Civilinė byla Nr. e2-634-601/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restauravimo projektai“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restauravimo projektai“ 2025 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą Nr. 4774814 „Kauno tvirtovės 4-ojo forto užnugario kareivinių statinio, Plytinės g. 15, Kaune, fasadų tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbai“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2025 m. lapkričio 27 d. pranešė nutraukianti vykdomą pirkimą, motyvuodama, jog pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų 5 priedo 3.2.2 papunktyje nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas „galėjo turėti neigiamos įtakos konkurencijai“, nes esą dėl „techninės klaidos“ nebuvo papildomai įrašyta pastaba, kad sudėtinį reikalavimą galima įgyvendinti pasiūlant vieną arba kelis specialistus, kurie bendrai atitinka visas nurodytas specializacijas. Ieškovės įsitikinimu, toks pirkimo nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes perkančioji organizacija savo sprendimą grindžia klaidinga ir tikrovės neatitinkančia prielaida, jog pirkimo dokumentai neva reikalavo, kad vienas konkretus specialistas (ar net „kiekvienas siūlomas specialistas“) privalėtų turėti visas 3.2.2 papunktyje išvardytas specializacijas, nors tokio reikalavimo pirkimo sąlygose nėra ir jis nėra materializuotas nei kaip draudimas, nei kaip privaloma taisyklė. Ieškovė pabrėžia, kad kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti ne „dviem specialistams“, o „ne mažiau kaip 1 (vienam) specialistui“, t. y. tiekėjui paliekant teisę ir pareigą paskirti tokį specialistų skaičių, kuris yra reikalingas tinkamam sutarties vykdymui, o jų bendra kvalifikacija (galiojantys atestatai) turi apimti pirkimo dokumentuose numatytą apimtį. Šią išvadą, ieškovės vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina pačių pirkimo dokumentų sisteminis aiškinimas, ypač 3.2.2 papunkčiui taikomos pastabos: kad tiekėjas „gali“ siūlyti vieną specialistą kelioms pozicijoms (vadinasi, tai yra alternatyva, o ne pareiga), kad tiekėjas privalo paskirti „reikiamą skaičių specialistų“ tinkamam sutarties vykdymui užtikrinti, taip pat nuostata, jog specialistų atestatai atitiks reikalavimus, jei jie atestuoti daugiau specializacijų nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kas papildomai rodo, jog pirkimo dokumentai numato ne vieno asmens „viską apimantį“ modelį, bet lankstų kelių specialistų (ar jų visumos) modelį. Ieškovė taip pat remiasi pirkimo dokumentų nuostata, kad 3.2 punkto reikalavimus gali atitikti ir ūkio subjektų grupės narių specialistai „atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti“, iš ko daro logišką ir sisteminę išvadą: kiekvienas siūlomas specialistas privalo turėti atestatus toms specializacijoms, kurias realiai vykdys, o ne visoms išvardytoms specializacijoms viename sąraše. Dėl šių priežasčių ieškovė laiko, kad pirkimo sąlygos dėl specialistų skaičiaus ir jų kvalifikacijos buvo aiškios, teisėtos, proporcingos ir įprastinės, neapribojo konkurencijos ir nesiaurino tiekėjų rato, o perkančiosios organizacijos teiginiai apie būtinybę „patikslinti“ sąlygą yra nepagrįsti, nes net ir be papildomų „išlygų“ pirkimo dokumentai jau pačia savo struktūra ir pastabomis leidžia (ir net suponuoja) galimybę pagrįsti atitiktį kelių specialistų kvalifikacijos visuma.

3.                      Ieškovė taip pat nurodo, kad analogiškos (pažodžiui tapačios) sąlygos buvo taikytos tiek rinkos konsultacijos metu, tiek daugelyje perkančiosios organizacijos anksčiau įvykdytų pirkimų, kurie sėkmingai baigėsi sutarčių sudarymu, ir kuriuose tiekėjai praktikavo kelių specialistų siūlymą, o kontroliuojančios institucijos (Viešųjų pirkimų tarnyba, finansuojančios institucijos) dėl tokių sąlygų trūkumų nebuvo pateikusios jokių priekaištų. Kaip reikšmingą iliustraciją ieškovė akcentuoja konkretaus analogiško pirkimo (Kauno tvirtovės 6-ojo forto užnugario kaponieriaus, K. Baršausko g. 91, Kaune, avarijos grėsmės pašalinimo darbai“, CVP IS Nr. 2481758) faktą: jis vyko pagal iš esmės tapačias kvalifikacinių reikalavimų formuluotes ir pastabas, pasiūlymų eilėje dalyvavo keli tiekėjai, o pirkimas pasibaigė sutarties sudarymu, kas, ieškovės vertinimu, paneigia atsakovės teiginius apie tariamai „esminę klaidą“, tariamai neišvengiamai ribojančią konkurenciją ir keliančią grėsmę pirkimo tikslams.

