Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-456-1123/2022

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00512-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Ramūnui Sabaliauskui,

skundą pateikusiam asmeniui T. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 7 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2667-2022, panaikinimo (toliau – ir Skundas).

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Institucijos priimto nutarimo esmė

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2667-2022 (toliau – ir nutarimas) T. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 1 dalį už tai, kad negalimo eksploatuoti automobilio savininkas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 3 dalies, 7 dalies reikalavimus, 2022 m. kovo 2 d., 21.32 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme.

2.       Nutarimu T. T. paskirtas įspėjimas.

II.                      Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

3.       Pareiškėjas T. T. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. 

4.       Skunde nurodoma, kad, pareiškėjo nuomone, šis nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Nutarime yra klaidingai nurodyta tariamai padaryto administracinio nusižengimo padarymo vieta – T. T. priklausančio automobilio „BMW 528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymo vieta. Anot pareiškėjo, minėtas automobilis stovi ne nutarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė yra esminė sprendžiant, ar buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1508 ha, bendrasavininkis. Jam ir jo sutuoktinei D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 111/1508 dalis šio sklypo, įsigyto pagal 2006 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas pagal savo paskirtį ir naudojimo būdą yra priskirtas namų valdai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašė nurodyta, kad yra šios Registro pastabos ir nuorodos: Želdinius sklype tvarkyti LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Laikytis susitarimo su Vilniaus miesto elektros tinklais sąlygų. Apželdinti sklypą. Statiniai – Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sklypui nustatytos kitos daiktinės teisės: kelio servitutas. Leisti neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu be eksploatuoti inžinerinius tinklus žemės sklypo dalyje. Kitų nuosavybės teisės apribojimų nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, stovintis automobilis servituto nepažeidžia.

5.       Skunde nurodoma, kad kadangi sklypas, kuriame stovi minėtas T. T. automobilis, yra privati nuosavybė, jis negali būti laikomas bendro naudojimo vieta. Lietuvos aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad tais atvejais, kai į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Šiuo konkrečiu atveju, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nėra nustatę (nei bendraturčių susitarimu, nei teismo tvarka) sklypo naudojimo sąlygų, kurios draustų jam laikyti kokį nors aplinkiniams pavojaus nekeliantį daiktą šiame sklype. Niekas iš bendrasavininkių jokia forma neišreiškė savo prieštaravimo dėl jo (T. T.) pasirinktos sklypo dalies naudojimo formos (jam priklausančio automobilio saugojimui). Niekas be turto savininko negali naudotis jo turtu savo nuožiūra, todėl privatus sklypas negali būti laikomas bendro naudojimo vieta ir savininkų teisės disponuoti savo privačia nuosavybe gali būti ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka (nustatant servitutus ir pan.), o tokie apribojimai nustatyta tvarka registruojami ir yra žinomi turto savininkams. Jokie tretieji asmenys, net ir savivaldybės darbuotojai, neturi teisės savo nuožiūra riboti savininkų teisės disponuoti jų turtu savo nuožiūra.  

6.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas teigia, jog jis, laikydamas jam priklausantį daiktą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepažeidžia nei SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalies ar 7 dalies reikalavimų, nei kokių nors kitų teisės aktų, ir nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, požymių.

7.       Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo T. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

8.       Institucija nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje 2022 m. kovo 2 d. užregistruotas gyventojos nusiskundimas dėl bendro naudojimo teritorijoje laikomo automobilio „Sveiki, (duomenys neskelbtini) namo kieme jau 5 (penkti) metai mažiausiai stovi neeksploatuojamos būklės lengvoji transporto priemonė BMW (duomenys neskelbtini)

9.       Anot Institucijos, tai nėra vienintelis Institucijoje gautas pranešimas apie šią neeksploatuojamą transporto priemonę, laikomą šalia namo (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. su pertraukomis buvo gaunami pranešimai telefonu, o jų pagrindu Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atliko prevencines priemones ir ragino automobilio savininką pasirūpinti neeksploatuojamu automobiliu. Tai patvirtina 2018 m. rugpjūčio 6 d. bei 2018 m. spalio 3 d. T. T. išsiųsti raginimai pasirūpinti neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimai buvo paliekami už priekinio automobilio stiklo.

10.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus I-ojo kontrolės poskyrio vyresniojo specialisto L. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pagal 2022 m. kovo 2 d., apie 21.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur užfiksavo neeksploatuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu techninių eismo reguliavimo priemonių, ribojančių patekimą į kiemą, nebuvo. Užfiksuoto automobilio nuotraukos ir kiti duomenys suvesti į duomenų sistemą SĮSP. Papildomai patikrinus nustatyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinė techninė apžiūra galiojo iki 2014 m. balandžio 14 d., t.y. nuo šios datos automobiliui dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.

11.       Institucija nurodo, jog nagrinėjamu atveju vieta, kurioje buvo užfiksuotas laikomas neprižiūrimas anksčiau minėtas automobilis, nėra asmeninė pareiškėjo nuosavybė. Pateiktame nekilnojamo turto registro išraše nurodoma, kad sklypas aplink namą (duomenys neskelbtini) yra bendra nuosavybė su keletu savininkų ir naudojimosi ja tvarka nenustatyta. Kas, anot Institucijos, suponuoja išvadą, jog ir automobilių stovėjimo vietos aplink namą yra bendro naudojimo. Be to, keliui, esančiam greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, yra nustatytas kelio servitutas, kas, vėlgi, traktuotina kaip kad vieta, skirta bendram naudojimui.

12.       Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir teisingai, pažeidimo esmė ir sudėtis yra įrodyta surinkta medžiaga, pareiškėjo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti nutarimą.

III.                      Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

13.        Pareiškėjas T. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra susipažinęs su Institucijos atsiliepimu, tačiau palaiko savo skundą, iš esmės tokiais pačiais motyvais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kažkodėl yra nusprendusi, kad yra kažkoks skirtumas tarp vienam asmeniui priklausančio sklypo ir keliems asmenims priklausančio sklypo, bet bendraturčio nuosavybė yra visiškai kitokia, nei individuali nuosavybė. Esminis motyvas ir klausymas yra kokiame sklype stovėjo automobilis ir ar gali savivaldybė riboti nuosavybės teisę ir tos teisės realizavimą. Jis nori atkreipti dėmesį, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matosi, kad automobilis stovi šalia bordiūro. Nuotraukose matyti, kad realiai adresas yra (duomenys neskelbtini), namas yra toje vietoje. Taip pat nuotraukose matyti, ties kuria vieta eina sklypo riba (Pareiškėjas rodo nuotraukoje). Nuosavybės teisę riboja tik privažiavimo servitutas, kitų ribojimų nėra. Dėl pažeidimo, kaip jis supranta, skundžiasi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Bet kuriuo atveju, net jeigu automobilis stovėtų (duomenys neskelbtini) namo sklype, jie negalėtų kalbėti apie tai, kad tas sklypas taip pat privačios nuosavybės teise priklauso kito namo gyventojams, bet jis yra bendro naudojimo vieta. Kaip jis supranta įstatymus, bendro naudojimo vietai yra priskiriama visuomeninės paskirties vieta, t.y. vieta, kurią gali naudoti be jokių apribojimų miesto svečiai ar gyventojai. Tačiau šiuo atveju sklypas yra privati nuosavybė ir jis (T. T.) yra pateikęs Registrų centro pažymą, kurioje yra išvardinti visi bendraturčiai. Nei vienas asmuo į jį nesikreipė su pretenzijomis, kad kažkam trukdo jo paliktas automobilis, ir nebuvo jokių bendraturčių nesutarimų. Net jei būtų buvę nesutarimai, jie turėtų būti sprendžiami kitokia tvarka. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė truputį plačiau traktuoja įstatymą ir bando aiškinti, kad bet koks sklypas, priklausantis keliems asmenims, jei nenustatyta jo naudojimo tvarka, t.y. jis yra neatidalintas ir nenustatytos konkrečios nuosavybės ribos, yra bendro naudojimo vieta, tačiau jis (T. T.) su tuo kategoriškai nesutinka. Jis iš esmės nemato jokio skirtumo, ir įstatymas nemato skirtumo tarp vienam asmeniui priklausančio sklypo ir keliems asmenims priklausančio sklypo. Net jei paimtume, pavyzdžiui, vienbutį gyvenamąjį namą, kuriame gyvena du bendrasavininkiai, ir būtų atidalintas sklypas dalimis, tačiau atidalintas žemės sklypas netaptų bendro naudojimo vieta, tuo sklypu galėtų naudotis tik bendraturčiai. Todėl tos pačios sąlygos turi galioti ir šitam sklypui. Dėl to jam nuobauda yra paskirta visiškai nepagrįstai ir ji turėtų būti panaikinta. 11-ame bylos lape yra žemėlapis, ten yra trys namai, pažymėtas tas namas, kurio planas tai yra. Automobilis stovėjo ant keliuko, kuris žemėlapyje nėra pažymėtas (Pareiškėjas rodo automobilio stovėjimo vietą žemėlapyje), tai yra balta teritorija, nežino, kodėl ji taip nuspalvinta. Taip pat žemėlapyje matyti servitutinis kelias, vandenvalos įrenginiai (Pareiškėjas juos rodo žemėlapyje), jie yra pusė metro nuo automobilio, tiksliai nematavo, bet nesiekia. Jis taip pat buvo pridėjęs sutarties priedą (Pareiškėjas rodo sklypo ribų planą), kur matyti (duomenys neskelbtini) g. ir vieta, kur stovi automobilis. Keliukas, kuriame stovėjo automobilis, yra sklypo dalis, tačiau jis nėra pažymėtas kaip kelias jokiuose planuose, tai nėra kelias, tik pravažiavimas ir yra nustatytas pravažiavimo servitutas. Jokių ribojimų nėra. Tai nėra joks kelias, tai yra elementarus pravažiavimas. Net jeigu automobilis stovėtų kabindamas kito sklypo ribą, tačiau kitas sklypas taip pat yra individualus sklypas, priklausantis (duomenys neskelbtini) namo savininkams, nes visi butai šiame sklype buvo pardavinėjami kartu su sklypu. Vieta, kur stovėjo automobilis, jokiems keliams nepriskiriama, šaligatviai yra palikti savivaldybei, o viskas, kas eina toliau, yra individualių žmonių nuosavybė, nustatytas apribojimas tik želdiniams, pagal Vilniaus miesto nustatytas tvarkas. Visa kita yra privati nuosavybė, miestas pardavė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pardavė žmonėms kartu su butais, nes butas neparduodamas atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio jis stovi. Kadastro žemėlapis yra sunkiai skaitomas, tačiau yra kitos aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad automobilis stovi privačioje nuosavybėje, o ne miesto žemėje ir ne bendro naudojimo žemėje. Ten yra pieva (Pareiškėjas rodo žemėlapyje), padaryta vaikų žaidimų aikštelė, kuri buvo remontuojama, statoma iš visų šitų trijų namų gyventojų lėšų, kurias renka namo administratorius, tai yra visų jų nuosavybė ir visai ne bendro naudojimo vieta. Aikštelės išmatavimų nėra, kadangi sklypai sueina į vieną ir jie nėra atriboti. Tas pravažiavimas, kuriame stovėjo automobilis, buvo padarytas statytojo (duomenys neskelbtini), kai buvo statomi namai, dar kol nebuvo parduoti butai, (duomenys neskelbtini) padarė pravažiavimą, kurio dalis priklauso jų namui, toliau ribojasi trys sklypai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), nuotraukoje kairėje bus (duomenys neskelbtini) namo sklypas, o dešinėje (duomenys neskelbtini). Minėtas pravažiavimas plane yra nelabai aiškus, nelabai kas matosi, antrame plane pravažiavimo servitutas pažymėtas baltai. Tai yra bendraturčių bendro naudojimo vieta, bet ne miesto. Šiuo atveju turėtų būti kalbama apie ginčą tarp bendraturčių, o ne tarp bendraturčių ir miesto. Jo nuomone, tai yra esminis savivaldybės administracijos suklydimas ir tokių atvejų gali būti ir daugiau. Savivaldybė painioja kelias sąvokas, nuosavybės apsaugos (tvora ir panašiai) ir nuosavybės ribų ir jos naudojimo tvarką nustatančiais reikalais. Nei vienas teisės aktas neįpareigoja sklypo savininko aptverti sklypą, kad jis taptų privačia nuosavybe ir kad jis galėtų juo naudotis. Nei vienas teisės aktas nedraudžia savo nuosavame sklype laikyti automobilio, kuris negali dalyvauti eisme ir tokių pavyzdžių yra daug. (duomenys neskelbtini) namo sklypas, kur stovėjo automobilis, yra ne bendro naudojimo vieta. Gretimas sklypas taip pat nėra bendro naudojimo vieta, ir to namo gyventojai turi pilną teisę reikalauti, kad jis patrauktų automobilį. (duomenys neskelbtini) g. gyventojai turi bėdų, nes neturi kur pastatyti automobilių, tai yra standartinė Vilniaus miesto problema. (duomenys neskelbtini) buto gyventojų jis klausė, ar automobilis netrukdo, jam sakė, kad viskas gerai. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai nėra sutarę, kas naudos bendrą sklypą. Skundas yra iš (duomenys neskelbtini) namo ir atvažiavęs pareigūnas neieškojo, kam priklauso sklypas, jis automatiškai priskyrė (duomenys neskelbtini) namui ir viskas. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo sklypo dalyje, tie namai yra vienas šalia kito. Jis yra nubaustas už bendro naudojimo vietoje paliktą automobilį, bet, jo manymu, nei vienas iš esančių sklypų nėra bendro naudojimo vieta, nes jie yra privati nuosavybė, priklausanti asmenų grupei, t.y. bendraturčiams. Dėl nuobaudos panaikinimo ir teismo sprendimo priėmimo tai jau yra principinis klausimas, kad būtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išaiškinta, kas yra privati nuosavybė ir kaip turėtų būti sprendžiami ginčai su jos naudojimu.

14. Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jie laikosi savo pozicijos, savivaldybė neteigia, kad tai yra jos nuosavybė, negalima prisiimti svetimos nuosavybės, tačiau yra Kelių eismo taisyklės, kurios galioja ir privačioje teritorijoje. Taip ir šiuo atveju, tai nėra vieno asmens privati nuosavybė, ja gali ir kiti asmenys naudotis, tai yra ir (duomenys neskelbtini) namo, ir (duomenys neskelbtini) namo, ir šalia esančio (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Nei vienam iš jų nėra uždrausta ir nėra apribota teisė naudotis. Teritorija yra atvira, joje nėra ribojančių ženklų ar užtvarų, kurios neleistų atvažiuoti kitiems asmenims ir pasinaudoti stovėjimo vieta. Jų nuomone, tai yra bendra vieta, ir nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad tas asmuo, kuris pranešė apie šį nusižengimą (pranešimai vyksta jau nuo 2018 m.), yra namo (duomenys neskelbtini) gyventojas, tačiau jis nenurodo tikslios gyvenamosios vietos. Dėl to, ar pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), kadangi namai yra gretimai esantys, pranešėjas nurodė (duomenys neskelbtini) namo adresą ir nuvykę pareigūnai priskyrė (duomenys neskelbtini) namui.

15. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus I-ojo kontrolės poskyrio vyresniojo specialisto L. Š. tarnybis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pagal 2022 m. kovo 2 d., apie 21.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur užfiksavo neeksploatuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu techninių eismo reguliavimo priemonių, ribojančių patekimą į kiemą, nebuvo (b. l. 39).

16. Pagarsinus minėtą tarnybinį pranešimą teismo posėdyje, Institucijos atstovas nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo surašytas remiantis būtent šiuo pranešimu, kad į teritoriją galima pateikti laisvai ir tai nėra uždara teritorija. Tai, ar teritorija privati, aiškinamasi po nutarimo priėmimo. Tai, kad nėra priemonių, ribojančių patekimą į teritoriją, nėra pagrindinis, bet vienas iš argumentų, kodėl ten negali stovėti tas automobilis. Tai, ar automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), nedaro didelės esmės, nes ten yra bendro naudojimo kelias, pravažiavimas. Pareiškėjas teigia, kad tai ne kelias, o pravažiavimas 5 arų pločio, žemėlapyje turi būti nurodyta, bet jis tiksliai nežino išmatavimų. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namai yra gretutiniai, nuo gatvės namo numerio nesimato, atvažiavęs pareigūnas pamatė stovintį automobilį ir priskyrė prie artimiausiai stovinčio namo numerio, sklypo ribų jis nematavo ir nenustatinėjo. Jis (Institucijos atstovas) sutinka, kad automobilis stovėjo arčiau (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių teritorijos, sutinka, kad nutarime taisytina vieta, kur nurodyta automobilio stovėjimo vieta.

17. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad ji per savivaldybės programėlę „tvarkau miestą“, kuri yra plačiai naudojama ir skatinama ja naudotis, išsiuntė informaciją apie, kiek jai žinoma, bendro naudojimo kieme stovintį automobilį, kuris buvo neeksploatuojamas, apleistas, nuleistomis padangomis, po juo kaupėsi šiukšlės. Kiek jai žinoma, automobilis stovėjo neeksploatuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, praėjo keli metai, galbūt jis buvo vogtas ir paliktas. Automobilis stovėjo kieme, tai gal ir privatus kiemas, tačiau, jos nuomone, jis yra bendro naudojimo ir tikriausiai priklauso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar gal trečiam namui priklauso, tai bendra erdvė, visi gali ja naudotis ir visi gyventojai naudojasi. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) name ir kiemu, kur stovi automobilis, ji gali naudotis. Ji nesidomėjo apie nuosavybės teises, tai yra kiemas, kuriuo naudojasi aplinkiniai daugiabučių gyventojai. Jos nuomone, tai neturėtų būti privati nuosavybė, nes tai yra daugiabučių kiemas. Ji yra savininkė buto, kuriame gyvena. Ji nežiūrėjo to būsto nuosavybės dokumentų. Tačiau ten, kur tas automobilis stovėjo, nėra nuosavas kiemas, tai yra bendro naudojimo kiemas, kuriame visi kaimynai, kurie neturi požeminės stovėjimo vietos, stato automobilius. Ji pati naudojasi savo požemine stovėjimo vieta, o tą kiemą tvarko, pašluoja, tai yra kiemas, kuriuo naudojasi visi gyventojai. Jai asmeniškai nieko blogo nepadarė, tačiau tas automobilis stovi apleistas ir neeksploatuojamas daugybę metų, visi kaimynai klausinėjo, kieno automobilis. Savivaldybė tvarko miestą, kviečia naudotis programėle ir atlaisvinti miestą nuo nenaudojamų automobilių, nes kiemuose tokių automobilių daug. Visi kaimynai pakalbėjo ir nusprendė išsiųsti pranešimą apie nenaudojamą automobilį. Ji kalba apie (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, tai nėra pretenzijos, bet kaimynai pasikalba apie švarą kieme. Ji dabar jaučiasi kaltinama, tačiau ji ne piktybiškai pranešė, tiesiog informavo apie nenaudojamą automobilį, nes tai natūraliai matosi, automobilis jau 4 metus stovi apleistas, tai nėra labai gerai.

18. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. Š. parodė, kad jis 2022 m. kovo 3 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio metu tarnybinis pranešimas buvo pakartotinai pagarsintas (b. l. 39)). Jis atsimena situaciją. Jam buvo pavesta atlikti labiau techninį darbą, užfiksuoti neeksploatuojamą automobilį, kuris stovėjo nurodytu adresu. Jis važiavo pagal budėtojų užduotyje nurodytus duomenis, būtent (duomenys neskelbtini), GPS pagalba nustatė ir užfiksavo vietą bei automobilį, tolimesnius veiksmus apie servitutus, ar suformuoti sklypai, ar nesuformuoti, atliko kitas asmuo A. Š.. Jam (L. Š.) buvo pavesta tik užfiksuoti automobilį ir pasakyti, ar jis eksploatuojamas, ar ne, ar yra techninė apžiūra. Įvykio vietoje matavimai nebuvo atlikti, ten buvo laisvas patekimas į kiemą, jokių ženklų, draudžiančių įvažiuoti į kiemą, nebuvo, nebuvo nurodyta, kad tai yra privati valda. Atvažiavęs jis nufotografavo ir užfiksavo automobilį. Nusprendė, kad tai yra (duomenys neskelbtini), nes GPS atvedė būtent į tą kiemą. Galbūt automobilis stovėjo kiek arčiau (duomenys neskelbtini) namo, jis buvo tarp tų dviejų namų. Konkrečiau aplinkybių jis nesiaiškino, nes smulkesnę informaciją renka asmuo, kuris surašo protokolą. Jie patikrina pagal duomenų bazės savininkus, ar suformuotas sklypas, ar ne.

IV.                      Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies

21.       ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22.       Pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jį nubausti galima tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Nutarimas nubausti asmenį turi būti grindžiamas įrodymais, kurie gali būti patikrinti. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.).

24.       Byloje nustatyta, jog pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad 2022 m. kovo 2 d., 21.32 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog transporto priemonė „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

25.       Pradinis ir pagrindinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas pagal administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame nurodomi inkriminuojamo nusižengimo požymiai, yra administracinio nusižengimo protokolas, šiuo atveju, kai protkolas nesurašomas – tokiu dokumentu laikytinas nuntarimas. Jame turi būti aiškiai nurodyti visi inkriminuojamo nusižengimo požymiai bei veikos kvalifikacija. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino kaltinimo ribas, apimtį ir tai užtikrina asmens tinkamą teisės į gynybą realizavimą, todėl svarbu, kad kaltinimas būtų suformuluotas tiksliai ir aiškiai, nurodant tiek nusižengimo padarymo vietą, laiką, tiek ir veikos/neveikimo pasireiškimo būdą, pasekmes, jeigu jos kilo, ir yra būtinasis požymis, veikos kvalifikaciją.

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamame nutarime galimai klaidingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta. Šiuo konkrečiu atveju nusižengimo vieta yra neabejotinai svarbi, nes tik nustačius tikslią „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą, galima būtų vertinti, ar ši transporto priemonė buvo laikoma bendro naudojimo vietoje. Iš byloje esančių fotonuotraukų nustatyti tikslios vietos, kurioje buvo laikomas šis automobilis, nėra galimybės. Pateiktame Institucijos atsiliepime nurodyta, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas laikomas neprižiūrimas T. T. priklausantis automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) nėra asmeninė pareiškėjo nuosavybė. Pateiktame nekilnojamo turto registro išraše nurodoma, kad sklypas aplink namą (duomenys neskelbtini) yra bendra nuosavybė su keletu savininkų ir naudojimosi ja tvarka nenustatyta. Kas suponuoja išvadą, jog ir automobilių stovėjimo vietos aplink namą yra bendrojo naudojimo. Be to, keliui esančiam greta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, nustatytas kelio servitutas, kas vėlgi traktuotina kaip kad vieta, skirta bendram naudojimui. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti tikslią vietą, kurioje stovėjo automobilis, tai yra gauti duomenis apie kelio plotį, schemą, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kurioje vietoje stovėjo automobilis, bei duomenis patvirtinančius, kad ši vieta yra bendro naudojimo vieta.

27.       Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, kad T. T. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas ir kaltinimai suformuluoti akivaizdžiai netinkamai, galimai klaidingai nurodyta nusižengimo vieta, taip užkertant kelią efektyviai realizuoti savo teisę į gynybą, be to, byloje nesurinkti duomenys pagrindžiantys, kur konkrečiai stovėjo transporto priemonė „BMW 528“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei duomenys patvirtinantys, kad ši vieta yra bendro naudojimo vieta.

28.       Teismas atkreipia dėmesį į ANK 569 straipsnio nuostatas, kad tai institucijos, nagrinėjančios nusižengimą, pareiga yra būti aktyviems ir iniciatyviems renkant įrodymus, patvirtinančius inkriminuojamą nusižengimą. Administracinių nusižengimų procese taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas nekaltu, kol institucija neįrodo jo kaltės. Tai institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, turi įrodyti, kad nusižengimas buvo padarytas, kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas ir tai, kad asmuo kaltas dėl padaryto nusižengimo. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

29.       Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad administracinių nusižengimų tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, skundžiamame nutarime nurodyta netiksli nusižengimo padarymo vieta, nesurinkti duomenys apie tikslią transporto priemonės stovėjimo vietą ( nenubraižyta schema) , nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad ši vieta yra bendro naudojimo vieta, tik nustačius tikslią automobilio stovėjimo vietą šiuo konkrečiu atveju galima būtų vertinti, ar ta vieta yra bendro naudojimo vieta ( ar tai yra privati valda, ar bendra jungtinė nuosavybė, kaip nurodo skunde pareiškėjas, ar servitutinis kelias ir pan.), todėl, teismo įsitikinimu,  padarytos išvados nelaikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 

30.       ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, nes reikia nustatyti tikslią nusižengimo padarymo vietą, po ko išreikalauti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, siekiant nustatyti, ar ši vieta yra bendro naudojimo vieta.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-2667-2022 naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. T. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-2667-2022, priimtą T. T. atžvilgiu, ir grąžinti bylą institucijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja           Aušra Ragelienė