KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-367/2019 pagal ieškovių R. A., M. A. ir A. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. A., ieškinius atsakovui G. A. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki kol mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės M. A. ir A. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. A., kreipėsi į teismą, prašydamos pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2145-220/2017, kuria nutarta išieškoti iš atsakovo G. A. nepilnamečių dukrų M. ir A. išlaikymui kas mėnesį po 100 Eur, iš atsakovo priteisiant padidintą išlaikymo dydį kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui mokant po 200 Eur nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki dukrų pilnametystės, išieškomą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant mamą L. A., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. A. pilnametei dukrai R. A. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol ieškovė R. A. mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje; pakeitė Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2145-220/2017 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms M. A. ir A. A. ir priteisė iš atsakovo G. A. dukterų M. A., ir A. A. išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo G. A. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 63 Eur žyminio mokesčio, 23,99 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 218,40 Eur antrinės teisinės pagalbas išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas G. A. ir L. A. yra ieškovės R. A. bei nepilnamečių vaikų M. A. ir A. A. tėvai, kurie yra išsituokę. 

5.       Tauragės apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu iš atsakovo ieškovei R. A. buvo priteistas 120 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis iki ieškovės pilnametystės. (duomenys neskelbtini) R. A. tapo pilnamete. Nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. ji pažangiai (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas higieninės kosmetikos kosmetiko specialybės. Numatoma mokslų pabaiga – 2020 m. birželio 30 d. Taip pat lanko (duomenys neskelbtini), yra daugkartinė tarptautinių turnyrų nugalėtoja, 2015/2016 m. Lietuvos jaunių bokso čempionato nugalėtoja, 2017/2018 m. Lietuvos jaunimo bokso čempionė. Ieškovė šiuo metu nedirba, neturi jokio turto. Jos mėnesio pajamas sudaro gaunama 28,00 Eur stipendija. 

6.       Ieškovės mama L. A. augina dvi nepilnametes dukras, šiuo metu taip pat nedirba. Asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą. Teismo posėdžio metu, L. A. nurodė, jog jos mėnesines pajamas šiuo metu sudaro 537,84 Eur suma (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos, socialinės pašalpos ir vaiko pinigai).

7.       Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamas nuolatines pajamas iš ūkio veiklos. Iš nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog atsakovas nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, taip pat 1/12 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio Tauragėje, bei 20 hektarų žemės sklypą. Turi automobilį. Nekilnojamasis turtas buvo areštuotas antstolių, kadangi buvo vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimo. Šiuo metu arešto turtui nebėra, išlaikymo įsiskolinimą pilnametei dukrai yra pilnai padengęs, liko 200 Eur skola už išlaikymą nepilnametėms dukroms. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2145-220/2017 pagrindu teikia išlaikymą nepilnametėms dukroms M. A. ir A. A., kiekvienam vaikui kas mėnesį sumokant po 100 Eur. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, darbo užmokestis sudaro 370 Eur sumą. Nurodė, kad bendros jo šeimos pajamos, iš kurių turi pragyventi jis ir sutuoktinė, sudaro 820 Eur sumą, o vidutinės jo šeimos mėnesinės išlaidos siekia 770 Eur sumą.

8.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovės pajamų nepakanka, kad ji galėtų pati save išsilaikyti, todėl jai reikalinga parama. Ieškovei paramą teikia tik jos mama bei artimieji. Nors atsakovas tvirtina, jog dukra gali pati užsidirbti, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pamokos mokymo įstaigoje vyksta darbo dienomis, prasideda 8.00 val., baigiasi 12.50-15.45 val., ieškovė lanko 12 klasę, artėja brandos egzaminai, ieškovė dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu neturi galimybių, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti.

9.       Teismas sprendė, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą profesinėje mokykloje besimokančiai dukrai, tačiau jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleidžia tenkinti visų pilnametės dukters poreikių, todėl sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį, kuris užtikrins būtinas sąlygas profesiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti, iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje.

10.       Teismas taip pat nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2145-220/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pakeisdamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-836-377/2014 patvirtintos teisinių pasekmių sutarties 11 ir 13 punktus dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, nustatant, kad atsakovas G. A. nepilnamečių dukrų M. A. ir A. A. išlaikymui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki kol dukros sulauks pilnametystės teiks 100 Eur dydžio išlaikymą.

11.       Teismas konstatavo, kad L. A., atstovaudama nepilnamečių vaikų interesus, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus vieneriems metams nuo teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo priėmimo. Nurodytas laikotarpis yra gana trumpas kardinaliam nepilnamečių poreikių padidėjimui. Ieškovių ieškinys argumentuojamas deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių veiksnių, kurie pagrįstų ir neginčijamai turėtų įtakos būtinumui padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą 200 Eur suma. Mergaitės, kaip ir prieš metus laiko toliau lanko mokyklą, būrelius, yra sveikos, taip pat nenustatyti specialūs vaikų poreikiai, kurie sąlygotų didesnes vaikų išlaikymo išlaidas.

12.       Teismas, vertindamas atsakovo sutikimą išlaikymą padidinti po 10 Eur, taip pat atsižvelgęs į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas, į tai, jog nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyti esminiai ir svarią reikšmę išlaikymo padidinimui turintys veiksniai, sprendė, kad ieškovių ieškinys tenkintinas iš dalies, nepilnamečių vaikų išlaikymą padidinant po 20,00 Eur, t. y. iki 120,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovas G. A. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo G. A. pilnametei dukrai R. A. išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol ieškovė R. A. mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje; atmesti ieškovių M. A. ir A. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. A., ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas taip pat prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas visiškai nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, susijusių su pačios ieškovės pastangomis gauti lėšų savo poreikiams tenkinti kitais būdais, o ne vien tik perkeliant išlaikymo naštą savo tėvams.

13.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi galimybių dirbti ir užsidirbti pragyvenimui mokslo metų laikotarpiu, kadangi privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti. 

13.3.                      Ieškovė 2018 m. liepos mėnesį buvo įsidarbinusi P. B. įmonėje, kur tą mėnesį dirbo 16 dienų (iš viso 64 valandas), už kurias savarankiškai gavo 138,67 Eur pajamų, kas patvirtina, jog ieškovė laisvu laiku turėjo galimybes dirbti ir jas sugebėjo išnaudoti tinkamai.

13.4.                      Aplinkybę, jog ieškovė neturi galimybių dirbti, nes privalo skirti dėmesį ir laiką mokslo rezultatams pasiekti, paneigia ir (duomenys neskelbtini) pažyma apie R. A. užimtumą, pagal kurią ieškovė itin intensyviai 6 dienas per savaitę lanko bokso treniruotes (rytais nuo 7.00 iki 8.30 val. ir po pamokų nuo 15 val. iki 17 val.). Įvertinus tai, kad ieškovė be mokslų dar sugeba ir intensyviai sportuoti ir tam skirti ne mažiau kaip po 91 valandą per mėnesį, yra visiškai akivaizdu, kad ji negali dirbti ne dėl to, kad visą laiką skiria mokslams, o dėl to, kad ji intensyviai sportuoja.

13.5.                      Neaišku, kaip ir kokiu būdu teismas apskaičiavo, kad atsakovas gali skirti dukrai net 120 Eur išlaikymą. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl iš atsakovo priteistina suma turėtų būti didesnė nei po 50 Eur ir kodėl ji turi sudaryti būtent 120 Eur, o ne kitokią sumą. Teismas, padarydamas niekuo nepagrįstą išvadą, jog atsakovas gali skirti po 120 Eur išlaikymą dukrai, akivaizdžiai pablogino jo turtinę padėtį ir tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikoje numatytoms sąlygoms, nes tokiu būdu akivaizdžiai bus daroma esminė žala atsakovo atžvilgiu ir priteistos paramos nebus įmanoma įvykdyti.

13.6.                      Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovas jokioje bylos nagrinėjimo stadijoje, jokiame procesiniame dokumente nebuvo nurodęs, kad jis sutinka išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai padidinti po 10 Eur. Bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis šalių galimybes sudaryti taikos sutartį, atsakovas buvo nurodęs, kad jis sutiktų bylą baigti taikiai, skirdamas visoms trims dukroms (tiek pilnametei, tiek dviem nepilnametėms dukterims) bendrą 50 Eur sumą arba kiekvienai nepilnametei dukrai padidinti išlaikymą po 10 Eur, o pilnametei - 30 Eur (iš viso 50 Eur visoms dukroms).

13.7.                      Teismas bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad vaikų poreikių padidėjimas iki nurodytos sumos neįrodytas, ieškovių paskaičiavimai ir teiginiai tik deklaratyvūs, tačiau nepaisant to, vis tiek padidino išlaikymą, nors vadovaujantis teismų praktika, išlaikymas tokiu atveju negali būti keičiamas (didinamas).

13.8.                      Taip pat nėra aišku, kodėl būtent vaikų išlaikymo sumos padidintos kiekvienam būtent po 20 Eur, o ne po kitokią sumą. Teismas neatliko jokių pagrįstų paskaičiavimų, reikšmingų didintinos sumos nustatymui, tiesiog nurodė sumą, kuria didinamas išlaikymas, bet tokio savo sprendimo nepagrindė niekuo, nors privalėjo tą daryti išsamiai ir objektyviai.

13.9.                      Teismas skundžiamame sprendime atliko aritmetinių klaidų ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų naštą atsakovui. Neaišku kokiu būdu teismas gauna, kad ieškovių ieškiniai patenkinti 80 proc. (kai kur nurodoma, kad 70 proc.), kuomet pirmasis reikalavimas patenkintas 60 proc., o antrasis - 20 proc. Be to, kiekviena iš ieškovių patyrė skirtingas bylinėjimosi išlaidas už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą (kiekviena sudarė atskirą sutartį su atstovu ir kiekvienai ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtis neabejotinai yra skirtinga). Todėl būtų teisinga kiekvienai iš ieškovių tenkančią atlygintiną jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį skaičiuoti atskirai.

13.10.                      Teismas taip pat klaidingai nurodė, kad atsakovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovas patyrė ne 800, bet 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė byloje pateiktais įrodymais. Atsakovo manymu, teismas turėjo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ar bent jų dalį (pvz. proporcingą atmestai ieškovių ieškinio reikalavimų daliai) priteisti iš ieškovių. Visiškai nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad būtų neteisinga ir nesąžininga iš paramos reikalingų asmenų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato draudimo teismui iš paramos reikalingų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas priešingai šaliai.

14.       Ieškovės R. A., M. A. ir A. A., atstovaujamos  įstatyminės atstovės L. A., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovės taip pat prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas pagrįstai ir motyvuotai padidino priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms, nes su atsakovu sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtino teismas ir kurioje buvo sutarta dėl atsakovo teikiamo išlaikymo kiekvienai nepilnametei dukrai po 100 Eur, buvo klaida, nes faktiškai išlaikyti vaikus už tokią sumą be kitų pilnamečių vaikų bei nepilnamečių vaikų močiutės pagalbos nebuvo įmanoma. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi turto, kurio vertė yra virš 30 000 Eur ir statosi didelio ploto gyvenamąjį namą.

14.2.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad R. A. neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Vasaros metu ieškovė dirbo, tačiau studijų metu Šilutėje rasti darbo jai nėra galimybių. Ieškovė savo laisvą laiką privalo skirti mokslams bei sportui. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos jaunių bokso rinktinės narė.

14.3.                      Atsakovas visokiais būdais stengiasi išvengti išlaikymo padidinimo savo dukroms. Vietoje to, kad gera valia teiktų didesnį išlaikymą, atsakovas didžiules pinigų sumas leidžia advokato paslaugoms, o ne dukrų išlaikymui, bandydamas įrodyti, kad net 20 Eur išlaikymo padidinimas kiekvienai nepilnametei dukrai jam yra nepakeliama našta.

14.4.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovių pareikštus reikalavimus, ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas pagrįstai nepriteisė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Remiantis byloje pateiktais gimimo liudijimais, atsakovas G. A. ir L. A. yra ieškovės R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bei M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

18.       Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2587-850/2016, be kita ko, priteisė iš atsakovo G. A. nepilnametės dukros R. A. išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki dukters pilnametystės.

19.       R. A. tapo pilnamete (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) mokyklos 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymas R. A. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje dieniniame skyriuje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas higieninės kosmetikos kosmetiko specialybės pirmajai kvalifikacijai įgyti. Numatoma mokslų pabaiga – 2020 m. birželio 30 d. Remiantis (duomenys neskelbtini) mokyklos paslaugų ir turizmo skyriaus vedėjos 2018 m. rugsėjo 11 d. pažyma, R. A. mokosi gerai, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia, jai puikiai sekasi specialybės dalykai, pasirinkta specialybe domisi. Pamokų metu dirba kruopščiai ir atsakingai, yra pažangi.

20.       Pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymą R. A. treniruojasi 6 dienas per savaitę, klube sportuoja ryte nuo 7.00 val. iki 8.30 val., po to eina į pamokas, o nuo 15.00 val. iki 17.00 val. eina į vakarinę treniruotę. R. A. yra daugkartinė tarptautinių turnyrų nugalėtoja, 2015/2016 m. Lietuvos jaunių bokso čempionato nugalėtoja, 2017/2018 m. Lietuvos jaunimo bokso čempionė.

21.       Ieškovė R. A. šiuo metu nedirba, neturi jokio turto. Jos mėnesio pajamas sudaro gaunama 28 Eur stipendija.

22.       Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2145-220/2017 patvirtino L. A. ir atsakovo G. A. taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms A. A. ir M. A. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki nepilnamečių dukrų pilnametystės po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis išmokomis.

23.       Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei byloje pateikta 2018 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutartimi, atsakovas G. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju ir gauna 410 Eur atlyginimą. Pagal pateiktą Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą atsakovas taip pat yra ūkininkas, kuris, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, augina 5 karves bei prieauglį, o už ūkinė veiklą ir priduotą pieną kas mėnesį papildomai uždirba apie 300 Eur bei kasmet gauna išmoką už turimą žemės ūkio paskirties sklypą.

24.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas taip pat turi nekilnojamo turto (dalis įvairių pastatų bei 20 ha ploto žemės sklypą), kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 36 000 Eur. Atsakovo nekilnojamojo turto atžvilgiu buvo taikytas turto areštas, kurio priežastis – susidaręs išlaikymo įsiskolinimas atsakovo dukroms ir ieškovėms nagrinėjamoje byloje A., M. bei R. A..

Dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Taigi, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis asmuo įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui. Pažymėtina, jog CK 3.1921 straipsnyje nėra nedetalizuota kitų svarbių aplinkybių sąvokos, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015)

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 555 Eur (neatskaičius mokesčių), kuris yra orientacinis dydis, būtinas pragyvenimui Lietuvoje. Kaip jau minėta nutarties 21 punkte, ieškovė R. A. šiuo metu nedirba, neturi jokio turto. Jos mėnesio pajamas sudaro gaunama 28 Eur stipendija. Taigi, ieškovė R. A. neturi turto ar lėšų, kurių pakaktų jos, kaip pilnamečio asmens, besimokančio mokykloje, būtiniesiems poreikiams patenkinti.

28.       Atsakovo G. A. vertinimu, ieškovė savo būtinuosius poreikius galėtų patenkinti susiradusi darbą, tačiau tam nededa pakankamai pastangų ir visą savo laisvą laiką skiria sportui, nors jos galimybes dirbti ir užsidirbti patvirtina ta aplinkybė, kad ieškovė jau buvo susiradusi darbą 2018 metų liepos mėnesį, už kurį gavo darbo užmokestį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

29.       Visų pirma, atsakovo minimas ieškovės darbas buvo liepos mėnesį, t. y. ne ieškovės mokslo metų laikotarpiu. Antra, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamos pilnamečio vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti gautinomis pajamomis. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės galimybės susirasti darbą Šilutės mieste atsakovo nurodomu ieškovės treniruočių laiku (pusantros valandos laikotarpiu ryte nuo 7.00 val. iki 8.30 val. ir dviejų valandų laikotarpiu tarp 15.00 val. ir 17.00 val.) yra ženkliai apribotos.

30.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

31.       Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, nors ir būdama pilnametė, dėl užimtumo mokykloje, laiko reikalingo atlikti namų darbams, pasiruošti pamokoms, egzaminams, dalyvavimo popamokinėje veikloje neturi galimybių įsidarbinti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl jai reikalingas tėvų išlaikymas.

32.       Atsakovas taip pat teigia, jog nėra aišku, kaip ir kokiu būdu teismas apskaičiavo, kad atsakovas gali skirti dukrai net 120 Eur išlaikymą. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl iš atsakovo priteistina suma turėtų būti didesnė nei po 50 Eur ir kodėl ji turi sudaryti būtent 120 Eur, o ne kitokią sumą. Teismas, padarydamas niekuo nepagrįstą išvadą, jog atsakovas gali skirti po 120 Eur išlaikymą dukrai, akivaizdžiai pablogino jo turtinę padėtį.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių konkretų R. A. per vieną mėnesį patiriamų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad tokių išlaidų ieškovė išvis nepatiria. Akivaizdu, kad kiekvienam pilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, reikalinga protingo dydžio suma būtiniesiems (pvz. maisto, higienos priemonių, mokymosi reikmenų, drabužių įsigijimo) poreikiams tenkinti. Tokia suma turi užtikrinti bent minimalų būtinųjų poreikių patenkinimą. Kaip jau minėta nutarties 27 punkte, orientacinis dydis minimaliam būtinųjų poreikių patenkinimui sietinas su minimalia mėnesine alga, kuri šiuo metu sudaro 555 Eur sumą, neatskaičius mokesčių.

34.       Nors pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kodėl iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas yra būtent po 120 Eur, tačiau tokio dydžio išlaikymas jau buvo priteistas iš atsakovo ieškovei iki jos pilnametystės Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2587-850/2016. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2016 m. gruodžio 15 d. būtų pablogėjusi. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog 120 Eur išlaikymo suma esmingai pablogintų atsakovo turtinę padėtį, kai tokio dydžio išlaikymą atsakovas turėjo teikti ieškovei ir anksčiau.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

35.       Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

36.       Ieškovės M. A. ir A. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. A., buvo pareiškusios ieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių. Šis teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nors ir nenustatė kardinalaus (išaugusio) nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo nuo teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties priėmimo, tačiau atsižvelgęs į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas padidino 20 Eur suma atsakovo teiktiną išlaikymą kiekvienai dukrai, t. y. iki 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

38.       Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdamas, jog pagal suformuotą teismų praktiką pirmosios instancijos teismui nenustačius esminio vaikų poreikių pasikeitimo, jis negalėjo keisti priteisto išlaikymo dydžio. Be to, atsakovui nėra aišku, kodėl vaikų išlaikymo sumos padidintos kiekvienam būtent po 20 Eur, o ne po kitokią sumą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

39.       Pažymėtina, kad 100 Eur išlaikymo dydis kiekvienai dukrai buvo nustatytas ieškovių įstatyminės atstovės L. A. ir atsakovo G. A. bendru susitarimu, t. y. taikos sutartimi, kurią patvirtino Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, nevertinęs nepilnamečių vaikų faktinių būtinųjų poreikių.

40.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

41.       Pirmosios instancijos teismas nors ir nenustatė nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo nuo teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties priėmimo, tačiau atsižvelgęs į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas padidino 20 Eur suma atsakovo teiktiną išlaikymą kiekvienai dukrai, atsižvelgęs į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl iš atsakovo priteistina padidinta iki 120 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl priteistino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžio pakeitimo pagrįstumo.

42.       Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

43.       Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

44.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 23-24 punktuose aptartas atsakovo gaunamas pajamas bei turimą turtą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei nepilnamečių vaikų motinai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino 20 Eur suma atsakovo teiktiną išlaikymą kiekvienai dukrai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Atsakovas prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atliko aritmetinių klaidų ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų naštą atsakovui.

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai apskaičiavo, kad ieškovės R. A. ieškinys patenkintas 60 proc. (120 Eur x 100 proc. / 200 Eur), o ieškovių M. A. ir A. A., atstovaujamų įstatyminės atstovės L. A., ieškinys patenkintas 20 proc. ((20 Eur x 2) x 100 proc. / (100 Eur x 2)), tačiau nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalo valstybės naudai sumokėti bendrą 63 Eur žyminį mokestį, o ieškovių ieškiniai patenkinti 80 proc.

48.       Atsižvelgiant į tai, kad už ieškovės R. A. ieškinį mokėtinas 72 Eur (200 Eur x 12 x 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 43,20 Eur (72 Eur x 60 proc.).

49.       Atsižvelgiant į tai, kad už ieškovių M. A. ir A. A., atstovaujamų įstatyminės atstovės L. A., ieškinį mokėtinas 72 Eur ((100 Eur x 2) x 12 x 3 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis turėjo būti apskaičiuotas taip pat pagal patenkintų ieškovių ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 14,40 Eur (72 Eur x 20 proc.)

50.       Pagal byloje pateiktą patikslintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų R. A. ir L. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos bendrai sudaro 273 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pažymoje nėra detalizuotas kiekvienos iš ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, teisėjų kolegija vertina, jog ieškovės, atstovaujamos to paties advokato ir reikšdamos reikalavimus dėl išlaikymo tam pačiam atsakovui, patyrė tiek pat bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 136,50 Eur (273 Eur / 2). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų abiejų ieškinių dalį, iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą turėjo sudaryti 109,20 Eur (136,50 Eur x 20 proc. + 136,50 Eur x 60 proc.), o už bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 12 Eur (15 Eur x 20 proc. + 15 Eur x 60 proc.).

51.       Atsakovas nurodo patyręs 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą: 300 Eur už atsiliepimą į ieškovės R. A. ieškinį; 200 Eur už atsiliepimą į ieškovių M. A. ir A. A., atstovaujamų įstatyminės atstovės L. A., ieškinį; 300 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje ir kelionės iš Vilniaus išlaidas; 250 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir kelionės iš Vilniaus išlaidas.

52.       Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovių ieškinių reikalavimų dalį, atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimus į pareikštus ieškinius parengimą sudarytų 280 Eur (300 Eur x 40 proc. + 200 Eur x 80 proc.).

53.       Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas kriterijus, kai turėtų būti atlyginamos advokato padėjėjo kelionės išlaidos, nes advokato padėjėjas į kitą nei jo darbo vietovę vyko savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl bylos teismingumo ypatumų, reikiamos specializacijos ir pan., advokato padėjėjo iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo advokato padėjėjo kelionės išlaidos nepriteistinos.

54.       Remiantis pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. parengiamojo posėdžio ir 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio informacinėmis pažymomis, atsakovo atstovo advokato padėjėjo bendras atstovavimo teisme laikas sudaro 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktų nuostatas nagrinėjamu atveju maksimalus rekomenduojamas priteistinas advokato padėjėjo atstovavimo teisme bylinėjimosi išlaidų dydis yra 149,71 Eur (935,70 Eur x 2 val. x 0,1 x 80 proc.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovių ieškinių reikalavimų dalį, atsakovui priteistinas advokato padėjėjo atstovavimo teisme bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 89,83 Eur (74,86 Eur x 40 proc. + 74,86 Eur x 80 proc.).

55.       Įskaičius priešpriešines šalių ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 191,03 Eur (280 Eur + 89,83 Eur – 43,20 Eur – 14,40 Eur – 109,20 Eur – 12 Eur), kuri priteistina iš ieškovės R. A. ir ieškovių M. A. ir A. A. įstatyminės atstovės L. A. po 95,52 Eur.

56.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

57.       Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovui iš ieškovės R. A. ir ieškovių M. A. ir A. A. įstatyminės atstovės L. A. po 95,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

59.       Ieškovės patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydamos priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad L. A. sumokėjo 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:

Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 95,52 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovių M. A. ir A. A. įstatyminės atstovės L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,52 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjos                                                                         Erinija Kazlauskienė

                                                                        Giedrė Seselskytė

                                                                        Danutė Žvinklytė