4.                      Ieškovė akcentuoja, jog viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas pagal teismų praktiką yra ultima ratio priemonė, taikytina tik esant objektyvioms, esminėms ir įrodymais pagrįstoms aplinkybėms, o šiuo atveju perkančioji organizacija savo sprendime iš esmės apsiribojo deklaratyviu „techninės klaidos“ paminėjimu, nepateikė konkrečių duomenų, kaip reikalavimas realiai ribojo konkurenciją, nenurodė, kuris tiekėjas ar kokiu būdu sąlygas neva „suprato skirtingai“, ir neįrodė, kad egzistavo toks esminis dokumentų trūkumas, dėl kurio pirkimo tęsti objektyviai neįmanoma. Priešingai, ieškovė pažymi, kad atsakovės argumentacija yra prieštaringa ir kintanti: teigiama apie „pasiūlymų analizės“ metu išryškėjusias aplinkybes, tačiau komisijos posėdžio dokumentuose (kaip jie pateikti bylai) nėra aiškaus faktinio pagrindo, patvirtinančio atsiliepime minimus motyvus (mažesnį pasiūlymų skaičių, neva skirtingą kvalifikacijos reikalavimo taikymą ar kitas objektyvias kliūtis laimėtojo nustatymui), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrųjų pirkimo nutraukimo priežasčių ir sprendimo priėmimo logikos. Ieškovė papildomai pabrėžia, kad teismui turėjo būti pateiktas komisijos posėdžio protokolas, tačiau pateiktas tik protokolo išrašas, todėl kyla rizika, jog reikšmingos aplinkybės nėra atskleistos visa apimtimi, o tai, ieškovės vertinimu, pagrindžia poreikį vertinti atsakovės veiksmus per sąžiningumo ir proceso bendradarbiavimo principų prizmę bei daryti atsakovei nepalankias išvadas dėl nepateiktų (ar nepilnai pateiktų) įrodymų. Be to, ieškovė teigia, kad sprendimas nutraukti pirkimą priimtas jau po pasiūlymų pateikimo, kai perkančioji organizacija turėjo visą informaciją apie gautų pasiūlymų turinį, įskaitant tiekėjų siūlomus specialistus ir ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes, todėl nutraukimas šioje stadijoje, nesant objektyviai įrodyto esminio trūkumo, kelia pagrįstų abejonių, ar nutraukimas nebuvo panaudotas kaip instrumentas pakeisti pirkimo rezultatą ir suteikti „antrą šansą“ kitam dalyviui. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo pripažinti, kad pirkimo nutraukimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kad atsakovės interpretacija apie 3.2.2 reikalavimo „neišvengiamą“ siaurinimą iki vieno specialisto su trimis specializacijomis yra nepagrįsta, o pirkimas turėjo būti tęsiamas nustatant laimėtoją pagal pateiktus pasiūlymus.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

5.                      Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.                      Atsakovė nurodė, kad sprendimą nutraukti Pirkimą grindė ne bendra „formuluotės aiškumo“ ar „galimybės siūlyti daugiau specialistų“ problema, o konkrečia Specialiųjų sąlygų 5 priedo 3.2.2 punkto klaida: jame vienai specialisto pozicijai buvo nurodytos trys skirtingos tvarkybos darbų specializacijos taip, kad pagal skelbiamą sąlygos turinį (tiek sisteminiu, tiek lingvistiniu aiškinimu) reikalavimą atitinka tik toks specialistas, kuris vienas turi visas tris specializacijas, o specialistų grupė, kurios nariai individualiai visų trijų specializacijų neturi, bet kartu jas „sudeda“, reikalavimo neįvykdo; būtent papildomos pastabos, aiškiai leidžiančios tokį „specializacijų sumavimą“, nebuvimą atsakovė vertino kaip techninę klaidą, sukėlusią neteisėtą situaciją.

7.                      Atsakovė taip pat akcentuoja procesinį aspektą: nors tiek pranešime tiekėjams, tiek atsakyme į pretenziją buvo aiškiai identifikuotas būtent šis nutraukimo motyvas (kelių specializacijų reikalavimas vienai pozicijai, nenumatant, kad atitiktis gali būti pagrįsta kelių specialistų specializacijų visuma), nei pretenzijoje, nei iš esmės ieškinyje ieškovė šio esminio aiškinimo nepaneigė ir ginčijo kitus aspektus (daugiskaita „specialistai“, galimybė siūlyti daugiau nei vieną specialistą, pastabos apie vieną specialistą kelioms pozicijoms, analogiškos formuluotės kituose pirkimuose), tačiau tai, atsakovės vertinimu, neatsako į pagrindinį klausimą: net siūlant kelis specialistus, pagal 3.2.2 punkto konstrukciją kiekvienas iš jų vis tiek turėtų atitikti visus toje pozicijoje išvardintus kvalifikacijos elementus (t. y. turėti visas tris specializacijas), ir būtent tai sukūrė konkurenciją ribojantį „siauro rato“ efektą; tik dublike ieškovė pradėjo aiškinti ginčo sąlygą priešingai (esą ji leidžia remtis kelių specialistų visuma), o atsakovė šį posūkį vertina kaip naujų faktinių aplinkybių ir naujų argumentų pateikimą po ikiteisminės ginčo stadijos ir po ieškinio pateikimo, todėl, atsakovės nuomone, tai pažeidžia CPK 4233 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad ieškinio faktinis pagrindas sutaptų su pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis (išskyrus atvejus, kai jų objektyviai nebuvo galima nurodyti anksčiau), o dėl to šie nauji motyvai turėtų būti apskritai nenagrinėjami.

8.                      Net ir vertinant ginčą iš esmės, atsakovė laiko ieškovės „sumavimo“ aiškinimą nepagrįstu: kvalifikacijos reikalavimai aiškintini atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjų kvalifikacijos nustatymo metodiką, kuri skirtingoms kvalifikacijos rūšims numato skirtingas „sumavimo“ taisykles, ir būtent profesinės kvalifikacijos personalui atveju (Metodikos nuostatos dėl reikalavimų personalo profesinei kvalifikacijai) nėra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad tokio pobūdžio reikalavimai įprastai tenkinami „sudedant“ kelių specialistų profesines kvalifikacijas; atsakovės požiūriu, jei būtų buvę siekta leisti sumuoti kelių specialistų specializacijas vienai pozicijai, tai pirkimo dokumentuose turėjo būti aiškiai suformuluota kaip atskira išlyga, o jos nebuvimas tiekėjams nesudarė pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad sumavimas leidžiamas. Be to, atsakovė pabrėžia sisteminį pirkimo sąlygų aiškinimą: kvalifikacijos reikalavimuose išskirtos dvi tos pačios srities specialisto pozicijos (3.2.1 ir 3.2.2), kurioms nustatytos skirtingos specializacijos, ir tai, atsakovės vertinimu, suponuoja, kad kiekvienai pozicijai skiriamas specialistas turi atitikti visus konkrečiai tai pozicijai nurodytus reikalavimus; priešingu atveju (jei 3.2.2 pozicijoje būtų „leidžiama“ skirti specialistus, turinčius tik dalį iš trijų specializacijų) iš esmės būtų paneigiama pati pozicijų atskyrimo prasmė.

9.                      Atsakovė papildomai remiasi ir pirkimo dokumentų 9 priede pateikta specialistų sąrašo forma, kurioje reikalaujama nurodyti specialisto poziciją ir jo kvalifikaciją, patvirtinančią pozicijai keliamus reikalavimus, nenumatant, kad vienas specialistas gali tenkinti tik „dalį“ pozicijos reikalavimų; atsakovės teigimu, tai sustiprina išvadą, kad 3.2.2 punkte reikalaujama specialisto, turinčio visas ten išvardintas specializacijas. Ieškovės akcentuojamos pastabos po 3.2 punkto (apie galimybę siūlyti vieną specialistą kelioms pozicijoms, pareigą paskirti reikiamą specialistų skaičių, taip pat kad atestatai tinka, jei specialistas atestuotas daugiau specializacijų nei minimalu) atsakovės vertinimu nepaneigia ginčo aspekto, nes jos kalba apie pozicijų paskirstymą ar „daugiau nei minimalu“ situaciją, bet ne apie galimybę tenkinti vienos pozicijos trijų specializacijų reikalavimą „sudedant“ kelių specialistų specializacijas; priešingai, atsakovė argumentuoja, kad pastabos apie „daugiau specializacijų nei minimalu“ buvimas ir aiškios pastabos apie „mažiau, bet sumuojant“ nebuvimas sisteminiu požiūriu rodo, jog mažesnės apimties specializacijų siūlymas vienai pozicijai nebuvo numatytas.

10.                      Atsakovės vertinimu, ši sąlyga nepagrįstai sugriežtino kvalifikacijos reikalavimą, dirbtinai ribojo konkurenciją ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principus (proporcingumo, nediskriminavimo, konkurencijos neribojimo), nes, atsakovės pateikiamais duomenimis, iš 99 specialistų, turinčių darbams reikalingas specializacijas, visas tris viename asmenyje turi tik 15, todėl kvalifikacijos pagrindimas faktiškai buvo susiaurintas iki labai riboto rato, nors pirkimo objekto specifika nereikalauja, kad vienas asmuo turėtų visas tris specializacijas; kartu po pasiūlymų pateikimo termino suėjimo tokio trūkumo „taisymas“ (aiškinimo pakeitimu, netaikymu, reikalavimo koregavimu ar papildomos pastabos įrašymu) atsakovės požiūriu reikštų esminį pirkimo sąlygų pakeitimą draudžiamą viešųjų pirkimų principais ir kasacine praktika, todėl atsirado pareiga nutraukti pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, o taip pat pagrindas pagal VPĮ 29 straipsnio 4 dalį dėl esminės klaidos, galinčios lemti perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkančio pirkimo objekto įsigijimą kainos aspektu („vertė už pinigus“), ypač kai finansavimas susijęs ir su Europos Sąjungos lėšomis.

11.                      Atsakovė taip pat nuosekliai atmeta ieškovės versiją, kad pirkimas nutrauktas „pamačius, jog laimėtojas ne tas“, ir pateikia klaidos paaiškėjimo logiką: supaprastinto pirkimo atveju kvalifikacijos dokumentai paprastai reikalaujami tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš nustatant laimėtoją, atsakovė nebuvo atlikusi pilno ekonominio naudingumo vertinimo ir neprašė kvalifikacijos dokumentų iš potencialaus laimėtojo, tačiau tiekėjai savo iniciatyva kartu su pasiūlymais pateikė specialistų sąrašo formas, ir peržiūrint šiuos dokumentus buvo pastebėta, kad dauguma tiekėjų 3.2.2 pozicijai siūlo po vieną specialistą su trimis specializacijomis; tai, atsakovės teigimu, paskatino aiškintis priežastis, peržiūrėti sąlygos tekstą ir identifikuoti, kad trūksta pastabos dėl specializacijų sumavimo, kuri dažniausiai aiškiai nurodoma, kai pirkimo objekto specifika nereikalauja, kad visas specializacijas turėtų vienas asmuo. Galiausiai atsakovė paaiškina, kad ieškovės pateiktas vienas kito pirkimo pavyzdys su panašia formuluote savaime nei paneigia, nei patvirtina ginčo sąlygos teisėtumą šiame pirkime, nes pirkimų objektų specifika gali skirtis (įskaitant skubos aplinkybes), be to, net jei analogiška sąlyga kitur nebuvo ginčyta ar pirkimas nebuvo nutrauktas, tai nesudaro automatinio pagrindo laikyti, kad šiame pirkime nebuvo pareigos reaguoti į nustatytą ydą; atsakovė šiuo aspektu remiasi ir teismų praktikos išaiškinimu, kad vertinant vieno pirkimo nutraukimo teisėtumą, kitų pirkimų vertinimas negali būti šios bylos ginčo dalykas.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

12.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad jos pozicija dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo turinio nesikeičia ir atitinka anksčiau perkančiajai organizacijai pateiktą išaiškinimą: vertinant pirkimo dokumentų formuluotę ir nesant papildomų paaiškinimų, reikalavimas galėjo būti suprantamas taip, jog tiekėjai turi siūlyti vieną specialistą, kuris atitinka visus konkrečiame punkte nustatytus reikalavimus, t. y. turi teisę atlikti darbus pagal visas nurodytas specializacijas. Tarnyba akcentavo, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tik būtinus kvalifikacijos reikalavimus ir kiekvienu atveju turi būti pasirengusi pagrįsti, kodėl būtina, kad visus reikalavimus atitiktų būtent vienas asmuo, nes priešingu atveju toks reikalavimo „sukoncentravimas“ vienam specialistui gali dirbtinai riboti konkurenciją ir kelti VPĮ nuostatų pažeidimo riziką. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad po pasiūlymų pateikimo termino kvalifikacinio reikalavimo turinio tikslinimas (pavyzdžiui, paaiškinant, kad specializacijos gali būti užtikrinamos kelių specialistų visuma) reikštų pirkimo dokumentų keitimą, galintį paveikti tiekėjų ekonominį elgesį, todėl tokio patikslinimo atlikti šioje pirkimo stadijoje nebūtų suderinama su viešųjų pirkimų principais. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba padarė išvadą, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą vertinti, jog dėl kvalifikacinio reikalavimo formuluotės susidarė objektyvios prielaidos nevienodam reikalavimo supratimui, o susidariusios padėties po pasiūlymų pateikimo termino ištaisyti nebegalima, todėl sprendimas nutraukti pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti laikomas pagrįstu. Papildomai Tarnyba nurodė, kad kvalifikacinio reikalavimo formuluotės netikslumas gali būti vertinamas ir kaip esminė pirkimo dokumentų klaida VPĮ 29 straipsnio 4 dalies prasme, jeigu dėl konkurencijos sumažėjimo atsiranda rizika, jog pirkimo rezultatas neatitiks perkančiosios organizacijos poreikių, tačiau tokiais atvejais perkančioji organizacija turi pateikti objektyvius duomenis, pagrindžiančius klaidos esmingumą ir neigiamas pasekmes. Galiausiai Tarnyba pažymėjo, kad ieškovės keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos narių galimų pažeidimų, atsakomybės ar pirkimų specialisto pažymėjimų galiojimo nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo ginčo ribas ir nėra vertinami, nes Tarnybos kompetencija yra apibrėžta įstatyme ir tokiems klausimams spręsti numatyti atskiri teisės aktuose reglamentuoti procesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės, ginčo ribos ir procesiniai klausimai

13.                      Kauno miesto savivaldybės administracija 2025 m. spalio 2 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą Nr. 4774814 „Kauno tvirtovės 4-ojo forto užnugario kareivinių statinio, Plytinės g. 15, Kaune, fasadų tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbai“.

14.                      Pirkimą atsakovė vykdė vadovaudamasi VPĮ, kitais teisės aktais ir Pirkimo dokumentais, sudarytais iš Atviro konkurso bendrųjų sąlygų ir Atviro supaprastinto konkurso specialiųjų sąlygų. Specialiųjų sąlygų 5 priede atsakovė nustatė tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus. Be kitų reikalavimų, šio priedo 3.2 papunktyje buvo įtvirtinti reikalavimai dviem tvarkybos darbų (konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo) specialistams, atestuotiems pagal konkrečias nurodytas specializacijas, susijusias su perkamomis paslaugomis, t. y. nustatyta, kad tiekėjas privalo paskirti specialistus, atitinkančius kvalifikacijos reikalavimus:

„3.2.1. ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, turintį teisę vadovauti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams: veiklos specializacijos pagal atestuojamas veiklos rūšis: tvarkybos darbų: avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas remontas: vadovavimas tvarkybos darbams;

3.2.2. ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, turintį teisę atlikti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus: veiklos specializacijos pagal atestuojamas veiklos rūšis: tvarkybos darbų: avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas remontas: akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai; metalo konstrukcijų metalo ir metalo gaminių darbai; tinkavimo, dekoratyvinio tinko ir tinkuotų dažytų paviršių darbai.

