Civilinė byla Nr. e2-94-1059/2020

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00796-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.1.1.; 2.6.1.4.; 2.6.18.1.; 2.6.18.2.; 3.1.7.; 3.1.7.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms A. B., R. M.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ atstovams: vadovui V. A., įgaliotam atstovui advokatui V. M.,

atsakovui Ž. K., jo atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos priteisimo, 

n u s t a t ė:

           Ieškovė ieškiniu prašo jai priteisti iš atsakovo Ž. K. 10890 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškinyje nurodyta, jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės vadovas V. A. ir atsakovas susitarė atlikti namo esančio (duomenys neskelbtini) stogo dengimo darbus. Buvo žodžiu sutarta darbų kaina šiek tiek daugiau nei 16000 Eur į kurią įėjo medžiagos ir darbai. Darbų atlikimo terminai, atsiskaitymo tvarka nebuvo aptarta. Atsakovas nesidomėjo darbų, medžiagų kiekiais, jam buvo svarbi galutinė kaina bei pasiūlyta kaina jam tiko. Pagal nusistovėjusią praktiką jei užsakovas prašo, ieškovė pateikia detalią sąmatą su medžiagų, darbų kiekiais, kad užsakovas galėtų kainą pasitikrinti su kitais rangovais. Turėjo lokalinę sąmatą, kuri užsakovui nebuvo pateikta. Ieškovė neturi praktikos su užsakovais sudarinėti rašytines sutartis. Objektas kuriame buvo sutarta atlikti darbus buvo labai sudėtingas, jame vyravo atviros konstrukcijos. Jį nutarė atlikti kaip pavyzdinį, reklaminį. Ieškovės vadovas V. A. neprisistatė, kad jis veikia įmonės vardu, tačiau tą atsakovas turėjo suprasti iš to, jog dėl atliktinų darbų, naudotinų medžiagų, buvo tariamasi įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), kur yra matomi įmonės logotipai. Po kurio laiko užsakovas Ž. K. paprašė atlikti papildomus darbus: įrengti ventiliacinius kaminėlius, uždengti ūkinio pastato stogą ir pastatyti stoginę – malkinę. Sutarė, kad šiuos darbus atliks, tačiau dėl kainos už papildomus darbus nesitarė, kainos didinimo neaptarė. Kainos už papildomus darbus neklausė ir užsakovas. Vykdant darbus 2018 m. lapkričio mėn. paprašė atsakovo Ž. K. apmokėti už medžiagas, nes darbai užsitęsė, avansas nebuvo paimtas. Sąskaita buvo kaip avansas, ji buvo dalinė, tą atsakovas turėjo suprasti iš sumos, kuriai sąskaita buvo išrašyta. Sąskaitą išrašė už medžiagas, kad būtų aiškiau. Atvykęs į įmonės patalpas Ž. K. pasiėmė sąskaitą – faktūrą ir ją apmokėjo. PVM sąskaitoje – faktūroje buvo aiškiai nurodyta, kad ji išrašyta pardavėjo UAB „Stogvyga“ pirkėjui Ž. K.. Ji buvo išspausdinta ant įmonės firminio blanko, joje matėsi įmonės logotipas ir rekvizitai. Sąskaitoje aiškiai išvardintos medžiagos už kurias buvo apmokėta. Medžiagas įsigijo vienu metu iš (duomenys neskelbtini), ieškovė yra šios įmonės atstovė. Taikė atsakovui antkainį, kuris buvo nedidelis. Po darbų atlikimo atsakovas buvo atvykęs į įmonės patalpas ir jam buvo nurodyta, kokią sumą jis turi sumokėti už atliktus darbus, atsakovas sutiko atsiskaityti. Po kurio laiko skambino bei pakartotinai prašė apmokėti už atliktus stogo dengimo darbus 10890 Eur sumą. Ž. K. sutiko apmokėti už atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos nereiškė, tačiau taip ir neatsiskaitė. Nesulaukę apmokėjimo 2019 m. balandžio mėn. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir išsiuntė ją žinomu Ž. K. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini).  Stogo dengimo darbai truko apie 3 – 4 mėnesius dirbdavo brigados po 3 – 4 žmones. Visi dirbę žmonės buvo UAB „Stogvyga“ darbuotojai, gaudavo darbo užmokestį. Buvo nuimtas senas stogas, pakeistos medinės konstrukcijos naujomis, uždėti grebėstai, stogo danga, išvedžiota lietaus surinkimo sistema, pastatytos sniego užtvaros atsakovui priklausančiam gyvenamajam namui, taip pat papildomai pagal atsakovo prašymą, buvo uždėti grebėstai ant ūkinio pastato, pakeista ūkinio pastato stogo danga, sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, pastatyta pastogė – malkinė. Į atsakovo Ž. K. objekto kainą neįskaičiavo medienos, kuri kainavo 3000 Eur, medžiagų atvežimo, iškrovimo paslaugų bei tai nurašė į sąnaudas. V. A. bei jo vadovaujama įmonė stogų dengimu verčiasi jau daugiau nei 20 metų, kas metus uždengia šimtus stogų, tuo metu įskaitant  atsakovo objektą dirbo penkiuose objektuose. Objektas buvo labai sudėtingas ir įmonei nuostolingas, atsakovui taikė mažesnius įkainius, darė pavyzdinį objektą, dabar už tokį objektą prašytų 22000 – 23000 Eur. Atsakovo nurodoma, neva sutarta suma – 7500 Eur, nepadengia net medžiagų kainos. Su atsakovu V. A. patvirtino anksčiau turėjęs santykių, įrenginėjo jo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei sodybą. Vieną kartą dirbo kaip fizinis asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą, o kitus kartus (galėjo būti 3-4) objektuose dirbo ieškovė UAB „Stogvyga“. Už darbus atsakovo Ž. K. gyvenamajame name ir sodyboje apmokėdavo Ž. K. įmonė (duomenys neskelbtini), buvo išrašomos sąskaitos už medžiagas (duomenys neskelbtini)  tam, kad susigrąžintų PVM mokestį.  

