Administracinė byla Nr. eA-2503-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01031-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                           Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T. Š., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T. Š., R. K. ir G. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, AB Energijos skirstymo operatorius) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.       Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T. Š., R. K. ir G. P. (toliau kartu – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas) ir valstybinės žemės sklypo 2018 m. kovo 26 d. nuomos sutartį Nr. 8SŽN-119-(14.8.55) (toliau – ir Nuomos sutartis).

2.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 1 d. su prašymu kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį 191-ąją butų savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija) dėl galimybės suformuoti žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bendrija nurodė, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypas nėra suformuotas, o greta yra suformuotas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kuriame yra nustatytas 371 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (12.2 p.), o inicijavimo teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2 p.). Administracijos direktorius 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 408, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų butų savininkų V. S., J. B., R. A., A. B. ir M. L. prašymą, nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Projektas buvo patvirtintas Įsakymu.

2.2.       Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų. Įsakymu buvo suprojektuotas 1 836 kv. m žemės sklypas, kuriame numatomas 371 kv. m kelio servitutas s1 – teisė pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kuriuo naudotųsi (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai bei kuris sutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis. Žemės sklypas suprojektuotas neracionalaus dydžio, nukrypstant nuo istorinių 39 kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį ir nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams ir naudotojams servitutą naudotis šia teritorija, taip pažeidžiant Taisyklių 32 punktą. Taip pat šiuo atveju buvo akivaizdžiai nukrypta nuo istorinių 39 kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), istoriškai tenkančioje žemės sklypo dalyje esančią kvartalo transformatorinę, ir tai lėmė nepagrįstai didesnio suformuoto žemės sklypo ribas neatsižvelgiant į statinių racionalų išdėstymą ir pažeidžiant Taisyklių 36 punktą.

2.3.       Rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, paveldosauginiu aspektu svarbu maksimaliai išsaugoti tyrimais nustatytas istoriškai susiklosčiusias sklypų ribas, tačiau nagrinėjamu atveju, nors Projekte pažymėtos 39 kvartalo istorinės ribos, žemės sklypas buvo suformuotas panašaus dydžio ir formos į trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. reikalavimuose pateiktoje (duomenys neskelbtini) padidintoje iškarpoje pažymėto 8 sklypo ribas. Žemės sklypo ribos buvo suformuotos remiantis šiomis istorinėmis 1847 metų plane pažymėtomis sklypo ribomis, kai tuo metu dar nebuvo pastatyti: (duomenys neskelbtini).

2.4.       Nors žemės sklypo ribos buvo de facto (faktiškai) nustatytos pagal istorines 1847 metų Kauno miesto plane pažymėtas 8 sklypo ribas, tačiau de jure (teisiškai) Projekte pažymėtos 1994 metų 39 kvartalo istorinės ribos. Ši neatitiktis ir vienų istorinių duomenų vertinimas prieš kitus nebuvo išaiškintas Įsakymo aiškinamajame rašte ir šių istorinių duomenų analizė nebuvo atlikta KPD teikiant sąlygas Projektui rengti. KPD pateikti reikalavimai rengti Projektui nepagrindė, kokiomis istorinėmis 39 kvartalo ribomis turėtų būti remiamasi, neatlikta istorinių duomenų analizė, kodėl turėtų būti remiamasi vienais istoriniais duomenimis prieš kitus, o paprasčiausiai buvo apsiribota šiuo aspektu pateikti istorinius duomenis pagrindžiančius dokumentus (1994 metų 39 kvartalo istorinių ribų planą ir 1847 metų (duomenys neskelbtini) miesto plano iškarpą), nepažymėjo, jog žemės sklypo formavimas remiantis vienais ar kitais duomenimis gali pažeisti trečiųjų asmenų teises.

2.5.       Įsakymu patvirtintas Projektas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams ir naudotojams visiškai eliminavo galimybę eksploatuoti teritoriją, esančią ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. 8-14-15-17, kuria buvo naudojamasi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios (nuo 1976 metų). Įsakymu suformuotas valstybinės žemės sklypas savo gretimybėse neturi suformuotų žemės sklypų, todėl atsakovai formuodami žemės sklypą turėjo ypač rūpestingai įvertinti, ar formuojant šį žemės sklypą nebus pažeidžiamos gretimų statinių savininkų teisės ir teisėti interesai, turėjo nustatyti, kokio dydžio žemę faktiškai eksploatuoja gretimų statinių savininkai, ar ateityje, suformavus žemės sklypą, gretimų statinių savininkai turės galimybę tokiomis pačiomis sąlygomis eksploatuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių esančią žemę ir ar galės pagal naudojamos žemės dydį susiformuoti atitinkamai tokio paties dydžio žemės sklypus. Įsakymas pažeidžia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų ir naudotojų teises, jis neatitinka teisinio reglamentavimo, (duomenys neskelbtini), gyventojams ir naudotojams visiškai eliminuoja galimybę eksploatuoti ar statyti transporto priemones minėto statinio kieme. Atsižvelgiant į tai, jog Įsakymas buvo patvirtintas pažeidžiant aktualius teisės aktus, jis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o tai lemia, jog NŽT Kauno miesto skyrius negalėjo remdamasis neteisėtu Įsakymu priimti Sprendimo, todėl Sprendimas naikintinas.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Kartu su prašymu organizuoti Projekto rengimą buvo pateiktas pastatų namų valdos techninės apskaitos bylos planas. Būtent pagal šiame plane nuo 1981 metų pažymėtas ribas ir buvo formuojamas žemės sklypas, kurio plotas 1 836 kv. m, t. y. dar mažesnis, nei inventoriniame plane (1 857 kv. m). Sklypas formuojamas tankiai užstatytoje Senamiesčio teritorijoje, todėl žemės sklypo ribos pagrįstai buvo nustatytos pagal turimus dokumentus, patvirtinančius teisėtą naudojimąsi tam tikra teritorija. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis suformuoto žemės sklypo turėtų būti priskirta pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, taip pat kad kokiu nors teisės aktu dalis suplanuotos teritorijos buvo skirta šiam pastatui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Projektu nustačius žemės sklypo ribas buvo pažeistos pareiškėjų teisės.

4.2.       Neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjai teigia, jog žemės sklypo ribos neatitinka statinių išdėstymo ir kodėl transformatorinė negalėjo būti įtraukta į formuojamo žemės sklypo ribas. Priešingai, kaip matyti iš inventorinio plano, didžiąją žemės sklypo dalį užima pastatai: 5 gyvenamieji namai (1A4p, 2A3p, 3A3p, 4A2p, 5A3p) ir transformatorinė (1H1p). Plane pateikta informacija patvirtina, kad priskirtas ir naudojamas žemės sklypas šiems pastatams eksploatuoti galimai buvo didesnis (2 310 kv. m), tačiau dalis šio ploto atidalyta pastatui (duomenys neskelbtini), ir parengtas Projektas visiškai atitiko šią informaciją. KPD Kauno skyrius pritarė Projekto sprendiniams ir juos suderino, todėl Administracija neturėjo pagrindo abejoti šios institucijos priimtais sprendimais ir pagrįstai laikė, kad Projektas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Paveldo įstatymas) reikalavimus.

4.3.       Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad kuri nors suformuoto žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), savininkams, kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra teritorija. Inventoriniai duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – visa teritorija, patenkanti į žemės sklypo ribas, buvo priskirta pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokios priežasties ir teisinio pagrindo reikalauti, kad žemės sklypas būtų formuojamas kitaip, nei nurodyta inventoriniame plane.

4.4.       Namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esantys dokumentai patvirtina, jog šiam pastatui eksploatuoti buvo skirtas ir visada naudojamas 1318 kv. m dydžio žemės sklypas. Kauno miesto DŽDT VK 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 67 gyvenamojo namo statybai skirtas 800 kv. m. Sprendime nurodyta, kad galutinis skiriamo sklypo plotas bus tikslinamas po sklypo raudonųjų linijų plano sudarymo ir ribų nužymėjimo vietoje. Raudonųjų linijų plano pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo nuotrauka, kurioje nurodytas plotas – 1318 kv. m. Gyvenamojo namo techniniame pase taip pat nurodyta, kad naudojamas žemės sklypas – 1318 kv. m. Toks plotas pažymėtas ir techninės apskaitos byloje esančiame plane. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), eksploatavimui yra priskirta konkreti tam tikro ploto ir ribų valstybinės žemės dalis, todėl pareiškėjai neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į tą žemės sklypo dalį, kuri niekada jokiu teisės aktu nebuvo skirta pastatui (duomenys neskelbtini), statyti ar eksploatuoti.

4.5.       Įsakymu patvirtintu Projektu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo ribos. Šiuo Projektu nebuvo sprendžiama (duomenys neskelbtini), pastato eksploatavimo ir tam reikalingo žemės sklypo klausimas. Dalis pareiškėjų turi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatyvos teisę ir galėjo spręsti šį klausimą, tačiau šia teise niekada nesinaudojo – byloje nepateikta įrodymų, kad jie kreipėsi į projekto rengimo organizatorių — Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypo, reikalingo minėtam pastatui eksploatuoti (tarp jų ir automobilių stovėjimo vietoms įrengti), formavimo procedūras.

4.6.       Teisinis reguliavimas tiek dėl žemės sklypų formavimo, tiek dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos yra iš esmės pasikeitęs ir, priešingai nei teigia pareiškėjai, žemės sklypų ribos nustatomos ne vadovaujantis išplanavimo projektais, o rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Dėl šios priežasties formuojant ginčo žemės sklypą nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodytu 1994 m. parengtu išplanavimo projektu.

4.7.       KPD 2015 m. lapkričio 17 d. išduotuose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nebuvo nurodymo, kad formuojamo Žemės sklypo ribos turi atitikti istorines 39 kvartalo ribas. Reikalavimuose buvo nurodyta nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingųjų savybių bei neigiamai įtakoti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes, taip pat įrašytas reikalavimas Projekto sprendinius rengti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu (2015 m. kovo 9 d. Nr. 15-žpp-56k). Šie projektiniai pasiūlymai visiškai atitiko patvirtinto Projekto sprendinius. Byloje nėra duomenų, kad Projekto sprendiniai parengti ne su KPD suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu.

4.8.       KPD parengtą Projektą suderino, tokiu būdu patvirtindamas, kad pritaria Projekto sprendiniams ir kad tokie sprendiniai nepažeidžia kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Senamiesčiu, vertingųjų savybių bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Administracija nėra kompetentinga vertinti KPD priimtų sprendimų teisėtumo, taigi, atsižvelgdama į KPD pritarimą, ji pagrįstai laikė, kad Projektas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo, kitų teisės aktų bei teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nekėlė jokių reikalavimų KPD, neginčijo KPD sprendimų, susijusių su Projekto rengimu, taigi, visi jie – tiek projektinių pasiūlymų derinimas, tiek Projekto rengimo reikalavimai, tiek pritarimas parengto Projekto sprendiniams – yra teisėti ir galiojantys. Dėl šios priežasties atmestinais laikytini visi patikslinto skundo argumentai dėl tariamos Žemės sklypo ribų neatitikties istorinėms 39 kvartalo riboms ar kitiems paveldosaugos reikalavimams.

5.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6.       Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Pareiškėjai siekia įrodyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo suprojektuotas neatsižvelgiant į istorinius žemės sklypų duomenis, šiems duomenims pakitus, nes 1976 metais (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo pastatyta transformatorinė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir Taisyklių 12.2 punktas reglamentuoja, kad miestų ir miestelių teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų butų savininkų V. S., J. B., R. G., A. B. ir M. L. prašymą, Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, Projekto rengimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl Projekto viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, per kurią buvo galima susipažinti su parengto Projekto sprendiniais, buvo skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo teikti pasiūlymus dėl Projekto sprendinių.

6.2.       Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Projektą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Kadastro taisyklės) 11 punkte nustatyta, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

6.3.       NŽT Sprendimu, atsižvelgdama į Įsakymu patvirtintą Projektą ir į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Topoprojektas“ matininko 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. KPD įvertino istoriškai susiklosčiusias 39 kvartalo 8 sklypo ribas ir jas suderino, nėra duomenų, kad ši institucija netinkamai būtų atlikusi savo funkcijas. Nuomos sutartis buvo sudaryta pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į Įsakymą bei Sprendimą.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo KDP atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio teritoriją, taip pat patenka ir į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingosios savybės nustatytos KPD trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398.

8.2.       KPD Kauno teritorinis skyrius 2015 m. kovo 9 d. suderino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus, parengtus D. A. R. studijos, ir 2015 m. lapkričio 17 d. išdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 2K-1470, nurodydamas, kad Projektu nenumatyta darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingąsias savybes ir daryti neigiamą įtaką kraštovaizdžiui ar apžvalgos galimybėms, taip pat nurodė Projekto sprendinius rengti KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu.

8.3.       Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ bei ,,Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>. Trečiųjų asmenų interesai nėra pažeidžiami“, Servitutas s2 prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotas atsižvelgiant į Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo 39 kvartalo sklypų ribų projekte suderintą „visuomeninę transporto zoną“.

8.4.       KPD Kauno teritorinis skyrius žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus suderino pagal Kauno senamiesčio istorines 39 kvartalo ribas, kurios buvo parengtos pagal Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo rengimo instrukciją, patvirtintą Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. raštu Nr. 01-14-1679, (toliau – ir Instrukcija), kurios 1 dalyje nurodytas jos tikslas – juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į istorinę jų raidą, užstatymo charakterį, kitas socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes. Instrukcijos 1.1 punkte konstatuojama, kad sklypų išplanavimo projektai rengiami atskiriems kvartalams.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

10.       Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), dydį, todėl teiginiai, kad žemės sklypas suformuotas neracionalių ribų, yra deklaratyvūs, o argumentai, kad Projektas pažeidžia Taisyklių 32 punktą, yra atmestini. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Nuo 2020 m. vasario 1 d. galioja Taisyklių 63 punkto nuostata, kad reikalavimus išdavusi institucija, derindama Projektą, atsako už Projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Kadangi pagal Paveldo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį už kultūros paveldo apsaugą atsako KDP, kurio Kauno skyrius dalyvavo Projekto derinimo procese, o NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.), pareiškėjo teiginiai, kad Projekto sprendiniai nebuvo vertinti paveldosauginiu aspektu, prieštarauja Projekto byloje esantiems dokumentams.

10.2.       Pareiškėjai nepagrįstai skunde remiasi statybos techninio reglamento STR 2.06.04,2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, (toliau – ir Reglamentas) 107 punktu, kuris numato minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį, ir 112 punktu, kuris numato, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų. Projektu nebuvo numatoma nei statyti, nei rekonstruoti, nei remontuoti statinių ar keisti jų paskirties. Nesant pagrindo panaikinti Įsakymą, nėra pagrindo panaikinti Sprendimą ir Nuomos sutartį.

 

II.

 

11.       Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą ir priteisė iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai 2 500,19 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo po 416,70 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

12.       Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

12.1.       Gyvenamojo namo butų (duomenys neskelbtini), savininkai V. S., J. B., R. A., A. B., M. L. 2015 m. kovo 26 d. (gauta 2015 m. kovo 27 d.) kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti apie 0,1878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, rengimą.

12.2.       Administracijos direktorius, išnagrinėjęs prašymą ir kartu pateiktus dokumentus (be kita ko, pastatų techninės apskaitos bylos planą ir projektinius pasiūlymus, suderintus su KPD Kauno teritoriniu padaliniu), 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (papildytas 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-3113, kuriuo jis išdėstytas taip: „organizuoju žemės sklypo prie pastatų (3A3p, 4A2p, 1A4p, 2A3p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“) nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

12.3.       Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Administracijos 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9853, NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-72-(14.8.36.) ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470. Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parengtas ir suderintas Projektas buvo patikrintas NŽT (2016 m. gegužės 26 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-636-(8.14)).

12.4.       Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Projektą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-9617), o NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja Sprendimu, atsižvelgdama į Projektą, patvirtintą Įsakymu, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

12.5.       Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ (dabar (duomenys neskelbtini)) nuspręsta paimti žemės sklypus su visais želdiniais ir įrengimais ir visą paimamą žemės sklypą – apie 800 kv. m ploto – skirti kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai; galutinai skiriamo sklypo plotą patikslinti po sklypo raudonųjų linijų plano sudarymo ir ribų sužymėjimo vietoje (1 p.). Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto valstybinė priėmimo komisija 1976 m. lapkričio 30 d. aktu nutarė priimti užbaigtą statyti 19 butų gyvenamąjį namą (kooperatyvas Nr. 191) (duomenys neskelbtini), esantį 800 kv. m žemės sklypo plote (Namų valdos (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 191) techninės apskaitos byla).

12.6.       Bendrija 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT su prašymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo, patikros vietoje atlikimo ir dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos. NŽT Bendrijos prašymo netenkino 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1788-(14.8.7.), kuriame, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra statinių ir įrenginių, kuriuos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkai ar Bendrija valdytų nuosavybės ar nuomos teise, NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomos.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Projekto rengimo iniciatoriams buvo išduoti Administracijos 2015 m. liepos 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9853 (nagrinėjamu atveju aktualūs: nurodyti įvažą nuo (duomenys neskelbtini); nurodyti rekomenduojamą kelio servitutą valstybine žeme nuo (duomenys neskelbtini); nurodyti kelio ir pėsčiųjų tako servitutus iki sklypo (duomenys neskelbtini) (6.1 p.); formuojant sklypą atsižvelgti į gretimo sklypo inventorines, kadastrines ribas, nurodyti gatvės ribas (6.2 p.); rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų (6.3 p.); NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-72-(14.8.36.) (nagrinėjamu atveju aktualūs: apie projekto rengimą nustatyta tvarka informuoti besiribojančių žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto savininkus / nuomininkus / naudotojus; nurodyti gatvių raudonąsias linijas, kategorijas, įvažiavimo / išvažiavimo į žemės sklypą kelius; pagal poreikį numatyti servitutus; nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (2 p.); parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą derinti su KPD Kauno teritoriniu padaliniu, NŽT Kauno miesto skyriumi) ir KPD Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (12.12-k)2k-1470 (nagrinėjamu atveju aktualūs: planuojamas sklypas yra Kultūros vertybių registre registruotos, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ paskelbtos valstybės saugoma kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Senamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 20171), teritorijoje. Taip pat patenka į pavienio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 2978) teritoriją. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Paveldo įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage (1 p.); projektu nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingųjų savybių bei „neigiamai įtakoti kraštovaizdį ar apžvalgos galimybes“. Visi statybos darbai planuojamoje teritorijoje galimi tik pagal KPD Kauno teritorinio padalinio išduotus specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, projektus, kuriems pritarė KPD Kauno teritorinis padalinys (2 p.); projekto sprendinius prašoma rengti KPD Kauno skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu 2015 m. kovo 9 d. Nr. 15-žpp-56k. Sklypo plane prašoma atskiru sutartiniu ženklu pažymėti istorinių sklypų ribas (3 p.). Šiuose reikalavimuose nurodytas Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

14.       Teismas akcentavo, jog Projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruotų pastatų (1A4p, 2A3p, 3A3p, 4A2p) (duomenys neskelbtini), todėl šių pastatų (butų) savininkai buvo informuoti nustatyta tvarka, ir tokios teisės (būti informuoti) pareiškėjai pagal Taisyklių nuostatas neįgijo, nors NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. SFP-72-(14.8.36.) yra nurodyta, kad apie Projekto rengimą nustatyta tvarka turi būti informuoti besiribojančių žemės sklypų (Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiaurės rytuose yra juridiškai neįteisinta nuosavybėn ar naudojimui žemė, pastatas (duomenys neskelbtini), vadinasi, tai yra Lietuvos valstybės patikėtinio NŽT valdoma žemė) ar kito nekilnojamojo turto savininkai / nuomotojai, naudotojai. Projekto rengėja D. A. R. studija neturėjo pareigos Projekto sprendinius suderinti su gretimame žemės sklype esančių pastato / butų (duomenys neskelbtini), savininkais. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu nebuvo parengtas ir patvirtintas.

15.        Teismas pažymėjo, kad Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 191 techninės apskaitos bylos 1977 m. vasario 1 d. duomenimis (žemės sklypo nuotrauka ir pastatų vidaus plotų eksplikacija), pastato 1A5p bendras žemės sklypo plotas buvo 1 318 kv. m, užstatytas sklypas – 689 kv. m, kiemas – 629 kv. m. (1 318– 689 kv. m), t. y. pareiškėjų namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas teisės aktų nustatyta tvarka Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ statinių savininkams ir naudotojams paskirtas sklypas; žemės sklypas yra suteiktas namų valdai išdėstyti, t. y. statiniams statyti ir eksploatuoti; pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje naudojamas žemės sklypas suprantamas kaip faktiškai naudojamas, nes paskirtas naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Šie duomenys patvirtina, jog pagal istorinius duomenis, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose, (duomenys neskelbtini) priskirtas žemės sklypas buvo sumažintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo užstatytu plotu ir teritorija aplink šį pastatą.

16.       Teismas nurodė, jog žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, taip pat patenka į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2978) teritoriją. Kauno Senamiesčio vertingosios savybės nustatytos KPD trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398, nustatytas vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą); Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Kraštovaizdžio; Urbanistinis (lemiantis reikšmingumą unikalus); Želdynų (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Kauno Senamiesčio vertingąja savybe nustatyta „7.2.1.4. vietovės plano struktūros valdos (posesijos) – istorinių sklypų ribos (-; -; TRP; IKONOGR Nr. 6, 13; BR Nr. 5, 6, 9; -; 2017 m.)“. Teismas kartu pažymėjo, jog Kauno Senamiesčio (20171) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680, Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Kauno Senamiestyje saugoma: ,,susiklostę saviti išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos; būdinga tūrinė ir erdvinė kompozicija – dominuojančių ir formuojančių struktūros elementų tankiai užstatytų kvartalų, aikščių bei želdinių santykis; pastatų visumos stilistika, medžiagų, spalvų ir dekorto ypatumai; vertingi elementai – teritorija, reljefas, statiniai, gatvės bei kultūriniai archeologiniai sluoksniai, vertingi želdiniai“.

17.       Teismas nurodė, jog KPD Kauno teritorinis skyrius 2015 m. kovo 9 d. suderino žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus, parengtus D. A. R. studijos, ir 2015 m. lapkričio 17 d. išdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 2K-1470, nurodydamas, kad šiuo projektu nenumatyti darbų, galinčių pakenkti kultūros paveldo vietovės autentiškumui, menkinti jos vertingųjų savybių ir daryti neigiamą įtaką kraštovaizdžiui ar apžvalgos galimybėms, taip pat nurodė projekto sprendinius rengti KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų projektinių pasiūlymų pagrindu (2015 m. kovo 9 d., Nr. 15-žpp-56K). Žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte nurodyta: „Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą siūloma formuoti atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją“ ir „Nustatomas servitutas s1 (tarnaujantis daiktas), plotas apie 175 kv. m, privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452 tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. <...>. Nustatomas servitutas s2 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 376 kv. m, prieiti ir privažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini) <...>. Servituto naudotojai pastato (duomenys neskelbtini) savininkai. Prieiti ir privažiuoti prie transformatorinės pastotės TP-452. <...>.“

18.       Teismas pažymėjo, kad KPD Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į skundą patvirtino, jog žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus suderino (2015 m. kovo 9 d., Nr. 15-žpp-56K) pagal Kauno senamiesčio istorines 39 kvartalo ribas, kurios buvo parengtos pagal Instrukciją, kurios 1 dalyje nurodytas jos tikslas – juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į istorinę jų raidą, užstatymo charakterį, kitas socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes. Instrukcijos 1.1 punkte konstatuojama, kad sklypų išplanavimo projektai rengiami atskiriems kvartalams <...>“; Instrukcijos 2 punkte pasakyta, kad urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektai rengiami įvertinant sklypų (posesijų) istorinį išsidėstymą; įvykusius sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimus; nuosavybės teisių atstatymo, butų privatizavimo procesų eigą, kitų nuosavybės subjektų faktinį egzistavimą šiuose sklypuose; kaip ir 2.2 punkte nurodyta, kad jei projektuojant susiduriama su skirtingo laikotarpio skirtingų istorinių sklypų (posesijų) išdėstymu, pirmenybė teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis yra artimiausias vyraujančiam sklypą formuojančių pastatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams.

19.       Teismas, įvertinęs žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) faktinius duomenis (statyti 1847–1929 metais), tai, jog formuojamo žemės sklypo vertingąja savybe yra istorinių sklypų ribos, ir pastato (duomenys neskelbtini), faktinius duomenis, sprendė, jog, 1976 metais pastačius pastatą (duomenys neskelbtini), jo dalis atsidūrė ant Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo 39 kvartalo sklypo ribų, o ginčo žemės sklypo ribos suformuotos remiantis Paminklų restauravimo projektavimo instituto „39 kvartalo sklypų ribų projektu“, nes ribos sutapdintos su istorinėmis 39 kvartalo 8 sklypo ribomis remiantis brėžiniais Nr. A-1, A-5, kurios (istorinių sklypų ribos) yra pažymėtos Projekte atskiru sutartiniu ženklu, atsižvelgiant ir į pastato (duomenys neskelbtini), inventorines ribas (plotas apie 1 290 kv. m pagal Projektą). Todėl teismas padarė išvadą, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į gretimo (pareiškėjų) žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus, žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją, atsižvelgta į gretimo (pareiškėjų) sklypo inventorines, kadastrines ribas, nurodytos gatvės ribos. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog ginčo žemės sklypo ribos, nustatytos pagal inventorizuoto sklypo ribas, Bendrijai skirto žemės sklypo ribas, yra neracionalios, pažeidžiančios pareiškėjų teisę naudotis Bendrijai skirtu žemės sklypu pagal 1977 m. vasario 1 d. žemės sklypo nuotrauką, inventorinius duomenis. Duomenų, jog Projekto sprendiniai parengti ne KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų 2015 m. kovo 9 d. projektinių pasiūlymų Nr. 15-žpp-56k pagrindu, byloje nepateikta.

20.       Teismas nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, formuojamame žemės sklype yra transformatorinė TP-452, 1H1p, unikalus Nr. 1900-2032-7016, pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statybos pabaiga – 1974 metai, nuosavybės teise priklausanti akcinei bendrovei Lesto, todėl pagrįstai atskiru žemės sklypu nebuvo formuojamas žemės plotas minėtam statiniui prižiūrėti ir tai nepatvirtina pareiškėjų skundo argumentų, jog suformuotas žemės sklypas yra neracionalių ribų ar netinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Teismo vertinimu, nors pareiškėjai teigia, jog Įsakymu patvirtintas Projektas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams ir naudotojams visiškai eliminavo galimybę eksploatuoti teritoriją, esančią ties žemės sklypo posūkio taškais Nr. 8-14-15-17, kuria buvo naudojamasi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios (nuo 1976 metų), reikalavimas numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti keliu) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, įtvirtintas Taisyklių 42 punkte, yra įgyvendintas ir pareiškėjams yra numatyta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą: nustatomas kelio servitutas s1 (tarnaujantis daiktas) – plotas apie 371 kv. m, teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku; servituto kodas 215; servituto naudotojai – pastato (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai. Projektu trečiųjų asmenų (pareiškėjų) interesai nėra pažeidžiami, nes Servitutas s2 (suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ prie pastato (duomenys neskelbtini) suformuotas atsižvelgiant į Kauno senamiesčio urbanistikos paminklo 39 kvartalo sklypų ribų projekte suderintą „visuomeninę transporto zoną“.

21.       Teismas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, pažymėjo, jog šio akto nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes ginčo Projektu buvo tik nustatytos žemės sklypo ribos, naudojimo būdas, pažymėtos įvažos į šį sklypą vieta ir numatyti servitutai, tačiau jokie kiti teritorijos naudojimo reglamentai nebuvo nustatyti. Projektu nebuvo planuojama statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius ir (ar) keisti jų paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti Reglamento nuostatas formuojant žemės sklypą pastatui eksploatuoti, be to, automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas yra kitas teritorijų planavimo etapas, ir Administracijos pareigos tai daryti tuo pačiu metu formuojant žemės sklypą teisės aktai nenumato.

22.       Teismas kartu pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad kuri nors suformuoto žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), savininkams teisės aktų nustatyta tvarka, kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra teritorija. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų inventoriniai duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – visa teritorija, patenkanti į žemės sklypo ribas, buvo priskirta pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo žemės sklypą formuoti kitaip, nei nurodyta inventoriniame plane, (duomenys neskelbtini) inventoriniame plane, sudarytame Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

23.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog žemės sklypo dydis rengiant Projektą nebuvo esminiai keičiamas ir sklypas suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą, o pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog jie turi daugiau objektyviai egzistuojančių subjektinių teisių (statyti transporto priemones stovėjimo aikštelėse apie 1 836 kv. m žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini) teisės akto pagrindu, nei įgytos teisės Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 57 „Dėl žemės sklypo skyrimo kapitalinės statybos valdybai gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)“ pagrindu ar kitaip pažeidžiamos jų teisės eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini) (naudotis 629 kv. m kiemu), kurio žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo suformuotas ir pertvarkytas nei Įsakymo, nei Sprendimo priėmimo metu.

24.       Teismas padarė išvadą, jog Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patvirtintas apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Projektas nepažeidžia trečiųjų asmenų (pareiškėjų) materialiosios teisės normų saugomų teisių ar interesų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti, o jo nepanaikinus nėra pagrindo naikinti Sprendimu suformuoto žemės sklypo ir patvirtintų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pareiškėjų skunde nurodytais argumentais. 

25.       Atmetęs pareiškėjų skundą, teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš pareiškėjų 2 500,19 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo po 416,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

26.       Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T. Š., R. K. ir G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Pareiškėjai į bylą pateikė pakankamai pagrįstų ir logiškų argumentų, patvirtinančių, jog žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant istoriškai dėl teritorijos plėtojimosi ir statybos susiformavusio šios teritorijos sklypų išdėstymo ir teritorijos bendrojo suplanavimo, kurį teisės aktai įpareigoja atsakovus išsaugoti, be to, pažeidžiant istoriškai susiformavusias sklypų ribas, kartu pažeidžiant pareiškėjų teisėtus interesus racionaliai eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini), ir naudotis jam priskirtu istoriškai susiformavusiu kiemu, pavyzdžiui, automobilių statymo vietoms įrengti. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, jog Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio, Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų.

27.2.       Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad projektuojant sklypus pirmenybė turi būti teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis yra artimiausias vyraujančiam sklypą formuojančių pastatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams, tokią išvadą grindžiant Instrukcijos 2.2 papunkčiu, kadangi nagrinėjamai situacijai yra skirta visai kita Instrukcijos teisės norma, kuri yra įtvirtinta 2.1 papunktyje, pagal kurią, esant naujam sklypų užstatymui bei naujai paklotoms inžinerinėms komunikacijoms, sklypų ribos gali būti koreguojamos, atsižvelgiant į įvykusius pasikeitimus.

27.3.       Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytoja buvo apklausta architektė D. A. R., kuri nurodė, kad skirtingais laikotarpiais buvo įvairių istorinių ribų planų, o ji rengė Projektą vadovaudamasi inventorinėmis žemės sklypo ribomis, pagal kurį pritaikė ir atrinko prie inventorinių ribų tinkantį istorinių ribų planą. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinė byla, kuria iš esmės rėmėsi teismas, yra 1981 metų, o joje esantis inventorinių ribų planas buvo parengtas, kai dar nebuvo pareiškėjų namo. Aplinkybę, kad tikra istorinė žemės sklypų riba yra kitur, architektė ne tik pripažino teisme, bet ir Projekte atskiru raudonu punktyriniu žymėjimu pažymėjo tikrąją sklypo istorinę ribą, nustatytą 1994 metų istorinių ribų planu.

27.4.       Nepagrįsti ir neteisėti KPD reikalavimai Projektui negali lemti ginčijamų teisės aktų teisėtumo. Išnagrinėjus bylą iš esmės tapo akivaizdu, kad šie atsakingos institucijos reikalavimai Projektui neatitinka teisės aktų nuostatų ir jiems prieštarauja. Taisyklių 25 punktas numato, kad reikalavimai turi būti konkretūs, susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Pagal KPD atsiliepimo prieduose Nr. 1-2 esančią medžiagą dėl Kauno senamiesčio istorinio 39 kvartalo sklypų ribų istorinio tyrimo ir projektinio siūlymo dėl sklypų formavimo, buvo daroma analogiška kaip ir pareiškėjų išvada, kad pastatui (duomenys neskelbtini) reikia formuoti naują sklypą 7A, apimantį transformatorinę, adresu (duomenys neskelbtini).

27.5.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Kauno senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-680, nurodoma, jog Kauno senamiestyje saugoma susiklosčiusi savita išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos. Kauno senamiesčio istorinės 39 kvartalo sklypų ribų projekto tekstinėje dalyje (KPD atsiliepimo 1 priedo 13 lapas) nurodyta, kad apie 1978 m. pastatytas gyvenamasis namas pastatytas su dailininkų dirbtuvėmis ir 6 garažais (duomenys neskelbtini), kuris ardė net 3 sklypų Nr. 6, 7, 8 posesijines struktūras. Todėl teko iš pagrindų keisti sklypo ribas.“ Taip pat Kauno senamiesčio istorinės 39 kvartalo sklypų ribų projekto plane (KPD atsiliepimo 2 priedas) taškine linija pažymėta naujai projektuojama sklypo riba, kuri pilnai atitinka 39 kvartalo 1994 metų planą ir pagal kurią ir turėjo būti formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Palyginus Projekte pažymėtas Žemės sklypo ribas su istorinėmis kvartalo ribomis, matyti, kad būtent planuojamas servitutas, kuriuo naudotųsi (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai sutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis, todėl žemės sklypas suprojektuotas akivaizdžiai neracionalaus dydžio.

27.6.       Teismas neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų ir argumentų, kad servitutas nėra pakankama priemonė apsaugoti jų interesams. Pareiškėjai teikė teismui įrodymus ir duomenis, kad žemės sklypo naudotojai šį servituto žemės sklypo plotą naudoja kaip automobilių stovėjimo aikštelę, ir tai trukdo pareiškėjams patekti prie jų valdomo pastato.

27.7.       Kitose administracinėse bylose atsakovas laikosi priešingos pozicijos, nei nagrinėjamoje byloje, ir tai kelia abejonių dėl šios institucijos vienodo teisės aktų taikymo viešajame administravime. Šiuo atveju tiek savivaldybė, tiek teismas padarė grubius viešojo administravimo ir teisės taikymo pažeidimus.

28.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29.       Administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Pareiškėjai neįrodė, dėl kokių priežasčių sklypo ribos, nustatytos pagal inventorines sklypo ribas galėtų būti laikomos neracionaliomis, ir kaip tai įtakoja jų teises ir pareigas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek projektiniuose pasiūlymuose, tiek patvirtintame Projekte suformuoto žemės sklypo ribos visiškai atitiko techninės apskaitos byloje esantį naudojamo žemės sklypo planą.

29.2.       Pareiškėjų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti yra priskirta konkreti tam tikro ploto ir ribų valstybinės žemės dalis, todėl pareiškėjai neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į tą žemės sklypo dalį, kuri niekada jokiu teisės aktu nebuvo skirta pastatui (duomenys neskelbtini), statyti ar eksploatuoti. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teisę naudotis ta valstybinės žemės dalimi, kuri pateko į suformuoto žemės sklypo ribas.

29.3.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas ir pareiškėjų naudojama valstybinė žemė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio teritoriją. Nagrinėjamu atveju formuojamo žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos, atsižvelgiant į naujai pastatytą pastatą (duomenys neskelbtini), ir jam skirtą žemės plotą. Pakoregavus ribas, buvęs naudojamas 2310 kv. m valstybinės žemės plotas Projekte sumažėjo iki 1836 kv. m, ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai visiškai atitiko Instrukcijos 2.1 papunktį. Pareiškėjai taip pat neįrodė, kad Projektas neatitiko Instrukcijos 2.2 papunkčio. Teismo sprendime detaliai išanalizuotas Kauno Senamiesčio 39 kvartalo architektūrinis urbanistinis sklypų įvertinimas ir padaryta teisinga išvada, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal istorines 39 kvartalo 8 sklypo ribas (1847 m. Paskovskio Kauno miesto plano brėžinio Nr. A-1), atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorines ribas.

29.4.       Šiuo metu teisinis reguliavimas dėl žemės sklypų formavimo ir dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos yra iš esmės pasikeitęs ir, priešingai, nei teigia pareiškėjai, žemės sklypų ribos nustatomos vadovaujantis ne tik išplanavimo projektais, o rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodytu 1994 m. parengtu išplanavimo projektu, nes valstybinės žemės sklypai nuomai ar pardavimui formuojami teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais.

29.5.       Projekto sprendiniuose suprojektuotas servitutas yra skirtas būtent (duomenys neskelbtini) pastato savininkams ir naudotojams, jis taip pat yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, (duomenys neskelbtini) naudotojai privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas pareiškėjams nekliudomai ir be apribojimų praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, t. y. naudotis kelio servituto turinį sudarančiomis teisėmis – nustatytame plote važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, kad galėtų patekti prie savo pastato. Jeigu pareiškėjams trukdoma naudotis servitutu taip, kaip nurodyta jo turinyje, jie turi teisę ginti šią savo teisę nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.138 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

29.6.       Pareiškėjų nurodytose administracinėse bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis minėtose bylose pateiktais išaiškinimais.

29.7.       Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad kokia nors suformuoto žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir kad pareiškėjai turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra ginčo teritorija. Priešingai, bylos dokumentai ir pateikti namų valdų techninių apskaitos bylų duomenys patvirtina, kad suplanuota teritorija, patenkanti į žemės sklypo ribas, visada buvo priskirta būtent pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, todėl nebuvo jokios priežasties ir teisinio pagrindo reikalauti, kad žemės sklypas būtų formuojamas kitokios konfigūracijos ir kitokiomis ribomis.

30.       Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o nusprendus jį tenkinti, nepriteisti išlaidų iš NŽT.

31.       NŽT atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą, pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir neproporcingo dydžio, dėl ko nebelieka galimybės suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypo su kiekvienam butui tenkančiomis automobilių parkavimo vietomis pagal istorines ribas.

31.2.       Žemės sklypas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją, bei į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritoriją. Kauno senamiesčio vertingosios savybės nustatytos KPD tarnybos. Kadangi istorinės žemės sklypo ribos buvo suderintos su KPD, tarnyba neturėjo pagrindo abejoti žemės sklypo ribų teisingumu.

31.3.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas suformatuotas pažeidžiant Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimus, kadangi jis tariamai nėra racionalių ir taisyklingų ribų, kurios sutampa su istorinėmis šiam gyvenamajam namui tenkančiomis ribomis, todėl žemės sklypas suprojektuotas neracionalaus dydžio. Priešingai, žemės sklypas suformuotas tinkamai, kadangi nepažeista Kauno senamiestyje susiklosčiusi savita išplanavimo, užstatymo struktūra, siluetas ir erdvinė kompozicija. Šią aplinkybę patvirtina ir KPD suderinimas.

31.4.       Pareiškėjų nesutikimas su teismo išvada, kad projektuojant sklypus, pirmenybė turi būti teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis yra artimiausias vyraujančiam sklypą formuojančių pastatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams, prieštarauja minėtam teisiniam reguliavimui, kadangi ginčo žemės sklypas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją, kurioje saugomos išplanavimo ir užstatymo struktūra, siluetas ir panoramos, tūrinė ir erdvinė kompozicija.

31.5.       Apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjų name yra 22 butai, o namo (duomenys neskelbtini) – 24 butai, t. y. beveik vienodai, todėl tariamai žemės sklypas suformuotas neproporcingai didelis, yra nepagrįstas, nes pagal Reglamento 107 punktą, kuriuo remiasi pareiškėjai, nustatyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto objektus ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos. Kadangi šiuo atveju nėra rekonstruojamas pareiškėjų namas arba namas (duomenys neskelbtini), šis reglamentas neturi būti taikomas, taip pat Projektu nebuvo planuojama statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius ir (ar) keisti jų paskirtį, o byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypo dalis buvo skirta naudotis pareiškėjams ar, kad jie turi teisinį pagrindą naudotis tam tikra žemės sklypo dalimi.

31.6.       Nuomos sutartis buvo sudaryta pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į Įsakymą ir Sprendimą. NŽT vadovavosi imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir neturėjo diskrecijos atsisakyti išnuomoti žemės sklypą ir dėl to nėra NŽT kaltės, net ir tenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą. NŽT, kaip valstybės institucija, šiuo atveju neatliko jokių veiksmų prieštaraujančių teisės aktams, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (jeigu toks būtų pareikštas), net ir tenkinus apeliacinį skundą, turėtų būti atmestas.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

33.       KPD palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad žemės sklypas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno senamiesčio teritoriją. Taip pat patenka į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritoriją. KPD teigia, kad departamento teritorinis skyrius suderino minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiūlymus pagal Kauno senamiesčio istorines 39 kvartalo ribas, kurios buvo parengtos pagal Instrukcijos nuostatas. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisingumo.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko atsakovų Administracijos, NŽT, ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“, KPD atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo išnagrinėti pareiškėjų apeliacinį skundą teismo nuožiūra.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje nereiškia pozicijos dėl pareiškėjų pateikto apeliacinio skundo (ne) pagrįstumo, kadangi pareiškėjų suformuluoti skundo reikalavimai (net tuo atveju, jei šie reikalavimai būtų tenkinti), kadangi tai neturės tiesioginės įtakos ESO teisėms ir (ar) pareigoms.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog žemės sklype esančių elektros tinklų apsaugos zonos yra įregistruotos Juridinių asmenų registre. Požeminės kabelių linijos ir transformatorinė, esančios žemės sklype, įrengtos iki 2004 m. liepos 10 d. Žemės sklype esančioms požeminėms kabelių linijoms ir transformatorinei yra nustatyti servitutai jų elektros tinklų apsaugos zonos ribose. Šie servitutai suteikia ESO, kaip šių tinklų valdytojui, teisę eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir (ar) naudoti elektros tinklus šių servitutų ribose.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

39.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir valstybinės žemės sklypo 2018 m. kovo 26 d. nuomos sutarties Nr. 8SŽN-119-(14.8.55), pagrįstumo ir teisėtumo.

40.        Byloje nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas apie 1 836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Projektas. NŽT Sprendimu, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kadastro nuostatų 12 ir 841.11.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, atsižvelgdama į Įsakymu patvirtintą Projektą, suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2018 m. kovo 26 d. su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-119-(14.8.55) dėl 0,1841 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos.

41.        Pirmosios instancijos teismas sprendimu netenkino pareiškėjų (daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų ir naudotojų) skundo reikalavimų panaikinti Įsakymą, Sprendimą ir sudarytą Nuomos sutartį, nustatęs, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į gretimo (pareiškėjų) žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdus, žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į istorines kvartalo sklypų ribas ir susiklosčiusią situaciją, į gretimo (pareiškėjų) sklypo inventorines, kadastrines ribas, Projekte nurodytos gatvės ribos, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog ginčo žemės sklypo ribos, nustatytos pagal inventorizuoto sklypo ribas, Bendrijai skirto žemės sklypo ribas, yra neracionalios, pažeidžiančios pareiškėjų teisę naudotis Bendrijai skirtu žemės sklypu pagal 1977 m. vasario 1 d. žemės sklypo nuotrauką, inventorinius duomenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byloje esančiame plane nuo 1981 metų pažymėtas ribas buvo formuojamas ginčo žemės sklypas (mažesnis, nei nurodytas inventoriniame plane), nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Projekto sprendiniai parengti ne KPD Kauno teritorinio skyriaus suderintų 2015 m. kovo 9 d. projektinių pasiūlymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad KPD 2015 m. lapkričio 17 d. išduotuose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nebuvo nurodymo, kad formuojamo Žemės sklypo ribos turi atitikti istorines 39 kvartalo ribas.

42.       Pareiškėjai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, pažymėdami, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas pagal istoriškai ir faktiškai susiformavusią žemėnaudą, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų kadastro duomenis, ribas ir užtikrinant racionalų miesto žemės naudojimą. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas neatitinka Taisyklių 32 ir 36 punktų reikalavimų, pažeidžia jų teisėtus interesus racionaliai eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini), ir naudotis jam priskirtu istoriškai susiformavusiu kiemu (automobilių statymo vietoms įrengti), ginčo žemės sklypas yra neracionalaus dydžio, suprojektuotas nukrypstant nuo istorinių 39 kvartalo ribų, apimant (duomenys neskelbtini), istoriškai tenkančią žemės sklypo dalį, tik nustatant šio gyvenamojo namo gyventojams bei naudotojams servitutą naudotis šia teritorija, be pagrindo suformuotas žemės sklypas apima transformatorinę, kurios priskyrimas šiam sklypui lėmė nepagrįstai didesnio suformuoto žemės sklypo ribas (vadovaujantis 39 kvartalo 1994 metų planu transformatorinė patenka į istorinių 39 kvartalo ribų (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui tenkančią žemės sklypo dalį). Sprendimą ir Nuomos sutartį pareiškėjai prašo panaikinti argumentuodami tuo, kad jie priimti neteisėto Įsakymo pagrindu.

43.        Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

44.        ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjų reikalavimus.

45.        Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

46.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjų, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

47.        Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-1408 bei 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A-3113, atsižvelgiant į pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų pateiktą prašymą, nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Projekto rengimą. Projekto rengimui Administracija, NŽT ir KPD išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kuriuose nurodytas Projekto rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypą pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Parengtas ir suderintas Projektas buvo patikrintas NŽT, kurios patikrinimo aktu pritarta Projekto tvirtinimui. Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. Įsakymu buvo patvirtintas apie 1836 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-9617). Atsižvelgdama į Įsakymu patvirtintą Projektą, NŽT Sprendimu suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Topoprojektas“ matininko D. S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o 2018 m. kovo 26 d. su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-119-(14.8.55) dėl 0,1841 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1611 ha dalies nuomos.

48.        Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendimai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 punktas).

49.       Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį, patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.

50.        Kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esančio statinio eksploatavimo poreikiams, turi būti vertinamas atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančio statinio tikslinę paskirtį atitinkančiu realiu naudojimu (žr., pvz., civilines bylas Nr. 3K-3-428/2011, Nr. 3K-3-323/2014, Nr. 3K-3-640-611/2015).

51.        Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė rengiant Projektą yra ta, kad žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją, taip pat į registruoto kultūros paveldo objekto Pilies teritorijos ir senamiesčio kultūrinio sluoksnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2978) teritoriją.

52.        Įvertinus tai, be jau minėtų teisės aktų, nustatančių reikalavimus žemės sklypo formavimui, taikytini specialūs reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“. Šio nutarimo 1.1 punktu nustatyta, kad grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintų sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas.

53.        Įgyvendinant šį nutarimą, Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 28 d. patvirtino „Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją“, kurios 2 punkte nustatyta, kad urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektai rengiami įvertinant: sklypų (posesijų) istorinį išsidėstymą, įvykusius sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimus, o 3 punkte nustatyti reikalavimai urbanistikos paminklų sklypų išplanavimo projektams.

54.        Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas buvo formuojamas pagal techninės apskaitos byloje esantį naudojamo žemės sklypo planą, o būtent pagal šiame plane nuo 1981 m. pažymėtas ribas.

55.        Pareiškėjai nesutikdami su Įsakymu patvirtintu Projektu teigia, kad žemės sklypo Projektas nepagrįstai apėmė transformatorinę, adresu (duomenys neskelbtini), nors pagal KPD atsiliepimo prieduose Nr. 1-2 esančią medžiagą dėl Kauno senamiesčio istorinio 39 kvartalo sklypų ribų istorinio tyrimo ir projektinio siūlymo dėl sklypų formavimo, buvo daroma analogiška kaip ir pareiškėjų išvada, kad pastatui (duomenys neskelbtini) reikia formuoti naują sklypą 7A, apimantį transformatorinę, adresu (duomenys neskelbtini).

56.        KPD pateiktu atsiliepimu ir papildomais dokumentais (2021 m. birželio 7 d., DOK-15753) nustatyta, kad Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1993 m. liepos 19 d. raštu Nr. 442 Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo institutui buvo pateiktas prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 paruošti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo – Kauno senamiesčio žemės sklypų ribų projektus (tarp jų ir 39 kvartalo projektą). Nors Administracija nurodo, jog šiuo metu tiek žemės sklypų formavimo, tiek dėl žemės pardavimo ir nuomos reguliavimas yra pasikeitęs ir žemės sklypų ribos nustatomos ne išplanavimo projektais, o rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės planavimo projektus, todėl nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodytu Kauno senamiesčio 39 kvartalo sklypų ribų projektu, tačiau aplinkybė, jog išplanavimo projektas buvo parengtas ir patvirtintas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, savaime nepaneigia jo sprendinių galios.

57.       Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 1.1 punktu nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Tame pačiame punkte įtvirtinta, jog šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.

58.        Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-5-1186/2006, vertindamas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo Vilniaus miesto valdybos potvarkiu patvirtintą tam tikros teritorijos suplanavimo projektą, pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 5.3 punktą vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentais buvo pripažįstami detalūs specialios paskirties teritorijų bei žemėnaudų tvarkymo planai. Įvertinęs suplanavimo projekto turinį bei aplinkybę, kad jį Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtino miesto valdyba – subjektas, turintis įgalinimus pagal juos tvirtinti detalius teritorinio planavimo dokumentus, teismas projektą vertino kaip detalųjį planą. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėto suplanavimo projekto kaip detaliojo plano statusą pagal 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusį LR teritorijų planavimo įstatymą pagrindžia ir 1996 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1. punkto nuostatos.

59.        Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė pareiškėjų skunde nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių dėl Kauno senamiesčio 39 kvartalo sklypų ribų projekto, nenustatė jo statuso. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir nevertino Kauno senamiesčio 39 kvartalo sklypų ribų projekto turinio, jo priėmimo aplinkybių, nesiaiškino ar šis projektas nustatyta tvarka ir terminais (iki 1997 m. kovo 30 d.) buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad, manydamas, jog byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir prie jų pateikta medžiaga yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą veikti aktyviai, inter alia (be kita ko), pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

60.        Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, yra teisiškai svarbios ir reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Šioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina įvertinti papildomus įrodymus, išnagrinėti kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šioje byloje pasisakyti dėl ginčo esmės. Be to, nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

61.        Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria :

 

Pareiškėjų A. B., E. J., R. S., K. T. Š., R. K. ir G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

            Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Iveta Pelienė

 

 

                                                Egidijus Šileikis

 

 

                                                Skirgailė Žalimienė