Pastabos: 1) Tiekėjas gali siūlyti vieną specialistą kelioms pozicijoms, jei šis specialistas atitinka visus skirtingoms pozicijoms keliamus reikalavimus. 2) Reikalaujamą kvalifikaciją tiekėjas (ar jo personalas) privalo būti įgijęs iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 3) Tiekėjas privalo paskirti reikiamą skaičių specialistų, kad užtikrintų tinkamą sutarties vykdymą. 4) Specialistų atestatai atitiks reikalavimus, jei jie atestuoti daugiau atestuojamų veiklų specializacijų pagal atestuojamos veiklos rūšis, nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“.

15.                      Atsakovė, pasiūlymų vertinimo etape nagrinėdama pasiūlymus, nustatė, kad pagal suformuluotas pirkimo sąlygas į 3.2.2 papunkčio poziciją gali būti skiriami tik tie specialistai, kurie kiekvienas atskirai yra atestuoti pagal visas tris nurodytas specializacijas. Perkančioji organizacija sprendė, kad tokiu būdu nepagrįstai susiaurino specialistų, kurie gali būti paskirti į šią poziciją, ratą, t. y. pirkimo dokumentų rengimo metu buvo padaryta klaida, nulėmusi pernelyg aukšto, specifinio ir neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo nustatymą, pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus, galintį dirbtinai riboti konkurenciją ir lemti perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkančio pirkimo objekto įsigijimą kainos aspektu. Atsižvelgdama į VPĮ 17 straipsnio nuostatas ir į tai, kad teisėtai patikslinti pirkimo sąlygų šioje stadijoje neįmanoma, atsakovės viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais pagrindais, kurį įformino 2025 m. lapkričio 26 d. viešojo pirkimo posėdžio protokolu Nr. 32-16-97. Kitą dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 27 d. atsakovė apie šį sprendimą informavo pirkimo dalyvius.

16.                      Ieškovė 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2025 m. lapkričio 27 d. rašte nurodytą sprendimą nutraukti pirkimą, tęsti pirkimo procedūras, sudaryti pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę ir paskelbti pirkimo laimėtoją. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai vienareikšmiškai suponuoja išvadą, jog kiekvienas potencialus tiekėjas gali siūlyti ne mažiau kaip vieną specialistą, t. y. gali siūlyti vieną ar daugiau specialistų. Ieškovė akcentavo, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra teisėti, aiškūs, lengvai suprantami, adekvatūs ir proporcingi pirkimo objektui, užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją, netrukdė tiekėjams pateikti pasiūlymus ir sudarė prielaidas perkančiajai organizacijai pasiekti pirkimo tikslą – įsigyti darbus iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Be to, ieškovė nurodė, kad analogiškus reikalavimus taiko ir kitos perkančiosios organizacijos.

17.                      Perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė 2025 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 32-14-1795.

18.                      Atsižvelgiant į bylos dalyvių procesinių dokumentų turinį ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčas šioje byloje kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo. Ieškovė šio sprendimo teisėtumą ginčija teigdama, kad pirkimo sąlygos dėl specialistų skaičiaus ir jų kvalifikacijos buvo aiškios, teisėtos, proporcingos ir įprastinės, neapribojo konkurencijos ir nesiaurino tiekėjų rato, todėl pirkimo nutraukimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o pirkimas turėjo būti tęsiamas nustatant laimėtoją pagal pateiktus pasiūlymus.

19.                      Teismas, prieš pereidamas prie ginčo esmės vertinimo, pirmiausia pasisako dėl procesinių klausimų.

20.                      Atsakovė 2026 m. sausio 27 d. pateikė prašymą prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomus įrodymus –Viešųjų pirkimų tarnybos 2026 m. sausio 26 d. konsultaciją, parengtą atsakant į 2026 m. sausio 19 d. atsakovės paklausimą. Ieškovė 2026 m. vasario 11 d. pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, suteikiant šalims galimybę pasisakyti dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų (jeigu jie būtų priimti) ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. vasario 5 d. į bylą pateiktos išvados turinio. Ieškovė taip pat prašė Viešųjų pirkimų tarnybos išvados kontekste priimti jos teikiamą papildomą rašytinį įrodymą – iliustraciniam įrodomajam viešajam pirkimui Nr. 2481758 „Kauno tvirtovės 6-ojo forto užnugario kaponieriaus, K. Baršausko g. 91, Kaune, avarijos grėsmės pašalinimo darbai“ ieškovės pateiktą specialistų sąrašą su šešiais specialistais, kurių nė vieno atestatas neapima visų Specialiųjų sąlygų 5 priedo 3.2.2 punkte nurodytų tvarkybos darbų specializacijų, tačiau kuris, nepaisant šio „neatitikimo“, atsakovės buvo pripažintas tinkamu ir įtrauktas į pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę.

Dėl procesinių prašymų pagrįstumo

21.                      Įvertinęs šalių pateiktus procesinius prašymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nei priimti papildomų įrodymų, nei atidėti bylos nagrinėjimo.

22.                      Atsakovės prašymas prijungti prie bylos Viešųjų pirkimų tarnybos 2026 m. sausio 26 d. konsultaciją netenkintinas. Nors ši konsultacija buvo pateikta atsakovei iki Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo teismui, iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba teismui jau yra pateikusi išvadą, kurioje iš esmės pasisakė dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo turinio ir perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą vertinimo. Todėl atsakovės pateikiama konsultacija nėra nauja ar papildoma reikšminga informacija, galinti turėti įtakos bylos baigčiai, o tik atspindi tą pačią institucijos poziciją, kuri jau yra įtvirtinta byloje esančioje išvadoje. Esant byloje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai, papildomos konsultacijos prijungimas nėra būtinas teisingam bylos išnagrinėjimui ir neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų.

23.                      Ieškovės prašymas priimti papildomą rašytinį įrodymą – kito viešojo pirkimo dokumentus (specialistų sąrašą) – taip pat netenkintinas, nes šis įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su konkretaus pirkimo dokumentų turinio aiškinimu ir perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti būtent šį pirkimą teisėtumu. Kitų pirkimų dokumentai savaime nesukuria prezumpcijos dėl nagrinėjamo pirkimo sąlygų teisėtumo ar jų aiškinimo, nes kiekvienas viešasis pirkimas vykdomas pagal konkrečiai jam parengtus dokumentus, atsižvelgiant į individualias pirkimo objekto ir procedūros aplinkybes. Tai, kas galėjo būti pripažinta tinkama kituose pirkimuose, nebūtinai yra tinkama nagrinėjamu atveju. Todėl pateiktas dokumentas neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje.

24.                      Ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą taip pat netenkintinas. Pažymėtina, kad pasirengimas bylai buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų pateikimo būdu, todėl šalys visus savo reikalavimus, atsikirtimus, argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus privalėjo pateikti būtent pasirengimo stadijoje. Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai suponuoja, kad įrodymai turi būti teikiami laiku, o proceso dalyviai negali nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimo teikdami naujus dokumentus vėlesnėse proceso stadijose, kai tam nėra objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamu atveju šalys turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengimo stadijoje pateikti visus turimus įrodymus ir išdėstyti savo pozicijas. Vien aplinkybė, kad proceso metu pateikiami papildomi dokumentai, savaime nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, ypač kai šie dokumentai nėra būtini ginčui išspręsti. Pažymėtina ir tai, kad rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje šalių teisė pasisakyti realizuojama pateikiant procesinius dokumentus įstatymo nustatytais terminais, o naujų paaiškinimų teikimas vėlesnėse stadijose galimas tik esant objektyviam būtinumui, kurio šiuo atveju nenustatyta.

25.                      Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

26.                      Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti užbaigtos pirkimo sutarties sudarymu vien dėl to, kad jos buvo pradėtos. Vykdant pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių pirkimo tikslas negali būti pasiektas arba jo įgyvendinimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokiais atvejais VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė (o tam tikrais atvejais – pareiga) nutraukti pirkimo procedūras, laikantis įstatyme nustatytų sąlygų.

27.                      VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai ir susidariusios padėties negalima ištaisyti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.

28.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą yra išimtinė priemonė (ultima ratio), todėl perkančiosios organizacijos turi imtis visų pagrįstų priemonių išsaugoti pirkimo procedūras ir siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o nutraukimas galimas tik esant objektyvioms ir reikšmingoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). Tuo tarpu tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, turi paneigti tokio sprendimo pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio, jog pateisintų pirkimo nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).

29.                      Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimą gali būti laikomas pagrįstu nustačius, kad dėl pirkimo dokumentuose padarytos klaidos pirkimo procedūrų tęsti neįmanoma arba pirkimą įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Atsižvelgiant į pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinį pobūdį ir skaidrumo principo svarbą, perkančioji organizacija turi ne tik nurodyti galimos klaidos faktą, bet ir pateikti objektyvius duomenis, pagrindžiančius jos esmingumą, t. y. kad pirkimo nenutraukimas galėtų turėti neigiamą įtaką pirkimui, tiekėjams ar pačiai perkančiajai organizacijai.

30.                      Nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Specialiųjų sąlygų 5 priedo 3.2.2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo suformuluotas taip, jog galėjo būti suprantamas kaip reikalaujantis vieno specialisto, turinčio visas tris nurodytas specializacijas, ir ar dėl to susidarė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo rizika, kurios nebuvo galima pašalinti nekeičiant esminių pirkimo sąlygų. Taip pat vertintina, ar tokia situacija sudarė pagrindą nutraukti pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu.

31.                      Pirmiausia pažymėtina, kad kilus ginčui dėl pirkimo dokumentų nuostatų turinio, jos aiškintinos sistemiškai, atsižvelgiant į visą pirkimo dokumentų kontekstą, jų tikslą, tarpusavio suderinamumą bei protingo ir rūpestingo (uolaus) tiekėjo suvokimo standartą. Nagrinėjamu atveju Specialiųjų sąlygų 5 priedo 3.2 papunktyje buvo suformuotos dvi tos pačios srities specialistų pozicijos (3.2.1 ir 3.2.2), tačiau 3.2.2 papunktyje vienai pozicijai išvardytos trys skirtingos tvarkybos darbų specializacijos. Toks pozicijų išskyrimas (vienoje nurodant vieną specializaciją, kitoje – tris) logiškai suponuoja, kad kiekvienai pozicijai keliamas reikalavimas turi būti įvykdomas tuo specialistu, kuris į tą poziciją skiriamas, t. y. kad 3.2.2 papunktyje numatytai pozicijai siūlomas specialistas privalo atitikti visą šiai pozicijai apibrėžtą kvalifikacinį turinį, o ne tik jo dalį. Jei būtų laikoma, kad 3.2.2 papunkčio reikalavimą leidžiama „išskaidyti“ tarp kelių specialistų (vienam turint vieną, kitam – kitą specializaciją), tuomet pati 3.2.1 ir 3.2.2 pozicijų atskyrimo konstrukcija prarastų normatyvinę prasmę, nes kvalifikacijos reikalavimas taptų nebe pozicijai priskirtu reikalavimu, o laisvai kombinuojamu skirtingų asmenų specializacijų sąrašu, kurio įgyvendinimo mechanizmas pirkimo dokumentuose aiškiai neįtvirtintas.

32.                      Be to, sisteminį šios nuostatos aiškinimą sustiprina ir pirkimo dokumentų struktūra, kai tiekėjo pareiga „paskirti ne mažiau kaip 1 specialistą“ yra sukonkretinama konkrečiai pozicijai ir konkrečiam kvalifikaciniam turiniui, o pirkimo dokumentuose nėra aiškiai išreikštos taisyklės, kad vienos pozicijos kvalifikacinė apimtis gali būti pagrindžiama kelių specialistų „visuma“. Tokia taisyklė viešųjų pirkimų praktikoje paprastai įtvirtinama aiškiai ir nedviprasmiškai, nes ji tiesiogiai keičia tiekėjų elgesį formuojant pasiūlymą ir pasirenkant, kokius specialistus skirti. Todėl, esant tokiai 3.2.2 papunkčio formuluotei ir nesant aiškios išlygos, leidžiančios reikalavimą įgyvendinti kelių specialistų specializacijų sumavimu, objektyviai egzistavo prielaidos reikalavimą suprasti kaip nustatantį pareigą skirti specialistą, turintį visas 3.2.2 papunktyje išvardytas specializacijas.

33.                      Šią išvadą patvirtina ir lingvistinis (kalbinis) 3.2 papunkčio konstrukcijos aiškinimas: 3.2.2 papunktyje vartojama vienaskaita („ne mažiau kaip 1 <…> specialistą“) ir toliau apibrėžiama šio specialisto kvalifikacija, nurodant jam keliamus požymius (teisė atlikti tvarkybos darbus ir veiklos specializacijos, išvardijant tris specializacijas). Tokio tipo sakinio sandara paprastai reiškia, kad vardijami požymiai priklauso tam pačiam apibrėžiamajam subjektui (tam pačiam specialistui), o ne skirtingiems subjektams. Jeigu būtų siekta aiškiai leisti reikalavimą įvykdyti kelių specialistų visuma, pirkimo dokumentuose turėtų būti pateikta speciali ir nedviprasmiška nuostata, jog reikalaujamos specializacijos gali būti užtikrinamos kelių specialistų bendrai.

34.                      Tokį ginčo kvalifikacinio reikalavimo supratimą patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, kad „vertinant pateiktos informacijos visumą ir nesant papildomų paaiškinimų, kvalifikacinis reikalavimas gali būti suprantamas taip, kad tiekėjai turi siūlyti asmenį, atitinkantį visus atitinkamame punkte nustatytus būtinus reikalavimus, t. y. kad vienas asmuo turi turėti teisę atlikti darbus pagal visas šiame punkte nurodytas specializacijas“. Aplinkybė, kad pirkimo dokumentų nuostata gali būti skirtingai suprantama skirtingų tiekėjų, jau savaime kelia skaidrumo principo pažeidimo riziką, nes tiekėjai turi turėti vienodas galimybes suprasti pirkimo sąlygas ir pagal jas formuoti pasiūlymus. Vadinasi, vertinant pirkimo dokumentų tekstą ir jo sisteminį bei lingvistinį kontekstą, teismas pripažįsta, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas ginčo sąlygos aiškinimas buvo objektyviai pagrįstas, o pati sąlyga sudarė prielaidas nevienodam jos supratimui, kurio po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nebegalima teisėtai „patikslinti“ nepakeičiant pirkimo sąlygų.

35.                      Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį privalo nustatyti tik būtinus, su pirkimo objektu susijusius ir proporcingus reikalavimus, kurie negali dirbtinai riboti konkurencijos. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė ir byloje pateiktais duomenimis pagrindė, kad Kultūros ministerijos skelbiamame atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų sąraše yra gerokai daugiau specialistų, turinčių bent vieną iš 3.2.2 papunktyje nurodytų specializacijų (iš viso 99 skirtingi asmenys), tačiau tik nedidelė jų dalis turi visas tris šiame papunktyje nurodytas specializacijas viename asmenyje (15 specialistų). Tai reiškia, kad kvalifikacijos reikalavimo koncentravimas vienam specialistui objektyviai siaurina potencialiai galinčių dalyvauti tiekėjų galimybes pagrįsti kvalifikaciją, palyginti su situacija, kai reikalaujamos specializacijos galėtų būti užtikrinamos kelių specialistų visuma. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objekto pobūdis savaime nereikalavo, jog visas tris specializacijas turėtų būtent vienas asmuo, atsakovė turėjo pagrindą vertinti, jog ginčo kvalifikacijos reikalavimo formuluotė, esant jos objektyviai suprantamai prasmei, galėjo neatitikti proporcingumo ir konkurencijos neribojimo principų. Tokį vertinimą patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išdėstyta pozicija, kad „reikalavimo „sukoncentravimas“ vienam specialistui gali dirbtinai apriboti konkurenciją ir kelti VPĮ 47 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimo riziką“. 

36.                      Ieškovės argumentai, kad kvalifikacijos reikalavimas buvo aiškus ir leido siūlyti kelis specialistus, nepaneigia atsakovės nustatytų aplinkybių. Vien aplinkybė, jog pirkimo dokumentuose vartojama daugiskaita („specialistai“) ar numatyta galimybė vieną specialistą siūlyti kelioms pozicijoms, savaime neeliminuoja galimybės, kad konkrečiai 3.2.2 papunktyje nustatytas specializacijų reikalavimas galėjo būti suprastas kaip taikomas kiekvienam siūlomam specialistui. Be to, kitų pirkimų pavyzdžiai negali turėti lemiamos reikšmės vertinant konkretaus pirkimo dokumentų teisėtumą, nes kiekvienas pirkimas vykdomas pagal konkrečiai jam parengtus dokumentus ir individualias aplinkybes.

37.                      Nustačius, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimo formuluotė objektyviai sudarė prielaidas jį suprasti kaip reikalaujantį vieno specialisto, turinčio visas tris specializacijas, taip pat kad toks reikalavimo turinys galėjo nepagrįstai riboti konkurenciją, reikšminga įvertinti, ar susidariusi padėtis galėjo būti ištaisyta nenutraukiant pirkimo procedūrų. Teismas pažymi, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos kvalifikacijos reikalavimo turinio „patikslinimas“, nurodant, jog 3.2.2 papunktyje išvardytos specializacijos gali būti užtikrinamos kelių specialistų bendrai, reikštų esminį pirkimo dokumentų pakeitimą, galintį turėti įtakos tiekėjų ekonominiam elgesiui ir jų sprendimui dalyvauti pirkime ar formuoti pasiūlymą. Tokie pakeitimai po pasiūlymų pateikimo termino prieštarautų skaidrumo, lygiateisiškumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principams bei reikštų naujų pirkimo sąlygų nustatymą po pasiūlymų pateikimo termino, kas pagal kasacinio teismo praktiką iš esmės yra negalima. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai vertino, kad susidariusios padėties ištaisyti nenutraukiant pirkimo procedūrų neįmanoma.

38.                      Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo riziką ir imtis veiksmų jai pašalinti, o nesant galimybės tai padaryti nenutraukiant procedūrų — nutraukti pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu.

39.                      Papildomai pažymėtina, kad kvalifikacijos reikalavimo formuluotės netikslumas galėjo būti vertinamas ir kaip esminė pirkimo dokumentų klaida VPĮ 29 straipsnio 4 dalies prasme, nes dėl galimo konkurencijos sumažėjimo atsirado rizika, kad pirkimo rezultatas gali neatitikti perkančiosios organizacijos poreikių, inter alia kainos ir racionalaus konkurencinio rezultato aspektu. Todėl atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras gali būti laikomas pagrįstu ir šiuo teisiniu pagrindu.

40.                      Ieškovės argumentai, kad tikrasis pirkimo nutraukimo tikslas buvo sudaryti prielaidas nelaimėti pirkimo konkrečiam tiekėjui ar proteguoti kitą ūkio subjektą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Vien aplinkybė, kad sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas pasiūlymų vertinimo stadijoje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti perkančiosios organizacijos nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė veikė nesąžiningai, diskriminavo ieškovę ar siekė kitų nei teisės aktuose numatytų tikslų. Priešingai, nustatyta, kad sprendimas buvo grindžiamas pirkimo dokumentų turinio vertinimu ir siekiu užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi.

41.                      Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nustačiusi pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimo formuluotės trūkumą, kuris galėjo lemti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimą ir kurio nebuvo galima ištaisyti nenutraukiant pirkimo procedūrų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti pirkimą VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, o VPĮ 29 straipsnio 4 dalis papildomai patvirtina tokio sprendimo pagrįstumą. Todėl ginčijamas atsakovės sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o ieškovės reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

43.                      Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti 2 541,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – 2026 m. sausio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija APB Nr. 0003436, jos apmokėjimą patvirtinančio 2026 m. vasario 10 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 02944 nuorašus. Kaip matyti iš atsakovės prašymo ir jo priedų, patirtas išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 200 Eur + PVM) ir tripliko rengimas (900,00 Eur + PVM).

44.                      CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 

45.                      Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus dydžius (už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 6 069,00 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 3 641,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 541,00 Eur (CPK 98 straipsnis).

46.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restauravimo projektai“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restauravimo projektai“, kurios juridinio asmens kodas 135541447, biudžetinei įstaigai Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188764867, 2 541,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas