(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Lindorff Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lindorff Lietuva“ prašymą dėl baudos panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB ,,Lindorff Lietuva“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko B. B., kadangi pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte keliamų reikalavimų. Be to, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad kreditorei ankstesnėje byloje jau buvo išaiškinti analogiški jos reiškiamo pareiškimo skolininkui B. B. trūkumai, tačiau kreditorė vis vien reiškia analogišką pareiškimą, t. y. neištaisius trūkumų. Teismas tokį kreditorės elgesį laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl kreditorei skyrė 1 000 Eur baudą. 
2. Kreditorė pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi skirtą baudą. Nurodė, kad jos pateikti pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka CPK 433 straipsnio nurodytus bendruosius formos ir turinio reikalavimus, yra pakankami dokumento turinio įvertinimui bei negali būti vertinami kaip nepagrįstų procesinių dokumentų pateikimas. Nurodė, kad kreditoriaus subjektinės teisės egzistavimas yra pagrįstas prašyme nurodytais argumentais ir negali būti siejamas su veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kaip viena iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą. 
4. Teismas nurodė, kad sprendžiant baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimą nagrinėjamu atveju, skirtingai negu nurodo kreditorė, jos pateikti pareiškimai dėl teismo įsakymų išdavimo skolininkui B. B. teismo nutartimis pripažinti neatitinkantys CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl juos atsisakyta priimti, konkrečiai nurodant kreditoriui, kokį faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą jis turėtų nurodyti pareiškime, kuriuo būtų galima pagrįsti reikalavimą pagal pareiškime nurodomas aplinkybes. Teismas iš pateikto kreditorės prašymo nustatė, kad kreditorė tokią faktinę aplinkybę galėjo nurodyti, nes tai patvirtinančius dokumentus pateikė prie prašymo, tačiau to nepadarė, pakartotinai teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui B. B.. Teismas pažymėjo, kad kreditorė, būdama skolų išieškojimo srities profesionale, dalyvaujanti daugybėje civilinių procesų, nevykdė galiojančios teismo nutarties, nors turėjo ir galėjo ją įvykdyti. Taip pat teismas pabrėžė ir tai, kad kreditorė, nors kitoje civilinėje byloje ir buvo įspėta dėl baudos paskyrimo galimumo, sąmoningai nesilaikė teismo nurodymų ir teikė teismui identiškus pareiškimus, nepašalindama teismo nutartyse nurodomų trūkumų, taigi kreditorė akivaizdžiai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kreditorės veiksmai kenkė teisinei sistemai, buvo eikvojami Lietuvos valstybės žmogiškieji ir materialiniai resursai, kas pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
5. Taip pat teismas nurodė, kad kreditorei paskirta bauda, kuri nesiekia sankcijos medianos ir sudaro 20 proc. galimos maksimalios baudos, nors iš LITEKO duomenų buvo nustatytas nevienkartinis analogiškas kreditorės procesinis elgesys, todėl įvertinęs kreditorei pirmą kartą paskirtos baudos dydį, tesimas laikė, kad ji yra pakankama baudos tikslams pasiekti, kreditorė nemotyvavo, jog ji yra per didelė jai pagal kreditorės finansinę būklę, ir teismas tokių duomenų nenustatė, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paskirtą baudą mažinti ar panaikinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Kreditorė UAB ,, Lindorff Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnyje nustatytą baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu institutą.
2. Kreditorės veiksmuose nėra įžvelgtinas nesąžiningumo elementas pateikiant nepagrįstą ieškinį ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Iš teismui su prašymu dėl baudos panaikinimo pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorė turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl baudos priteisimo iš skolininko.
3. Teismas netinkamai vertino kreditorės veiksmus kaip akivaizdų veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kreditorė pakarotinai kreipėsi į teismą dėl įsakymo išdavimo neištaisiusi nustatytų trūkumų ne piktnaudžiaudama savo teisėmis, o manydama, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pateikiamas laikantis CPK 431 straipsnyje įvirtintų reikalavimų bei pateikė CPK 433 straipsnyje nurodytus imperatyvius procesinio dokumento reikalavimus atitinkantį pareiškimą, tame tarpe ir CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą. UAB „Lindorff Lietuva“ pareiškime nurodė, kad kreditorės, kaip pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ teisių perėmėjos pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, reikalavimas – skolininko skolinis įsipareigojimas, yra kilęs iš netinkamai vykdytos su pradine kreditore UAB „Omnitel“ 1997 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties ir pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ 1998 m. balandžio 15 d. išrašytos sąskaitos, kas, kreditorės manymu, leido teismui nustatyti faktinį pagrindą iš kurio yra keliamas reikalavimas skolininkui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas analogiškose bylose yra išdavęs teismo įsakymus, t. y. laikydamas, kad kreditorė pateikia dokumentus, kurie atitinka reikalavimus. Tokia nevienoda praktika klaidina kreditorę bei sukuria pagrįstas aplinkybes manyti, kad kreditorės procesiniai dokumentai atitinka CPK 433 straipsnio reikalavimus.
