Civilinė byla Nr. 2S-2311-153/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03273-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.4.5.5; 3.4.5.6 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB Medicinos banko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-405-329/2016 pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB Medicinos bankas, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, antstolis M. P., antstolė S. Ž., AB Šiaulių bankas, A. P..

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjai J. P., bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, nustatė keturių (4) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti. 2016 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtino J. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi pratęsė terminą pateikti teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektą 1 mėnesiui, t. y. iki 2016 m. liepos 11 d.

2016 m. liepos 11 d. bankrutuojančios J. P. bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo A. V. pateikė teismui prašymą patvirtini J. P. 2016 m. birželio 13 d. parengtą mokumo atkūrimo planą. Administratorius nurodė, kad 2016 m. liepos 7 d. įvyko J. P. kreditorių susirinkimas, kreditoriams buvo pateiktas tvirtinti patikslintas J. P. mokumo atkūrimo plano projektas, paruoštas pagal visas hipotekos kreditorių pastabas, nurodytas 2016 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkime.

Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas ir UAB „4finance“ prašė netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto ir J. P. bankroto bylą nutraukti. UAB Medicinos bankas nurodė, kad planas pateiktas teismui tvirtinti po nustatyto termino, be to, planas turi trūkumų: dalis plane nurodyto turto, numatomo realizuoti, nėra registruota J. P. vardu, jos dalis bendrame turte nenustatyta; neaišku, kokiu pagrindu nustatytos turto pardavimo kainos; pareiškėja, skaidydama numatytą realizuoti nekilnojamąjį turtą dalimis, mažina jo vertę ir tuo veikia prieš kreditoriaus siekį gauti kiek įmanomą didesnį savo reikalavimų patenkinimą; pareiškėja nėra sąžininga, nes nesiima aktyvių veiksmų gauti daugiau pajamų; plane numatytos administravimo išlaidos neatitinka įstatymo reikalavimų, neaišku, kokią dalį sudaro administratoriaus atlyginimas, nepateiktas esamos sąmatos pagrindimas; administravimo išlaidos visam bankroto procesui sudaro net 4 413 Eur, nors pareiškėja iš savo uždirbamų pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui per visą procesą ketina skirti tik 2 880 Eur.

AB Šiaulių bankas nurodė, kad nenustatyta, jog pareiškėjai priklauso būtent ½ dalis numatytame realizuoti turte, taip pat nesutinka su plane siūlomu turto realizavimo būdu ir planuojamo realizuoti nekilnojamojo turto kainomis, nes nepateiktas nustatytų turto pardavimo kainų pagrindimas. Kreditoriaus nuomone, mokumo atkūrimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios ir nepatvirtina pareiškėjos siekio patenkinti kuo daugiau kreditorinių reikalavimų.

UAB „4finance“ nurodė, kad parengtas plano projektas neatitinka FABĮ nuostatų, nes mokumo atkūrimo plane pateikiamas turtas, priklausantis sutuoktiniui A. P., ir nėra pagrįstai nustatyta bankrutuojančio fizinio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Taip pat nepagrįstos mokumo atkūrimo plane nustatytos nekilnojamojo turto kainos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančio asmens J. P. 2016 m. birželio 13 d. mokumo atkūrimo planą, nustatė 36 mėnesių terminą bankrutuojančio asmens J. P. 2016 m. birželio 13 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui.

Teismas konstatavo, kad J. P. 2016 m. birželio 13 d. parengtas plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, jame yra išdėstyti visi reikalingi duomenys ir faktai, nurodyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose, o kreditorių prieštaravimus laikė nesusijusiais su FABĮ 7 straipsnyje numatytais mokumo atkūrimo plano reikalavimais ir juos atmetė.

Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai J. P. ir A. P. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl remiantis CK 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tai yra bankrutuojančiai J. P. priklauso ½ dalis viso santuokoje įgyto turto, nepriklausomai kurio iš sutuoktinių vardu šis turtas registruotas viešame registre, ir kol nenuginčytas jo teisinis režimas.

Plane numatyta turto pardavimo tvarka ir kaina yra preliminari, ji gali būti keičiama, pradinė turto pardavimo kaina bus tvirtinama kreditorių susirinkime, todėl kreditoriai patys spręs parduodamo turto kainą. Plane bankrutuojantis asmuo J. P. prisiėmė įsipareigojimą duoti sutikimą kreditoriams mažinti pradinę turto pardavimo kainą.

Argumentai, kad  bankrutuojantis asmuo nesiima aktyvių veiksmų gauti daugiau pajamų ir nesiekia maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, nėra susiję su FABĮ 7 straipsnio reikalavimų mokumo planui pažeidimu.

Terminas planui pateikti teismui patvirtinti nėra praleistas.

Plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis, atsižvelgiant į J. P. gaunamas pajamas, jos yra logiškos ir maksimaliai minimalios, siekiant užtikrinti tinkamą bankrutuojančio asmens administravimą.

J. P. pasirinktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas – 36 mėnesiai yra tinkamas. Ginčo dėl to nėra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – J. P. mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir J. P. bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Mokumo atkūrimo plane numatomo parduoti turto nurodyta net 150 000 Eur, t. y pusė turto įvertinama tiek, kiek UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ įvertino visą turtą. Be to, viso pastato kartu su jam priskirtu žemės sklypu pardavimas leistų gauti žymiai daugiau lėšų. Nors plane nurodoma, kad pareiškėja sutinka, jog nustačius naudojimosi turtu tvarką jo kaina būtų tvirtinama kreditorių susirinkime, tačiau plano 17 dalyje „Turto pardavimo tvarka“ aiškiai nurodyta: ,,Jeigu turtas parduodamas mažesne kaina, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens sutikimas“. Tai reiškia, kad toks sutikimas nėra duotas. Tiek pareiškėja, tiek pirmosios instancijos teismas ignoravo banko pateiktus įrodymus, jog turto pardavimo kaina yra visiškai nereali, ir tuo iš esmės pažeidžiama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra.

Bankas kreditorių susirinkimuose nurodė, jog visas turtas turi būti parduodamas pareiškėjos bankroto byloje. 2016-07-07 plane nurodyta, kad tik automobiliai (priklausantys tiek pareiškėjai, tiek jos sutuoktiniui, kuris nebankrutuoja) kaip vienas vienetas bus pardavinėjami bankroto procese, o bankams įkeistas nekilnojamasis turtas plane numatytas pardavinėti dalimis, t. y. bankroto procese parduodant tik 1/2 turto. Nei administratorius, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog tokia pardavimo tvarka neatitinka FABĮ nuostatų – FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimais planui (plane turi būti įvardintas konkretus parduodamas turtas, jo kaina).

FABĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai už tos pačios prievolės tinkamą įvykdymą keli asmenys įkeičia jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ir tik vienas iš skolininkų bankrutuoja, o prievolė nėra tinkamai įvykdyta ir iš abiejų skolininkų pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Apylinkių teismai nagrinėdami fizinių asmenų bankroto bylas laikosi teismų praktikos, kad pardavinėjant turtą nenustačius atskirų bendrasavininkų dalių, išvengiama dirbtinio šio turto skaidymo į dalis, ir tikėtina, kad turtas būtų parduodamas už didesnę kainą, tokiu būdu užtikrinami tiek kreditoriaus, tiek ir solidarių skolininkų interesai (Kauno apylinkės teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-70-944/2016). Bankui įkeistą turtą sudaro žemės sklypas kartu su administraciniu pastatu. Pareiškėja yra šio turto bendrasavininkė, be to, tiek ji, tiek A. P. įkeitė tą patį daiktą už tą pačią prievolę, ir pareiškėja yra solidari bendraskolė laidavimo sandorio pagrindu. Taigi visos pajamos gautos iš turto pardavimo bus skiriamos dengti tą pačią skolą. Turto padalijimas reikalauja ir piniginių investicijų, kurių pareiškėja neturi. Parduodant turtą kaip vientisą vienetą būtų patenkinta žymiai didesnė kreditorių reikalavimų dalis. Tačiau pareiškėja siekia priešingo tikslo: vertingiausią nekilnojamąjį turtą išskaidyti į kelias dalis ir tada pardavinėti.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas imperatyviai nustato, kad mokumo atkūrimo plane turi būti numatytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Plane nenumatyta jokių priemonių, kurios gali leisti tikėtis pareiškėjos pajamų didėjimo (persikvalifikavimas, geriau apmokamo darbo paieškos ar kt.).

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos visos fizinio asmens gaunamos pajamos ir turtas. Plane nurodyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantis pastatas Domeikavoje yra neeksploatuojamas ir jokios pridėtinės vertės nesukuria (nenuomojamas ir pan.), tačiau viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad minėti pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės. Šiame pastate veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja pareiškėjos sutuoktinis, ir būtent šioje įmonėje dirba pati pareiškėja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėja teikia melagingus duomenis apie savo turtinę padėtį.

Mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos neatitinka FABĮ nuostatų: neaišku, kokią dalį sudaro administratoriaus atlyginimas (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis) ir nepateiktas esamos sąmatos pagrindimas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Administravimo išlaidos visam bankroto procesui sudaro net 4 413 Eur, o pareiškėja iš savo pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui per visą procesą ketina skirti tik 2 880 Eur.

Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Mokumo atkūrimo plane siūloma pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą skaidyti į dalis ir pardavinėti tik J. P. priklausančią dalį (kuri nebūtinai yra 1/2, nes turtas dar neatidalintas). Bankui įkeisto turto – sodo namelio ir nedidelio žemės sklypo, padalinimas tarp sutuoktinių, naudojimosi tvarkos nustatymas ir tik pareiškėjai priklausančios dalies pardavinėjimas, kai bankui solidariai yra atsakingi abu sutuoktiniai, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir būtų itin žalingas bankui kaip kreditoriui, nes tokio turto dalis būtų visiškai nelikvidi ir jo vertė būtų nepagrįstai sumažinta. Banko nuomone, pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., Marijampolės r., kaip ir kitas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, turi būti kompleksiškai realizuojamas kaip vienas turtinis vienetas.

Bankas sutinka su kitais apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. P. prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

UAB Medicinos banko atskirasis skundas yra nepagrįstas, jame yra atkartojamos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos skundžiamoje nutartyje, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas.

Mokumo atkūrimo plane yra nurodyta numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu, kaip to reikalauja FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Siekiant užtikrinti pareiškėjos kreditorių interesus ir turto pardavimo procedūrų greitumą, pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad „Turto pardavimo kaina bus nustatoma kreditorių susirinkime. Aš, J. P., esu suinteresuota sklandžia bankroto procedūros eiga, todėl sutinku su turto pardavimo kaina, kurią kreditoriai nustatys kreditorių susirinkime, ir kreditorių numatomais siūlyti turto pardavimo kainų mažinimo intervalais.“ Apeliantas tiek kreditorių susirinkime, tiek teisme nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta turto pardavimo kaina yra nepagrįstai didelė, tačiau pats nepasiūlė jokios turto pardavimo kainos.

Mokumo atkūrimo plane nurodytame numatomo parduoti turto sąraše yra įtrauktas tik tas turtas, kuris priklauso pareiškėjai J. P.. Kreditoriaus UAB Medicinos banko atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad į mokumo atkūrimo planą turi būti įtrauktas ir kartu pardavinėjamas ir pareiškėjos sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas, yra visiškai nepagrįsti.

Apeliantas, nurodydamas, kad pareiškėja nededa pakankamai pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, visiškai neatsižvelgia į faktines aplinkybes, kurios buvo išdėstytos tiek mokumo atkūrimo plane, tiek teismo posėdžio metu. Pareiškėja neturi nei tinkamo išsilavinimo, nei praktikos ir patirties dirbti buhaltere, darbo užmokestis atitinka pareiškėjos kvalifikaciją ir atliekamų darbų pobūdį. Vertinant pareiškėjos pastangas kelti kvalifikaciją ir ieškotis papildomo darbo, būtina atkreipti dėmesį į pareiškėjos amžių ir į tai, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Marijampolėje, o tai sunkina darbo paieškas.

Mokumo atkūrimo plano 25 punkte yra nurodytos ir detalizuotos administravimo išlaidos, apskaičiuotos visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Nurodytos administravimo išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos, protingos, nustatytos atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų kiekį ir sudėtingumą, taip pat planuojamų atlikti darbų kiekį ir būtinumą.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma įvairi informacija (FABĮ 7 straipsnio 1–13 p.), iš kurios sprendžiama apie bankroto procese numatomus atlikti veiksmus ir galimybę pasiekti pagrindinį Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Plano įgyvendinimo sėkmingumas priklauso ne tik nuo aktyvių bankrutuojančio asmens veiksmų, vykdant įstatymo reikalavimus ir bendradarbiaujant su kreditoriaus, bet ir pačių kreditorių sąžiningumo, sprendžiant iškilusius klausimus. Priešingu atveju būtų pažeidžiama bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra, nebūtų užtikrintas asmens ir jo kreditorių interesų gynimas.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Pareiškėja tinkamai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Pareiškėja, atsižvelgusi į kreditorių UAB Medicinos banko ir AB Šiaulių banko pastabas, taisė plano projektą, tačiau kreditoriai nepritarė ir patikslintam planui.

Kaip nurodė pareiškėjos bankroto administratorius, 2016 m. liepos 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo pateiktas tvirtinti patikslintas J. P. mokumo atkūrimo plano projektas, paruoštas pagal visas hipotekos kreditorių pastabas, nurodytas 2016 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkime: praplėstas aprašymas dėl turto pardavimo kainos, nors hipotekos kreditoriai kainos mokumo atkūrimo plano rengimo etape turto pardavimo kainos nebuvo pasiūlę; pateikta informacija apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būklę; gautas pareiškėjos sutuoktinio A. P. sutikimas bankroto byloje parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą automobilį; pateiktas paaiškinimas dėl automobilio „Renault Vel Satis“; pateikti dokumentai, įrodantys bankrutuojančio asmens kreipimąsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl juridinio fakto įregistravimo – santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; mokumo atkūrimo plane įtrauktas J. P. įsipareigojimas patvirtinus mokumo atkūrimo planą, kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos jai priklausančia turto dalimi nustatymo; mokumo atkūrimo plane įtvirtinta kreditorių teisė jiems pageidaujant atlikti J. P. priklausančios turto dalies vertinimą; mokumo atkūrimo plane įtrauktas J. P. sutikimas dėl turto pardavimo kainos, kuri bus nustatoma kreditorių susirinkimuose ir su numatomais turto pardavimo kainos mažinimo intervalais; praplėsta informacija dėl J. P. persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitų priemonių, skirtų bankrutuojančio asmens mokumui atkurti; pateikta informacija apie A. P. gaunamas mėnesines pajamas; plačiau detalizuotos administravimo išlaidos, susijusios su turto pardavimo organizavimu; pateikta numatoma turto pardavimo data; pateiktas nežymaus pajamų padidėjimo apibrėžimas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su patikslintu planu (t. 5, b. l. 30–53) ir kreditorių UAB Medicinos banko, AB Šiaulių banko pastabomis, sprendžia, jog nors pareiškėjai ir jos kreditoriui nepavyko pasiekti kompromiso dėl plano nuostatų, tačiau tai nereiškia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir negali būti tvirtinamas. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano atitiktis įstatymo reikalavimams negali būti siejama su kreditorių pritarimu ar nepritarimu jam, kadangi konkretūs mokumo atkūrimo planui keliami reikalavimai, kaip minėta, numatyti FABĮ 7 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes, negalima sutikti, jog pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų taisyti pirminį planą pagal kreditoriaus pastabas ir pasiūlymus.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad plane turi būti nurodomas parduodamo fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „<...> atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.“ Sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad mokumo atkūrimo plane nurodoma ne tiksli kaina, už kurią bus parduodamas turtas, o preliminari (FABĮ 7 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Taip pat mokumo atkūrimo plano 16 punkte nurodyta, kad „Turto pardavimo kaina bus nustatoma kreditorių susirinkime. Aš, J. P., esu suinteresuota sklandžia bankroto procedūros eiga, todėl sutinku su turto pardavimo kaina, kurią kreditoriai nustatys kreditorių susirinkime ir kreditorių numatomais siūlyti turto pardavimo kainų mažinimo intervalais.“ Tai reiškia, kad dėl pradinės turto pardavimo kainos ir jos patvirtinimo turės įvykti kreditorių susirinkimas, todėl apelianto argumentas, kad Mokumo atkūrimo plane nurodyta turto pardavimo kaina yra per daug didelė ir pažeidžianti kreditorių interesus, yra nepagrįstas.

Apeliantas nesutinka su Mokumo atkūrimo plane numatoma turto pardavimo tvarka ir siūlo pardavinėti turtą nenustačius atskirų bendrasavininkų dalių, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą kompleksiškai realizuoti kaip vieną turtinį vienetą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis kreditorių argumentas nepritarti Mokumo atkūrimo planui nėra susijęs su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais planui. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bankroto proceso metu parduodamas tik fiziniam asmeniui priklausantis turtas.

Apeliantas argumentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog Mokumo atkūrimo plane nėra numatytos realios įsidarbinimo, persikvalifikavimo galimybės ar kitos priemonės mokumui atkurti, buvo pažeistos ir FABĮ 16 straipsnio 10 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad pareiškėja turi aktyviai siekti susirasti geriau apmokamą darbą, nes turi imtis realių priemonių mokumui atkurti. Šis argumentas taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes: nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Byloje nustatyta, kad pareiškėja domisi savo galimybėmis pasinaudoti kitomis priemonėmis ir siekia užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirba dviejose darbovietėse, darbo užmokestis padidėjo nuo 354 Eur iki 451 Eur, pripažintina, kad pagal savo galimybes Mokumo atkūrimo plane pareiškėja pakankamai nurodė priemones, kuriomis siekia atkurti mokumą. Pareiškėja yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba, tačiau atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį vidutinį darbo užmokestį, į pareiškėjos gyvenamąją vietą, amžių, akivaizdu, kad mažai galimybių pareiškėjai susirasti geriau apmokamą darbą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja šiuo metu gali nurodyti didesnes galimybes mokumui atkurti.

Apeliantas nurodo, kad pateiktas Mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi nėra detalaus bankroto administravimo išlaidų pagrindimo. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidų suma yra 4 413 Eur, t. y. 122,58 Eur per mėnesį. Prie plano pateiktas šių išlaidų pagrindimas (t. 5, b. l. 43–44). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Todėl darytina išvada, kad numatytos bankroto administravimo išlaidos nėra per didėlės, atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir jos keitimas išimtinai yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos vykdymas yra kontroliuojamas kreditorių, todėl administratorius neturi galimybės nepagrįstai naudoti administravimo išlaidų (FABĮ 22 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 26 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateiktas Mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, todėl jis tvirtintinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir, nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias patikslinto Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Galina Blaževič