Civilinė byla Nr. e2-2602-1089/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33992-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui V. K.,
atsakovės atstovei advokatei T. D.,
viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T., A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elma“ dėl naudojimosi žemės sklypo valda tvarka nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Sevalga“, J. L., J. L., E. B. ir D. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovai R. T. ir A. T. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Patikslinę savo pradinius reikalavimus, ieškovai prašo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal matininko A. V. 2020 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą (2020 m. spalio 15 d. DOK-201720):
1.1. 545 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“ bendrai naudosis ieškovai, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elma“ ir tretieji asmenys UAB „Sevalga“, J. L., J. L., E. B. ir D. B.;
1.2. 40 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „C“ bendrai naudosis tretieji asmenys;
1.3. 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“ ir 122 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „D“ bendrai naudosis ieškovai;
1.4. 442 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta „E“ naudosis atsakovė.
2. Pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ieškovai grindžia tokiais esminiais argumentais (2020 m. vasario 14 d. DOK-35972):
2.1. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso proceso dalyviams. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo ir nėra nustatyta. Ginčas dėl naudojimosi tvarkos sklypu yra kilęs tik tarp ieškovų ir atsakovės. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir interesų. Siūloma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
3. Atsakovė UAB „Elma“ su ieškovų reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217460):
3.1. Sprendžiant šią bylą, pirmiausia turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Ginčo žemės sklype yra tik vienas statinys, kurio pirmame aukšte yra išsidėsčiusios ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančios patalpos, o atsakovui priklausančios patalpos išsidėsčiusios pirmame ir antrame aukšte. Ieškovai nuosavybės teise valdo 417,49 kv. m. ploto patalpas, kurios pastate sudaro 35,18 procentus, atsakovas – 670,62 kv. m., kurios pastate sudaro 56,50 procentus, o tretieji asmenys – 98,72 kv. m., kurios pastate sudaro 8,32 procentus.
3.2. Ieškovai siekia nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri pažeidžia principus dėl žemės sklypo dalių, esančių po pastatais ir tenkančių kiekvienam iš bendraturčių, nustatymo. Ieškovai nepagrįstai bendram naudojimui priskiria tik 545 kv. m. plotą, esantį po pastato dalimi, kurioje yra rūsys, pirmas ir antras aukštas, o likusią pastato dalį, kuri yra apie 115 kv. m., priskiria naudotis tik atsakovei. Nėra aišku, kuo remiantis ieškovai taip paskirsto pastato užstatytos dalies plotą.
3.3. Atsakovei priskirtas užstatytas žemės sklypo plotas pagal ieškovų plano sprendinius sudaro 421 kv. m. arba 63,98 procentus užstatyto ploto, kai atsakovės dalis užstatytame plote turėtų būti tik 56,50 procentai arba 373 kv. m. Dėl to sumažėja atsakovės žemės sklypo dalis, kuri priskirta naudotis įmonei, ir tuo pačiu 41 kv. m. padidėja ieškovų atskirai naudotinos dalies plotas. Toks ieškovų atskirai naudotinos dalies padidėjamas atsakovės sąskaita yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovės interesus.
3.4. Ieškovų plano sprendiniai neatitinka faktinės situacijos ir sudaro galimybes kilti konfliktams. Pirma, plano 13 ir 26 taškai sutampa su atsakovei nuosavybės teise priklausančios stoginės, pažymėtos indeksu 2I1/g, išorine siena. Pagal ieškovų plano sprendinius atstumas tarp nurodytų taškų yra 2,97 m., tačiau faktiškai atstumas yra 2,56 m. Toks faktinis neatitikimas ateityje sukeltų ginčą tarp ieškovų ir atsakovės. Antra, pagal ieškovų plano sprendinius atstumas tarp taškų 14–17 yra 2,50 m., tačiau faktiškai šis atstumas yra 1,51 m. Taigi nėra aišku, koks laisvos žemės sklypo plotas faktiškai bus priskirtas naudotis ieškovams.
4. Atsakovė UAB „Elma“ savo ruožtu pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašo nustatyti kitokią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal matininko A. V. 2020 m. spalio 9 d. parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planą:
4.1. 377 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „E“ naudosis atsakovė;
4.2. 660 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „A“ bendrai naudosis visi bendraturčiai;
4.3. 35 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „B“ ir 97 kv. m. ploto dalimi plane pažymėta „D“ naudosis ieškovai;
4.4. 31 kv. m. žemės sklypo ploto dalimi plane pažymėta „C“ bendrai naudosis tretieji asmenys;
4.5. bet kuris iš žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį.
5. Pareikštą priešinį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovė grindžia tokiais esminiais argumentais (2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217449):
5.1. Vidinis žemės sklype esančio pastato kiemas yra 135 kv. m. ploto. Kiemą naudoja tik ieškovai ir atsakovė. Būtent dėl kiemo naudojimosi ir yra kilęs ginčas tarp ieškovų ir atsakovės.
5.2. Užstatyta žemės sklypo dalis yra 660 kv. m. Proporcingai bendraturčių pastate turimų patalpų plotui ir užstatytos žemės sklypo dalies plotui užstatytoje dalyje atsakovei priskirtina 373 kv. m. (56,50 procentai), ieškovams 232 kv. m. (35,20 procentai), o tretiesiems asmenims 55 kv. m. (8,30 procentai) dalis. Atsakovei tenkanti neužstatyta žemės sklypo dalis yra 377 kv. m., o ieškovų – 132 kv. m. Taigi ieškovams, proporcingai jų turimo laisvės žemės sklypo dalies plotui, priskirtina naudotis 35 kv. m. vidinio kiemo, o atsakovei – 100 kv. m. Ieškovams priskyrus naudotis vidinio kiemo dalį, plane pažymėta „B“, bus užtikrinta galimybė ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, o atsakovei galimybė netrukdomai patekti į įmonei priklausančias patalpas. Be to, tokiu būdu būtų išspręstas ieškovų ir atsakovės ginčas dėl ieškovų kieme laikomų šiukšlių.
5.3. Prašoma nustatyti tvarka sudarys sąlygas ieškovams naudotis žemės sklypu nekeičiant esamos kondicionavimo sistemos padėties. Ieškovai galėtų sistemą palikti vietoje, ją perstatant statmenai.
6. Ieškovai su atsakovės UAB „Elma“ priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Savo poziciją atsakovai grindžia tokiais esminiais atsikirtimais (2020 m. lapkričio 20 d. DOK-227254):
6.1. Prie bendrai bendraturčių naudojamo žemės sklypo ploto, atsakovės pateiktame plane pažymėto „A“, atsakovė priskiria ne tik žemės sklypo plotą esantį po visiems bendraturčiams priklausančiu pastatu, tačiau ir tą plotą, kuris yra po pastatu, nuosavybės teise priklausančiu tik atsakovei. Ieškovai ir tretieji asmenys niekada nesinaudojo ir nesinaudoja 92,35 kv. m. ploto pastato dalimi. Dėl to ši dalis neturi būti priskirta naudotis nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims.
6.2. Atsakovė siekia sau priskirti vidinį kiemą ir taip apriboti ieškovų galimybę patekti į jų turimas patalpas, t. y. apriboja galimybę transporto priemonėms atvykti ir pristatyti prekes. Atsakovė į įmonei priklausančias patalpas turi keletą patekimų. Taigi atsakovei nėra reikalingas visas kiemas. Juolab, kad vidiniu kiemu bendraturčiai iki šiol naudojosi bendrai.