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Kreditorė, prašydama išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo. Taigi, teismo įsakymo išdavimo proceso specifika lemia, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismas atsisakydamas priimti kreditorės procesinius dokumentus dėl nutartyse numatytų priežasčių kelia kreditorės subjektinės teisės egzistavimo klausimą, kas nepatenka į CPK 433 straipsnio ribas.
6. Siekdama realizuoti CPK įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, kreditorė savo teisių įgyvendinimui pasirinko ypatingąją teiseną, t. y. teismo įsakymo išdavimo procedūrą, kuri leidžia taupyti tiek teismo, tiek bylos šalių laiką bei materialinius resursus, todėl nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo praktika esminė sąlyga piktnaudžiavimui konstatuoti yra sąmoningas veikimas, t. y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekia ne pasinaudoti teisėmis, o sutrukdyti procesui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas panaikinti skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus, sąmoningo kreditorės piktnaudžiavimo teise fakto, nepagrįstai kreditorei skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, neatsižvelgė į kreditorės nurodytas aplinkybes.
11. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi tapačioje (tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) civilinėje byloje Nr. eL2-51520-1066/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-44353-2017-8) kreditorei buvo išaiškinti analogiški jos reiškiamo pareiškimo skolininkui B. B. trūkumai, tačiau kreditorė neištaisiusi trūkumų pareiškė analogišką pareiškimą teismui. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytais trūkumais, t. y., laiko, jog jos pareiškimas atitiko CPK 433 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi tapačioje civilinėje byloje Nr. eL2-51520-1066/2017 pagrįstai atsisakė priimti kreditorės UAB „Lindorff Lietuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y., ar pareiškimas iš tiesų neatitiko CPK reikalavimų, o vertina tai, ar pagrįstai atmestas kreditorės prašymas panaikinti skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu. Tačiau, sutiktina, su pirmosios instancijos motyvu, jog šiuo atveju faktas, jog kreditorės pareiškimas neatitiko CPK reikalavimų konstatuotas dvejose teismo nutartyse, kurių teisėtumas nebuvo nuginčytas, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
13. Apeliantė teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas laikosi nevienodos praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko apeliantė nežino, kuria vadovautis. Šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškimo trūkumai kreditorei jau buvo nustatyti tapačioje byloje, jai buvo išaiškinta kokiu būdu šie trūkumai ištaisytini, tačiau dėl nežinomos priežasties, kreditorė teismo nutartimi nesivadovavo. Apeliantė teikdama prašymą teismui dėl baudos panaikinimo teismui pateikė ir dokumentus, kurie gali pagrįsti reikalavimą pagal pareiškime nurodomas aplinkybes, taigi, kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, kreditorė turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti kartu su pareiškimu, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad tokie kreditorės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Kreditorė teikia skolų išieškojimo paslaugas, todėl turi patirties išieškant skolas iš įvairių skolininkų, įmonėje dirba kvalifikuoti teisininkai, kuriems turi būti aiškios ir suvokiamos teismų priimamos nutartys bei pasekmės, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Kreditorė nesielgė rūpestingai, apdairai, todėl ji ir turėtų prisiimti neigiamas pasekmes dėl savo elgesio.
14. Apeliantė nurodo, jog ji nesiekė trukdyti procesui, o šiuo atveju priešingai – ji naudodamasis teismo įsakymo išdavimo institutu siekė operatyvesnio kreditorei priklausančių lėšų susigrąžinimo. Su šiuo apeliantės teiginiu sutikti negalima, kadangi, ji, žinodama, jog jos pareiškimas neatitinka CPK reikalavimų, sąmoningai pakartotinai, neištaisiusi teismo nustatytų trūkumų, teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiu būdu buvo eikvojami teismo žmogiškieji bei materialieji ištekliai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikytina sąmoningų veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl kreditorės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas