Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-30][nuasmeninta nutartis byloje][2A-328-553-2019].docx
Bylos nr.: 2A-328-553/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Baltik HiruLine 125407791 atsakovas
MB Hirudo horti 125238989 atsakovas
"Takmaris" 125518069 Ieškovas
LRT 124241078 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Fiziniai asmenys
Konkurencijos teisė
Bendrosios nuostatos.
Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Juridiniai asmenys
Nesąžininga konkurencija
Civilinio proceso principai
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidos
Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
Konkurencijos teisė ir vartotojų teisių apsauga bei gynimas
Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-328-553/2019 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00779-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.2.12; 2.8.1.2; 3.1.1.2.6; 3.1.7.6

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Takmaris“ (dabar - bankrutavusios) ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ ir A. G. ieškinį atsakovams L. S., V. K., mažajai bendrijai „Hirudo horti“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIK HiruLine“ dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir nesąžiningos konkurencijos, trečiasis asmuo atsakovų pusėje viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2.       Ieškovės pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: ieškovės UAB „Takmaris“ naudai iš atsakovo L. S. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės V. K. – 15 000 Eur žalos atlyginimo, ieškovės A. G. naudai iš atsakovo L. S. priteisti 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, iš atsakovės V. K. – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovus L. S. ir V. K. paneigti 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ televizijos laidoje „Specialus tyrimas“ išsakytus teiginius apie ieškoves; priteisti ieškovei UAB „Takmaris“ iš atsakovų L. S. ir V. K. bei MB „Hirudo horti“ ir UAB „Baltik Hiruline“ solidariai turtinę žalą – 12 857,20 Eur. Taip pat ieškovės prašė konstatuoti, kad atsakovų L. S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Šio reikalavimo ieškovės 2018 m. vasario 5 d. pareiškimu atsisakė.

3.       Ieškovės nurodė, kad atsakovas L. S., būdamas ieškovių tiesioginiu konkurentu, t. y. medicininių dėlių augintoju, pasitelkęs į pagalbą V. K., 2016 m. sausio 7 d. per LRT televiziją transliuojamą laidą „Specialus tyrimas“, pažemino A. G. garbę ir orumą bei UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“) dalykinę reputaciją, paskleisdami šmeižikiškus teiginius, esą ieškovių bendrovėje auginamų dėlių kilmė yrą abejotina, dėlės buvo įvežtos be dokumentų iš Krasnodaro krašto ir esą V. K. pagalba RUAB „Lodeksa“ direktorė siekė įteisinti be dokumentų įvežtas dėles, o RUAB „Lodeksa“ veikla prilygintina šešėlinei ekonomikai. Taip pat teigiama, kad atsakovė V. K. minėtoje laidoje išsakė tikrovės neatitinkančius teiginius apie neva nuo A. G. gydymo dėlėmis nuketėjusios pacientės atvejį. Paskleista ieškovės A. G. garbę ir orumą žeminanti informacija turėjo tiesioginės įtakos jos reputacijos esminiam pablogėjimui.

4.       Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir UAB „Lodeksa“, atstovaujamos direktorės A. G., 2004 m. rugpjūčio 31 d. mokslinio bendradarbiavimo sutartyje patvirtinta bendrovės dėlių kilmė paneigia atsakovų laidoje „Specialus tyrimas“ išsakytus bendrovės dalykinę reputaciją šmeižiančius teiginius. Aplinkos apsaugos agentūros leidimas „Prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų“ Nr. 1152646 patvirtina, kad ieškovei UAB „Lodeksa“ leidžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų (pagrindinės veiklos rūšys - laukinių gyvūnų veisimas ir prekyba), laikantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti patikrinimų tikslas „Planinis patikrinimas. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių kontrolė“, patvirtina, jog tikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.

5.       Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 41ŠGP-15 ir 2016 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. 41ŠGP-11 patvirtina, jog patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta, patikrinimų aktų išvadose nurodyta, jog įmonė atitinka tikrinamų, šalutinių gyvūninių produktų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

6.       Atsakovė V. K., skleisdama šmeižikiškus teiginius apie ieškoves, sąmoningai siekė neigiamo visuomenės požiūrio į jas, o tuo pačiu ir potencialių klientų perviliojimo iš UAB „Lodeksa“ į savo valdomą bendrovę UAB „BALTIK HiruLine“, kuri turi glaudžius bendradarbiavimo ryšius ir sąsajas su L. S. IĮ ir L. S. valdoma atsakove MB „Hirodo horti“. Ieškovė UAB „Takmaris“ ir atsakovai L. S. bei V. K. ir atsakovės MB „Hirudo horti“ bei UAB „BALTIK HiruLine“ laikytini konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima iš esmės panašia veikla, t. y. dėlių veisimo, auginimo, pardavimo, kuri yra komercinio pobūdžio, iš kurios yra gaunamos pajamos, tačiau ši veikla yra specifinė, veikia siauroje srityje. Todėl atsakovams buvo ir yra svarbu sugriauti ieškovės bendrovės gerą vardą dalykinę reputaciją siekiant perimti ieškovės klientus, kurių ne vieną atsakovai galimai jau yra perėmę.

7.       Per metus laiko nuo laidos pasirodymo UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“) pardavimo pajamos krito 2 857,20 Eur. Toks įmonės pardavimo pajamų kritimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovų išsakytais teiginiais minėtoje laidoje ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą dalyje, kuria ieškovės prašė konstatuoti, kad atsakovų L. S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovių UAB „Takmaris“ ir A. G. lygiomis dalimis atsakovės V. K. naudai 500 Eur, atsakovės UAB „BALTIK HiruLine“ naudai – 2 430 Eur, atsakovo L. S. naudai – 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas, nustatęs, kad ieškovių reikalavimo – konstatuoti, kad atsakovų L. S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai – atsisakymas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų teisių, tokį atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

10.       Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2016 m. sausio 7 d. per „LRT“ televiziją transliuojamoje laidoje „Specialus tyrimas“ atsakovų L. S. (kuris taip pat yra MB „Hirudo horti“ vadovas ir savininkas) ir V. K. (kuri yra ir UAB „BALTIK HiruLine“ vadovė ir savininkė) išsakytų teiginių apie ieškoves kaip žeminančius ieškovių orumą, garbę ir UAB „Lodeksa“, kurios vadovė buvo A. G., dalykinę reputaciją, taip pat dėl to, ar atsakovų išsakyti teiginiai gali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

11.       Teismas, bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjęs laidos įrašą, padarė išvadą, kad šios laidos tikslas buvo išviešinti problemas dėl gydymo dėlėmis neaiškaus teisinio reglamentavimo, atkreipti dėmesį į galimas tokios veiklos, kuomet gydymą atlieka neturintys medicininio išsilavinimo asmenys, neigiamas pasekmes; laidoje pažymėta apie invaziją į žmogaus organizmą, apie tokio gydymo nepageidaujamas žmogaus organizmo reakcijas ir komplikacijas, tai, kad toks gydymas ne visiems pacientams gali būti tinkamas. Teismas taip pat nustatė, kad laidoje netradicinės medicinos teisinio reglamentavimo aspektu buvo išsakytos skirtingos nuomonės dėl Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (visuomeninės organizacijos, kurios pirmininke buvo ieškovė A. G.) išduodamų pažymėjimų reikšmės, teikiant gydymo paslaugas. Teismas konstatavo, kad laidos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai nekvalifikuotai teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teisinio hirudologijos reglamentavimo nebuvimą ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes (pavojų) žmonių sveikatai.

12.       Teismas, konstatavęs, jog ginčo laida buvo susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis bei su gydymu netradicinės medicinos būdais praktinėmis problemomis, padarė išvadą, kad parinkta tematika turėjo visuomeninę reikšmę, todėl sprendė, kad šioje srityje veikiančių asmenų kritika, atsižvelgus į teikiamų paslaugų svarbą žmogaus sveikatai, į esamas teisinio reglamentavimo spragas, yra proporcinga, leistina ir atitinka visuomenės interesą.

13.       Teismas, pažymėjo, kad ieškovės nereiškė jokių reikalavimų laidos rengėjui ir kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareikšiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje. Teismas konstatavo, jog laidos parengimo formatas ir teiginių pateikimo per laidą vedantį asmenį būdas nesudaro šios bylos dalyko.

14.       Teismas, spręsdamas ieškovių reikalavimo paneigti atsakovų teiginius, kad A. G. ir UAB „Lodeksa“ įsigijo ir įvežė dėles į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pagrįstumą, nustatė, jog pirmąjį teiginį („Tačiau verslininkas tikina, jog pirmąsias dėles A. G., priešingai, nei pati teigia, galėjo gauti neaiškiais būdais ir neaišku iš kur“) pateikė laidos vedėjas D. B.. Ieškovės argumentavo, kad laida buvo parengta atsakovo L. S. užsakymu, todėl jis turėjo žinoti, jog jo išsakyti žurnalistui teiginiai bus paviešinti. Antrąjį teiginį laidoje išsakė pats atsakovas L. S. („Jų teigimas, kad neva gavo iš Ekologijos instituto, nelabai dera su objektyvia realybe, nes mes turime įrodymus, kad Ekologijos institutas jokių dėlių „Lodeksai“ neperdavė“). Trečią ieškovių ginčijamą teiginį pateikė laidos vedėjas („Kad ponios A. G. dėlių kilmė kelia abejonių, tvirtina gydytoja V. K. Esą verslininkė jos pagalba bandė įteisinti esą nežinia iš kur įvežtas dėles“). Ketvirtą teiginį išsakė pati atsakovė V. K. („Ponia A. G. pasakė, kad aš atsivežiau dėlių iš Krasnodaro krašto. Jų ten daug, vat D. Z. padeda man jas ten rūšiuoti, auginti ir visa kita, bet man reikia tam, kad aš galėčiau veisti dėles, dokumento. Kad aš šitas dėles įsigijau iš manęs paprašė. Ar tu gali parduoti. Sakau, taip, galiu parduoti, turiu tam teisę. Prašau, sakau, va aš jum išrašau sąskaitą faktūrą, mokėkite pinigus ir aš jum parduosiu. Ne, ne, sako aš pinigų tau nemokėsiu, man tiktai sąskaitos reikia, dėlių aš turiu, kam man jų reikia?“).

15.       Ieškovių argumentus, kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pavartotos frazės „galėjo gauti neaiškiais būdais ir neaišku iš kur“, „nelabai dera su objektyvia realybe“, „dėlių kilmė kelia abejonių“, teismo vertinimu, patvirtina, jog laidoje buvo išreikštos abejonės dėl ieškovių veikloje naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo, o šias abejones atsakovai grindžia jų turimais įrodymais bei faktu, kad ieškovė A. G. kreipėsi į V. K. dėl sąskaitos parduodant dėles. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog laidoje buvo išsakyti atsakovų teiginiai (žinia), kad A. G. ir UAB „Lodeksa“ įsigijo ir įvežė dėles į Lietuvos Respubliką neteisėtai. Teismas konstatavo, kad buvo išsakyta nuomonė, kuriai tiesos ar netiesos kriterijus netaikomas.

16.       Teismas, vertindamas išsakytus teiginius sąžiningumo aspektu, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės nepateikė įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių ieškovių veikloje naudojamų dėlių kilmę, ir teisėtą jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovė teigė, kad savo komercinėje veikloje (dėlių veisimas, auginimas, prekyba, gydymas dėlėmis) naudojo dėles, jai perduotas pagal 2004 m. rugpjūčio 31 d. Mokslinio bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto Ekologijos institutu. Teismas, įvertinęs sutarties turinį, nustatė, kad sutarties esmė yra nekomercinio pobūdžio bendradarbiavimas, vykdant mokslinius ir taikomuosius darbus, nagrinėjant medicininių dėlių elgesį, fiziologiją, reprodukciją. Teismas konstatavo, kad, jei dėlės ir buvo perduotos ieškovei, tai pagal šią sutartį UAB „Lodeksa“ įsipareigojo organizuoti bendrus mokslinius seminarus ir paskaitas, kiekvienais metais pirmajai šaliai teikti jauniklius ir suaugusias dėles pagal reikalavimą, būti eksperimentine-moksline baze, ruošiant studentų ir doktorantų darbus bei supažindinant jaunuosius ekologus su dėlių veisimu dirbtinėmis sąlygomis. Taigi, šioje sutartyje nėra sąlygos dėl dėlių naudojimo verslo ar gydymo tikslais, kaip ir nėra sąlygų dėl jų perdavimo ieškovės nuosavybėn (tuo labiau sutartis yra terminuota, sutartyje neaptarta perduodamo VšĮ priklausančio turto vertė, jos atlyginimo tvarka). Teismas konstatavo, kad sutartis buvo sudaryta dėl terminuoto mokslinio šalių tarpusavio bendradarbiavimo. Esant tokiai faktinei situacijai, kuomet ieškovė teikė gydymo paslaugas fiziniams asmenims ir naudojo savo komercinėje veikloje dėles, jai neva perduotas eksperimentiniais-moksliniais tikslais, teismas vertino, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą suabejoti ieškovės veikloje naudojamų dėlių kilme ir įsigijimo teisėtumu.

17.       Aplinkybė, kad ieškovė BUAB „Takmaris“ turi leidimą dėlių veisimui, auginimui, prekybai, teismo vertinimu, nepaneigia abejonių dėl teisėtą dėlių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes leidime nurodyta, jog leidžiama prekiauti medicininėmis dėlėmis, bet tik turint teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, t. y. leidimo išdavimo metu dėlių įsigijimo teisėtumas nėra nustatomas. Be to, teismas pažymėjo, kad ir pateiktuose patikrinimo aktuose nėra duomenų, jog ieškovės BUAB „Takmaris“ (buvęs pavadinimas – „Lodeksa“) vykdoma veikla buvo patikrinta būtent šiuo aspektu.

18.       Aplinkybes, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą abejoti dėlių įsigijimo teisėtumu, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog kitų dokumentų, išskyrus minėtą Mokslinio bendradarbiavimo sutartį ir leidimą prekiauti laukiniais gyvūnais, nebuvo pateikta, kaip ir nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas pardavė ir kitais įstatyme numatytais pagrindais perdavė dėles ieškovei. Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas taip pat neturi duomenų apie dėlių, kilusių iš Krasnodaro krašto, perdavimą ieškovui, medicininių dėlių tyrimai 2004 m. nebuvo nutraukti ir iki šiol yra vykdomi Gamtos tyrimų centre.

19.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo išsakyta kategoriško teiginio, jog UAB „Lodeksa“ veikloje buvo naudojamos neteisėtai įsigytos dėlės, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovų išreikšta nuomonė svarbia visuomenei tema buvo išreikšta sąžiningai, argumentuotai, nepažeidė ieškovių teisių.

20.       Teismas, vertindamas atsakovų išreikštus teiginius, pažymėjo, kad nors ieškovė turi leidimą prekiauti medicininėmis dėlėmis Hirudo medicinalis, tačiau byloje yra duomenų, kad prekiaujama dėlėmis Hirudo verbana Carena. Dėl šios aplinkybės Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Lodeksa“ turi netinkamus (neatitinkančius tikros rūšies pavadinimo) leidimus disponuoti dėlėmis. Nors ieškovė UAB „Takmaris“ (buvęs pavadinimas – „Lodeksa“) įrodinėjo, jog tai yra tik pavadinimo netikslumas, tačiau, teismo vertinimu, vien iš bendro pobūdžio interneto svetainės ištraukos apie galimą pavadinimų painiojimą negalima vienareikšmiškai teigti, kokios konkrečios rūšies dėlėmis disponuoja ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad šis neaiškumas visame dėlių įsigijimo ir laidos tematikos kontekste taip pat patvirtina, jog abejonės dėl ieškovės veikoje naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo neperžengė nuomonės reiškimo laisvės ribų.

21.       Teismas ieškovių argumentus, kad įsigytos dėlės nėra susijusios su teikiamomis gydymo paslaugomis, atmetė kaip nelogiškus (ieškovė neneigė, kad vykdė gydymo dėlėmis veiklą) bei neatitinkančius minėtų laidos tikslų.

22.       Teismas pažymėjo, kad ginčo teiginius („Dėl to, kad gydo ne gydytojai, šio siurbėlinio karo aukomis tampa nieko dėti žmonės – teigia 40-ies metų stažą turinti prieš 15 metų gydymą dėlėmis pradėjusi medikė V. K.“; „Ar sutiktumėt, jog jus operuotų chirurgo licencijos neturintis mėsininkas - klausia buvusi Hirudologų draugijos vadovė gydytoja V. K.. Gydymas dėlėmis – medicininių žinių ir patirties reikalaujantis metodas“; „Vandai tenka nuolat konsultuoti nugydytus pacientus“; „Gydymo diagnostikos sveikatinimo paslaugas Lietuvoje nelegaliai teikia daugybė savamokslių gyduoklių. Gydytoja V. K. prisimena ne vieną kraupų tokios veiklos atvejį“ ) viešai paskleidė ne atsakovė V. K., o laidos vedėjas. Ieškovėms nepateikus įrodymų, jog laida buvo parengta šios atsakovės iniciatyva (užsakymu), teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė turi prisiimti atsakomybę už laidos rengėjo išsakytus teiginius bei kad atsakovė V. K. viešai paskleidė minėtus teiginius. Teismas, įvertinęs, kad laidos formatas nėra susijęs su šios bylos dalyku, taip pat, įvertinęs išsakytų atsakovės teiginių kontekstą ir turinį („Todėl ir šita veikla (gydymas dėlėmis) klesti ir negydytojai šita veikla, šitą nišą užpildo“; „ir papuolė į ligoninę todėl, kad ant akies uždėjo, dėlės jai akių obuolį prakando, ir kraujavimas, ir jinai, sakykime, kad ir nežinau, bet ko gero akla galėjo tapti“), nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teiginiai buvo nukreipti konkrečiai į ieškoves, be to, teismas šiuos teiginius vertino kaip bendro pobūdžio faktinės padėties, susiklosčiusios teikiant gydymo paslaugas, kritiką. Teismas konstatavo, kad atsakovė V. K. neginčijo tam tikrų laidos netikslumų (jos nurodytų pareigų pavadinimo ir pan.). Teismas iš laidos turinio nustatė, kad V. K. išsakyti teiginiai yra apie tai, kad gydymo dėlėmis paslaugas teikia asmenys, neturintys medicininio išsilavinimo, tačiau apie ieškoves ši atsakovė nepasisakė. Teismas atsakovės, turinčios medicinos praktikos licenciją, išreikštą nuomonę (kritiką) dėl tokios praktikos grėsmės žmonių sveikatai, dėl tematikos svarbos visuomenei nepripažino neproporcinga, nesąžininga ar pažeidžianti ieškovių teises.

23.       Teismas taip pat pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2018 m. vasario 12 d. ieškovei A. G. buvo paskirtos administracinės nuobaudos už neteisėtą vertimąsi sveikatingumo veiklą. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi (bylos Nr. AN2-51-1020/2018) paliktas galioti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas, kuriuo A. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnį ir jai paskirta bauda (šiuo metu sprendžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje). Teismo vertinimu, šios aplinkybės papildomai paneigia tai, jog atsakovai, laidoje išsakydami ginčo teiginius (nuomonę), pažeidė ieškovių, kaip komercine veikla besiverčiančių asmenų, teises ir teisėtus interesus – garbę, orumą, reputaciją.

24.       Teismas pažymėjo, kad laidoje ginčo klausimais taip pat turėjo galimybę betarpiškai pasisakyti, paneigti išsakytus teiginius ir pati A. G., kad laidoje buvo išsakytos ir kitų asmenų (valstybės institucijų atstovų, Sveikatos apsaugos ministrės, Sveikatos rūmų direktorės J. Š.) nuomonės.

25.       Ieškovių argumentus, kad atsakovė V. K. paskleidė teiginius apie ieškovę A. G., kad jos vadovaujamas Sveikatos rūmų Hirudoterapijos komitetas išduoda kvalifikacinius pažymėjimus, remdamasis „energetiniu koeficientu“ („Buvo pareikšta, kad kvalifikacijos teikimo pažymėjimai yra įvertinti remiantis jų energetiniu koeficientu“; „Rūmuose buvo paskelbta, kad rūmai kuria arba jau įkurta yra kokia tai laboratorija, kuri pagal atseit lygtai atseit pagal paskutinius technikos – kvantinės fizikos, fizikos kvantinės pagrindu bus žmonės tikrinami, reikia, arba sertifikuojama, arba klasifikuojami, arba nustatoma jų energetinis koeficientas“, „Hirudokomisijos komiteto pirmininkė gavusi tą pažymėjimą“), teismas vertino kaip nepagrįstus, išsakytus laidos vedėjo. Apie laidos vedėjo, o ne pačios atsakovės išsakytų teiginių vertinimą teismas jau buvo pasisakęs, todėl iš naujo atitinkamų argumentų nekartojo.

26.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, kurios Hirudologijos komiteto pirmininke buvo ieškovė A. G., šioje byloje jokių reikalavimų dėl išsakytų teiginių nereiškė. Kadangi ieškovė A. G., kaip fizinis asmuo, nėra susijusi su minėtu pažymėjimų išdavimu, sprendė, kad ieškovės dėl to neturi reikalavimo teisių atsakovams.

27.       Be to, teismas, vertindamas laidos kontekstą, sprendė, kad išsakytų teiginių esmė buvo minėtos institucijos, kuri nėra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, kompetencijos kritika. Teismas, atsižvelgdamas į diskutuojamos temos aktualumą, reikšmę, šios veiklos teisinio reglamentavimo spragą, sprendė, jog išsakyti teiginiai apie susidariusią situaciją atitinkamoje srityje ir jos kritika buvo pateisinama ir proporcinga siekiamam tikslui informuoti visuomenę apie problemas netradicinės medicinos srityje, kurioje pažymėjimai veiklai išduodami, nesant tam objektyvaus pagrindo, o gydymo veikla užsiima ne medikai.

28.       Teiginių dėl šešėlinės ekonomikos turinys, jų kontekstas ir laidos vedėjo užduodami klausimai teismui leido spręsti, jog nagrinėjami teiginiai buvo išsakyti ne apie ieškoves, o apie netinkamą teisinį reguliavimą, apie įstatymo spragas ir todėl valstybės negaunamas pajamas.  Teismas konstatavo, kad atsakovų išsakyti teiginiai nepažeidė atsakovų garbės, orumo, reputacijos.

29.       Teismas ieškinio reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmetė, nes nenustatė atsakovų, išsakiusių ginčo teiginius, veiksmų neteisėtumo. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė nei klientų perviliojimo fakto, nei patirtos žalos (negautų pajamų) dėl atsakovų veiksmų fakto.

30.       Teismas atkreipė dėmesį, kad laidoje visiškai nebuvo pasisakyta apie atsakovių MB „Hirudo horti“ ir UAB „BALTIK HiruLine“ veiklą. Teismas aplinkybę, jog dalis ieškovo klientų po laidoje išsakytų abejonių apie UAB „Lodeksa“ naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumą, nuomonių ir kritikos apie asmenų, neturinčių medicininio išsilavinimo, veiklą minėtoje srityje, apsisprendė nebetęsti gydymo UAB „Lodeksa“, nevertino klientų perviliojimu.

31.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (grynasis pelnas). Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie finansinę ieškovės UAB „Lodeksa“ padėtį, sprendė, kad ieškovės pajamų sumažėjimas nėra susijęs su grynojo pelno negavimu, juolab kad ieškovė neįrodė, jog šių pajamų negavo būtent iš dėlių veisimo, auginimo, pardavimo veiklos, o ne iš gydymo veiklos. Teismas akcentavo, kad ieškovė įsitesėjusiais teisės aktais buvo administracine tvarka nubausta, todėl šioje srityje dėl atsakovų veiksmų ji negalėjo patirti nuostolių. Be to, teismas pažymėjo, kad pardavimo pajamos 2016 m., palyginus su 2015 m., padidėjo. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių konkrečiai klientų sumažėjimo pardavimo pajamos į ES šalis 2016 m. sumažėjo nuo 28 649,43 Eur iki 12 381,67 Eur, ieškovės nepateikė. Ieškovių pateiktas paskaičiavimas dėl neparduotų dėlių, kaip negautas pelnas, teismo vertinimu, nėra informatyvus, nes nebuvo pateikta motyvuota, įmonės ankstesne veikla pagrįsta analizė apie tai, kokio realaus pelno buvo tikėtasi gauti iš šios veiklos, kokie buvę klientai ir dėl kokių priežasčių atsisakė pirkti dėles iš UAB „Lodeksa“.

32.       Teismas, nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų visumos, kitus ieškovių argumentus vertino kaip perteklinius. Teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti reikalavimus atlyginti žalą dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos nėra.

33.       Teismas, atmetęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio taisykles.

34.       Atsakovų prašymą skirti baudą ieškovėms teismas atmetė, nenustatęs akivaizdaus ieškovų piktnaudžiavimo, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

35.       Ieškovės UAB „Takmaris“ ir A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus; į teismo posėdį privalomai kviesti V. K.; teismo posėdžio metu apklausti liudytojus J. Š. ir D. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.       Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą, aiškinimo ir taikymo, nes 1) nevertino teiginių paskelbimo aplinkybių, tai jog atsakovas L. S. teisme prisipažino pats kreipęsis į laidos kūrėjus, t. y. užsakęs šią laidą, žurnalistus nuvedęs pas V. K., kad laida buvo jo užsakymu skirta būtent dėl A. G. ir UAB „Takmaris“, kad atsakovai žinojo, jog laidoje be ieškovės A. G. ir atsakovų niekas daugiau iš šiuo verslu užsiimančių asmenų nebus kalbinamas; 2) nevertino laidoje išsakomų teiginių kryptingumo, nes laidoje skleidžiami teiginiai (žinios) tik apie A. G. ir su ja susijusius asmenis – jos vadovaujamą UAB „Takmaris“, 3) klaidingai laidoje atsakovų paskleistus teiginius (žinias) laikė tik nuomone, 4) neteisingai traktavo žalos, kuri padaryta ieškovei UAB „Takmaris“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo klausimus, 5) pažeidė proceso teisės normas: teisminės gynybos prieinamumo principą, teisę į sąžiningą teismą, operatyvų procesą, teisę būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo principą, pažeidė rungimosi principą.

35.2.       Teismas nepagrįstai nesuteikė reikšmės teisiškai reikšmingoms bylai teisingai išnagrinėti aplinkybėms, kurios paneigia teismo vertinimą, kad atsakovai siekė pateikti kritiką sąžiningai. 1) Atsakovas L. S. 2018 m. balandžio 4 d. patvirtino, kad būtent jis kreipėsi į laidos kūrėjus, o 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes ir teigė, kad žurnalistai į jį kreipėsi, t.y. 2017 m. teisme akivaizdžiai melavo. 2) Laida buvo viešai transliuota per visuomenės informavimo priemonę ir tikrovės neatitinkantys duomenys (teiginiai ir žinios) visuomenei paskleisti 2016 m. sausio 7 d., nors laidoje išsakomi teiginiai apie 2004 m. Teismas nesugretino laidos inicijavimo su asmeniniu bylos šalių santykių egzistavimu, konfliktų ir teisminių ginčų buvimu, taigi ir atsakovų asmeninio suinteresuotumo turint tikslą ieškovėms pakenkti, apkalbėti, pažeminti. 3) Tarp ieškovės UAB „Takmaris“ ir atsakovo L. S. dar iki laidos inicijavimo buvo kilę keli teisminiai ginčai, kuriuos L. S. pralaimėjo. Taigi iš L. S. pusės egzistuoja asmeninis nepasitenkinimas tiek UAB „Takmaris“, tiek jos vadove ir tai atsispindi objektyviuose įrodymuose, visų pirma, laidoje, antra, prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, iš kurio matyti, kad L. S. Žinių radijo tinklapyje patalpino tikrovės neatitinkantį šmeižiantį bei įžeidžiantį komentarą apie A. G. vadovaujamos UAB „Lodeksa“ galimai neteisėtą veiklą. Taigi visuomenės intereso, kai atliekama konkurento užsakomoji laida, byloje nėra. 4) Užsakomajai laidai ir norimam siužetui L. S. pasitelkė tiesioginę kitą A. G. ir UAB „Takmaris“ konkurentę V. K.. 5) Užsakomoji laida nukreipta tik į UAB „Takmaris“ ir A. G. neigiamu aspektu, kitų asmenų vardai, pavardės ar pavadinimai, kurių veikla būtų susijusi su dėlių veisimu ar gydymu dėlėmis, nenurodyti.

35.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė A. G., kaip fizinis asmuo, nėra susijusi su pažymėjimų, nustatant energetinį koeficientą, nustatymu. Ieškovė turi tokį pažymėjimą, be to, ji yra rūmų, kurie išduota tokius pažymėjimus, komiteto pirmininkė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl jos garbės ir orimo žeminimo teiginiais, susijusiais su pažymėjimų išdavimu ir ieškovės A. G. asmeniu.

35.4.       Teismo išvados nepagrįstos. Laidos vedėjas įvardijo savo informacijos (žinių) apie pažymėjimų išdavimą, gydymą dėlėmis, jų atvežimo teisėtumą šaltinį – atsakovę V. K. ir atsakovės jam išsakytus žodžius, kuriuos jis įgarsina laidoje. Byloje duomenų, kad laidos vedėjas iškraipė atsakovės išsakytus teiginius ar kad šie teiginiai yra ne atsakovės laidos vedėjui išsakyti, nėra. Kadangi ieškovės nurodė, kad šie teiginiai yra atsakovės, o atsakovė net nesigynė, kad yra priešingai, teismas turėjo vertinti, kad teiginiai yra atsakovės.

35.5.       Teismas pažeidė teisę į sąžiningą teismą, teisę būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, nes netenkino ieškovių prašymo pripažinti V. K. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, netenkino ieškovių prašymų apklausti laidos vedėją D. B., atvykusios į teismo posėdį J. Š..

35.6.       Teismas aplinkybes vertino paskirai, neįvertinęs faktinių aplinkybių dėl laidos paskelbimo inicijavimo, kūrimo ir kryptingumo. Tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą viešai įrodo pateiktas laidos vaizdo ir garso įrašas, laida buvo užsakyta konkurento, žinios neatitinka tikrovės, jos yra negatyvios ir diskredituoja ieškoves. Kadangi atsakovai neįrodė paskleistų teiginių atitikties tikrovei ir paskleistos žinios akivaizdžiai žemina ieškovės A. G. garbę ir orumą ir UAB „Takmaris“ dalykinę reputaciją, ieškovės pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė A. G., kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „Takmaris“ direktorė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovų laidoje paskleisti teiginiai yra ją žeminančio, šmeižiančio ir įžeidžiančio pobūdžio, pažeidžia UAB „Takmaris“ dalykinę reputaciją ir kad atsakovė sąmoningai siekė neigiamo visuomenės požiūrio į ieškoves (L. S. užsakyta laida) ir neigiamų pasekmių ieškovėms (atsakovai yra ieškovių konkurentai šioje verslo rinkoje).

35.7.       Teismo išvada, kad ieškovės neįrodė nei atsakovų veiksmų neteisėtumo, nei klientų perviliojimo fakto, nei patirtos žalos dydžio – nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra įsteigę įmones, kurios yra ieškovių konkurentės. Po laidos ieškovės UAB „Takmaris“ iš pardavimų gaunamos pajamos žymiai sumažėjo. Per metus laiko nuo laidos pasirodymo UAB „Takmaris“ pardavimo pajamos krito 12 857,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai paskleidė apie ieškoves melagingą, žeminančią informaciją, ieškovių prašymas priteisti iš atsakovų įsteigtų bendrovių minėtą sumą solidariai yra pagrįstas. Be to, jeigu teismas vertino, kad ieškovių patirtos žalos dydis yra kitoks, tai jis šį žalos dydį ir turėjo nustatyti, nes būtent teismo, o ne šalies pareiga yra žalos dydžio nustatymas.

35.8.       Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 1) Ieškovė A. G. nepagrįstai įpareigota atlyginti atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ jos patirtas 2 430 Eur dydžio išlaidas, nes ji šiai atsakovei jokių reikalavimų nereiškė. 2) Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovų išlaidas atlyginti lygiomis dalimis, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, buvo neatsižvelgta į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skirtingas bendrovės ir fizinio asmens prašomas priteisti sumas. Toks neproporcingumas turėjo būti įvertintas. 3) Teismas nepagrįstai L. S. priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jam atstovavęs teisininkas jokių bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė. 

36.       Atsakovai L. S. ir MB „Hirudo horti“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; skirti ieškovėms 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu, pusę šios baudos paskiriant atsakovei MB „Hirudo Horti“ kaip kompensaciją už patirtus nepatogumus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.       Ieškovė A. G. prašo iš atsakovės MB „Hirudo horti“ priteisti ieškovei padarytą turtinę žalą, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais MB „Hirudo horti“ veiksmais buvo padaryta žala ieškovei, nes minėtoje laidoje MB „Hirudo horti“ nedalyvavo. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir ieškovė, reikšdama ieškinį tik dėl atsakovo L. S. teiginių, tačiau nenurodydama jokių MB „Hirudo horti“ teiginių arba veiksmų, kuriais atsakovė galėjo padaryti žalą ieškovei. Nei iš pareikšto ieškinio, nei iš apeliacinio skundo neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais MB „Hirudo horti“ veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, ar apskritai tokia žala padaryta, o jei padaryta – ar yra priežastinis ryšys tarp konkrečių MB „Hirudo Horti“ veiksmų ir jais padarytos žalos, nes MB „Hirudo Horti“ nedalyvavo 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ laidoje „Specialus tyrimas“. Kadangi daugiau jokių MB „Hirudo horti“ veiksmų, kuriais ieškovei galėjo būti padaryta žala ir sumenkinta dalykinė reputacija, ieškovė nenurodė,  laikytina, jog ieškinys pareikštas su trūkumais, todėl jis turėjo būti tikslinamas arba atsisakoma reikalavimų MB „Hirudo horti“ atžvilgiu. Kadangi ieškinys atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, ieškovei turi būti skiriama 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovui kaip kompensaciją už patirtus nepatogumus (CPK 95 straipsnis).

36.2.       Ieškovė A. G., piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad visos atsakovo L. S. nuomonės buvo pateiktos netiesioginiame eteryje. Ieškovė tyčia netinkamai pasirinko atsakovą kaip tinkamą proceso šalį dėl pareikšto reikalavimo paneigti paskleistą informaciją apie apeliantę, nes siekė persekioti pilietinę visuomenę.

36.3.       Ieškovė A. G. nepagrįstai kvalifikavo ginčo teiginius kaip žinias, o ne situacijos subjektyvų vertinimą – nuomonę. Ginčo teiginiai – netiesioginės transliacijos televizijos laidos metu pateiktas faktinių aplinkybių (gydymui naudojamų medicininių dėlių sertifikavimo nebuvimo) vertinimas, kuris atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuomonės sąvoką.

36.4.       Ieškovė A. G. neįrodė, kad būtent dėl L. S. išsakytų teiginių sumažėjo pajamos už dėlių pardavimus, nes šios pajamos priešingai padidėjo, o pajamos už neteisėtą vertimąsi gydymu dėlėmis apskritai neturėtų būti vertinamos, nes UAB „Lodeksa“ vadovė buvo priversta nutraukti šią neteisėtą veiklą, kai kelis kartus buvo nubausta administracine tvarka už neteisėtą vertimąsi gydymo veikla, neturinti tam nei licencijos, nei kvalifikacijos.

36.5.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-3938-208/2017 ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės analogiškos pretenzijos ginčo laidos autoriams buvo atmestos kaip nepagrįstos.

37.       Atsakovės V. K. ir UAB „BALTIK HiruLine“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog laidos parengimo formatas, teiginių pateikimo per laidą vedantį asmenį būdas, nesudaro šios bylos dalyko. Nurodoma, kad atsakovė V. K. nėra šios laidos iniciatorė ar autorė, neturėjo įtakos laidos stilistikai, kompozicijai, laidos vedėjo komentarams už kadro; kad teismas pagrįstai vertino tik atsakovės V. K. teiginius visos laidos ir jos problematikos kontekste.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

38.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

39.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

40.       Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovių prašymų pripažinti V. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, apklausti laidos vedėją D. B., J. Š., todėl ieškovės prašo šiuos asmenis apklausti apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

41.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

42.       Iš teismo posėdžių informacinių pažymų matyti, kad atsakovė V. K. dalyvavo 2017 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje bei 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje. Kituose rengtuose teismo posėdžiuose atsakovė V. K. asmeniškai nedalyvavo, tačiau juose jai atstovavo advokatas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas netenkino ieškovių prašymo kviesti ieškovių neįvardytus liudytojus, motyvuojant tuo, kad liudytojų parodymais siekiama įrodinėti aplinkybes, kurių atsakovai neginčija. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių prašymą pripažinti atsakovės V. K. ir trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dalyvavimą būtinu, o prašymų apklausti liudytojus nebuvo pareikšta (t. 3, b. l. 140-148). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio informacine pažyma nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių prašymą pripažinti V. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir apklausti laidos vedėją D. B. bei J. Š., vertindamas, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą (t. 4, b. l. 56-57). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje atmetė pakartotinį ieškovių prašymą dėl minėtų liudytojų apklausos, remdamasis tais pačiais motyvais, o ieškovių pakviestą liudytoją A. K. apklausė (t. 4, b. l. 112-13).

43.       Pagal CPK 230 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai. Taigi teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimas būtinas. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, tokios būtinybės nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei V. K. asmeniškai dalyvavus parengiamajame teismo posėdyje bei 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, o vėlesniuose teismo posėdžiuose ją atstovavus advokatui, taip pat jai išdėsčius savo poziciją procesiniuose dokumentuose, pripažinti, jog atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės buvo būtinas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo šaukti atvykti ir apklausti kaip liudytojus laidos vedėją D. B. ir Sveikatos rūmų direktorę J. Š., nes laidos vaizdo įrašas, dėl kuriame išsakytų teiginių kilo šalių ginčas, yra pateiktas į bylą, taip pat jį galima rasti viešai prieinamame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklalapyje. Be to byloje yra pateikti šalių paaiškinimai, jų pozicijos ir pakankamai rašytinių įrodymų, kurių visumos pakanka ginčo išsprendimui aktualioms aplinkybėms nustatyti ir jas įvertinti. 

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni, nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

45.       Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme vertina nepagrįstais. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus ir įvertinus byloje esančius duomenis bei pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į sąžiningą teismą, teisę būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus dėl to, jog netenkino ieškovių prašymo pripažinti V. K. dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, apklausti laidos vedėją D. B. ir Sveikatos rūmų direktorę J. Š.. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išklausė teismo posėdžiuose šalių ir jų atstovų paaiškinimus, priėmė šalių teiktus procesinius dokumentus ir rašytinius įrodymus. Tokiu būdu vertintina, kad teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, o vien ieškovių prašymo motyvuotas netenkinimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovių procesines teises.

46.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų išsamumą, sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

47.       Apeliantės apeliaciniame skunde pareiškė prašymą prie bylos prijungti jų atstovo 2018 m. liepos 11 d. raštą Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimo centro 2018 m. liepos 20 d. raštą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. raštą. Kadangi šie dokumentai sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su nagrinėjamu ginču ir apeliantės jais siekia įrodyti skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, teisėjų kolegija juos priima į bylą ir vertina kartu su byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl juridinio asmens teisės kreiptis į teismą, ginant dalykinę reputaciją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu

 

48.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informaciją, laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis taip pat saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

49.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškė ieškinį atsakovams CK 2.24 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

50.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

51.       Ieškovės nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ netiesioginio eterio laidoje „Specialus tyrimas“ (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/91972/specialus_tyrimas) atsakovai V. K. ir L. S. paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias apie ieškovę A. G. ir jos vadovaujamą UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“), kurios žemina ieškovės A. G. garbę ir orumą bei BUAB „Takmaris“ dalykinę reputaciją.

52.       Ieškovių teigimu, laida buvo užsakyta tiesioginio konkurento atsakovo L. S., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam nesuteikė teisinės reikšmės.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, jog laida įvyko atsakovo L. S. užsakymu, pripažįsta nepagrįstais. Vien apeliančių nurodyta aplinkybė, kad atsakovas L. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis kreipėsi į laidos rengėjus (2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio antrojo garso įrašas nuo 2 val. 14 min. iki 2 val. 25 min.), nesudaro pagrindo teigti, jog laida įvyko jo užsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas už atliktą darbą įsipareigoja sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovas L. S. veikė kaip užsakovas, kad jis darė įtaką laidos formatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, žurnalistų informavimas apie visuomenei aktualią problemą nesuteikia pagrindo teigti, jog laida buvo užsakyta ar kad laidos rengėjai įsipareigojo pateikti tendencingą, ieškovių garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją.

54.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laidos turinį, padarė išvadą, kad šios laidos tikslas buvo išviešinti gydymo dėlėmis neaiškaus teisinio reglamentavimo problemas, atkreipti dėmesį į galimas tokios veiklos, kuomet gydymą atlieka neturintys medicininio išsilavinimo asmenys, neigiamas pasekmes; laidoje pažymėta apie invaziją į žmogaus organizmą, nepageidaujamas tokio gydymo reakcijas ir komplikacijas, į tai, kad toks gydymas gali ne visiems pacientas būti tinkamas. Taip pat netradicinės medicinos teisinio reglamentavimo aspektu laidoje buvo išsakytos skirtingos nuomonės dėl Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (visuomeninės organizacijos, kurios pirmininkė buvo ieškovė A. G.) išduodamų pažymėjimų reikšmės, teikiant gydymo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laidos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galbūt nekvalifikuotai teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teisinį hidurologijos reglamentavimo nebuvimą ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes (pavojų) žmonių sveikatai.

55.       Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laidoje buvo keliamos gydymo netradicinės medicinos būdais teisinės ir praktinės problemos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog parinkta tematika turėjo visuomeninę reikšmę, todėl šioje srityje veikiančių asmenų kritika, atsižvelgus į teikiamų paslaugų svarbą žmogaus sveikatai, teisinio reglamentavimo spragas, yra proporcinga, leistina ir atitinka visuomenės interesą. Šią išvadą pagrindžia ir byloje esantys įrodymai: Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. sausio 21 d. pažyma „Dėl prioritetinės iniciatyvos – reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką – numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo (t. 3, b. l. 117), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 22 d. pasitarimo protokolas „Dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką, kuriame šios paslaugos įvardytos kaip keliančios vidutinę ir didelę riziką žmonių sveikatai (t. 3, b. l. 116) Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad visuomenės intereso byloje nėra.

56.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovai minėtoje televizijos laidoje paskleidė apie ieškoves tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę bei orumą (dalykinę reputaciją) duomenis, taip pat ar ieškovės turi teisę reikalauti atlyginti tokiais atsakovų veiksmais padarytą žalą.

57.       Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nepagrįstai ginčo teiginius kvalifikavo kaip nuomonę. Apeliančių įsitikinimu, atsakovų teiginiai išsakyti apie ieškovių naudojamų dėlių rūšį, jų įsigijimą, naudojimą ir gydymą, atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą žinios sąvoką. Taigi kilo šalių ginčas, ar laidoje išsakyti teiginiai laikytini žiniomis ar nuomone. 

58.       Ar atsakovų išsakyti teiginiai laikytini žinia ar nuomone teisiškai reikšminga, nes nuomonės, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė, nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). O nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

60.       Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

61.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovų V. K. ir L. S. išreikštos abejonės dėl ieškovių veikloje naudojamos dėlių kilmės, įsigijimo teisėtumo, vertintinos kaip nuomonė. Šią išvadą patvirtina atsakovų V. K. ir L. S. pavartotos frazės „galėjo gauti neaiškiais būdais ir neaišku iš kur“, „nelabai dera su objektyvia realybe“, „dėlių kilmė kelia abejonių“. Šias abejones atsakovai grindė jų turimais įrodymais bei faktu, kad ieškovė A. G. kreipėsi į V. K. dėl sąskaitos, patvirtinančios dėlių pardavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų teiginius apie dėlių įsigijimo teisėtumą, jų kilmę ir rūšį vertino kaip nuomonę. Šios išvados nepaneigia ir prie apeliacinio skundo pridėtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Lodeksa“ buvo išduotas leidimas įrengti aptvarą, voljerą ar kitą statinį

, pateikus UAB „Lodeksa“ ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto 2004 m. rugpjūčio 31 d. mokslinio bendradarbiavimo sutartį dėl medicininių dėlių perdavimo. Atsakovai išreiškė abejones dėl ieškovių nurodomų medicininių dėlių įsigijimo aplinkybių, todėl nėra pagrindo šių abejonių vertinti kaip žinias, kurios neatitinka tikrovės.

62.       Apeliantės taip pat nurodė, kad atsakovė V. K. minėtoje laidoje paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A. G. dėlėmis nugydo pacientus, kuriuos vėliau konsultuoja V. K., kad buvęs atvejis, kuomet pacientei dėlė buvo uždėta ant akies obuolio ir ji jį prakando; kad A. G. vadovaujamas Sveikatos rūmų Hiduroterapijos komitetas hiduroterapeuto kvalifikacinius pažymėjimus išduoda, remdamasis energetiniu koeficientu, kad ieškovė A. G. dalyvauja šešėliniuose sandoriuose.

63.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo teiginius: „Dėl to, kad gydo ne gydytojai, šio siurbėlinio karo aukomis tampa nieko dėti žmonės – teigia 40-ies metų stažą turinti prieš 15 metų gydymą dėlėmis pradėjusi medikė V. K.“; „Ar sutiktumėt, jog jus operuotų chirurgo licencijos neturintis mėsininkas, – klausia buvusi Hirudologų draugijos vadovė gydytoja V. K.. Gydymas dėlėmis – medicininių žinių ir patirties reikalaujantis metodas“; „Vandai tenka nuolat konsultuoti nugydytus pacientus“; „Gydymo diagnostikos sveikatinimo paslaugas Lietuvoje nelegaliai teikia daugybė savamokslių gyduoklių. Gydytoja V. K. prisimena ne vieną kraupų tokios veiklos atvejį“, paskleidė ne atsakovė V. K., o laidos vedėjas.

64.       Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi laidos įrašą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėti teiginiai yra išsakyti ne atsakovės V. K., o laidos vedėjo. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovių dėmesį, kad, prašant atlyginti žalą, padarytą pažeminus ieškovių garbę ir orumą (dalykinę reputaciją), teiginius turi išsakyti atsakovai, iš kurių prašomą priteisti padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė V. K. laidoje neteigė, jog A. G. dėlėmis nugydo pacientus, kuriuos vėliau konsultuoja V. K., taip pat neteigė, kad būtent ieškovių pacientei buvo prakąstas akies obuolys, nėra teigusi, kad ieškovės dalyvauja šešėliniuose sandoriuose. Be to, atkreiptinas apeliančių dėmesys, kad atsakovė V. K. kalbėjo, kad gydymą dėlėmis teikia asmenys, neturintys medicininio išsilavinimo. Ieškovė A. G., duodama interviu ir atsakydama į žurnalisto klausimą apie jos išsilavinimą, paskelbė, kad ji turi medicininį išsilavinimą, įgytą Rusijoje. Taigi ieškovė laidoje viešai paskelbė, jog turi medicininį išsilavinimą, o atsakovai neteigė, jog ji jo neturi. Ieškovė A. G. bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad turi medicininį išsilavinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidos rengėjas televizijos laidoje būtent ieškovės teiravosi, ar diplomas pripažintas Lietuvoje, ar jį turint galima teikti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikoje. Nei vienas iš atsakovų nekalbėjo apie ieškovės A. G., kaip medikės, išsilavinimą.

65.       Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kad atsakovė V. K. paskleidė teiginius apie ieškovę A. G., kad jos vadovaujamas Sveikatos rūmų Hirudoterapijos komitetas išduoda kvalifikacinius pažymėjimus, remdamasis „energetiniu koeficientu“. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuos teiginius išsakė laidos vedėjas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl laidos vedėjo išsakytų teiginių, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

66.       V. K. išsakytus teiginius: „Buvo pareikšta, kad kvalifikacijos teikimo pažymėjimai yra įvertinti, remiantis jų energetiniu koeficientu“; „Rūmuose buvo paskelbta, kad rūmai kuria arba jau įkurta yra kokia tai laboratorija, kuri pagal atseit lygtai atseit pagal paskutinius technikos – kvantinės fizikos, fizikos kvantinės pagrindu bus žmonės tikrinami, reikia, arba sertifikuojama, arba klasifikuojami, arba nustatoma jų energetinis koeficientas“, „Hirudokomisijos komiteto pirmininkė gavusi tą pažymėjimą“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų, kurie nėra susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis, kompetencijos kritika. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, kurių Hirudologijos komiteto pirmininke buvo ieškovė A. G., šioje byloje jokių reikalavimų dėl išsakytų teiginių nereiškė. Kadangi ieškovė A. G., kaip fizinis asmuo, ir BUAB „Takmaris“ nėra susiję su minėtu pažymėjimų išdavimu, buvo pagrindas spręsti, kad ieškovės dėl to neturi reikalavimo teisių atsakovams. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas laidos kontekstą, pagrįstai sprendė, kad išsakytų teiginių esmė buvo minėtos institucijos, kuri nėra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, kompetencijos kritika. Teismas, atsižvelgdamas į diskutuojamos temos aktualumą, reikšmę, šios veiklos teisinio reglamentavimo spragą, sprendė, jog išsakyti teiginiai apie susidariusią situaciją atitinkamoje srityje ir jos kritika buvo pateisinama ir proporcinga siekiamam tikslui informuoti visuomenę apie problemas netradicinės medicinos srityje, kurioje pažymėjimai veiklai išduodami, nesant tam objektyvaus pagrindo, o gydymo veikla užsiima medicininio išsilavinimo neturintys asmenys.      

67.       Apeliantės nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir argumentais, kad teismas nevertino laidos formato, viso konteksto. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad tik ieškovės buvo įvardytos kaip tos, kurios teikia nekvalifikuotas gydymo paslaugas, padaro žalą pacientams, kad šia laida buvo formuojamas ieškovių neigiamas įvaizdis.

68.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei laidos formatas, nei laidos vedėjo išsakyti teiginiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės nereiškė jokių reikalavimų informavimo priemonei, laidos rengėjams. Ieškinys pareikštas atsakovams, kurie nerengė laidos, kurios formatas ir kontekstas, anot apeliančių, suformavo neigiamą ieškovių įvaizdį.

69.       Nesant įrodymų, jog atsakovas L. S. buvo laidos užsakovas ir kad jis darė tiesioginę įtaką laidos formatui, apeliančių argumentai, kad atsakovas L. S. turėjo asmeninį suinteresuotumą neigiamu ieškovių įvaizdžiu, nesudaro pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę už, ieškovių nuomone, tendencingą laidos formatą ir kryptingą ieškovių neigiamą įvaizdžio formavimą. Apeliančių argumentai, kad atsakovai žinojo, jog laidoje, be ieškovės A. G. ir atsakovų, niekas daugiau iš šiuo verslu užsiimančių asmenų nebus kalbinamas, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip deklaratyvūs (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, laidoje kalbama apie gydymo dėlėmis teisinio reglamentavimo nebuvimą, Lietuvos valstybinių institucijų nepakankamą dėmesį dėlių panaudojimui medicinoje ir galimas neigiamas pasekmes, ne tik žmonių sveikatai, bet ir ekonomikai, o ne siekiama išskirtinai pakenkti ieškovėms.

70.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neįrodė faktų visumos, nurodytos šios nutarties 50 punkte. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo pažeminus ieškovių garbę ir orumą (dalykinę reputaciją).

 

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

 

71.       Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

72.       Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų reikalavimą dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Šį reikalavimą ieškovės grindžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto pažeidimais.

73.       Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu (šios dalies 2 punktas); pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui (šios dalies 6 punktas).

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių reikalavimus dėl atsakovių juridinių asmenų nesąžiningos konkurencijos, nenustačius jiems vadovaujančių atsakovų L. S. ir V. K., išsakiusių ginčo teiginius, veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatyta, jog atsakovai atliko nesąžiningus konkurencijos veiksmus, todėl nėra pagrindo jiems taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų ar jų vadovaujamų bendrovių ieškovės BUAB „Takmaris“ negautas pajamas už sumažėjusius dėlių pardavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog dalis ieškovių klientų po laidoje išsakytų ir teismo įvertintų abejonių apie UAB „Lodeksa“ naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo, nuomonių ir kritikos apie asmenų, neturinčių medicininio išsilavinimo veiklą minėtoje srityje, apsisprendė nebetęsti gydymo UAB „Lodeksa“, nevertintina kaip klientų perviliojimas.

75.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ieškovių pakviestas liudytojas patvirtino, kad nusprendė susilaikyti nuo gydymosi dėlėmis, tačiau nepatvirtino, kad jis ir jo pažįstami perėjo gydytis pas atsakovus. Be to, vien ieškovių akcentuojamas faktas, kad klientai po laidos peržiūrėjimo perėjo pas konkurentus, nereiškia nesąžiningų konkurencijos veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai laidoje paskleidė apie ieškoves tikrovės neatitinkančias žinias, taip pat nenustatyta, kad atsakovai atliko kitus Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus. Klientų apsisprendimas nebesigydyti dėlėmis ar nebesigydyti pas ieškoves laikytini jų valios išraiška. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtent atsakovai paveikė ieškovių klientų valią. Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, atsakovų civilinė atsakomybė negalima.

76.       Teisėjų kolegija vertina, kad klientų apsisprendimo nebesigydyti pas ieškoves negali būti ginamas teismo dar ir dėl to, jog UAB „Lodeksa“ nebuvo išduota licencija teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Lodeksa“ direktorei A. G. buvo skirtos administracinės nuobaudos už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla. Dėl to ieškovių prašymas atlyginti žalą –  negautas pajamas už klientų gydymą – negali būti ginamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių veiksmai, susiję su asmenų gydymu, neturint licencijos, yra neteisėti, pažeidžiantys viešosios teisės normas, todėl sprendžia, kad apeliantės negali tikėtis tokio savo interesų gynimo, ir yra pagrindas ieškovių nurodomą teisę atsisakyti ginti. Taip pat nėra pagrindo, kaip minėta, priteisti iš jų ar jų vadovaujamų bendrovių ieškovės BUAB „Takmaris“ negautas pajamas už sumažėjusius dėlių pardavimus (žr. nutarties 74 punktą).

78.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

 

79.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

80.       Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.

81.       Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

82.       Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinys atmestas bei į tai, kad atsakovų atstovavimui patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, atsakovų patirtas išlaidas priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis. 

84.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik atmetė ieškinio reikalavimus, tačiau ir nutraukė bylos dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju šeštojo patikslinto ieškinio reikalavimo ieškovės atsisakė dėl to, jog manė, kad jis yra perteklinis (t. 3, b. 1. 18). Kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Taigi nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, aplinkybės dėl bylos dalies nutraukimo nenurodė, tačiau tai neturėjo įtakos pagrįstai teismo išvadai, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovių.

85.       Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pareiškė bendrą ieškinį, atsakovės V. K. ir UAB „BALTIK HiruLine“ pateikė bendrus procesinius dokumentus, kuriais prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė V. K. advokatui sumokėjo 500 Eur, o UAB „BALTIK HiruLine“ 2 320 Eur, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų patirtos išlaidos neturėtų būti lygiomis dalimis atlygintos iš ieškovių. Tokią išvadą padaryti nesudaro pagrindo ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė A. G. jokių reikalavimų atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ nereiškė. Kaip minėta, ieškovėms pareiškus bendrą ieškinį atsakovėms, o joms pateikus bendrus procesinius dokumentus, kuriais atskirto tiek į atsakovei V. K., tiek į atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ reiškiamus reikalavimus, turint joms atstovaujantį bendrą atstovą advokatą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių atsakovių patirtas atstovavimo išlaidas iš ieškovių priteisė lygiomis dalimis.

86.       Trečia, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovių apeliacinio skundo argumentus, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovių lygiomis dalimis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.

87.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

88.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė šešis nepagrįstus ieškinio reikalavimus atsakovams, vieno iš jų (šeštojo) ieškinio reikalavimo (t. 2, b. l. 2-16) kaip perteklinio, atsisakė. Byloje nenustatyti atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesąžiningumas atliekant procesines pareigas. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nukrypti nuo šių taisyklių nėra pagrindo ir dėl to, jog bendrovė ir fizinis asmuo prašo priteisti skirtingas atstovavimui patirtų išlaidų sumas. Proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių skirstant pagal bylinėjimosi išlaidų patyrusį subjektą (fizinis ar juridinis asmuo) nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami, taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo.

89.       Ketvirta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovių apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo L. S. naudai priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nesant byloje bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai (antstolio kvitas, sąskaita faktūra, advokato išrašyti pinigų priėmimo kvitai, t. 3. b. l. 19, t. 4, b. l. 102, 137) pagrindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį. Ieškovių apeliacinio skundo argumentai, kad šios išlaidos patirtos galbūt teikiant paslaugas kitose bylose, nepagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui L. S. atstovavo advokatė ir advokato padėjėjas, buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis ir įgaliojimas, advokatė ir advokato padėjėjas dalyvavo ir teismo posėdžiuose. Atmetus šiam atsakovui pareikštus ieškinio reikalavimus ir vieno reikalavimo atsisakius, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

90.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

91.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

92.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, šalių rungimosi ir šalių teisės į sąžiningą teismą principų, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

 

Dėl atsakovų L. S. ir MB „Hirudo horti“ prašymo paskirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

 

93.       Atsakovai L. S. ir MB „Hirudo horti“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovėms 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu, pusę šios baudos paskiriant atsakovei MB „Hirudo Horti“ kaip kompensaciją už patirtus nepatogumus. Taigi šis prašymas grindžiamas iš esmės nepagrįsto procesinio dokumento (ieškinio) teikimu.

94.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki   5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

95.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

96.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nenustatė pagrindo spręsti apie ieškovių (apeliančių) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovų argumentai, kad ieškovė A. G. tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad visos atsakovo L. S. nuomonės buvo pateiktos netiesioginiame eteryje, kad tyčia netinkamai pasirinko atsakovą kaip tinkamą proceso šalį dėl pareikšto reikalavimo paneigti paskleistą informaciją apie apeliantę, nes siekė persekioti pilietinę visuomenę, nepagrįsti įrodymais. Vien tai, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesti, o dėl vieno – byla nutraukta, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

97.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, apeliacinės instancijos teismo prašydami ieškovėms skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, sprendime atsisakydamas tenkinti analogišką atsakovų prašymą ieškovėms skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

 

98.       Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

99.       Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

100.       Atsakovė UAB „BALTIK HiruLine“ pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje 2018 m. rugpjūčio 3 d. patyrė 1 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų (t. 4, b. l. 230-234). Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina maksimali 1 163,76 Eur dydžio minėtose rekomendacijose nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą.

101.       Atsakovas L. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir parengimą 2018 m. spalio 25 d. patyrė 1 000 Eur dydžio išlaidų (t. 4, b. l. 235-237). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl jo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIK HiruLine“ (juridinio asmens kodas 125407791) naudai iš ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ (juridinio asmens kodas 125518069) bankrotui administruoti skirtų lėšų ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 163,76 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ (juridinio asmens kodas 125518069) bankrotui administruoti skirtų lėšų ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 000 (tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                            Danutė Gasiūnienė

 

                                                            Dalia Kačinskienė

 

                                                            Aldona Tilindienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK