Administracinė byla Nr. eA-586-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02903-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: A. T. (A. T.), J. N., K. N. (K. N.), uždaroji akcinė bendrovė „Daugpirkis“, T. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) 2015 m. gegužės 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2014 m. birželio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-06-140626-00044 (toliau – ir Statybos leidimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog, pagal projektuotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saisto projektai“ parengtą projektą Nr. 07.26.01-TP „Traškučių gamybos cecho statyba“ (toliau – ir Projektas), Administracija statytojui A. T. išdavė Statybos leidimą. Pareiškėjo vertinimu, Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, jog vandentiekio tinklai bei slėginių nuotekų tinklai buvo suprojektuoti taip, kad jų posūkių kampai arba tiesės, jungiančios šiuos kampus, nustatytos žemės sklypuose, tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikti reikalingi visų šių žemės sklypų savininkų bei valdytojų sutikimai dėl inžinerinių statinių statybos žemės sklype ar šalia sklypo. Taip pat nepateikta projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 17 d. įsigaliojusios sutarties. Be to, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 03V-745 (toliau – ir Detalusis planas), aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad „leistinas pastato aukštis – iki 10 m, pastato aukštis, kurio negalima viršyti“. Tačiau Projekto brėžiniuose pastato aukštis nuo projektuojamos vidutinės žemės paviršiaus absoliutinės altitudės iki pastato konstrukcijos aukščiausio taško ir stogo aukščiausio taško yra 10,75 m (9,65 + 1,1). Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Projektas buvo patikrintas nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje ir 21 dalies 1 punkte įtvirtintų terminų – pavėlavus 3 darbo dienom.
3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai akcentavo, kad rašytiniai įrodymai (sutikimai, draudimo polisas ir kt.) nebuvo tinkamai pateikti, t. y. jie nebuvo patalpinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“).
4. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo teigimu, kartu su prašymu išduoti statybas leidžiantį dokumentą buvo gauti atitinkamų asmenų sutikimai dėl inžinerinių statinių statybos šalia jų sklypo ir sutartys (sutikimai) dėl inžinerinių statinių statybos žemės sklypuose. Pateikta ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuo projektavimo pradžios dokumento, galiojusio iki 2013 m. gruodžio
   17 d., kopija. Atsakovo nuomone, statybą leidžiančio dokumento panaikinimas vien dėl pastato aukščio, viršijančio detaliajame plane nustatytą leistiną pastato aukštį, būtų neadekvati šio pažeidimo sunkumui sankcija. Be to, šis neatitikimas yra nesunkiai ištaisomas pakoreguojant sklypo planiravimą, bet nekeičiant pastato matmenų. Atsakovas paaiškino, kad Projektą patikrinti buvo pavėluota 3 darbo dienas dėl didelio darbo krūvio. Administracija neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento dėl to, kad pati pavėlavo patikrinti Projektą.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas neįvardijo teisės normos, įpareigojančios dokumentus pateikti per IS „Infostatyba“, ir tvirtino, kad tokios prievolės nebuvo.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
8. Tarnyba nurodė, jog valstybinės žemės patikėtinio sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduoda Tarnyba. Tarnyba nepasisakė dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, nes jie nepriskirtini Tarnybos kompetencijai.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad Administracija 2014 m. birželio 26 d. A. T. išdavė Statybos leidimą. Inspekcija 2015 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. LDIPA-00-150327-00045 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo, kad kartu su prašymu išduoti Statybos leidimą nebuvo pateikti visi Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodyti reikalingi dokumentai bei projekto rengimo dokumentai, t. y. žemės sklypų savininkų sutikimai statyti jų teritorijoje ar šalia jų teritorijos inžinerinius statinius, projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija, be to, Projekto sudėtis neatitiko Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR 1.07.01:2010), reikalavimų, Projekto sprendiniai pažeidė teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei Projektas neatitiko statybos projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti pažeidimai, susiję su terminais projekto patikrinimui.
11. Inspekcija nurodė, kad statytojas A. T. kartu su prašymu išduoti Statybos leidimą nepateikė visų žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų (susitarimų) statyti jų sklypuose inžinerinius statinius bei besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų (susitarimų) statyti šalia jų sklypų inžinerinius statinius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog visi žemės sklypų savininkų sutikimai statyti jų teritorijoje ar šalia jų teritorijos inžinerinius statinius buvo pateikti. Teisės aktų nuostatos neįpareigojo statytoją dokumentus patalpinti į sistemą. Todėl teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus.
12. Inspekcija nurodė, kad kartu su prašymu išduoti Statybos leidimą nebuvo pateikta projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento kopija nuo projektavimo pradžios. Kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovas pateikė UAB „Saisto projektai“ Statinio projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso)
    Nr. PCAD 011613 kopiją. Minėtas dokumentas galiojo nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Taip pat byloje pateikta nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. galiojusio UAB „Saisto projektai“ Statinio projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) Nr. PCAD 015925 kopija bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) PCAD 020255, galiojusio nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., kopija. Taigi, šie dokumentai atsakovui buvo pateikti.
13. Inspekcija nurodė, jog Projekto sprendiniai pažeidė teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, susijusius su leistinu pastato aukščiu. Nustatyta, kad suprojektuoto pastato aukštis
    0,75 m viršija leistiną 10 m aukštį, numatytą Detaliajame plane. Atsakovas pripažino šį neatitikimą, bet tvirtino, kad šis neatitikimas yra ištaisomas. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje
    Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, atsižvelgiant į pastato specifiką, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, 0,75 m nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto leistino 10 m aukščio nagrinėjamu atveju nelaikytinas dideliu, lemiančiu statybos leidimo neteisėtumą. Sklypas, kuriame planuojama statyba, į saugomas teritorijas, apsaugos zonas nepatenka, vietovėje istorinių, kultūrinių ir archeologinių vertybių nėra, sklypas neužstatytas statiniais, jame nėra vertingų, saugotinų želdinių, nėra požeminių inžinerinių tinklų ir oro linijų.
14. Inspekcija nurodė, kad Administracija, spręsdama dėl Statybos leidimo išdavimo, nesilaikė STR 1.07.01:2010 15 punkte, Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje ir 21 dalies
    1 punkte įtvirtintų terminų, t. y. Statybos leidimą išdavė per 26 darbo dienas. Byloje nebuvo ginčo dėl šios aplinkybės. Teismas nesutiko, kad šis termino pažeidimas yra pagrindas pripažinti Statybos leidimą išduotu neteisėtai, nes toks reglamentavimas nenumatytas teisės aktuose. Teisės aktai nenumato, kad, už leidimo išdavimą atsakingiems asmenims pažeidus minėtus terminus, išduotas leidimas laikomas neteisėtu. Toks reglamentavimas suteiktų nepagrįstą galimybę leidimus išduodančiam subjektui piktnaudžiauti teise ir išvengti leidimo išdavimo.
15. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atmetė pareiškėjo skundą.

III.

16. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad 0,75 m nukrypimas nuo nustatyto 10 m leistino aukščio nelaikytinas dideliu, lemiančiu statybos leidimo neteisėtumą. Statybos leidimas pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Projektas parengtas pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius, o Statybos leidimu tokiam projektui pritarta. Teismas turėjo vertinti Projekto atitiktį Detaliojo plano sprendiniams, o ne faktą, ar pažeidimas yra esminis, ar ne. Konstatuoti techninio projekto sprendinių prieštaravimai detaliojo plano sprendiniams apsprendžia statybos leidimo neteisėtumą ir yra pagrindas naikinti tokį statybos leidimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad statinio aukštis, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalimi, yra esminis statinio projekto sprendinys, kurio pakeitimas nepatenka į STR 1.07.01:2010 48 punkte numatytas išimtis, kurioms esant tokiems pakeitimams neprivaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 nagrinėta situacija nėra tapati nagrinėjamai bylai, todėl šia nutartimi neturėtų būti vadovaujamasi. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad, pagal STR 1.07.01:2010 ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502, nuostatas, prašymas ir kiti dokumentai turėjo būti pateikti naudojantis IS „Infostatyba“.
18. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
19. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
    2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir pripažino, kad 0,75 m nukrypimas nuo nustatyto 10 m leistino aukščio nelaikytinas dideliu, lemiančiu statybos leidimo neteisėtumą. Atsakovas pažymi, kad teikiant Projektą buvo pateikti ir patikrinti visi dokumentai. Pareiškėjo nurodyti neva trūkstami sutikimai dėl projektuojamų inžinerinių tinklų nėra privalomi prie projekto pridėti dokumentai, o jų būtinybė išaiškėja jau tikrinant ir vertinant projekto sprendinius, t. y. kitame etape. IS „Infostatyba“ nesudaro projekto papildymo, keitimo ar koregavimo galimybių, todėl šių sutikimų kitame etape neįmanoma pateikti per IS „Infostatyba“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Administracijos 2014 m. birželio 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-06-140626-00044 teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo šio leidimo išdavimo aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo teiginiai, jog statytojas A. T. kartu su prašymu išduoti statybos leidimą nepateikė visų žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų (susitarimų) statyti jų sklypuose inžinerinius statinius bei besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų (susitarimų) statyti šalia jų sklypų inžinerinius statinius, taip pat projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuo projektavimo pradžios dokumento kopijos, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad atsakovas praleido statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminą, negali būti pagrindu pripažinti Statybos leidimą neteisėtu. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nebuvo ginčytos, todėl teisėjų kolegija jų plačiau nevertina.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl Projekto sprendinių (projektuojamo pastato aukščio) neatitikimo Detaliojo plano reikalavimams, dėl pareigos dokumentus pateikti tik naudojantis IS „Infostatyba“ ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
24. Akcentuotina, kad statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo minėtas projektas patvirtinamas, yra tarpusavyje itin glaudžiai susiję dokumentai. Statybą leidžiantis dokumentas statytojui suteikia teisę vykdyti statybą tik pagal patvirtinto statinio projekto sprendinius. Statinio ar jo dalies statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra vienas iš Statybos įstatymo 2 straipsnio
    71 dalyje (sąvokos „Savavališka statyba“ apibrėžimas) įtvirtintų pagrindų statybą pripažinti savavališka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1841/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017). Todėl, sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo, būtina įvertinti, be kita ko, ar statinio projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.
25. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punktu, statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams (1 p.); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose (2 p.); bei saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje (3 p.).
26. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu
    Nr. 03V-745 buvo patvirtintas Detalusis planas (I t., b. l. 55–59), kuriuo, be kita ko, nustatytas
    A. T. priklausančiame žemės sklype, kuriame siekiama statyti pastatą – traškučių gamybos cechą, leistinas pastatų aukštis – iki 10 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 19 dalimi, pastatų aukštis – tai aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Pareiškėjas nustatė, kad skirtumas tarp pastato pirmojo aukšto grindų projektuojamos nulinės (absoliutinės) altitudės ir projektuojamos vidutinės žemės paviršiaus absoliutinės altitudės – 1,1 m (136,9 m – 135,8 m), traškučių gamybos cecho fasado aukštis nuo nulinės altitudės iki aukščiausio taško – 9,65 m, todėl pastato aukštis nuo projektuojamos vidutinės žemės paviršiaus absoliutinės altitudės iki pastato konstrukcijos aukščiausio taško ir stogo aukščiausio taško – 10,75 m (1,1 m + 9,65 m),
    t. y. 0,75 m viršija Detaliajame plane nustatytą leistiną pastato aukštį.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad statybos leidime nėra nurodytas statinio, kurį leidžiama statyti, aukštis. Projekto 2 dalies „Bendrieji statinio rodikliai“ (I t., b. l. 15–16)
    2.1.6 punkte nurodyta, jog pastato aukštis – 9,65 m. Projekto 3 dalyje „Bendras aiškinamasis raštas“ skirsnyje „Architektūriniai sprendimai“ (I t., b. l. 20) teigiama, jog pastato aukštis nuo
    grindų altitudės iki aukščiausios stogo dalies – apie 9,70 m. Iš Projekto brėžinio „Traškučių gamybos cecho planas alt. 0.00“ (I t., b. l. 81) matyti, kad pastatas yra suprojektuotas atsižvelgiant į skirtingas žemės sklypo paviršiaus altitudes, pavyzdžiui, kvadratuose I1 ir I2 nurodyta
    135,75 altitudė, kvadrate H11 – 136,0 altitudė, o grindų (nulinė) altitudė prilyginta 136,9 altitudei. Ši aplinkybė užfiksuota ir kituose Projekto brėžiniuose. Tai įrodo, kad Projekte pateiktas pastato aukštis – 9,65 m – yra apskaičiuotas kitaip nei įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, t. y. šis aukštis nėra aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.
28. Atsakovas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog pastato aukštis 0,75 m viršija Detaliajame plane nustatytą leistiną pastato aukštį, bet tvirtina, kad šis Projekto neatitikimas gali būti ištaisytas nepanaikinant Statybos leidimo, t. y. truputį pakoregavus sklypo planiravimą ir nekeičiant suprojektuoto pastato matmenų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pastato ir sklypo specifiką, atsakovo teiginius apie galimybę nustatytą neatitikimą ištaisyti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad 0,75 m nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto leistino 10 m aukščio nagrinėjamu atveju nelaikytinas dideliu, lemiančiu Statybos leidimo neteisėtumą.
29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal STR 1.07.01:2010 (redakcija, galiojusi iki
    2016 m. gruodžio 31 d.) 48 punktą, pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas (48.1 p.); dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis (48.2 p.); iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) (48.3 p.); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys (48.4 p.); arba mažinami statinio išorės matmenys (48.5 p.). Atsakovo nurodyta galimybė planiruoti žemės sklypą nepatenka į šias išimtis. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, ar nukrypimas nuo Detaliojo plano reikalavimų buvo nedidelis, teisinės reikšmės šiuo atveju neturi.
30. Dėl prašymo išduoti statybos leidimą bei kitų dokumentų pateikimo būdo teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius, jog statytojas A. T. kartu su prašymu išduoti statybos leidimą turėjo pateikti, naudodamasis IS „Infostatyba“, visus žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus (susitarimus) statyti jų sklypuose inžinerinius statinius bei besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus (susitarimus) statyti šalia jų sklypų inžinerinius statinius, taip pat projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuo projektavimo pradžios dokumento kopiją, paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti sutikimai dėl projektuojamų inžinerinių tinklų nėra privalomi prie projekto pridėti dokumentai, o jų būtinybė išaiškėja jau tikrinant ir vertinant projekto sprendinius, t. y. kitame etape; IS „Infostatyba“ nesudaro projekto papildymo, keitimo ar koregavimo galimybių, todėl šių sutikimų kitame etape neįmanoma pateikti per IS „Infostatyba“.
31. Pagal STR 1.07.01:2010 6 punktą, norint gauti leidimą, be kita ko, statyti naują statinį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo
    23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams; statybos, rekonstravimo ar pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto popierinį variantą turi sudaryti šios dalys (kai jos privalomos): bendroji, architektūrinė, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo sutvarkymo, gaisrinės saugos; į kompiuterinę laikmeną (pvz., kompaktinį diską) turi būti įrašytos visos projekto dalys. Pagal šio reglamento
    7 punktą, prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, pasinaudojant IS „Infostatyba“, www.planuojustatyti.lt užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, juos formuojant pagal reglamento 6 punkte nurodytus reikalavimus; kompiuterinėje laikmenoje įrašytas projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) projektą privalančių pasirašyti asmenų (projekto vadovo, projekto dalių vadovų) elektroniniais parašais. Pagal šio reglamento 16 punktą, jei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti nuotoliniu būdu nėra galimybės, prašymas ir visi privalomi pateikti dokumentai (tarp jų – papildomas projekto popierinis variantas, kurį savivaldybės administracija pasilieka kontrolei vykdyti) pateikiami savivaldybės administracijai tiesiogiai; savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas prašymą ir visus privalomus pateikti dokumentus paskelbia IS „Infostatyba“; toliau atliekamos šiame skyriuje nurodytos procedūros; informaciją apie projekto patikrinimo termino pratęsimą, projekto patikrinimo procedūrų eigą, statybą leidžiančio dokumento išdavimą ar neišdavimą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas statytoją (užsakovą) ar jo įgaliotą asmenį informuoja raštu arba el. paštu.
32. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra išvardyti leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai, tarp jų, jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju (6 p.). STR 1.07.01:2010 1 priede pateiktoje prašymo išduoti leidimą formoje nurodyti prašymo priedai (bendruoju atveju), tarp jų – sutartis(-ys) ar sutikimas(-ai) dėl kito(-ų) žemės sklypo(-ų) ar teritorijos naudojimo (8 p.), besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (susitarimai) (9 p.), rašytiniai pritarimai projektui (10 p.), projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (14 p.). Taigi, prašymą išduoti statybos leidimą pateikęs asmuo, pateikdamas šį prašymą, kartu su prašymu turėjo pateikti visus žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus (susitarimus) statyti jų sklypuose inžinerinius statinius bei besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus (susitarimus) statyti šalia jų sklypų inžinerinius statinius, taip pat projektuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuo projektavimo pradžios dokumento kopiją, tačiau, sprendžiant iš pareiškėjo ir atsakovo argumentų, jis šio reikalavimo neįvykdė arba įvykdė nevisiškai.
33. STR 1.07.01:2010 9 priedo 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių administracijos, tikrindamos projektus, patikrina, be kita ko, ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (1.4 p.); ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
    (1.16 p.). Pagal šio reglamento 8 punktą, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas patikrina, ar, be kita ko, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai; jei jų trūksta, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“ (8.2 p.).
34. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad prašymą išduoti statybos leidimą teikiantis asmuo kartu su šiuo prašymu turi pateikti visus nurodytus dokumentus, tačiau, nustačius šio prašymo trūkumus, trūkstami dokumentai gali būti pateikiami ir vėliau. Prašymas išduoti statybos leidimą ir visi kartu su juo pateikti dokumentai turi būti patalpinti IS „Infostatyba“ arba paties prašymą pateikusio asmens, arba, jei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti nuotoliniu būdu nėra galimybės, savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo.
35. Kaip minėta, atsakovo teigimu, IS „Infostatyba“ nesudaro projekto papildymo, keitimo ar koregavimo galimybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, kadangi asmens teisės turi būti ginamos efektyviai, informacinės sistemos nepakankamos techninės galimybės, kurios tiesiogiai susijusios su asmens teisių ir pareigų įgyvendinimu, negali būti kliūtimi įgyvendinti teisės aktais garantuojamas teises. Tam tikro mechanizmo nebuvimas negali būti kliūtimi asmeniui įgyvendinti savo teises, nagrinėjamu atveju, įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę (žr., pvz., 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-660/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog prašymo išduoti statybos leidimą tikrinimo metu Administracija visus reikiamus dokumentus turėjo, tačiau ne visi dokumentai buvo patalpinti
    IS „Infostatyba“, tai motyvuojant administracinio pobūdžio kliūtimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo Statybos leidimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
36. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje
    Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, yra pabrėžęs, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, priėjo išvadą, kad, atsižvelgiant į pastato ir sklypo specifiką, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, 0,75 m nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto leistino 10 m aukščio nagrinėjamu atveju nelaikytinas dideliu, lemiančiu statybos leidimo neteisėtumą. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje vertino, ar statiniai buvo pastatyti neteisėtai, t. y. nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų, statant statinius kaimyniniame sklype, ir nesant sutikimo taip daryti bei neturint supaprastinto projekto. Nagrinėtoje civilinėje byloje vertinant žemės sklype buvusio šiltnamio statybos teisėtumą, buvo aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas
    STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 1 priede nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, tačiau nurodė, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Taigi, nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama situacija, kai suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu, pasinaudodami savo civilinėmis teisėmis, galėjo susitarti sklype statyti statinius mažesniu negu nustatytas norminiuose teisės aktuose atstumu iki gretimo sklypo ribos, bet toks susitarimas nebuvo sudarytas (sutikimas nebuvo duotas).
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nei Statybų įstatymas, nei kiti teisės aktai statytojui nesuteikia teisės nukrypti nuo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Ginčui aktualiame Detaliajame plane aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas leistinas aukštis – iki 10 m, jokios šios nuostatos išimtys nėra numatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip (1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, (2) leistinas pastatų aukštis, (3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir (4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas. Tačiau, kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, tokie reikalavimai gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009, 2018 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo minėtos civilinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje
    Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Statybos leidimo ir Projekto turinį, konstatuoja, kad Projektas, kuriame A. T. planuojamo statyti pastato aukštis viršija Detaliajame plane nustatytą leistiną aukštį, neatitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl, nesant galimybės šį trūkumą ištaisyti neišduodant naujo statybą leidžiančio dokumento, Statybos leidimas, kuriuo Projektas buvo patvirtintas, laikytinas neteisėtu bei nepagrįstu, ir yra naikintinas.
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl neteisingai įvertino Statybos leidimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo skundas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 26 d. A. T. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-06-140626-00044.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Arūnas Dirvonas

              Ramūnas Gadliauskas