Atsakovas Ž. K. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktame atsiliepime nurodė, jis ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčija, jog tarp ieškovės vadovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl stogo keitimo darbų. Toks susitarimas yra buvęs ne vienas ir jokių ginčų dėl neatsiskaitymų tarp šalių nėra kilę. Už visus šiuos darbus pagal sudarytus žodinius susitarimus yra pilnai atsiskaitęs.  Ieškovės vadovui yra puikiai žinomi visi atsakovo kontaktiniai duomenys, todėl jis turėjo visas galimybes su juo susisiekti. Jis šiuo metu gyvena name, kuriame stogo keitimo darbus atliko ieškovė. Kritikuoja ieškovės teiginius, kad jai net kelis mėnesius nepavyko susisiekti ir įteikti sąskaitos, nes matyti, kad ji išrašyta tik 2019-04-01, ieškinys teismui pateiktas nepraėjus 2 mėnesiams nuo jos išrašymo. Be to, PVM sąskaita – faktūra, negali turėti jokios įtakos šalių civiliniams santykiams ir reikalavimo priteisti skolą tenkinimui. Mano, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų, nes nepateikė jokių įrodymų apie sutarties kainą, taip pat neįrodė atliktų darbų vertės. Atsakovas yra vartotojas, kuris sudarė vartojimo rangos sutartį su V. A., kuris yra ieškovės direktorius. Su juo yra ir anksčiau sudaręs ne vieną sutartį bei jis ir jo brigada darbus atlikdavo kaip fiziniai asmenys dirbantys pagal verslo liudijimus. V. A. yra atlikinėjęs darbus jo name (duomenys neskelbtini), bei sodyboje (duomenys neskelbtini). Santykių su V. A. turėjo ir kaip įmonės atstovas. 2018 m. liepos mėn. pas jį į namą (duomenys neskelbtini) atvyko V. A., kuriam parodė namą, ūkinius pastatus. Name turėjo būti nuimtas senas stogas su konstrukcijomis, montuojamos naujos konstrukcijos, keičiama stogo danga, išvedžiojama lietaus nuvedimo sistema. Ūkiniam pastatui turėjo būti dedami grebėstai ir čerpių stogo danga. Su V. A. sutarė dėl atliekamų darbų, jų kainos – 7500 Eur. Jį V. A. nuvežė į savo sodybą, kur parodė kaip atrodo atvirų konstrukcijų stogas, buvo nuvykęs į gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), kur apžiūrinėjo medžiagas. Jam V. A. neprisistatė, kad jis veikia kaip įmonės atstovas. Jis nepastebėjo įmonės patalpose logotipo. Matė, kad V. A. objekte nedirbo ir darbus atlikinėjo kiti asmenys, tačiau nesigilino kam jie dirbo ir kokiu pagrindu atlikinėjo darbus jam priklausančiose objektuose. Yra ir anksčiau buvę, kad sutarus su V. A. darbus atlikinėdavo kiti asmenys. Jam nebuvo skirtumo su kuo sudaro sutartį bei atsiskaito, buvo svarbu tai, kad darbai būtų atlikti kaip sutarta už sutartą kainą. Pasiėmęs 2018-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą ją apmokėjo, manė, kad tai yra apmokėjimas už atliktus darbus, į jos turinį nesigilino, matė, kad pavedimą atlieka UAB „Stogvyga“, tačiau į tai dėmesio nekreipė. Suma buvo panaši kaip sutarta (7500 Eur), keliais šimtais eurų mažesnė, tačiau į tai dėmesio nekreipė. Kiek anksčiau bendraudavo su V. A. jis visą laiką pasakydavo vieną sumą apmokėjimui už atliktus darbus su medžiagomis. Jis turi patirties rangos teisiniuose santykiuose. Namas, kuriame vyko darbai 1938 m. statybos 160 m2, vieno aukšto su mansarda yra jo gyvenamas.  Darbai buvo atliekami apie 3 mėnesius bei buvo baigti iki žiemos, vienu metu jam priklausančiame objekte dirbdavo 3 – 4 asmenys. Jam darbų kokybė neužkliuvo.

Atsakovo atstovo nuomone tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Jo atstovaujamasis yra vartotojas, todėl sutarties sąlygos turi būti vertinamos jo naudai (contra proferentem). Prieš sudarant vartojimo rangos sutartį turėjo būti aptarti atliekami darbai, jų kiekiai, kaina, kuri negalėjo kisti. Visos sutarties nuostatos turėtų būti vertinamos vartotojo naudai. Taip pat prašė byloje taikyti contra spoliatorem prezumpciją pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodė, kad iš ieškovės eilę kartų buvo prašyta pateikti įrodymus pagrindžiančius atliktų statybos darbų savikainą, tačiau šių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl laikytina, kad statybos darbų savikaina neviršijo sutartos 7500 Eur sumos, o ieškovė darbus, kaip reklaminį objektą buvo sutarusi atlikti nuostolingai. Mano, kad byloje ieškovas yra netinkamas, nes sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir V. A. kaip fizinio asmens. Ieškovė yra nesąžininga verslininkė, nes gavusi sutartą atlygį bando dar kartą prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovė sutarties kainos neįrodė, todėl jos ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.  Kai jie žiūrėjo kainas, matė, kad kainos yra 20 Eur + PVM. Šiuo atveju rangos sutartyje medžiagos yra įskaitomos į kainą. Atsakovui buvo išrašyta viena sąskaita, kurią jis apmokėjo, todėl laikytina, kad pagal žodžiu sudarytą sutartį yra atsiskaitęs. Pažymėjo, kad pagal jų skaičiavimus gyvenamojo namo stogo plotas sudaro 208 m2, o ūkinio pastato 110 m2. Po stogo dengimo darbų liko medžiagų, todėl darbų buvo atlikta mažiau nei nurodo ieškovė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių 2018 m. liepos mėnesį žodžiu buvo sudaryta  statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbus. Šalys susitarė, kad bus pilnai renovuotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogas – nuimta sena stogo danga ir medinės konstrukcijos, medinės konstrukcijos pakeistos naujomis ir uždėta nauja čerpių stogo danga, išvedžiota lietaus surinkimo sistema. Taip pat susitarta dėl ūkinio pastato grebėstavimo ir naujos stogo dangos uždėjimo, ventiliacinių kaminėlių pastatymo, sniego užtvaros įrengimo, malkinės – stoginės pastatymo. Nustatyta, kad ieškovas darbus atliko, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo reikšta, šias aplinkybes pripažįsta atsakovas.

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Šalių sutartiniai teisiniai santykiai kvalifikuotini, kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes ieškovė verslininkė UAB „Stogvyga“  vykdanti profesinę veiklą pagal sudarytą žodinę sutartį teikė statybos darbų paslaugas bei atliko darbus fiziniam asmeniui atsakovui Ž. K., kuris darbų rezultatą įsigijo savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 str., 6.2281 str., 6.681 str., 6.680 str., 6.672 str.). 

