Civilinė byla Nr. e2A-626-896/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01064-2023-1

  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 2.6.6.2.; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio apdaila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023  m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Talo ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio apdaila“, trečiajam asmeniui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė MB „Talo ir partneriai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rokiškio apdaila“ (toliau – ir atsakovė) 12 025,58 Eur skolą, 8 649,21 Eur delspinigių, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. tarp šalių buvo sudaryta gamybos sutartis (Sutartis Nr.  1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti 9 komplektus langų pastatui Alantos dvaro bokštui. Pagal sutartį gaminių kaina buvo 12 342 Eur, neapmokėtas skolos likutis už gaminius yra 8 000 Eur, delspinigiai pagal šią sutartį – 7 200 Eur. Ieškovė nurodė ir tai, kad pagal 2021 m. lapkričio 3 d. gamybos sutartį (Sutartis Nr. 2) ieškovė įsipareigojo atsakovei pagaminti 24 vnt. langų su 7 vnt. viršlangių, 24 vnt. palangių ir pristatyti gaminius į Salų dvarą. Pagal šią sutartį gaminių kaina buvo 34 516,46 Eur, o už gaminius liko neapmokėta 2 423,44 Eur skola, delspinigiai pagal sutartį sudaro 872,44 Eur. Ieškovės teigimu, tarp šalių 2021 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta dar viena gamybos sutartis (Sutartis Nr. 3), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti 20 vnt. durų Salų dvarui (gaminių kaina 27 309,70 Eur), tačiau atsakovė liko skolinga 1 602,14 Eur, delspinigiai pagal sutartį sudaro 576,77 Eur. Ieškovė prašo priteisti nesumokėtas sumas už pagamintus ir pagal minėtas tris sutartis atsakovei perduotus daiktus.

3.       Atsakovė UAB „Rokiškio apdaila“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, vykdant Sutartį Nr. 1

2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo atliktas 8 000 Eur mokėjimas, tačiau dėl ieškovės veiksmų šis mokėjimas buvo atliktas ne į ieškovės, o kitos ieškovės direktoriaus Ž. U. vadovaujamos įmonės UAB „Talo“ sąskaitą, pervestos lėšos nebuvo grąžintos. Dėl to atsakovė priėmė sprendimą

UAB „Talo“ permoką įskaityti, t. y. šia suma padengiant atitinkamos dienos UAB „Talo“ atsakovei mokėtinas sumas. Atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis, 2023 m. liepos 3 d. ieškovės atsakovei bendra mokėtina suma buvo 1 182,12 Eur (iš kitų vykdytų gamybos sutarčių). Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti skolų ir delspinigių priteisimo pagal nurodytas sutartis, nes ji pati ieškovė jas iš esmės pažeidė – pateikė gaminius su esminiais trūkumais, vėluodama. Dėl to atsakovė pagrįstai sulaikė mokėjimus ieškovei ir skaičiavo priešpriešinius delspinigius ieškovės atžvilgiu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 12 025,58 Eur skolą, 8 649,21 Eur delspinigių, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 465 Eur žyminio mokesčio ir 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė pagal Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2, Sutartį Nr. 3 įsipareigojo pagaminti langus, palanges, duris ir atitinkamais terminais pristatyti atsakovei, kuri įsipareigojo pristatytus gaminius priimti ir sumokėti sutartyje nurodytą sumą. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.

6.       Teismas nustatė ir tai, kad pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė ieškovei 2022 m. sausio 4 d. sumokėjo 25  000 Eur, o pagal Sutartį Nr. 3 2022 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 14 724,87 Eur, 2022 m. spalio 16 d. – 11 268,78 Eur, viso 25 993,65 Eur. Pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė ieškovei 2021 m. gegužės 18 d. sumokėjo 3 700 Eur avansą ir 2021 m. spalio 12 d. – 642 Eur, viso 4 342 Eur. Teismas sprendė, kad nors atsakovė teigė, jog pagal Sutartį Nr. 1 priklausantį 8 000 Eur mokėjimą per klaidą pervedė UAB „Talo“, kuri pinigų negrąžino, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė tokiu atveju galėjo savo teises ginti kreipdamasi į teismą dėl pinigų grąžinimo, tačiau tuo nepasinaudojo, o sutikdama su tuo, kad už UAB „Talo“ atliktus darbus būtų užskaityti 8 000 Eur, tokią pačią sumą turėjo pervesti ieškovei ir apmokėti už pateiktus gaminius pagal Sutartį Nr. 1, bet sąskaitos neapmokėjo iki šiol. Dėl to teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 12 025,28 Eur pagal tarp šalių sudarytas sutartis, kurias ieškovė įvykdė.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, jog dalis gaminių buvo netinkamos kokybės, juos taisė, vėlavo pristatyti. O atsakovė nurodė, kad skolos pagal minėtas sutartis nebuvo apmokėtos, nes atsakovė pateikė ieškovei sąskaitas dėl delspinigių ir buvo padarytas įskaitymas, kuris užfiksuotas tarpusavio skolų suderinimo akte. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei 2022  m. balandžio 28 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurias vėliau tikslino. Viso atsakovės paskaičiuotų delspinigių suma sudaro 10 843,46 Eur.

8.       Teismas iš 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto nustatė, kad ieškovė atsiuntė atsakovei tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 63 507,54 Eur pagal dokumentus Nr. TP 055, TP 068, TP 079, TP 084, o atsakovė pagal šiuos dokumentus sumokėjo 50 993,65 Eur. Šis tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas pasirašytas ieškovės vyr. buhalterio Ž. U. ir atsakovės vyr. buhalterės V. J., kuri yra akte parašiusi, kad skolos likutis netinka: nėra įtrauktų delspinigiams priskaičiuotų sąskaitų RA3783, RA3784, delspinigių perskaičiavimo sąskaitų RA3899, RA3900.

9.       Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytose sutartyse nėra pasisakyta dėl pranešimo apie atliekamą įskaitymą turinio. O minėtame 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nenurodžius apie įskaitymą, šį aktą teismas vertino kaip ieškovės ir atsakovės buhalterinės apskaitos duomenų suderinimą pagal Sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą, nes atsakovė nekonkretizuoja, kas yra apmokėta, nėra aiškiai apibrėžta, jog yra atliktas įskaitymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė atliko įskaitymą. Teismas konstatavo, kad atsakovės padarytame prieraše aiškiai nenurodyta tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma, t. y. atsakovės nurodomas atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo keliamų ir teismų praktikoje išsamiai išaiškintų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo ir galiojimo reikalavimų.

10.       Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai, nurodyti 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RA Nr. 3783 susidarė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., o 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija RA Nr. 3784 susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., patikslinančiose sąskaitose serija RA 3899 ir serija RA Nr. 3900 delspinigių laikotarpiai nenurodyti, todėl delspinigių įskaitymas 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu buvo atliktas akivaizdžiai praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Dėl to reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negalėjo būti vykdytinas ir įskaitytinas. Teismas konstatavo, kad 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovės atliktas ieškovės nesumokėtų delspinigių įskaitymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytų imperatyvių sąlygų taikomų įskaitymui ir atliktas pasibaigus ieškininės senaties terminui.

11.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo apmokėti ieškovei už pagamintą produkciją. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių netinkamos kokybės gaminių pateikimą, gaminių trūkumų neginčijo. Dėl to teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 12 025,58 Eur skolos priteisimo.

12.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, nustatė, kad pagal Sutartį Nr. 1 šalių sulygti delspinigiai yra 0,5 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 šalių sulygti delspinigiai yra 0,2 procento nuo sutarties sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas sprendė, kad minėtos sutartys sudarytos laisva šalių valia, tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Juridiniams asmenims taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, teismas laikė, kad šalys, sudarydamos sutartis, turėjo (galėjo) įvertinti jų nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes.

13.       Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagal Sutartį Nr. 1 paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingi ir turi būti mažinami. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ji, sudarydama Sutartį Nr. 1, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ir kad sutarčių sudarymo metu 0,5 procento dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų delspinigių normų. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. 055 turėjo apmokėti iki 2021 m. liepos 15 d., tačiau iki šios dienos nesumokėjo 8 000 Eur, todėl terminas šiai sąskaitai apmokėti praleistas daugiau nei 2 metais 4 mėnesiais. Atsakovė pagal Sutartį Nr. 2 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. 068 turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 13 d., tačiau iki šios dienos pilnai neapmokėjo, terminas šiai sąskaitai apmokėti praleistas taip pat daugiau kaip dveji metai. Pagal Sutartį Nr. 3 2022 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. 079 atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. birželio 10 d., o 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TP Nr. 084 turėjo apmokėti iki 2022 m. liepos 24 d., tačiau šios sąskaitos pilnai neapmokėtos iki šios dienos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė sąskaitų neapmoka ilgą laiką be pateisinamų priežasčių, ieškovei nėra pareiškusi jokių reikalavimų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės kaltės, kuri būtų pagrindas atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad byloje nėra sąlygų mažinti ieškovės apskaičiuotą delspinigių dydį, nes delspinigių mažinimas prieštarautų šalių valiai sudarant sutartis.

14.       Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei pagal Sutartį Nr. 1 delspinigius 7 200 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 priteisti delspinigius 872,44 Eur, pagal Sutartį Nr. 3 priteisti delspinigius 576,77 Eur, viso 8 649,21 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rokiškio apdaila“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m.  gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių santykius ir sutarčių vykdymo aplinkybes bei neatsižvelgė į atsakovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl nepagrįstai sprendė, kad delspinigių įskaitymas yra negaliojantis. Atsakovės teigimu, įskaitymas 2022  m.  gruodžio 9 d. skolų suderinimo aktu, jame nurodant delspinigių sąskaitas, sumas ir likutį, buvo atliktas tinkamai. Pasak atsakovės, ji laikė, kad delspinigiai buvo įskaityti nuo to momento, kai ieškovei buvo pateiktos delspinigių sąskaitos. Be to, atsakovė neturi teisininkų ir jai nebuvo žinomas delspinigiams taikomas senaties terminas. Atsakovė šiuo atveju buvo įsitikinusi, kad delspinigių sąskaitų išrašymas ir jų pateikimas, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, yra pakankamas pagrindas išskaičiuoti šias sumas iš mokėtinų sumų.

15.2.                      Teismas nustatęs, kad atsakovės ieškovei išrašytų delspinigių senaties terminas yra praleistas, nepagrįstai nevertino, ar yra pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti, nors toks prašymas buvo pareikštas 2023 m. rugsėjo 19 d. prašyme dėl papildomų paaiškinimų prijungimo ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu. Pasak atsakovės, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti senaties terminą. Atsakovės teigimu, ji bendravo ne tik ieškove, bet ir su ja susijusia UAB „Talo“, kurios vadovas yra tas pats asmuo. Ieškovei klaidingai išrašius sąskaitą faktūrą, atsakovė per klaidą minėtai įmonei pervedė 8 000 Eur, šie pinigai nebuvo grąžinti. Atsakovė priverstinio išieškojimo veiksmų neinicijavo, nes šalis ir toliau siejo sutartiniai santykiai ir ji tikėjosi, kad situacija dėl 8 000 Eur sumos bus išspręsta. Be to, ieškovės vadovas su atsakove bendravo kaip abiejų įmonių vadovas. Atsakovės teigimu, kai 8 000 Eur suma buvo įskaityta, šalys dėl to nepasirašė jokio susitarimo, nebuvo pranešimo apie vienašalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taigi tokia praktika tarp šalių buvo įprasta. Atsakovės vertinimu, tai rodo, kad ieškovei galėjo būti ir buvo suprantama, jog atsakovės reikalavimas pagal išrašytas delspinigių sąskaitas bus sudengtas su ieškovės turimais reikalavimais, kylančiais iš sutarčių. Priešpriešiniai reikalavimai su UAB „Talo“ buvo sudengti (įskaityti), todėl atsakovė pagrįstai tikėjo, kad reikalavimai su kita to paties vadovo valdoma bendrove taip pat yra sudengti (įskaityti) be atskiro pranešimo.

15.3.                      Kaip pagrindas atnaujinti senaties terminą, atsakovės vertinimu, yra ir tai, kad ieškovė po to, kai buvo sumokėtos sumos pagal sąskaitas išskaičiavus išrašytus delspinigius, nė karto nesikreipė į atsakovę, kad būtų sumokėta neva likusi nesumokėta suma. Dėl to atsakovė manė, kad su ieškove yra tinkamai atsiskaityta.

15.4.                      Teismas neįvertino, kad sutarčių vykdymas buvo komplikuotas. Sutarties Nr. 2 bei Sutarties Nr. 3 vykdymas buvo sudėtingas ne tik dėl to, kad ieškovė vėlavo, tačiau ir dėl to, jog ieškovės pristatomi gaminiai buvo su defektais. Atsakovės teigimu, gaminių defektų taisymas užtruko tiek, kad mokėjimai pagal sutartis nusikėlė, tuo pačiu priartėjo išrašytų delspinigių senaties terminas. Kitaip tariant, atsakovė savo teisės į delspinigius neįgyvendino ne dėl to, kad neketino įgyvendinti ar buvo pasyvi, o dėl to, kad sutarties vykdymas užtruko ir dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad įskaitymas, arba, delspinigių sumų išskaitymas iš atsakovei mokėtinų sumų yra įvykęs. Be to, ieškovė niekada neprieštaravo išrašytiems delspinigiams ir į teismą dėl neva egzistuojančios skolos priteisimo kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui po skolų suderinimo akto gavimo. Ieškovė 2022 m. balandžio 13 d. pretenzija buvo įspėta apie tai, kad bus skaičiuojami delspinigiai.

15.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei delspinigius ir neatsižvelgė į atsakovės prašymą dėl delspinigių sumažinimo. Atsakovės teigimu, ji neturėjo pagrindo apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų, nes laikė jas apmokėtomis, o ieškovė jokių pretenzijų atsakovei neteikė, t. y., nėra neteisėtų atsakovės veiksmų ir kaltės. Byloje neįvertinta, kad netesybos pagal Sutartį Nr. 1 yra beveik tokio paties dydžio, kaip ieškiniu prašoma priteisti suma (8 000 Eur skola ir 7 200 Eur delspinigių). Nors, kaip jau minėta, 8 000 Eur ieškovei būtų sumokėti, jei ne ieškovės klaidingai išrašyta sąskaita ir su tuo susiję jos vadovo veiksmai, t. y., atsakovė nevengė, o siekė atsiskaityti ir atsiskaitė pagal Sutartį Nr. 1. Be to, teismas neįvertino, kad jeigu atsakovė neva būtų neatsiskaičiusi pagal Sutartį Nr. 1, ieškovė kaip apdairi ir protinga verslininkė nebūtų sudariusi kitų sutarčių. Pasak atsakovės, sutarčių projektus pateikė ieškovė, šalys dėl delspinigių nesiderėjo, dėl to sutartys turi būti aiškinamos atsakovės naudai.

15.6.                      Pasak atsakovės, ji neturėjo ketinimo neatsiskaityti su ieškove, laikė, kad tinkamai su ja atsiskaitė ir negavo jokių pretenzijų, todėl delspinigiai turėtų būti mažinami vien teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pagrindu. Sprendimu priteisti delspinigius iš esmės iškreipiama šalių interesų pusiausvyra, t. y., netinkamai sutartis vykdęs asmuo gauna papildomos naudos sąžiningai savo pareigas įgyvendinusio kontrahento sąskaita. Tarp šalių susiklostę santykiai dėl ieškovės nebendradarbiavimo, vengimo tinkamai vykdyti savo pareigas, informacijos neatskleidimo (faktas, kad langai gaminami Baltarusijoje) buvo sudėtingi, todėl net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti, delspinigiai turėtų būti nepriteisiami arba bent jau sumažinami.

15.7.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovės kaltės. Pasak atsakovės, vien ta aplinkybė, jog ieškovė neprieštaravo skolų suderinimo akte pateiktam įskaitymui, į teismą kreipėsi tik po šešių mėnesių savaime suponuoja tai, kad ieškovė neveikė tinkamai. Be to, atsakovei pareiškus prašymą dėl delspinigių mažinimo, ieškovė neįrodinėjo, kad patyrė kokius nors nuostolius.

16.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė MB „Talo ir partneriai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės bendra skola yra 12 025,58 Eur. Be to, nors atsakovė byloje pripažino 1 182,12 Eur skolą, tačiau apeliaciniame skunde prašo ieškinį atmesti visiškai.

16.2.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės atliktas įskaitymas buvo netinkamas, o atsakovės pozicija dėl delspinigių įskaitymo yra paini ir nenuosekli. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad delspinigiai buvo įskaityti pateikiant ieškovei delspinigių sąskaitas, tačiau kartu nurodė, jog delspinigiai įskaityti atsakovės buhalterei padarant įrašus 2022 m. gruodžio 9 d. skolų suderinimo akte. Pasak ieškovės, tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, du kartus tų pačių delspinigių įskaityti negalima. Be to, atsakovės vadovas 2022 m. balandžio 28 d. el. laišku pateikė delspinigių sąskaitas, tačiau el. laiške nėra jokių nuorodų apie atliktą įskaitymą.

16.3.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad įskaitymas buvo atliktas minėtame skolų suderinimo akte. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo jai pranešti apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant įskaitomą sumą, įskaitymo pagrindą, kokios konkrečios prievolės yra baigiamos įskaitymu ir kokios priešpriešinės prievolės yra įskaitomos. Faktas, kad ieškovė parengė ir atsakovei pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą su įrašyta atsakovo 12 513,89 Eur skola, patvirtina, jog ieškovės apskaitoje buvo apskaityta tokia atsakovės skola ir kartu paneigia jos byloje įrodinėjamą faktą, kad tariamai ieškovė pripažino atsakovės išrašytas delspinigių sąskaitas ir jas įtraukė į savo apskaitą. Vėliau atsakovės buhalterė padarė įrašą minėtame skolos suderinimo akte, kad nėra įtraukti delspinigiai, tačiau šis veiksmas nelaikytinas tinkamu pranešimu apie įskaitymą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovės buhalterė turėjo teisę atlikti įskaitymą.

16.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo. Šiuo atveju, 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovės buhalterei skolų suderinimo akte darant minėtus buhalterinius įrašus jau buvo suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo, t. y., atsakovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę. Dėl to negalėjo būti atliktas įskaitymas.

16.5.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pasak ieškovės, šiuo atveju įskaitymas 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu negalėjo būti atliktas, o, jeigu ir būtų buvęs atliktas, toks įskaitymas turi būti laikomas neteisėtu. Be to, atsakovės pareikštas prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė faktiškai prašo atnaujinti ieškinio senatį delspinigių įskaitymui. Ieškovės teigimu, atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, egzistavusių ieškinio senaties termino eigoje, trukdžiusių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl delspinigių priteisimo. Šiuo atveju, jeigu atsakovė, kaip verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, gavusi 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, galėjo ir turėjo suvokti, kad ieškovė nepripažįsta atsakovės paskaičiuotų delspinigių.

16.6.                      Teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pagal Sutartį Nr. 1 priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir atsakovė yra atsiskaičiusi pagal šią sutartį. Pasak ieškovės, pagal Sutartį Nr. 1 išrašyta 2021  m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėti iki 2021 m. liepos 15 d., tačiau iki šios dienos atsakovė nesumokėjo 8 000 Eur, t. y., sąskaita neapmokėta daugiau nei 2 metus. Teismo priteistas delspinigių dydis yra protingo dydžio, nes šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslininkais, kuriems taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, susitarė būtent dėl tokio delspinigių dydžio. Be to, pagal šią sutartį delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo visos sutarties sumos, tačiau ieškovė juos skaičiuoja tik nuo pradelstos skolos. Aplinkybė, kad tarp šalių sudarytose sutartyse skyrėsi delspinigių dydžiai, ieškovės nuomone, patvirtina, jog šalys tarėsi dėl delspinigių dydžio. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji 8 000 Eur skolą pagal minėtą sumą pervedė kitai įmonei (UAB  „Talo“), pasak ieškovės, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą. Be to, ši suma buvo įskaityta UAB „Talo“ naudai, t. y., apmokant šios įmonės atsakovei išrašytas sąskaitas. Pasak ieškovės, atsakovės direktorius teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad 8 000 Eur mokėjimas atliktas UAB „Talo“ naudai buvo sudengtas su šios įmonės išrašytomis atsakovei sąskaitomis už gaminių montavimą. Dėl to, minėta suma negali būti laikoma kaip sumokėta pagal Sutartį Nr. 1. Be to, Sutartį Nr. 1 ieškovė įvykdė tinkamai.

16.7.                      Ieškovės teigimu, pagal Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 priteisti delspinigiai yra itin maži, paskaičiuoti tik nuo pradelstos skolos sumos. Byloje nėra netesybų mažinimo pagrindų. Be to, visus ieškovės gaminius atsakovė priėmė, perdavė savo užsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai ir gavo apmokėjimą už gaminius, tačiau su ieškove už gaminius neatsiskaitė. Užsakovas jokių delspinigių atsakovei neskaičiavo. Dėl to, atsakovė siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Be to, atsakovė byloje neįrodinėjo gaminių defektų. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės sustabdyti mokėjimus tuo pagrindu, kad vėlavo gaminių pristatymas.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės už jai perduotus gaminius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų

 

19.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2021 m. gegužės 15 d., 2021  m.  lapkričio 3 d. ir 2021 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytos trys gamybos sutartys, pagal kurias ieškovė įsipareigojo sutartyse nustatytais terminais pristatyti atsakovei langus ir duris, o atsakovė įsipareigojo priimti gaminius ir sutartyse numatyta tvarka už juos atsiskaityti.

20.       Nustatyta ir tai, kad minėtų sutarčių pagrindu buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros ir atlikti šie mokėjimai:

20.1. Sutarties Nr. 1 pagrindu ieškovė 2021 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP055 12 342 Eur sumai. Pagal šią sutartį atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. sumokėjo 3 700 Eur, o 2021 m. spalio 12 d.­ – 642 Eur, skolos likutis – 8 000 Eur.

20.2. Sutarties Nr. 2 pagrindu ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.  TP068 27 423,44 Eur sumai. Pagal šią sutartį atsakovė 2022 m. sausio 4 d. sumokėjo 25  000 Eur, skolos likutis – 2 423,44 Eur.

20.3. Sutarties Nr. 3 pagrindu ieškovė 2022 m. gegužės 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP079 15 633,20 Eur sumai, o 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP084 12 450,90 Eur sumai. Pagal šią sutartį atsakovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 14 724,87 Eur, 2022  m.  spalio 16 d. – 11 268,78 Eur, o 2022 m. gruodžio 12 d. – 488, 31 Eur, skolos likutis – 1 602,14 Eur. Bendras skolos likutis yra 12 025,58 Eur. Dėl skolos apskaičiavimo likučio ginčo nėra.

21.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė visus gaminius atsakovei yra pristačiusi, tačiau pagal Sutartį Nr. 2 ir pagal Sutartį Nr. 3 ieškovė vėlavo vykdyti savo sutartinius reikalavimus. Dėl to atsakovė ieškovei išrašė delspinigių sąskaitas: 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3784 pagal Sutartį Nr. 2 (suma 3 972,32 Eur), ši sąskaita patikslinta 2022 m. lapkričio 30 d., padidinant delspinigius 1 048,08 Eur suma (laikotarpis nenurodytas) ir 2022 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 3783 pagal Sutartį Nr. 3 (suma 7 359,45 Eur), ši sąskaita patikslinta 2022  m.  lapkričio 30 d., delspinigius sumažinant –1 536,39 Eur. Taigi viso atsakovė paskaičiavo ieškovei 10 843,46 Eur delspinigių.

22.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės skolos likutį (12 025,58 Eur) ir pagal minėtas sutartis paskaičiuotus delspinigius (8 649,21 Eur). Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, teigė, kad jos prievolė ieškovei pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, t. y., atsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. skolų tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu įskaitė ieškovei paskaičiuotus delspinigius į atsakovės mokėtinas sumas ieškovei.

23.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės atliktas įskaitymas ne tik neatitiko įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, bet ir atliktas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Kvestionuodama šias teismo išvadas, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad įskaitymas skolų suderinimo aktu buvo atliktas tinkamai, o ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, jog atsakovės reikalavimas pagal jos išrašytas delspinigių sąskaitas bus įskaitytas su ieškovės turimais reikalavimais. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į jos prašymą atnaujinti senaties terminą ir nepagrįstai laikė, jog delspinigių įskaitymas yra negaliojantis. Be to, apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo pagrįstai įsitikinusi, jog savo prievolę ieškovei yra įvykdžiusi tinkamai, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turi būti atmestas arba delspinigių suma turėtų būti sumažinta. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovės atlikto įskaitymo tinkamumo.

 

Dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo

 

24.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys).

25.       Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 19 punktas).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Teismų praktikoje įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2021).

27.       Apeliantės teigimu, įskaitymas buvo atliktas tinkamai, 2022 m. gruodžio 9 d. skolų suderinimo akte buvo nurodytos delspinigių sąskaitos, sumos ir likutis. Be to, ieškovė jau gavusi delspinigių sąskaitas turėjo suprasti apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės atsikirtimai, jog prievolė sumokėti ieškovei už perduotus gaminius pasibaigė įskaitymu.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 9 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei tos pačios dienos tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą (tik neapmokėtos sąskaitos), kuriame nurodė, jog galutinė atsakovės skola yra 12 513,54 Eur (DOK-104035, priedas Nr. 1). Minėtą skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovės vyr. buhalterė, tačiau akte padarė prierašą, kad skolos likutis netinka: nėra įtrauktų delspinigiams priskaičiuotų sąskaitų RA3783, RA3784, delspinigių perskaičiavimo sąskaitų RA3899, RA3900.

29.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės buhalterės atliktas prierašas šalių tarpusavio suderinimo akte negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Minėtu skolų suderinimo aktu ieškovė siekė suderinti su atsakove akte nurodytas debeto ir kredito sumas 2022 m. gruodžio 9 d. duomenimis. Šiuo aktu šalys nepareiškė, kad suderintos sumos įskaitomos, o iš esmės tik lakoniška frazė, jog į skolų suderinimo aktą nėra įtrauktos delspinigių sąskaitos, negali būti laikoma įskaitymo pareiškimu. Vien tai, kad minėtame prieraše atsakovės buhalterė nurodė atsakovės paskaičiuotų delspinigių sąskaitų numerius, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovei galėjo ir turėjo būti suprantama, jog atsakovė atliko įskaitymą, t. y., nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiu pagrindu atsiradusį piniginį reikalavimą atsakovė įskaito ieškovės atžvilgiu. Dėl to ieškovė tokio įskaitymo negalėjo identifikuoti ir atitinkamai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo atliktas 10 843,46 Eur sumos įskaitymas už ieškovės perduotus gaminius atsakovei.

30.       Aplinkybė, kad atsakovė po tarpusavio atsiskaitymo akto pasirašymo 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovei pagal Sutartį Nr. 3 dar pervedė 488,31 Eur, tik patvirtina, jog šalių prievolės minėtu atsiskaitymo aktu nesibaigė (DOK-112809, priedas Nr. 2-6). Akcentuotina ir tai, kad į bylą pateiktoje atsakovės 2023 m. liepos 3 d. pažymoje apie partnerio įsiskolinimą nurodyta, jog „Patvirtiname, kad MB „Talo ir partneriai“ skolos likutis yra 1 182,12 Eur (MB „Talo ir partneriai“ naudai)“ (DOK-83919, priedas Nr. 15). Taigi pati atsakovė pripažįsta, kad nėra visiškai atsiskaičiusi už atsakovės pateiktus gaminius. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad bendrovė neturėjo teisininkų ir patirties dėl delspinigių sąskaitų išrašymo ir (ar) įskaitymui keliamų reikalavimų, yra subjektyvios ir nepašalina atsakovės pareigos įskaitymą atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.

31.       Be to, kaip pagrįstai pažymi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pačios atsakovės pozicija dėl atlikto įskaitymo yra nenuosekli. Atsakovė tiek 2023 m. rugsėjo 19 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek jos atstovė 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad įskaitymas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu (2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53 min.). Tačiau apeliaciniame skunde, atsakovė, be kita ko, nurodo, kad ji laikė, jog delspinigiai buvo įskaityti nuo to momento, kai ieškovei buvo pateiktos delspinigių sąskaitos, t. y., 2022 m. balandžio 28 d. (apeliacinio skundo 2.13. punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės vadovas 2022 m. balandžio 28 d. el. paštu išsiuntė ieškovei aukščiau minėtas delspinigių sąskaitas, pažymėdamas „<...>siunčiu sąskaitas pagal sutarties punktus už vėlavimus<...>“ (DOK-104035, priedas Nr. 2). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien delspinigių sąskaitų išrašymas ir pateikimas priešingai prievolės šaliai negali būti laikomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Pastebėtina, kad 2022 m. balandžio 28 d. sąskaitose nurodytų delspinigių suma buvo 11 331,77 Eur, o atsakovė pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 ieškovei tuo metu buvo skolinga tik 10 423,44 Eur (žr. šios nutarties 20.1-20.3, 21 punktus). Minėtose delspinigių sąskaitose apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2022 m. balandžio 30 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi reikalavimą apmokėti trūkstamą delspinigių sumą.

32.       Juolab, kad iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovės vadovas 2022 m. liepos 21 d. el. laišku prašė atsakovės vadovo apmokėti 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą (8 000 Eur suma), 2021 m. gruodžio 22 d. sąskaitą (suma 2 423,44 Eur) ir 2022 m. gegužės 27 d. sąskaitą (suma 15 633,22 Eur). Atsakovės vadovas 2022 m. liepos 23 d. el. laiške nurodė, kad sąskaitas apmokės, kai bus ištaisyti visi durų defektai (DOK-134488, priedas Nr. 2). Atsakovės vadovas 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. spalio 14 d. el. laiškuose taip pat teigė, kad ieškovei atliks galutinį mokėjimą (padarys pavedimą) (DOK-134488, priedas Nr. 2). Kitaip tariant, atsakovės vadovas, nepaisant to, kad 2022  m. balandžio 28 d. buvo išrašęs ieškovei delspinigių sąskaitas, t. y., turėjo priešpriešinį reikalavimą į ieškovę, žadėjo apmokėti pagal sutartis ieškovės pateiktas sąskaitas. Toks atsakovės vadovo elgesio nenuoseklumas, teigiant, kad bendrovė įskaitė delspinigius į ieškovės jai mokėtinas sumas ir nėra skolinga ieškovei, tačiau kartu žadant sąskaitas apmokėti, sudaro pagrindą abejoti atsakovės pozicijos patikimumu.

33.       Apibendrindama motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko jam keliamų teisėtumo sąlygų, nes nebuvo aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės atliktas įskaitymas pagrįstai pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

 

Dėl ieškinio senaties termino įskaitymui atlikti

 

34.       CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą, vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisme ginčą dėl delspinigių įskaitymo teisėtumo. Kol teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su senaties termino skaičiavimu, reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

36.       Teismų praktikoje, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, yra pažymėta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

37.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad delspinigių sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2022 m. balandžio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pasibaigė 2022 m. spalio 28 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovės delspinigių įskaitymas 2022 m. gruodžio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu buvo atliktas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

38.       Apeliantė neginčija teismo padarytos išvados, kad įskaitymas buvo atliktas po to, kai suėjo ieškinio senaties terminas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, jog teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą. Pasak atsakovės, nors formalus įskaitymas buvo atliktas po senaties termino pabaigos, tačiau byloje egzistuoja pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo įsitikinusi, jog šalių reikalavimai yra tinkamai įskaityti, o po skolų suderinimo akto pasirašymo ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl neva likusios skolos sumokėjimo, nebendradarbiavo su atsakove negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė, kaip pati nurodė apeliaciniame skunde, turi ilgametę veiklos patirtį, todėl elgdamasi atidžiai, apdairiai ir rūpestingai turėjo operatyviai imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti. Atsakovės argumentai, kad atsiskaitymai pagal sutartis buvo komplikuoti, ieškovė vėlavo pristatyti gaminius, dalis gaminių buvo su defektais, nelaikytina kliūtimi atsakovei pareikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Juo labiau, atsakovės nurodoma subjektyvi aplinkybė, kad ji neturėjo teisininkų ir nežinojo apie delspinigiams taikomą senaties terminą, nesudaro pagrindo senaties termino atnaujinimui.

40.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku išieškoti (įskaityti, pareikšti reikalavimus teisme) ieškovei priskaičiuotus delspinigius. Dėl to nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nepasisakė dėl atsakovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko ir galiojimo reikalavimo, nes buvo atliktas praleidus ieškinio senaties terminą, dėl to delspinigių, įskaitymas laikytinas neįvykusiu.

41.       Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju atsakovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, dėl to iš esmės prašoma atnaujinti terminą ne reikalavimui priteisti delspinigius, o siekiama patvirtinti 2022 m. gruodžio 9 d. atlikto įskaitymo teisėtumą. Kitaip tariant, jeigu būtų tenkintas atsakovės prašymas ir atnaujintas ieškinio senaties terminas delspinigiams, nurodytiems 2022 m. balandžio 28 d. sąskaitose (ir jas patikslinančiose sąskaitose) išieškoti, tokiu atveju būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kuomet teismas patvirtintų jau įvykusio juridinio fakto teisėtumą, t. y., pripažintų įskaitymo, atlikto praleidus nustatytą terminą, teisėtumą.

 

Dėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių

 

42.       Apeliantė neginčija ieškovės pagal sutartis paskaičiuotų delspinigių dydžio, tačiau prašo šių delspinigių nepriteisti arba juos sumažinti. Šį prašymą atsakovė motyvuoja tuo, kad ji buvo įsitikinusi, jog savo prievoles ieškovei įvykdė tinkamai, nes ieškovė nesikreipė dėl skolos sumokėjimo, be to, sutarčių projektus pateikė ieškovė, šalys dėl delspinigių dydžio nesiderėjo, o prašomi priteisti delspinigiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir leidžia šaliai, kuri netinkamai vykdė sutartis, pasipelnyti sąžiningos šalies atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti šalių sutartyse numatytų delspinigių dydį ir visai jų nepriteisti.

43.       Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

44.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 šalys susitarė dėl 0,5 procento delspinigių, o pagal Sutartį Nr. 3 dėl 0,2 procento nuo delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė prašo priteisti 7 200 Eur (neapmokėta 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra), pagal Sutartį Nr. 2 – 872,44 Eur (neapmokėta 2021 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra), o pagal Sutartį Nr. 3 – 567,77 Eur delspinigių (neapmokėtos 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros).

46.       Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovės argumentus, susijusius su pagal Sutartį Nr. 1 prašomais priteisti delspinigiais, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pagal minėtą sutartį skolos suma buvo 8  000 Eur ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. šią sumą pervedė į UAB „Talo“ atsiskaitomąją sąskaitą. Nors atsakovė teigė, kad dėl ieškovės neteisingai nurodyto PVM sąskaitos numerio minėtą sumą per klaidą pervedė ne į tos įmonės sąskaitą, tačiau pats atsakovės vadovas pripažino, jog bendrovė 2022 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą 8 000 Eur permoką UAB „Talo“ įskaityti į atsakovės šiai įmonei mokėtinas sumas. Vadinasi, atsakovė įskaičiusi minėtą permoką, vėliausiai 2022 m. vasario 11 d. neabejotinai turėjo ir privalėjo suprasti, kad su ieškove pagal Sutartį Nr. 1 nėra tinkamai atsiskaičiusi, tačiau savo sutartinio įsipareigojimo toliau nevykdė. Juolab, kad, kaip minėta, atsakovė delspinigių sąskaitas pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 ieškovei išrašė tik 2022  m.  balandžio 28 d. Be to, byloje neginčijama, kad gaminiai pagal Sutartį Nr. 1 buvo pristatyti laiku. Apeliantės argumentus, kad ieškovė neprašė atsakovės sumokėti minėtą sumą paneigia šios nutarties 32 punkte nustatytos aplinkybės, jog ieškovės vadovas 2022 m. liepos 21 d. el. laišku prašė apmokėti 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą 8 000 Eur sumai. Visų aukščiau minėtų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius pagal Sutartį Nr. 1 ir prašomų priteisti delspinigių dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis ar neprotingas.

47.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pagal Sutartis Nr. 2 ir Nr. 3 prašomų priteisti delspinigių, pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė (pristatė sutartyse nurodytus gaminius), atsakovė juos priėmė. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovė neturėjo teisės vienašališkai sustabdyti savo prievolės vykdymą ieškovei (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.59 straipsnis). Tai, kad gaminius pristatyti buvo vėluojama ar jie turėjo defektų, nebuvo pagrindas neatsiskaityti su ieškove, nes šiuo atveju atsakovė, gavusi gaminius su defektais, savo kaip užsakovės teises pasirinko ginti prašydama neatlygintinai pašalinti trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl perduotų daiktų defektų.

48.       Papildomai pažymėtina ir tai, kad visose tarp šalių sudarytose sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad delspinigiai skaičiuojami nuo sutarties sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau, kaip pagrįstai akcentuoja ieškovė, ji delspinigius paskaičiavo ne nuo visos kiekvienos sutarties sumos, o tik nuo nesumokėto skolos likučio. Vadinasi, aptariamu atveju pati ieškovė sumažino sutartyse numatytų delspinigių dydį. Be to, nepaisant to, kad sutarčių tekstus pateikė ieškovė, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 45 punkte, Sutartyje Nr. 3 buvo numatytas mažesnis delspinigių dydis, dėl to ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad šalys derėjosi dėl delspinigių nustatymo sąlygų. Be to, šiuo atveju atsakovė, kaip netesybas mažinti prašanti šalis, turėjo pagrįsti, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos netesybos, t. y., minimalūs kreditoriaus nuostoliai (CPK 178 straipsnis).

49.       Teisėja kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad šioje situacijoje delspinigių priteisimas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Kaip nustatyta nutarties 30 punkte, pati atsakovė pateikė pažymą, kad ieškovei yra skolinga 1 182,12 Eur, dėl to elgdamasi apdairiai ir rūpestingai galėjo numatyti vėlavimo atsiskaityti su ieškove teisines pasekmes. Be to, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, subjektyvus atsakovės įsitikinimas, kad ji yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškove, nepašalina neigiamų šalių laisva valia sudarytose sutartyse numatytų prievolės neįvykdymo pasekmių.

50.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminų pažeidimo aplinkybes, vėlavimo laikotarpio trukmę, tai, kad šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, turintys patirties derybų srityje, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta pagrindo šalių sutarto dydžio netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir jas sumažinti ar visai jų nepriteisti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

51.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

52.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

54.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Tai patvirtina 2024 m. sausio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2024 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymas. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio apdaila“, juridinio asmens kodas 173108298, ieškovei mažajai bendrijai „Talo ir parteriai“, juridinio asmens kodas 304781720, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                               Tomas Romeika

 

 

Laima Kriaučiūnaitė

 

 

Rasa Urbanavičiūtė