6.3. Šiuo konkrečiu atveju yra siekiama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Todėl turi būti atsižvelgiama į žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomą žemės sklypo, o ne pastatų dalį. Vienintelis naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, kuris užtikrintų visų bendraturčių teises ir interesus, yra ieškovų siūlomas. Ieškovų siūlomas bendrojo naudojimo žemės sklypo plotas yra 545 kv. m. ir apima tik žemės sklypo dalį, esančią po visiems bendraturčiams priklausančiu pastatu. O atsakovės siūlomas bendro naudojimo žemės sklypo dalies plotas yra 660 kv. m. ir jis taip pat apima tą žemės sklypo dalį, kuri yra tik po atsakovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu.
7. Tretieji asmenys UAB „Sevalga“, J. L., J. L., E. B. ir D. B. atsiliepimo į patikslintus bylos šalių reikalavimus nepateikė. Atsiliepdami į pirminius reikalavimus tretieji asmenys išsakė nuomonę, kad neprieštarauja bylos šalių siūlomoms žemės sklypo naudojimosi tvarkoms (2020 m. vasario 28 d. DOK-47266).
8. Teismo posėdyje ieškovų ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, juos turinčius pagrįsti argumentus ir atsikirtimus į juos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
9. Išanalizavus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad proceso dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,12 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), t. y. 364/1200 dalys priklauso ieškovams A. T. ir R. T., 750/1200 dalys atsakovei UAB „Elma“, 18/1200 dalys priklauso trečiajam asmeniui UAB „Sevalga“, 35/1200 dalys tretiesiems asmenims J. L. ir J. L., 33/1200 dalys tretiesiems asmenims D. B. ir E. B.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.
10. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, kad žemės sklype stovi pastatas–parduotuvė (toliau – Pastatas), kurio atskiros patalpos nuosavybės teise priklauso proceso dalyviams, ir dvi stoginės, nuosavybės teise priklausančios atsakovei UAB „Elma“. Pastato bendras plotas – 1 251,08 kv. m., o stoginių – 46,36 (19,71 + 26,65) kv. m. Pastate atsakovei UAB „Elma“ nuosavybės teise priklauso 670,62 kv. m. ploto patalpos: 309,55 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa–parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 92,35 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa–parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 205,47 kv. m. ploto rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63,25 kv. m. negyvenamoji patalpa–stomatologinis kabinetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Kitiems proceso dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 516,21 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovams priklauso 808755/1000000 dalys, trečiajam asmeniui UAB „Sevalga“ 41545/1000000 dalys, tretiesiems asmenims J. L. ir J. L. 771/10000 dalys, o tretiesiems asmenims E. B. ir D. B. 726/100000 dalys. Taip pat nustatyta, kad į 64,25 kv. m. (1 251,08 – 309,55 – 92,35 – 205,47 – 63,25 – 516,21) parduotuvės pastato plotą nuosavybės teisės nėra įregistruotos.
12. Apibendrinant paminėtus duomenis, išskirtinos šios nagrinėjamu atveju svarbiausios išvados dėl faktinių aplinkybių:
12.1. Ieškovų dalis žemės sklype yra 364 kv. m., atsakovės – 750 kv. m., trečiojo asmens UAB „Sevalga“ – 18 kv. m., trečiųjų asmenų J. L. ir J. L. – 35 kv. m., o trečiųjų asmenų D. B. ir E. B. – 33 kv. m. Bendrai tretieji asmenys nuosavybės teise valdo 86 (18 + 35 +33) kv. m. žemės sklypo plotą. Taigi ieškovams priklauso 30,33 procentų viso žemės sklypo ploto, atsakovei – 62,50 procentai, o tretiesiems asmenims – 7,67 procentai.
12.2. Ieškovų dalis Pastate (išskaičiavus iš bendro 1 251,08 kv. m. pastato ploto 64,25 kv. m., kurie nepriskirti nei vienam iš proceso dalyvių) yra 35,18 procentai (1 186,83 kv. m. / 417,49 kv. m.), atsakovės – 56,50 procentai (1 186,83 kv. m. / 670,62 kv. m.), o trečiųjų asmenų – 8,32 procentai (1 186,83 kv. m. / 98,72 kv. m.).
13. Pastatas yra sudėtinės konfigūracijos. Tai yra, dalis Pastato – dviejų aukštų, o dalis – vieno aukšto. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Pastatas yra vientisas statinys tiek techniškai, tiek teisiškai. Ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančios patalpos yra išsidėsčiusios pirmame dviaukštės Pastato dalies aukšte, o atsakovės patalpos: po dviaukšte Pastato dalimi esančiame rūsyje (205,47 kv. m.), pirmame ir antrame aukštuose (372,80 kv. m.), taip pat iš dalies dviaukštėje ir vienaukštėje Pastato dalyje (92,35 kv. m.) (žr. 2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217460 priedą Nr. 3; 2020 m. lapkričio 23 d. DOK-227635 priedą Nr. 1).
14. Kaip jau nurodyta, naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta. Galiojanti naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ir tarp ankstesnių žemės sklypo ir Pastato bendraturčių. Šiuo metu iš bylos šalių procesinių dokumentų turinio, teismo posėdyje ir žemės sklypo apžiūros vietoje metu išsakytų paaiškinimų aišku, kad tarp ieškovų ir atsakovės yra kilęs konfliktas dėl to, kaip turėtų būti naudojamasi žemės sklypo dalimi, esančia Pastato kieme. Iki bylos iškėlimo Pastato kiemu sklypo bendrasavininkiai naudojosi bendrai. Tačiau dabar ieškovai ir atsakovė nepajėgia rasti bendro sutarimo, kaip Pastato kiemas turėtų būti naudojamas ir tvarkomas. Dėl to yra iškilęs naudojimosi visu žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimo aktualumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ir atsakovė yra pareiškę savarankiškus priešinius reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jų pateiktus projektus (planus). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procesiniuose dokumentuose išdėstė poziciją, kad jiems priimtini abiejų bylos šalių siūlomi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantai.
15. Taigi esminis teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžiantis ginčo klausimas, į kurį turi būti atsakyta šioje byloje: ar pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai yra tinkami, ir jeigu taip, kuris iš planų tinkamiausias (optimaliausias ir racionaliausias). Prieš pereinant prie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų įvertinimo, išskirtina, kad byloje yra reikšmingos šios kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje, sprendžiant bylas dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 23 ir 25 punktai):
15.1. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
15.2. Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus.
15.3. Teismas turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.
Ar bylos šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai yra tinkami ir, jeigu taip, kuris iš projektų tinkamiausias?
16. Palyginus ieškovų ir atsakovės pateiktus paskutinius žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, darytina išvada, kad pagrindinis niuansas, dėl kurio išsiskiria ieškovų ir atsakovės pozicijos, kaip turėtų būti paskirstyta naudotis tarp bendraturčių žemės sklypo dalis, esanti po Pastatu (abiejuose planuose ši dalis žymima indeksu „A“). Ieškovai laikosi pozicijos, kad bendram naudojimui turėtų būti paskirta tik 545 kv. m. ploto Pastato dalis, kurioje yra visiems bendraturčiams priklausančios patalpos. O atsakovė laikosi kitokios pozicijos ir teigia, kad bendram naudojimui turėtų būti priskirtas visas Pastato plotas, kuris sudaro 660 kv. m. Nurodytus plotų, planuose žymimų indeksu „A“, dydžius, kaip galima spręsti iš bylos šalių atstovų 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, nustatė planus parengęs matininkas. Bylos šalys pateiktų skaičiavimų neginčijo. Planai parengti to paties matininko. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti skaičiavimų objektyvumu.
17. Išanalizavus bylos šalių argumentus, remiantis kuriais jos motyvuoja savo pozicijas dėl to, kokia po Pastatu esantis žemės sklypo dalis turėtų būti priskirta naudotis bendrai visiems bendraturčiams, spręstina, kad pagrįsta yra atsakovės, o ne ieškovų, pozicija. Priešingai nei teigia ieškovai, bendram naudojimui turi būti paskirstyta po visu Pastatu esanti žemės sklypo dalis. Jau pasisakyta, kad Pastatas tiek teisiškai, tiek techniškai yra vientisas nekilnojamojo turto objektas. Taigi Pastato naudojimui ir eksploatacijai yra būtina visa po juo esanti žemė. Aplinkybė, kad bendraturčiams priklausančios Pastato patalpų dalys skirtingose Pastato vietose, negali lemti išvados, jog atskiromis žemės sklypo dalimis, esančiomis po Pastatu, naudojasi tik konkretus Pastato bendraturtis. Dėl to, pritariant atsakovės vertinimui, visa po Pastatu esanti žemės sklypo ploto dalis turi būti priskirta kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai Pastato daliai, o ne atskirai išskaičiuojama konkreti Pastato patalpų dalis.
18. Šioje vietoje pridurtina, kad bylos šalių siūlomi žemės ploto po Pastatu paskirstymo tarp bendraturčių būdai tarpusavyje konkuruoja ir priklausomai nuo to, kuris būdas taikomas, sumažėja arba padidėja ieškovams ar atsakovei tenkančios žemės sklypo dalys, kurios nėra užstatytos. Pavyzdžiui, atsakovei pagal ieškovų plano sprendinius priskiriama naudotis 423 kv. m. žemės sklypo dalis, esanti po Pastatu (660 – 545 + (545 × 56,50), o pagal atsakovės projektą – 377 kv. m. O ieškovams pagal atsakovės plano sprendinius priskiriama naudotis 232 kv. m. po Pastatu esanti žemės sklypo dalis, kai pagal ieškovų siūlomą patvirtinti naudojimosi tvarkos projektą tokia dalis būtų – 191,73 kv. m. (545 × 35,18). Akivaizdu, kad ieškovų ir atsakovės pateiktais projektais siekiami realizuoti interesai iš dalies yra priešingi. Vis dėlto atsakovės siūlomas žemės sklypo dalies, esančios po Pastatu, paskirstymo tarp bendraturčių būdas, kaip prieš tai pasisakyta, yra racionalesnis ir labiau atitinka bendraturčių dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje išskaičiavimo taisykles, suformuluotas cituotoje kasacinio teismo praktikoje. Dėl to ieškovų akcentuojamas atsikirtimas, kad, nustačius naudojimosi žemė sklypu tvarką pagal atsakovės siūlomą variantą, būtų faktiškai sumažinta jų naudingoji dalis žemės sklypo bendrojoje nuosavybėje, atmetamas kaip nepagrįstas. Tokia situacija yra nulemta ne subjektyvių, o objektyvių veiksnių, kylančių iš faktinės ginčo specifinės situacijos, susijusios su žemės sklypo ir Pastato santykiu.
19. Paminėti argumentai ir aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas. Ieškovų prašoma nustatyti tvarka parengta tinkamai neįvertinus to, kokią reikšmę, nustatant bendrai naudotinos žemės sklypo dalies plotą, turi bendraturčių dalys Pastate. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimų netenkinti kaip nepagrįstų.
20. Pridurtina, kad atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį 3.1 ir 3.2 punktuose išdėstyti atsikirtimai yra nepagrįsti. Abiejų šalių pateiktus planus parengė tas pats matininkas, kuris turėjo nustatyti ir tikslius faktinės padėties duomenis. Kadangi ieškovų pateikto plano linija, žymima taškais 13 ir 26, pagal savo buvimo vietą nesutampa su atsakovės plano linija, žymima taškais 18 ir 32, nėra pagrindo išvadai, kad atstumai tarp skirtingų taškų turėtų būti vienodi. Galimi neatitikimai tarp ieškovų plano dalies, žymimos taškais 14 ir 17, ir UAB „Geostartas“ matininko parengto Pastato pirmo aukšto plano duomenų apskritai neturi teisinės reikšmės vertinant, ar ieškovų planas yra tinkamas naudojimosi tvarkos projektas. Galiausiai kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovų atsikirtimas, kad jų siūlomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka tęstinumo kriterijų, t. y. neva tvarka atitinka tą, kuri faktiškai galiojo ne vienerius metus (žr. 2020 m. gegužės 28 d. DOK-103638). Ieškovams 2020 m. spalio 15 d. patikslinus ieškinio reikalavimus, nurodytas argumentas savaime neteko reikšmės. Antra vertus, ieškovai neginčijo atsakovės pateiktų 1999 m. lapkričio 9 d. plane atliktų žymėjimų apie šiuo metu esančią faktinę situaciją, kuri neatitinka ieškovų dėstomų teiginių (žr. 2020 m. rugpjūčio 11 d. DOK-154255 priedą Nr. 2).
21. Pripažinimas, kad pagal ieškovų pateiktą projektą naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta, savaime nereiškia, jog yra tinkamas atsakovės projektas. Vis dėlto, išanalizavus atsakovės prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos dedamąsias, konstatuotina, kad atsakovės siūlomi sprendiniai yra tinkami.
22. Visų pirma, bendraturčiams turimos priskirti naudotis žemės sklypo dalys pagal atsakovės projektą yra apskaičiuotos ir nustatytos įvertinus tai, kokia žemės sklypo dalis, esantis po Pastatu, turi būti priskirta kiekvienam bendraturčiui. Pagal proceso dalyvių dalį Pastate į bendro naudojimo teritoriją, 2020 m. spalio 9 d. plane pažymėtą indeksu „A“, kurios plotas 660 kv. m., patenka 232 kv. m. (660 × 35,18) dydžio ieškovų žemės sklypo dalis, 373 kv. m. (660 × 56,50) atsakovės dalis ir 55 kv. m. (660 × 8,32) trečiųjų asmenų dalis. Atitinkamai neužstatytoje žemės sklypo dalyje ieškovams tenka 132 kv. m. (364 – 232), atsakovei – 377 kv. m. (750 – 373), o tretiesiems asmenims – 31 kv. m. (86 – 55). Būtent tokio dydžio dalys, esančios ne po Pastatu, pagal atsakovės naudojimosi tvarkos projektą kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui turėtų būti priskirtos. Ginčo dėl to, kad bendraturčiams pagal atsakovės projektą būtų priskirtos tos žemės sklypo dalys, kurios yra būtinos patekti į jiems priklausančios Pastate esančias patalpas, byloje nėra. Tą patvirtina ir faktinė Pastato patalpų išsidėstymo situacija. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad pagal atsakovės planą bendram naudojimui būtų priskirta tik žemės sklypo dalis, esanti po Pastatu, t. y. planu siekiama maksimaliai sumažinti bendrai naudojamas sklypo dalis.
23. Pagrindinis motyvas, remdamiesi kuriuo ieškovai kvestionuoja atsakovės naudojimosi tvarkos projekto sprendinius, Pastato kiemo teritorijos paskirstymas tarp ieškovų ir atsakovės. Šiuo klausimu yra svarbūs du faktai. Pirma, pro Pastato kiemą yra patenkama į ieškovų nuosavybės teise valdomas patalpas, kuriose veikia parduotuvė. Šis įėjimas naudojamas prekių pristatymui. Ieškovai teigia, kad, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės projektą, būtų apribota galimybė pristatyti prekes. Pastarąjį atsikirtimą ieškovai grindžia tik pateiktomis nuotraukomis (žr. 2020 m. lapkričio 20 d. DOK-227254 priedus). Tačiau ši vizualinė medžiaga (be atskirų skaičiavimų ir atstumų tarp atskirų taškų išmatavimo) neįrodo, kad į ieškovų valdomas parduotuvės patalpas, patenkinus priešieškinį, nebūtų įmanoma pristatyti prekių ar (ir) privažiuoti krovininiam transportui prie įėjimo. Tai, kad ieškovams turimoje priskirti naudotis žemės dalyje, atsakovės plane pažymėtame indeksu „B“, tikėtinai būtų sudėtingiau sutalpinti šiukšlių konteinerius taip, kad šie netrukdytų pristatyti prekes, savaime nėra priežastis atsakovės plano sprendinius laikytini ydingais. Juolab, kad prioritetas, sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi būti teikiamas bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstymo proporcingumui užtikrinti.
24. Antra aplinkybė, remiantis kuria ieškovai ginčija atsakovės reikalavimo pagrįstumą, yra paremta tuo, kad, jeigu naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų nustatyta pagal atsakovės siūlomą variantą, į atsakovei turimą priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „E“, patektų ieškovų naudojamos kondicionavimo–vėdinimo sistemos dalis. Toks atsikirtimas, išsakytas teismo posėdžio metu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovai neginčijo atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų kondicionavimo–vėdinimo sistemos matmenų (žr. 2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217449 priedą Nr. 5). Taip pat atsakovės parengtų sistemos perkėlimo į kitą vietą matmenų ir konfiguracijos (žr. 2020 m. lapkričio 9 d. DOK-217449 priedas Nr. 6). Be to, ieškovai neteikė įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovės išsakytus argumentus, kad sistema gali būti perstatyta statmenai ir tuo pačiu iškelta iš atsakovės plane indeksu „E“ pažymėtos žemės sklypo dalies. Tokia procesine teise ieškovams buvo pasiūlyta pasinaudoti (CPK 251 straipsnis). Byloje sprendžiamas ginčas yra dispozityvaus pobūdžio. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareiga. Nutarę tokių įrodymų neteikti ieškovai kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką (pvz., kad nepateikus priešingų įrodymų, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pripažintos pagrįstomis).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas yra tinkamas ir būtent pagal A. V. parengtą 2020 m. spalio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą nustatoma žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Nei ieškovams, nei tretiesiems asmenimis nepareiškus prieštaravimų, tenkinamas ir atsakovės reikalavimas nustatyti, kad bendraturčiai turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar jos dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
26. Bylos baigtis yra palanki atsakovei. Teisminio proceso metu atsakovė turėjo 75 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas ir 2 180 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytas išlaidas ir jų dydį pagrindžia pateikti dokumentai. Įvertinus atsakovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, turinį, pagrindo mažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nurodytų išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 35,56 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal A. V. parengtą 2020 m. spalio 9 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:
UAB „ELMA“ naudojasi, valdo bei disponuoja: atskirai 377 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „E“ ir taškais 1-2-3-33-32-18-17-16-15-14-13-12-11-34-10-31-30-29-9-1; bendrai su R. T., A. T., E. B., D. B., UAB „Sevalga“, J. L., J. L. – 660 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10;
R. T. ir A. T. valdo, naudojasi bei disponuoja: atskirai 35 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „B“ ir taškais 4-5-23-22-21-20-19-18-32-33-4; atskirai 97 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „D“ ir taškais 7-8-9-29-28-27-7; bendrai su UAB „ELMA“, E. B., D. B., UAB „Sevalga“, J. L., J. L. – 660 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10;
UAB „Sevalga“, E. B., D. B., J. L., J. L. valdo, naudojasi bei disponuoja: kartu bendrai 31 kv. m. dalimi žemės sklypo, kuris Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksu „C“ ir taškais 5-6-7-27-26-25-24-23-5; bendrai su UAB „ELMA“, R. T. ir A. T. – 660 kv. m. žemės sklypo dalimi, kuri Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ ir taškais 10-34-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-10.
Nustatyti, kad bet kuris iš Žemės sklypo bendraturčių turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo tvarkyti, valdyti, naudoti jam priskirtą Žemės sklypo dalį, taip pat turi teisę be atskiro kitų bendraturčių sutikimo parduoti ar kitu teisės aktų nustatytu pagrindu perleisti jam nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį ar jos dalį.
Priteisti atsakovei UAB „ELMA“ lygiomis dalimis iš ieškovų A. T. ir R. T. 2 255 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų A. T. ir R. T. 35,56 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis