktu, kuriame nenurodyta darbų atlikimo termino, pažyma apie
2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus,
2008 m. birželio 11 d. komisijos aktais. Darbų atlikimo faktą
bei darbų atlikimo terminą patvirtinę neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis,
teismai pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo
formuojamos praktikos.
3. Teismai netinkamai
taikė rangos darbų priėmimą–perdavimo reglamentuojančias teisės normas.
Rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą tik
tuo atveju, jeigu tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus, t. y.
darbus perdavė sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis. Ieškovas nesilaikė
subrangos sutarties sąlygų, pagal kurias jis atliktų darbų aktą tvirtinti
turėjo pateikti iki einamojo dėmesio 25 dienos, o statybos darbus užbaigti iki
2008 m. birželio 19 d., nes atliktų darbų aktą kasatoriui
išsiuntė tik 2008 m. birželio 30 d., t. y. tik
2008 m. birželio 30 d. pakvietė kasatorių priimti statybos
rangos darbus. Pažeidęs darbų atlikimo terminus bei sutartimi nustatytą darbų
perdavimo–priėmimo tvarką, ieškovas neturėjo teisės vienašališkai perduoti
rangos darbus, tačiau teismai šios aplinkybės nevertino, taip pat neatsižvelgė
į tai, kad ieškovas atliktų darbų akte nepažymėjo apie užsakovo (generalinio
rangovo) atsisakymą priimti atliktus darbus. Be to, apeliacinės instancijos
teismas, konstatuodamas, kad kasatorius žinojo apie ieškovo atliktus darbus ir pasirengimą
juos perduoti, tačiau savo pareigos priimti darbus nevykdė, taip paneigė CK
6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbų perdavimo–priėmimo tvarką, pagal
kurią rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą priimti darbus, o
užsakovas tik po pranešimo privalo pradėti priiminėti darbų rezultatą, bei
nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š.
TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007;
2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“,
bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.).
4. Apeliacinės
instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo svarbias bylos
aplinkybes, taip pažeisdamas proceso ir materialiosios teisės normas. Teismas
nesiaiškino, ar atliktų darbų kokybė atitiko sutarties sąlygas (CK 6.662
straipsnis), kokiu mastu buvo atlikti rangos darbai, nenagrinėjo kasatoriaus
pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darbus atliko
netinkamai, su trūkumais, nesiaiškino, dėl kurios konkrečiai darbų dalies įvyko
šalių ginčas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atliko kelių sienų tame pačiame
objekte betonavimo darbus, o ginčas vyko tik dėl vienos netinkamai išbetonuotos
sienos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad
ieškovas statybos rangos darbus atliko tinkamai, tačiau nepaisant to ieškinys
buvo visiškai patenkintas. Be to, teismai nevertino aplinkybės, kad rangovui už
atliktus darbus buvo sumokėta pusė sutartyje nustatytos darbų kainos,
t. y. kad kasatorius už tinkamai atliktų darbų dalį su ieškovu atsiskaitė.
Teismai taip pat neįvertino, kad pagal statybos subrangos sutarties 10.1.8
punktą kasatorius turi teisę ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai
subrangovas pateikia atsiskaitymo dokumentus, pasirašyti juos arba pateikti
subrangovui raštu atsisakymo pasirašyti motyvus. Byloje pateikti rašytiniai
įrodymai patvirtina, kad atliktų darbų aktas kasatoriui buvo išsiųstas
2008 m. birželio 30 d., o
2008 m. liepos 2 d. kasatorius informavo rangovą apie darbų
defektus. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad kasatorius neatsisakė priimti
atliktų darbų, tik nurodė, kad jie yra atlikti su trūkumais, kuriuos reikia
ištaisyti per nustatytą terminą. Kasatoriaus priešieškinį apeliacinės
instancijos teismas atmetė atsižvelgdamas į faktą, kuris nebuvo nustatytas
teismo, nes ne teismas nustatė, kad kasatorius atliko betono paviršiaus
apdorojimo darbus, bet šis faktas buvo konstatuotas
2008 m. birželio 11 d. komisijos aktu.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą ieškovas UAB „Metekas“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su
kasaciniu skundu argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir
taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai šalims paskirstė
įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų
padarė pagrįstas išvadas, jas tinkamai motyvuodamas. Teismo pareiga ištirti
visus byloje surinktus įrodymus tiesiogiai ir tik jų visumos pagrindu priimti
sprendimą byloje nereiškia pareigos visus šiuos įrodymus aprašyti, komentuoti
ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime. Teismai pareigą ištirti įrodymus įvykdė
tinkamai. Visi įrodymai buvo tiriami ir nagrinėjami įrodymų tyrimo stadijoje
(tai patvirtina byloje esantys protokolai), šalys pastabų dėl įrodymų tyrimo
objektyvumo, betarpiškumo ir kt. nereiškė. Aplinkybė, kad teismas sprendime
pasisakė ne dėl visų įrodymų, nedaro sprendimo neteisėto ir (ar) nepagrįsto.
2. Nepagrįstais
pripažintini kasatoriaus argumentai, kad teismai, pripažindami, jog darbų
priėmimo–perdavimo faktą patvirtina PVM sąskaita–faktūra, o ne darbų
priėmimo–perdavimo aktas, pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymų
leistinumo reikalavimą. Ieškovas mėgino darbų rezultatą perduoti kasatoriui,
tačiau šis, nepateikęs jokių pretenzijų ar pastabų, darbų nepriėmė. Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. birželio 11 d.
išrašyta sąskaita–faktūra patvirtina aplinkybę, jog darbai buvo baigti nurodytu
laiku bei terminu. Ši sąskaita–faktūra nebuvo nuginčyta, todėl nėra jokio
teisinio pagrindo šiuo įrodymu abejoti.
3. Kasatorius
nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Teismo sprendimas dėl
įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai nebuvo įrodymų,
kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir
apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais.
Nagrinėjamu atveju kasatorius tokių aplinkybių neįrodė.
4. Kasacinio skundo
argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo
atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas
nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo
posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, teismo sprendimas
priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui. Kasatoriaus teiginiai dėl
įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai,
kurioje konstatuota, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos
priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas,
atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB
„Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007).
Be to, kasatorius pats yra pripažinęs, kad darbui objekte po ieškovo buvo
samdomi kiti darbuotojai, tai įrodo ir jų pačių pateikti rašytiniai įrodymai.
Visa tai patvirtina, kad ieškovas darbus atliko tinkamai, o kasatoriaus
darbuotojai savavališkai ėmėsi betonavimo paviršiaus apdorojimo darbų, taip
pablogindami atliktus betonavimo darbus.
5. Rungimosi principas
reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo
reikalavimą. Ieškovas pateikė įrodymus apie darbų atlikimą – ieškovo pasirašytą
2008 m. birželio 11 d. perdavimo–priėmimo aktą ir jo
pagrindu išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 00016. Apie tinkamą darbų
atlikimą nurodė ir užsakovo UAB „Eika“ atstovas A. Š., kuris ir pasirašė
aktą dėl darbų atlikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai
nusprendė, kad kasatoriaus teiginiai nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų apie
statybos darbų atlikimo faktą. Kasatorius nepasirašė statybos darbų
perdavimo–priėmimo akto ir nenurodė darbų trūkumų. Dėl to ieškovas darbų
priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas
aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja
tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu. Taigi kasatoriaus argumentai
dėl darbų neatlikimo ir neperdavimo yra nelogiški ir vertintini kaip bandymas
išvengti prievolės vykdymo.
6.
2008 m. birželio 11 d. darbų priėmimo aktas buvo perduotas
asmeniškai atsakovui, tačiau, šiam nepasirašius ir nepareiškus jokių pretenzijų,
2008 m. birželio 30 d. pakartotinai išsiųstas registruotu
paštu. Rangovo pareiga priimti subrangovo perduodamus darbus konstatuota
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005.
Kasatorius, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalėjo nurodyti atsisakymo priežastis,
tačiau to nepadarė. Jo pareiškimas, kad pretenzijų nepateikė dėl nežinojimo,
vertintinas kaip nesirūpinimas savo teisėmis ir pareigomis. Taigi ieškovas,
tvirtindamas, kad pateikė atliktų darbų aktą, t. y. pasirengė perduoti
atliktų darbų rezultatą, įrodė šias aplinkybes, pateikdamas atliktų darbų
priėmimo aktą, pažymą apie 2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus,
2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą–faktūrą,
2008 m. birželio 11 d. komisijos aktus, be to, ieškovo
atstovas bei liudytojas A. Š. patvirtino tai savo parodymuose. Tuo tarpu
kasatorius, tvirtindamas, kad atlikti darbai yra su trūkumais, todėl
nepriimtini, šių aplinkybių neįrodė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos teismo sprendimą
(nutartį) motyvuoti
Kasatorius
nurodo, kad jo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog pirmosios
instancijos teismo sprendimas buvo nemotyvuotas. Šio trūkumo apeliacinės
instancijos teismas nepašalino, be to, pats nevisapusiškai ir neobjektyviai
išnagrinėjo svarbias bylai aplinkybes.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine
tvarka yra proceso teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos
neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas). Proceso teisės normos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos
teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo
(nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės
aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4
dalis). Nurodyti imperatyvieji įstatymo reikalavimai, keliami teismo sprendimo
(nutarties) motyvuojamajai daliai, reiškia, kad kiekvienoje byloje teismo
procesiniai dokumentai turi būti priimami laikantis įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo įstatyminių reikalavimų. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė
teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimų tik tada, jeigu
dėl konstatuoto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329
straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis). Taigi
aplinkybė, kad teismas dėl kokių nors su byla susijusių aplinkybių nepasisakė
ir (arba) išvardydamas įrodymus bei atskleisdamas jų turinį kai kurių įrodymų
nepaminėjo, iš esmės leistų teigti, jog konstatuotinas tam tikras teismo
sprendimo (nutarties) motyvavimo trūkumas, bet vien tai savaime nesuponuoja
kasacijos pagrindo buvimo.
Reikalavimas
tinkamai motyvuoti teismo priimamą procesinį sprendimą reikšmingas ne tik tuo
aspektu, kad motyvavimas pagrindžia priimtą sprendimą (nutartį), bet ir tuo,
kad motyvų nurodymas sprendime įgalina priimtu procesiniu sprendimu
nepatenkintą šalį apeliaciniame arba kasaciniame skunde pateikti išsamius
nesutikimo su priimto sprendimo rezultatu argumentus. Taigi reikalavimas teismo
sprendimą (nutartį) motyvuoti užtikrina dalyvaujančių byloje asmenų teisės į
apeliaciją ir (ar) kasaciją įgyvendinimą.
Pažymėtina
ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo
sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti
į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas
apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti
pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo
(nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien
kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands,
judgement of 19 April 1994, par. 61).
Nagrinėjamoje
byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų
sprendimą ir nutartį jų motyvavimo aspektu, konstatuoja, kad nurodyti
procesiniai sprendimai atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus, nes
juose pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių
materialiosios teisės normų analizė, o tai, kad kasatorius turi kitokią nuomonę
dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja
išvados, jog skundžiami teismo sprendimas ir nutartis yra nemotyvuoti arba jog
buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
Dėl statybos subrangos darbų
priėmimo–perdavimo akto
Nagrinėjamoje
byloje šalys 2008 m. gegužės 27 d. sudarė statybos
subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas yra subrangovas, o kasatorius –
rangovas. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos
rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo
ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta
statybos rangos sutarties samprata, požiūriu rangovas veikia kaip užsakovas, o
subrangovas – kaip rangovas.
Byloje
sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, taip pat dėl atliktų
darbų priėmimo–perdavimo fakto egzistavimo bei pagal sutartį atliktų darbų
kokybės.
Visų
pirma pažymėtina, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus
(CK 6.694 straipsnio 1 dalis), išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatyme
nustatyta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą – pvz., CK 6.694
straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tokia užsakovo teisė tais atvejais, kai
nustatomi trūkumai, dėl kurių neįmanoma perduodamo darbų rezultato naudoti
pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų
rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas
įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos.
Taigi aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų
rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų
šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas,
be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti
atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą
bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis),
išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti
normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia
paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos
Nr. 3K-3-484/2007). Kita svarbi darbų perdavimo ir priėmimo proceso
ypatybė yra ta, kad jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą, tai tam, jog būtų
užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas
sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi
teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai. Šiuo
atveju užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi
teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis
perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta
negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginys, jog teismai darbų
atlikimo faktą patvirtino neleistina įrodinėjimo priemone – PVM
sąskaita–faktūra, o ne atliktų darbų priėmimo aktu, yra klaidingas, nes byloje
yra pateiktas ieškovo vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, o
kilus ginčui dėl jo surašymo ir pasirašymo laiko, būtent pastaroji aplinkybė ir
buvo teismų nustatinėjama kitais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir nurodyta PVM
sąskaita–faktūra. Antra vertus, kasatorius pripažįsta, kad ieškovo nurodytą
kaip pakartotinai siųstą darbų priėmimo aktą gavo, tačiau ir šiame akte darbų
trūkumo fakto nepažymėjo, tuo tarpu jau pirmiau išaiškinta, kad darbų trūkumų
nenurodymas priėmimo–perdavimo akte eliminuoja užsakovo teisę remtis
akivaizdžių darbų trūkumų faktu vėliau. Nagrinėjamoje byloje ieškovo vienašališkai
pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas teismų nebuvo pripažintas
negaliojančiu. Šia teismų nustatyta aplinkybe kasacinis teismas vadovaujasi
atsižvelgdamas į CPK 353 straipsnio 1 dalis nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius
yra įmonė (verslininkas), todėl jo sutartinė atsakomybė grindžiama ir CK 6.256
straipsnio 4 dalimi.
Kasatorius
taip pat nurodo, kad teismai nesiaiškino ieškovo atliktų darbų masto ir
kokybės, tačiau šie klausimai visų pirma susiję su bylos faktinių aplinkybių, o
ne teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimais, be to, galimybė nagrinėjamoje
byloje aiškinti nurodytus klausimus yra argumentuotai aptarta apeliacinės
instancijos teismo nutartyje, kurioje pažymėta, jog kasatorius, po ieškovo atliktų
darbų savavališkai atlikęs betono paviršiaus apdorojimo darbus, pabloginančius
ieškovo atliktą darbą, pats pašalino galimybę nurodomas aplinkybes tirti.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasaciniame skunde
nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, todėl naikinti ar keisti
skundžiamus teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo. Teisėjų
kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde keliama ir daugiau faktines aplinkybes
kvestionuojančių klausimų, tačiau dėl jų, kaip nesudarančių kasacijos dalyko,
nepasisako.
Atmetus
kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų
kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 40,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3,
8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovo UAB „Projektana“ (į. k. 135738747) 40,13 Lt (keturiasdešimt
litų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas
Levickis
Antanas
Simniškis