Byloje šalių pozicijos dėl žodžiu sudarytos sutarties turinio išsiskyrė. Ieškovė nurodo, kad iš pradžių su atsakovu buvo sutarta dėl gyvenamojo namo stogo renovacijos – stogo nuardymo, medinių konstrukcijų nuėmimo ir pakeitimo naujomis, grebėstavimo, naujos stogo dangos pakeitimo. 2020-01-29 teismo posėdyje nurodė, kad už darbus buvo suderėta 16500 Eur suma įskaitant medžiagas. 2020-03-04 ieškovės vadovas patikslino, kad už darbus buvo sutarta 16000 Eur suma, o 2020-11-27 posėdyje nurodė, kad buvo sutarta šiek tiek didesnė nei 16000 Eur suma. Vėliau atsakovas paprašė atlikti papildomus darbus – grebėstuoti ir pakeisti ūkinio pastato stogo dangą, įrengti lietaus surinkimo sistemą, pastatyti stoginę – malkinę, įrengti ventiliacinius kaminėlius, sniego užtvaras. Už papildomai paprašytus atlikti darbus kaina nebuvo suderėta.

Atsakovas savo ruožtu tvirtina, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas su ieškovės atstovu V. A., kuris neprisistatė, kad veikia įmonės vardu. Buvo sutarta, kokie darbai bus atlikti – nuardytas gyvenamojo namo stogas, nuimtos senos medinės konstrukcijos ir pakeistos naujomis, pakeista gyvenamojo namo stogo danga, ūkinio pastato stogo danga t. y. atsakovas nurodo, kad dėl visų darbų buvo susitarta iš karto. Atsakovas nurodė, kad kaina buvo sutarta 7500 Eur. Ši kaina jam pasirodė priimtina, nes buvo kalbėjęs ir su kitais galimais darbų vykdytojais, kurie buvo nurodę panašią kainą.

Šalių pozicijos išsiskyrė ir dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovė nurodo, kad atlikinėjant darbus paprašė atsakovo apmokėti už medžiagas. Atsakovas atvykęs į ieškovės patalpas pasiėmė PVM sąskaitą – faktūrą bei ją apmokėjo. Vėliau atsakovui atvykus į gamybines patalpas prašė jo apmokėti už atliktus darbus, nurodė sumą, skambino atsakovui telefonu, atsakovas sutiko apmokėti už atliktus darbus, tačiau to nepadarė.

Tuo metu atsakovas nurodo, kad jis apmokėjo jam pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą ieškovei jau pabaigus darbus ir pagal sudarytą žodinį susitarimą su ieškove yra atsiskaitęs. Matė, kad suma sąskaitoje apie 200 Eur mažesnė, tačiau į tai nekreipė dėmesio, nes suma buvo panaši.

Byloje išsiskyrus šalių pozicijoms dėl sutarties kainos ieškovė įrodinėjo atliktų darbų mastą ir kainą. Ieškovė nurodė, kad prie objekto buvo dirbama 3 – 4 mėnesius. Vienu metu darbus atlikinėdavo 3 – 4 ieškovės darbuotojų brigada. Stogas buvo labai sudėtingas, jame vyravo atviros konstrukcijos. Pateikė stogo dengimo darbų sąmatą, kurioje atsispindi kokie darbai buvo atlikti, darbų kaina, kuri sudaro – 10890 Eur. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra išvardinti atlikti pagal atsakovo užsakymą darbai – stogo nuardymas – 700 Eur; perdangos sumontavimas 520 Eur; medinių konstrukcijų sumontavimas 1659 Eur už 237 m2 (1m2 kaina – 7 Eur); grebėstų sumontavimas 1655 Eur už 333 m2 (1m2 kaina – 5 Eur); stogo dangos montavimas 2664 Eur už 333 m2 (1m2 kaina – 8 Eur); medinių dailylenčių pakalimas 1350 Eur už 90 m2 (1m2 kaina – 15 Eur); lietaus sistemos sumontavimas 324 Eur už 81 m2 (1m2 kaina – 4 Eur); sniego užtvarų sumontavimas – 118 Eur. Ieškovė pripažino, kad sąmata atsakovui pateikta nebuvo, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta.

Taip pat pateikė lokalinę sąmatą parengtą UAB „Henvida“, kurioje objekto kaina nurodyta 36676, 78 Eur. Lokalinė sąmata parengta pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, joje nurodomi atliekami darbai taip pat išskirtos medžiagos – papildomi mediniai elementai, betoninių čerpių stogo danga, medžiagų aprašymas ir kaina atskirai nedetalizuota.

Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo taikomi sumažinti tarifai. Stogas buvo dengiamas kaip pavyzdinis, reklaminis, objektas įmonei buvo finansiškai nenaudingas, nuostolingas.

Pateikė duomenis iš viešai prieinamo internetinio puslapio https://paslaugos.lt/stogu-dengimas/kainos kuriuose atsispindi vidutinės stogo dengimo darbų kainos už 1 kv. m.: sąmatos sudarymas – nuo 25 Eur; senos stogo dangos išmontavimas – 2 – 5 Eur; šiltinimas – nuo 2 Eur; gegnių montavimas – 5 – 8 Eur; murlotų montavimas – 6 – 10 Eur; grebėstų tvirtinimas – 2, 5 – 6 Eur; kraigo montavimas – 5 – 8 Eur; pakalimai – 8 – 15 Eur; difuzinės membranos tvirtinimas – 1,2 – 4 Eur; skardinimo darbai – 3, 5 – 6 Eur; lietvamzdžių montavimas – 5 – 8 Eur; betoninių čerpių dangos montavimas – 8 – 10 Eur. Pateikė duomenys iš internetinio puslapio jog 100 m2 stogo dengimas plienine danga preliminariai kainuotų apie 7285 Eur.

Pagal ieškovės prašymą byloje buvo skirta atliktų statybos darbų kainos ekspertizė, ją pavedant atlikti ekspertui S. Z.. Pateikto 2020 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad atsakovui priklausančio gyvenamojo namo ir sublokuotų ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų (t. y pakeistas gyvenamojo namo stogas – nuimta sena stogo danga, pagamintos ir sumontuotos naujos stogo laikančiosios medinės konstrukcijos, stogas grebėstuotas, uždėta nauja čerpių stogo danga, difuzinė plėvelė, įrengtas ventiliacinis kaminėlis, išvedžiota lietaus surinkimo sistema, sniego užtvaros, grebėstuotas ūkinis pastatas, jam uždėta nauja stogo danga su lietaus surinkimo sistema, įrengtas papildomas stogelis – malkinė) vidutinė rinkos kaina 2018 metais įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas buvo 25880,63 eurų (su 21 proc. PVM). Jeigu darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai, tuomet atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19325,44 eurų (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM) t. y. kaina sumažėja apie 25,33 proc. Taip pat atsakant į ekspertui užduotą klausimą, padaryta išvada, jog statybos darbų atlikimo metu sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11883,31 eurų įskaitant 21 proc. V. S. metu sunaudotų medžiagų vertės skaičiavimuose pritaikytos kainos, į kurias įskaičiuojamos medžiagų įsigijimo ir jų pristatymo į statybvietę išlaidos (medžiagų kaina įvertinama franko statybos vietos kaina).

Atsakovo atstovas pripažino, kad tokių darbų vertė siekia 20 Eur +PVM už kvadratinį metrą. Savo atsikirtimams pagrįsti pateikė lokalinę sąmatą sudarytą UAB „A. H.“ pagal 2018 m. birželio mėnesio kainas.

Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodomo atliktų darbų masto, nurodydamas, kad galimai atlikta šiek tiek mažiau darbų nei nurodė ieškovė – jų skaičiavimu uždengta 318 m2 ploto stogų (208 m2, o ūkinio pastato 110 m2). Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas neturi.

Byloje ieškovė pateikė 2018-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija SAS Nr. 00008580 išrašytą UAB „Stogvyga“ pirkėjui Ž. K.. Sąskaita išrašyta bendrai 7358, 19 Eur sumai už medžiagas: betoninių čerpių dangą su priedais – 3492, 56 Eur; plėvelė „Tyvek“ – 281, 00 Eur; lietaus surinkimo sistemą – 843, 89 Eur; medines dailylentes – 818, 75 Eur; sniego užtvarą – 236, 36 Eur; ventiliacijos kaminėlį – 74, 38 Eur; skardos lankstinius – 334, 21 Eur.

Ieškovė pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog Ž. apmokėjo ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija SAS Nr. 00008580 2018-12-18.

Atsakovas taip pat ginčija, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „Stogvyga“ bei tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu V. A..

V. A. yra UAB „Stogvyga“ direktorius turintis teisę veikti įmonės vardu. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad stogo dengimu darbus pagal žodžiu sudarytą sutartį atliko UAB „Stogvyga“ darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai ieškovės darbuotojai – R. D., E. M., D. K., K. P.. V. A. jokių darbų atsakovui neatliko ir objekte nedirbo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis apmokėjimą už darbus, atliko UAB „Stogvyga“, o ne fiziniam asmeniui V. A..

Dėl tinkamo ieškovo byloje

Atsakovas nurodė, kad šioje byloje UAB „Stogvyga“ yra netinkama ieškovė, nes jis sutartį sudarė su fiziniu asmeniu V. A.. V. A. niekaip neprisistatė, kad jis veikia kaip UAB „Stogvyga“ vadovas, o ne fizinis asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą. Matė, kad V. A. neatlikinėjo darbų jo name bei juos atlikinėjo kiti asmenys, tačiau taip yra buvę ir anksčiau, todėl dėmesio į tai nekreipė. Buvo kažkokiose gamybinėse patalpose, tačiau įmonės logotipo nematė. Už atliktus darbus pavedimą atliko UAB „Stogvyga“, tačiau jam nebuvo skirtumo su kuo atsiskaityti.

Ieškovės vadovas V. A. pripažino, kad jis neprisistatė, jog veikia kaip UAB „Stogvyga“ atstovas, tačiau, jo nuomone, tą atsakovas Ž. K. turėjo suprasti iš to, kad jis buvo atvykęs į įmonės patalpas, kur yra matomi UAB „Stogvyga“ logotipai, jam buvo rodomos medžiagos, tariamasi dėl darbų eigos. Taip pat atsakovas Ž. K. buvo atvykęs į įmonės patalpas pasiimti PVM sąskaitos – faktūros už medžiagas, pagal ją atsiskaitė su ieškove UAB „Stogvyga“, o ne su V. A.. Taip pat atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad rangos darbus jam priklausančiame name ir ūkiniuose pastatuose atlieka V. A., nes objekte jis niekada nedirbo, ten dirbo UAB „Stogvyga“ darbuotojai. Jis anksčiau yra turėjęs santykių su Ž. K. kaip fizinis asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą vieną kartą ir tai buvo seniai. Pastaruosius kelis kartus darbus Ž. K. privačiame gyvenamajame name ir sodyboje atliko UAB „Stogvyga“, tačiau už šiuos darbus atsiskaitė ne Ž. K., o jo įmonė (duomenys neskelbtini).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad šioje civilinėje byloje dėl skolos, ieškovas yra tinkamas.

Atsakovas pripažįsta, jog byloje taikytinos vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos.

CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos santykius, išskiriamas vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (XXXIII skyriaus antrasis skirsnis – CK 6.672–6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

Taigi aukščiau minimos teisės normos išskiria, kad vartojimo rangos sutartis yra sudaroma tarp verslininko (rangovo), kuris verčiasi tam tikru verslu ir fizinio asmens (vartotojo). Šiuo atveju atsakovas priklausomai nuo situacijos, darbus atlikusį rangovą vienu atveju vadina fiziniu asmeniu, kitu atveju, įvardija jį kaip nesąžiningą verslininką.

Nors V. A. neprisistatė, kad veikia įmonės vardu, tačiau atsakovas, jei jam ši informacija buvo reikšminga, galėjo teirautis informacijos, kas atliks rangos darbus jam priklausančiame name, domėtis dėl sutarties sąlygų ir kt. Byloje nėra surinkta duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, kad prieš jį būtų buvusi naudojama apgaulė bei, kad jis būtų melagingai informuotas, kad darbus atliks kiti asmenys, o ne ieškovė. Ieškovės atstovas V. A. patvirtino, kad anksčiau atsakovas Ž. K. ir jo įmonė (duomenys neskelbtini)  yra turėję rangos teisinius santykius su ieškove, todėl atsakovas turėjo žinoti, kad V. A. yra statybos darbus atliekančios UAB „Stogvyga“ vadovas ir gali veikti įmonės vardu. Be to, atsakovas matė, kad darbus atlikinėjo kiti asmenys ir pats V. A. jam priklausančiame objekte niekada nedirbo. Byloje apklausti liudytojai – ieškovės darbuotojai R. D., E. M., D. K., K. P. patvirtino, kad darbus atsakovui priklausančiame objekte atlikinėjo ieškovė UAB „Stogvyga“, jie yra ieškovės darbuotojai, darbai buvo atliekami apie 3 mėnesius, dirbo skirtingos brigados, kuriose buvo po 3 – 4 žmones. Ž. K. buvo atvykęs į įmonės patalpas, kur yra matomi UAB „Stogvyga“ logotipai, jam buvo rodomos medžiagos, tariamasi dėl darbų eigos. Taip pat atsakovas Ž. K. prisipažįsta, kad jis buvo atvykęs į įmonės patalpas pasiimti PVM sąskaitos – faktūros už medžiagas ir pagal ją atsiskaitė su ieškove UAB „Stogvyga“.

Atsakovo atstovas byloje prašė vadovautis contra proferentem taisyklę bei neaiškias sutarties sąlygas, taip pat ir dėl sutarties šalies (rangovo) aiškinti vartotojo – atsakovo Ž. K. naudai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog darbai buvo vykdomi žodinio susitarimo pagrindu. Jokia rašytinė sutartis tarp šalių pasirašyta nebuvo, taigi, manytina, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamo ieškovo byloje netaikytinos nuostatos orientuotos į šablonines, parengtas sutartis, kurias vartotojas sudaro prisijungimo būdu.

Byloje nustatyta, kad šalys detaliai neaptarė rangos sutarties sąlygų. Kaip matyti iš ieškovo atstovo V. A. ir atsakovo paaiškinimų, buvo aptarta, kokie darbai bus atliekami ir darbų kaina. Nustatyta, kad projektą pateikė užsakovas Ž. K., jis rinkosi medžiagas, nurodė rangovui, kokie darbai turės būti atliekami, todėl negalima teigti, jog jis sutartį sudarė prisijungimo būdu, pagal rangovo jam pasiūlytas sąlygas.

Kas yra rangovas atsakovui buvo nesvarbu, tą jis pripažino teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jis nesidomėjo su kuo sudaro sutartį ir jam buvo visiškai nesvarbu, kas darbus atliks – įmonė ar fiziniai asmenys. Byloje nustatyta, kad darbai truko pakankamai ilgą laiką (apie 3 mėnesius), todėl atsakovas Ž. K. turėjo teisę jam svarbias aplinkybes dėl rangovo tapatybės išsiaiškinti. Kaip patvirtino pats atsakovas ir jo atstovas – atsakovas turi patirties rangos teisiniuose santykiuose bei versle, kas leidžia daryti išvadą, jog jis suprato bei būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas turėjo suprasti, jog sutartis yra sudaryta su UAB „Stogvyga“ ir darbus jam priklausančiame objekte atliko ieškovė UAB „Stogvyga“, o ne fizinis asmuo V. A..  

Dėl sutarties kainos

CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.

CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis). 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

Byloje esminis ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties kainos. Šalys įrodinėdamos ieškinį bei savo atsikirtimus į jį, nurodė skirtingas faktines aplinkybes dėl sutartos vartojimo rangos sutarties kainos.

Ieškovė prašo priteisti atlyginimą už atliktus darbus. Teismo posėdžių metu ieškovės vadovas V. A. nurodė skirtingas su atsakovu sutartas kainas – 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu buvo sutarta 16500 Eur suma, 2020 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje patikslino, kad su atsakovu buvo sutarta 16000 Eur suma, o 2020 m. lapkričio 27 d. nurodė jog buvo sutarta šiek tiek didesnė nei 16000 Eur suma už sutartus atlikti darbus – namo medinių konstrukcijų, stogo dangos keitimą, lietaus sistemos įrengimą. Kaip galima suprasti iš ieškovės vadovo V. A. paaiškinimų, ši su atsakovu sutarta suma apėmė darbus ir medžiagas, t. y. ieškovė darbus turėjo atlikti iš savo, su atsakovu suderintų, medžiagų.

Atsakovas savo ruožtu nurodo, kad su V. A. buvo sutaręs 7500 Eur kainą. Jie susitarė dėl visų darbų ir jų kainos vienu metu.

Taigi iš šalių paaiškinimų yra žinoma, kad sutarties kaina abiejų sutarties šalių buvo sutarta, tačiau dėl jos šalių paaiškinimai yra skirtingi.

Kaip matyti šalys ginče dėl kainos taipogi prašo remtis skirtingomis teisės normomis ir pateikia skirtingą teisinį situacijos interpretavimą. Ieškovė prašo taikyti CK 6.198 str. 1 d., pagal kurią, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Atsakovas savo ruožtu, byloje prašo remtis contra proferentem taisykle, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, šiuo atveju kainos, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovo atstovas nurodė, jog byloje nėra pagrindo nustatinėti atliktų darbų rinkos kainos, nes šalys susitarė dėl mažesnės nei rinkos, kainos. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties išsiskyrus jų pozicijoms dėl sutarties kainos reikia vadovautis vartotojo pozicija. Šiuo atveju nesant sudarytos rašytinės sutarties tarp šalių ieškovė neturi galimybių įrodyti teigiamų aplinkybių dėl sutarties kainos, o taikyti rinkoje vyravusias kainas negalima, nes šalys dėl kainos buvo susitarę, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas. 

Ieškovė teismui pateikė duomenis iš viešai prieinamų interneto puslapių. Ieškovės pateikti duomenys pagrindžia, kad rinkoje vyrauja didesnės nei ieškovės prašoma priteisti suma, už darbų atlikimą atsakovui priklausančiame objekte, kainos. Iš 2020 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto taipogi matyti, kad atsakovui priklausančio gyvenamojo namo ir sublokuotų ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų (t. y. pakeistas gyvenamojo namo stogas – nuimta sena stogo danga, pagamintos ir sumontuotos naujos stogo laikančiosios medinės konstrukcijos, stogas grebėstuotas, uždėta nauja čerpių stogo danga, difuzinė plėvelė, įrengtas ventiliacinis kaminėlis, išvedžiota lietaus surinkimo sistema, sniego užtvaros, grebėstuotas ūkinis pastatas, jam uždėta nauja stogo danga su lietaus surinkimo sistema, įrengtas papildomas stogelis – malkinė) vidutinė rinkos kaina 2018 metais įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas buvo 25880,63 Eur (su 21 proc. PVM). Jeigu darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai, tuomet atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19325,44 Eur (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM).

Byloje nustatyta, kad buvo pakeistas atsakovo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogas – nuimta sena stogo danga, pagamintos ir sumontuotos naujos stogo laikančiosios medinės konstrukcijos, stogas grebėstuotas, uždėta nauja čerpių stogo danga, difuzinė plėvelė, įrengtas ventiliacinis kaminėlis, išvedžiota lietaus surinkimo sistema, sniego užtvaros, grebėstuotas ūkinis pastatas, jam uždėta nauja stogo danga su lietaus surinkimo sistema, įrengtas papildomas stogelis – malkinė. Nustatyta, kad ieškovas darbus atliko, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo ir šiuo metu nėra reiškiama. Atsakovas darbus faktiškai priėmė ir kaip pats nurodė gyvena name nuo 2018 m. pabaigos. Byloje pateiktame 2020 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akte aprašyta, kokie darbai buvo atlikti ir įvertinta jų vertė rinkoje. Atsakovui priklausantis objektas buvo betarpiškai apžiūrėtas ir įvertintas eksperto, pateiktame ekspertizės akte detaliai išvardintos ekspertizės metu nustatytos aplinkybės – atlikti darbai, statybos metu panaudotos medžiagos, įvertinta atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų rinkos kaina.

Teismas atsižvelgdamas į bylos įrodymus sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl sutarimo su ieškove atlikti darbus už 7500 Eur. Atsakovo nurodyta kaip sutarta – 7500 Eur suma yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei vyravusi rinkoje už darbų atlikimą kaina (25880,63 Eur), ši kaina yra kelis kartus mažesnė net ir už tą, kuri vyravo rinkoje darbų atlikimo metu, jei tuos pačius darbus būtų atlikę fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai (19325,44 Eur). Atsakovo nurodoma už darbus įskaitant medžiagas sutarta suma yra neprotingai maža bei, teismo nuomone, tokia ji turėtų atrodyti kiekvienam vidutinio apdairumo ar net menką patirtį rangos santykiuose turinčiam asmeniui, o kaip jau minėta atsakovas yra patyręs verslininkas, be to, turintis patirties rangos teisiniuose santykiuose.

Ieškovės atstovas V. A. patvirtino, jog ieškovė 20 metų užsiima stogų dengimu, kas metus dengia po daugiau nei 100 stogų. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad ieškovė UAB „Stogvyga“ įregistruota 2001-01-04, taigi veiklą vykdo jau ilgą laiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad kelių dešimčių metų patirtį turinti verslininkė (ieškovė) negalėjo tikėtis įvykdyti sutartį už atsakovo nurodomą 7500 Eur kainą bei dėl tokios sumos už darbų atlikimą su medžiagomis tartis su atsakovu. Tai prieštarautų verslo logikai – uždirbti pinigus. Tuo pačiu vartotojas (atsakovas) būdamas pakankamai protingas ir atidus, be to, turėdamas verslo ir rangos teisinių santykių patirties, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad tokios apimties darbai įskaitant medžiagas bus atlikti už aukščiau nurodytą kainą.

Atsakovo atstovas prašė byloje taikyti contra spoliatorem prezumpciją pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodė, kad iš ieškovės eilę kartų buvo prašyta pateikti įrodymus pagrindžiančius atliktų statybos darbų savikainą, tačiau šių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl laikytina, kad statybos darbų savikaina neviršijo sutartos 7500 Eur sumos, o ieškovė darbus, kaip reklaminį objektą buvo sutarusi atlikti kaip reklaminį objektą nuostolingai. 

Ieškovės vadovas V. A. pripažino, kad pats objektas buvo darytas kaip reklaminis ir yra ieškovei nuostolingas. Nurodė, kad iš atsakovo neprašo priteisti už stogo konstrukcijų medieną, kuri, pasak jo, kainavo 3000 Eur, medžiagų atvežimą, iškrovimą ir kitus darbus.

Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiant ieškovo reikalavimą reikalinga įrodyti sutartą kainą ar rinkoje darbų atlikimo metu už analogišką įvykdymą, tomis pačiomis aplinkybėmis vyravusią kainą. Atliktų darbų savikaina byloje nėra nustatinėjama  ir aktuali. Visgi, pažymėtina, jog atsakovo nurodoma, sutarta su ieškove už atliktus darbus įskaitant medžiagas, suma (7500 Eur), nepadengia net atsakovui priklausančiame objekte panaudotų medžiagų kainos. Iš 2020 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto išvados matyti, jog vien objekte sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11883,31 Eur, t. y. daugiau nei 4000 Eur didesnė nei atsakovo nurodoma kaip sutarta už darbus įskaitant medžiagas suma.

Pažymėtina jog neskaitant objekte panaudotų medžiagų, vien kurių vertė viršija atsakovo nurodomą sutartą kainą, atsakovui priklausančiame objekte dirbo ieškovės darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis. Nors byloje nėra vienareikšmių įrodymų apie tai, kiek tiksliai truko darbai, tačiau manytina, kad šie darbai truko apie 3 mėnesius su pertraukomis. Kaip matyti iš ieškovo atstovo V. A. parodymų byloje darbai truko 3 – 4 mėnesius su pertraukomos – prasidėjo vasaros pabaigoje baigėsi po Naujųjų metu. Ieškovės atstovo V. A. parodymai dėl darbų atlikimo trukmės ir jų baigimo laiko proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad ieškovė vienu metu atlikinėjo kelis objektus, objektų kas metus atlieka daug (pasak V. A. daugiau nei 100), pats V. A. objekte nedirbo. Atsakovas patvirtino, kad darbai truko 3 – 4 mėnesius su pertraukomis – prasidėjo liepos mėnesį, o baigėsi lapkritį. Byloje apklausti liudytojai R. D., E. M., D. K., K. P., kurie yra ieškovės darbuotojai ir dirbo atsakovui priklausančiame objekte, nurodė skirtingas darbų pradžios ir pabaigos datas – R. D. nurodė, kad darbai buvo pradėti liepos pabaigoje baigti rugsėjo pradžioje, E. M. nurodė, kad darbai pradėti rudenį ir truko 3 savaites, D. K. nurodė, kad darbai baigti prieš Naujuosius metus, K. P. nurodė, kad darbus baigė rugpjūčio mėnesį. Tai, kad liudytojai nurodė skirtingas darbų pradžios ir pabaigos datas gali būti paaiškinama tuo, kad atsakovui priklausančiame objekte dirbo skirtingos brigados, kurios atlikinėjo skirtingus darbus – vieni ardė stogo konstrukcijas, kiti dengė stogą, skardino ir atliko kitus darbus, todėl ir darbų atlikimo laiką liudytojai nurodė skirtingai. Darbų atlikimo laiką liudytojai galėjo nurodyti netiksliai ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo – daugiau nei 1 metai, atliekamų darbų kiekio, nes UAB „Stogvyga“ vadovas V. A. nurodė, kad įmonė kas metus dengia apie 100 stogų. Kaip nustatyta iš aukščiau minimų liudytojų paaiškinimų jie kas dieną dirbdavo po 8 valandas.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus spręstina, jog ieškovė esant ginčui dėl sutartos kainos įrodė rinkoje darbų atlikimo metu vyravusias, už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, kainas. Jos prašoma priteisti už atliktus statybos darbus suma neviršijo tuo metu rinkoje įprastos imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, kainos ir yra ženkliai už ją mažesnė. Teismas, visgi, sprendžia jog CK 6.198 str. 1 d. pilna apimtimi netaikytinas, nes, visų pirma, abi šalys pripažino, jog sutarties kaina buvo sutarta, o ieškovės vadovas pripažino atsakovo teigiamą aplinkybę, kad su atsakovu buvo sutarta mažesnė nei rinkoje vyravusi kaina (CPK 182 str. 5 p.), ieškiniu ieškovė taip pat neprašo priteisti iš atsakovo atliktų darbų rinkos kainą.

Teismas atsižvelgdamas į atliktų darbų mastą, panaudotų medžiagų kiekį, darbų atlikimo trukmę, objekte dirbusių ieškovės darbuotojų skaičių, į tai, kad darbai atlikti kokybiškai ir ginčo dėl to byloje nėra, sprendžia, kad ieškovės nurodoma už atsakovui priklausantį objektą sutarta suma yra protinga bei labiau tikėtina nei nurodoma atsakovo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o darbus atlikusi ieškovė yra verslininkė, į tai, kad ieškovės vadovas visų posėdžių metu nurodė skirtingas už darbus su atsakovu sutartas kainas (16000 Eur, 16500 Eur ir šiek tiek daugiau nei 16000 Eur), kurios iš esmės yra panašios ir skiriasi labai nežymiai, remdamasis contra proferentem taisykle, taiko palankiausią vartotojui ieškovės nurodytą – 16000 Eur kainą. Ši kaina yra mažesnė nei rinkoje vyravusi už tokių pat darbų atlikimą, atitinkamomis aplinkybėmis, kainą, todėl ją yra pagrįsta priteisti už atliktus darbus iš atsakovo ieškovei.

Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus

CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis).

Atsakovas byloje užėmė poziciją, kad jis už ieškovės atliktus darbus yra atsiskaitęs sumokėdamas jai panašią kaip buvo sutarta (7500 Eur) 7358, 19 Eur sumą. Jis ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei pabaigus darbus su atsakovu susisiekė V. A. ir paprašė atvykti į įmonės patalpas (duomenys neskelbtini) pasiimti PVM sąskaitos – faktūros. Sąskaita buvo išrašyta jau pabaigus darbus, todėl atsakovas suprato, kad ji yra išrašyta už stogo dengimo darbus. Atsakovas atvykęs į ieškovės patalpas pasiėmė PVM sąskaitą – faktūrą ir po kelių dienų atliko pavedimą. Matė, kad mokėjimą atlieka UAB „Stogvyga“, tačiau jam nebuvo svarbu su kuo atsiskaityti, suprato, kad V. A. atsiskaitymą norėjo gauti tokiu būdu. Į sąskaitos turinį jis nesigilino. Atsiskaitymas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą atitiko anksčiau tarp šalių susiklosčiusius santykius – V. A. jam visą laiką pasakydavo vieną sumą už atliktus darbus ir medžiagos išskiriamos nebuvo. Pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis su V. A. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.

Ieškovė tuo metu tvirtina, kad su atsakovu už darbus buvo sulygta 16000 Eur suma. Kadangi atsakovas prašė atlikti papildomus darbus, kuriuos ieškovė atliko, prašo priteisti iš atsakovo papildomai 2248,19 Eur sumą dėl kurios mokėjimo susitarta nebuvo. Ieškovės atstovas V. A. nurodė, kad nebaigus atlikti darbų jis susisiekė su atsakovu ir paprašė sumokėti 7358, 19 Eur už medžiagas pagal 2018 m. lapkričio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, nes darbai užsitęsė, avansas nebuvo mokėtas. Atsakovas dėl to neprieštaravo, atvykęs pasiėmė išrašytą sąskaitą bei ją apmokėjo. Ieškovės atstovas V. A. patvirtino, kad po aukščiau minimos sąskaitos apmokėjimo, pabaigus darbus, prašė atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus, nurodė jam sumą. Su tuo atsakovas sutiko, tačiau neatsiskaitė.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus sprendžia, kad atsakovas pagal sudarytą sutartį su ieškove nėra atsiskaitęs.

Visų pirma pažymėtina, kad sąskaita yra išrašyta 7358, 19 Eur sumai.  Joje yra detalizuotos medžiagos, jų kiekiai, kainos: betoninių čerpių dangą su priedais – 3492, 56 Eur; plėvelė „Tyvek“ – 281, 00 Eur; lietaus surinkimo sistemą – 843, 89 Eur; medines dailylentes – 818, 75 Eur; sniego užtvarą – 236, 36 Eur; ventiliacijos kaminėlį – 74, 38 Eur; skardos lankstinius – 334, 21 Eur. Atsakovas nereiškė atsikirtimų, kad sąskaitoje nurodytos medžiagos nebuvo panaudotos jam priklausančiame objekte, neginčijo sąskaitoje nurodytų medžiagų kainos. Ieškovė patvirtino, kad medžiagos buvo panaudotos atsakovui priklausančiame objekte, medžiagos atsakovui parduotos su nedideliu antkainiu. Likusios po darbų medžiagos buvo paliktos atsakovui. Taigi spręstina, kad medžiagos, nurodytos 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje, atsakovui perduotos. Objekte panaudotų medžiagos ir jų vertė buvo aptarta 2020 m. spalio 28 d. teismo ekspertizės akto išvadose, kur nurodyta jog objekte sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11883,31 Eur. Kaip jau minėta aukščiau atsakovui priklausantis objektas eksperto buvo apžiūrėtas, įvertintos panaudotos medžiagos, apskaičiuota jų vertė. Taigi spręstina, kad apmokėjęs aukščiau nurodytą 2018 m. lapkričio 21 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas atsiskaitė už joje nurodytas medžiagas, kitokių išvadų, pagal byloje pateiktus duomenis daryti negalima, nes sąskaitos turinys yra aiškus, detalus, nesuteikiantis galimybės jį interpretuoti kažkaip kitaip nei sąskaitoje nurodyta.

Atsakovas būdamas pakankamai protingas ir atidus, be to, turintis nemenką patirtį versle, teismo manymu, turėjo suprasti, kad apmokėjęs šią sąskaitą jis už atliktus darbus neatsiskaitė, nes sąskaita buvo išrašyta už medžiagas, daug mažesnei, nei buvo sutarta su ieškove už darbų atlikimą, sumai, ši suma yra mažesnė net ir už atsakovo nurodomą (7500 Eur) kaip sutartą su ieškove už atliktus darbus kainą.

Teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad atsakovui buvo žinoma su ieškove sutarta sutarties kaina, jis turėjo suprasti, kad apmokėjęs 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitą faktūrą jis atsiskaitė tik už jam pateiktas medžiagas ir už darbus liko neatsiskaitęs.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už papildomai atliktus darbus

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010). Contra proferentem taisyklė jokiu būdu negali būti aiškinama taip, lyg suteiktų galimybę visada esant ginčui dėl sutarties aiškinimo automatiškai laimėti tai šaliai, kuri prisijungia prie sutarties ar kuri priima kitos šalies pasiūlytas sąlygas, nes tokiu būdu būtų pažeistas sąžiningo sutarčių aiškinimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014).

Iki sutarties sudarymo rangovas privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, galinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d.

Su rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi užsakovo garantija, įtvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673 straipsnio 1 dalis). Ši užsakovo teisių garantija reiškia, kad nepakankamos rangos rezultatui pasiekti užsakymo darbų apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju tenka išimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turinčiam pakankamai galimybių numatyti tikrąją rangos darbų apimtį. Ši garantija, be kita ko, apsaugo vartotoją nuo galimo rangovo piktnaudžiavimo, kai siekiant gauti užsakymą iki sutarties sudarymo neatskleidžiama tikroji reikalingų rangos rezultatui pasiekti darbų apimtis. Vartojimo rangos sutarties atveju rangovo rizikos padariniai reiškiasi tuo, kad, užsakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokėti papildomus darbus, rangovas neatleidžiamas nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo – jis neįgyja teisės dėl šios aplinkybės nutraukti sutartį ir neatleidžiamas nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, todėl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus, darbus turi atlikti savo sąskaita.

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10890 Eur sumą už pagal sutartį atliktus darbus. Nurodė, kad šią sumą sudaro gyvenamojo stogo renovacijos darbai – seno stogo nuardymas, naujų medinių konstrukcijų pastatymas bei stogo paruošimas dangos dengimui, grebėstavimas, stogo uždengimas čerpių danga, vėjalenčių įrengimas, lietaus surinkimo sistemos įrengimas, sniego užtvarų pastatymas ir kiti, taip pat ūkinio pastato stogo grebėstavimas ir uždengimas čerpių danga, lietaus surinkimo sistemos įrengimas, stoginės – malkinės pastatymas. Iš pradžių atsakovas užsakė gyvenamojo namo stogo renovacijos darbus, o vėliau paprašė uždengti ūkinį pastatą ir pastatyti malkinę – stoginę. Už stogo renovacijos darbus su medžiagomis buvo sutarta 16000 Eur suma, o atsakovui paprašius uždengti ūkinio pastato stogą, šių darbų kaina nebuvo sutarta.

Atsakovo pozicija dėl faktinių bylos aplinkybių šioje vietoje išsiskiria. Jis nurodo, kad su ieškovės atstovu V. A. sutarė vieną 7500 Eur sumą už stogo renovacijos ir ūkinio pastato dengimo, stoginės pastatymo darbus. Visus darbus prašė atlikti iš karto.

Teismas vertindamas šalių ir jų atstovų paaiškinimus, kitą byloje susirinkta medžiagą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ūkinio pastato stogo dengimo darbų buvo tariamasi vėliau ir, kad į sutartą 16000 Eur sutarties kainą šių darbų atlikimas neįėjo.

Ieškovė pateikė PVM sąskaitą – faktūrą išrašytą pardavėjos UAB „Monier“ pirkėjai UAB „Stogvyga“ , kuri patvirtina, kad medžiagos – čerpės ir jų priedai buvo perkamos ir pristatytos pirkėjai 2018 m. rugsėjo 19 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovui priklausantiems objektams – gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams stogo dangą ir priedus įsigijo iš UAB „Monier“ vienu metu. Byloje be ieškovės vadovo V. A. paaiškinimų nėra jokių kitų įrodymų, kad su atsakovu buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl ūkinio pastato stogo dengimo darbų, stoginės – malkinės pastatymo, todėl teismas šiuos ieškovės teiginius laiko neįrodytais bei vadovaujasi atsakovo paaiškinimais, kad visi darbai buvo sulygti vienu metu ir už juos buvo sutarta viena kaina.

Pažymėtina, kad ieškovė pripažino, jog dėl papildomo apmokėjimo su atsakovu už ūkinio pastato stogo dengimo ir stoginės – malkinės pastatymo darbus nebuvo susitarta. Ieškovė nereikalavo didinti sutarties kainos, atsakovo (vartotojo) jokiu priimtinu būdu neinformavo, kad sutarties kaina keisis ir kiek. Taigi iš esmės ieškovė būdama verslininkė neįvykdė informavimo pareigos ir sąlygos dėl papildomo apmokėjimo už atliktus darbus atsakovui nebuvo žinomos.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą aukščiau sprendžia, kad ieškovė turėjo darbus atlikti už sutartą kainą – 16000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pripažįsta gavusi iš atsakovo 7358, 19 Eur mokėjimą, todėl likusi atsakovo mokėtina ieškovei suma sudarytų 8641, 81 Eur (16000-7358,19).

Atsižvelgiant į išdėstytą ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 8641, 81 Eur skola pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2019-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovė byloje patyrė 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas patyrė 942 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, ruoštų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių nurodytų dydžių.

Byloje ieškovė taip pat sumokėjo 245 Eur žyminį mokestį, 960 Eur už teismo ekspertizės atlikimą. Taigi iš viso ieškovė patyrė 2405 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 942 Eur išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Ieškinys tenkintinas iš dalies (79, 36 proc.) Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovei priteistina iš atsakovės 1908, 61 Eur (2405 x 79, 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 194,43 Eur (942 x 20, 64 proc.) išlaidų (CPK 93 str.). Įskaičius priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1714, 18 Eur (1908, 61 Eur – 194, 43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            Ieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti ieškovei UAB „Stogvyga“ įmonės kodas 173724767, 8641, 81 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 81 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1714, 18 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiolikos eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

            Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti UAB „Stogvyga“ įmonės kodas 173724767, 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) įmokėtų už ekspertizės atlikimą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                  Ignas Totilas