Civilinė byla Nr. e2-292-1141/2023
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01624-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 3.4.1.11.4.3.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Inai Jokst, Liucynai Vasiliauskienei, Dovilei Vėgnerei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės verslo grupė“ direktoriui V. Z. bei ieškovės atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,
atsakovui D. J. ir jo atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Jarmontovičiui,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės verslo grupė“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo, įpareigojimo grąžinti kilnojamuosius daiktus ir nuomos mokesčio iki daiktų grąžinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės verslo grupė“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį, kuriame prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovo D. J. (toliau – ir atsakovas) 11 100 Eur skolą (nesumokėtą nuomos mokestį); 2) priteisti iš atsakovo 25 Eur dydžio nuomos mokestį už kiekvieną dieną nuo ieškinio pateikimo dienos iki daiktų grąžinimo dienos; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti įrankius (siurblį Festool CTL36AC, šlifuoklį Festool planex LHS 2 225, antgalių komplektą, dulkių maišą), perduotus pagal 2021 m. (rašymo apsirikimas, iš Bendrovės pridėtos sutarties kopijos matyti, kad turėtų būti 2022 m.) sausio 15 d. įrankių nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis); 4) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo (galimas rašymo apsirikimas, galimai turėtų būti – sprendimo) visiško įvykdymo. Bendrovė ieškinyje prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Bendrovė 2022 m. gegužės 19 d. sumokėjo 170 Eur dydžio žyminį mokestį (125 Eur už ieškinį ir 45 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Ieškinys priimtas teismo 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija.
2. Bendrovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas sudarė Sutartį, kurios pagrindu Bendrovė perdavė Sutartyje nurodytus įrankius ir papildomas medžiagas atsakovui nuomos teise naudoti, o atsakovas įsipareigojo už tai mokėti nustatytą nuomos mokestį. Bendrovė nurodė, jog daiktų grąžinimo terminas buvo iki 2022 m. sausio 17 d., atsakovas nustatytu laiku daiktų negrąžino ir iki šiol neatsiskaitė už išnuomotus ir atsakovui laikinai perduotus daiktus.
3. Teismas 2022 m. birželio 10 d. preliminariu sprendimu Bendrovės ieškinį patenkino, priteisė Bendrovei iš atsakovo 11 100 Eur nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (11 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 170 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas priteisė Bendrovės naudai iš atsakovo 25 Eur nuomos mokestį už kiekvieną dieną nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. birželio 9 d.) iki įrankių pagal Sutartį grąžinimo dienos bei įpareigojo atsakovą grąžinti Bendrovei įrankius, perduotus pagal Sutartį, t. y. siurblį Festool CTL36AC, šlifuoklį Festool planex LHS 2 225, antgalių komplektą ir dulkių maišą. Teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas perduoti Bendrovei minėtus kilnojamuosius daiktus. Minėtas preliminarus sprendimas ir kiti dokumentai buvo išsiųsti atsakovui Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 27 d. atsakovui siųsti dokumentai grįžo į teismą su akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau – Lietuvos paštas) žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismo 2022 m. birželio 28 d. rezoliucija nutarta dokumentus siųsti atsakovui į jo tuometinę darbovietę (UAB (duomenys neskelbtini)), kuri atsakovui adresuotus dokumentus priėmė 2022 m. liepos 4 d.
4. 2022 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė teismui ranka pasirašytus prieštaravimus, prašydamas teismo panaikinti 2022 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą, o Bendrovei neatsisakant ieškinio nagrinėti bylą bendrais teisenos pagrindais. Atsakovas nurodė, kad sandoris buvo sudarytas nusikalstamu būdu (panaudojus pagrobtą dokumentą). Atsakovas prieštaravimuose paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. per apiplėšimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45359-21) iš jo buvo pagrobtas asmens dokumentas, taip pat paaiškino, kad jis niekada nepasirašinėjo jokių sutarčių su Bendrove ir niekada nesinuomojo iš Bendrovės jokių darbo įrankių. Atsakovas prieštaravimuose taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, yra negaliojantys. Nors atsakovas turėjo aktyvią paskyrą EPP, tačiau prieštaravimuose nenurodė, kad pageidauja dokumentus iš teismo gauti elektroniniu būdu. Prieštaravimuose atsakovas taip pat nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą pateikto procesinio dokumento (prieštaravimų) trūkumams pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prieštaravimuose nenurodė savo faktinio gyvenamosios vietos adreso, teismas nutarė dokumentus atsakovui siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta. Dokumentai atsakovui per EPP (negavus atsakovo sutikimo) nebuvo siunčiami. 2022 m. liepos 26 d. minėta teismo nutartis grįžo teismui neįteikta atsakovui su Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
5. 2022 m. liepos 26 d. atsakovas per EPP pateikė teismui elektroniniu parašu pasirašytus patikslintus prieštaravimus, prie jų pridėdamas savo asmens tapatybės kortelės ne pilną kopiją (nuskanuota tik viršutinė kortelės pusė). Patikslintuose prieštaravimuose atsakovas prašė atnaujinti 7 dienų terminą trūkumų pašalinimui, nes teismo dokumentai buvo gauti per EPP 2022 m. liepos 26 d., o adresu, kuriuo teismas išsiuntė procesinius dokumentus niekas dokumentų nepriėmė. Patikslintuose prieštaravimuose, kaip ir pirminiuose prieštaravimuose, atsakovas savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, nepaisant to, kad teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi buvo įpareigojęs jį tokią informaciją pateikti. Teismas 2022 m. liepos 28 d. rezoliucija atsakovo patikslintus prieštaravimus priėmė.
6. Bendrovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad atsakovas visiškai nepateikia jokių įrodymų, kad plėšimo metu buvo pagrobtas atsakovo asmens dokumentas. Jeigu asmens dokumentas buvo pagrobtas, atsakovas turėjo turėti tai patvirtinančius dokumentus iš policijos. Bendrovė atsiliepime patikslino, kad Sutartis buvo sudaryta ne 2021 m. sausio 15 d., kaip nurodyta ieškinyje, o 2022 m. sausio 15 d. Atitinkamai, Bendrovė patikslino, kad atsakovas turėtų sumokėti ne 11 100 Eur skolą, o 3 625 Eur, t. y. po 25 Eur už dieną, kai pradelstas dienų skaičius yra 145 (nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. birželio 9 d.). Bendrovė atsiliepime prašė teismo išreikalauti visą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45359-21 medžiagą.
7. 2022 m. spalio 14 d. vykusiame teismo posėdyje Bendrovės atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje yra įsivėlusi klaida Sutarties datoje, atitinkamai, perskaičiuota suma bei patikslintas reikalavimas yra išdėstytas atsiliepime į prieštaravimus, t. y. nurodė, kad skolos suma yra ne 11 100 Eur, o 3 625 Eur. Paklaustas, ar sutinka su pareikštais reikalavimais, atsakovas nurodė „niekam nieko negrąžinsiu, nieko nedariau“. Atsakovas, prisiekęs teisme sakyti tiesą ir įspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą, nurodė, kad nieko nesinuomojo, nežino apie kokius įrankius šnekama, prieš naujus metus buvo apiplėštas (buvo pagrobta piniginė su pinigais, „vairuotojo teisės“, asmens tapatybės kortelė), po apiplėšimo iš karto pasidarė naują asmens tapatybės kortelę. Bendrovės atstovo paklaustas, kur dirbo ginčo laikotarpiu, atsakovas nurodė, kad dirbo „Barboroje“. Teismo paklaustas, kada išduota atsakovui nauja asmens tapatybės kortelė, nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. Taip pat paaiškino, kad su jo pagrobta asmens tapatybės kortele kažkas išsinuomojo automobilį ir jį atsakovo vardu pardavė. Atsakydamas į teismo klausimą, kur gyvena atsakovas nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į Bendrovės atstovo klausimus, nurodė, kad jau labai daug metų naudoja telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio KIA nėra vairavęs, apie skolą sužinojo, kai gavo per darbovietę dokumentus. Teismas, išklausęs šalis, tenkino Bendrovės atstovo prašymą organizuoti dar vieną posėdį, kuriame galėtų dalyvauti tiesiogiai Bendrovės vadovas V. Z., kuris perdavė pagal Sutartį ginčo daiktus. Šiam Bendrovės prašymui pritarė ir atsakovas.
8. 2022 m. spalio 31 d. teismas įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus VPK) pateikti teismui atsakovo pareiškimo policijai kopiją, taip pat duomenis, ar ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45359-21 yra įtariamųjų. Vilniaus VPK Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas 2022 m. lapkričio 9 d. raštu informavo teismą, kad ikiteisminiame tyrime įtariamieji nenustatyti, vyksta tyrimas.
9. 2022 m. gruodžio 9 d. Bendrovė pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos vaizdo medžiagą. Prašyme nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jis buvo atvykęs pas ieškovą, ką patvirtina vaizdo medžiaga. Teismas 2022 m. gruodžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovui neprieštaraujant, nutarė minėtą vaizdo medžiagą prijungti prie bylos medžiagos. Bendrovės vadovas V. Z. šio teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. sausio 15 d. bendravo asmeniškai su atsakovu, kuris dalyvauja posėdyje. Nurodė, kad sunku prisiminti, bet yra video medžiaga ir bruožai atitinka. Teismo paklaustas, ar šiuo atveju prieš atiduodant įrankius buvo paprašytas asmens dokumentas, nurodė, kad „žmogus nepasirodė pavojingas mūsų sektoriui, atvažiavo su tvarkinga mašina, tvarkingai bendravo“. Dar kartą paklausus, ar buvo paprašytas dokumentas, vadovas atsakė, kad buvo ir, kad jis pats nuo dokumento į Sutartį įrašė asmens kodą. Paklaustas nuo kokio dokumento, šiek tiek pagalvojęs vadovas atsakė „nuo ID kortelės“ (2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 12 min.). Teismo paklaustas, kiek Sutarčių egzempliorių buvo pasirašyta, Bendrovės vadovas atsakė, kad tik vienas, kurį pasiliko Bendrovės vadovas sau, kitai pusei Sutarties egzempliorius nebuvo duotas, nes įrankius įsinuomojęs asmuo Sutarties neprašė. Minėto teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad šį žmogų (V. Z.) mato pirmą kartą ir, kad tai gali būti visa grupuotė, kuri jį ir apiplėšė arba jie žino, kad plėšikai nebus surasti. Bendrovės vadovas, komentuodamas vaizdo įrašus, nurodė, kad iš antakių ir nosies galima matyti, kad asmuo vaizdo įrašuose labai panašus į atsakovą. Bendrovę atstovaujantis advokatas nurodė, kad Sutartį sudarė atsakovas, kuris dalyvauja byloje, palyginus veido bruožus (nosį, antakius, akių formą) matyti labai daug panašumų. Advokatas nurodė, kad šiuo atveju yra daugiau atsakovo pareiga įrodinėti. Atsakovas minėto teismo posėdžio metu nurodė, kad vaizdo įrašuose yra ne jis, visai ne jo eisena, ne jo apsirengimo stilius. Atsakovas taip pat pakartojo, kad Sutartyje ne jo parašas, ne jo raštas, ne jo telefono numeris, ne jo adresas. Atsakovas paprašė organizuoti dar vieną posėdį, kuriame jis galėtų dalyvauti su atstovu (profesionaliu teisininku). Teismas šį atsakovo prašymą tenkino ir nustatė 14 kalendorinių dienų terminą šalims galutinai pateikti visus įrodymus byloje. Nurodytu terminu Bendrovė pateikė į bylą kompiuterio ekrano vaizdą, kad 2022 m. sausio 28 d. 16 val. 54 min. į D. J. vardo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ išsiųsta žinutė su klausimu, ar ruošiamasi grąžinti išsinuomotą „įrangą“. Atsakovas teismo nustatytu terminu jokių įrodymų į bylą nepateikė.
10. 2023 m. sausio 23 d. Bendrovė pateikė teismui prašymą sustabdyti bylą, kuriame nurodė, kad pateikė pareiškimą tam, kad būtų nustatyta asmens, išsinuomojusio įrankius, tapatybė ir šiuo pagrindu Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01711-23. Atitinkamai, Bendrovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas šis ikiteisminis tyrimas. Teismas 2023 m. sausio 23 d. rezoliucija pasiūlė atsakovui pateikti nuomonę dėl šio prašymo. 2023 m. sausio 23 d. atsakovas, atstovaujamas advokato padėjėjo, pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos medžiagos naujus rašytinius įrodymus, prašyme pažymėdamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Prie prašymo pridėtoje Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus 2023 m. sausio 10 d. pažymoje nurodyta, kad D. J. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. yra įregistruotas užimtumo tarnyboje bedarbio statusu, taip pat nurodyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).
11. 2023 m. sausio 27 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas paprašė prijungti prie bylos medžiagos naujus rašytinius įrodymus. Teismas šį atsakovo prašymą tenkino iš dalies, dalį pateiktų įrodymų (priedus Nr. 1, 2, 5) prijungė prie bylos medžiagos de facto atnaujindamas teismo nustatytą ir prieš daugiau nei mėnesį pasibaigusį terminą įrodymams pateikti. Minėto posėdžio metu atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartis yra vartojimo nuomos, kad Sutartį su vartotoju sudarė juridinis asmuo, profesionalas, kuris buvo nerūpestingas, nes nepatikrino asmens, su kuriuo sudarė Sutartį, tapatybės. Ginčo Sutarties sudarymas, pasak atsakovo atstovo, buvo tik dar vienas nusikaltimo (sukčiavimo) epizodas, o Bendrovė, kaip įrankių nuomos rinkoje veikiantis verslininkas, turi prisiimti atsakomybę dėl savo nerūpestingumo. Atsakovo atstovas pastebėjo, kad reikalavimas atsakovą įpareigoti grąžinti įrankius, kurių jis niekada nėra gavęs, sumokėti netesybas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovo atstovas prašė Sutartį pripažinti niekine. Bendrovės atstovas prašė teismo baigti bylos nagrinėjimą (nebepalaikė prašymo sustabdyti bylą). Bendrovės atstovas taip pat nurodė, kad iš įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad Sutartį sudarė atsakovas, neabejotinų aplinkybių dėl niekinio sandorio nėra, todėl teismas savo iniciatyva neturėtų Sutarties pripažinti niekine.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
12. Byloje ginčas kilo iš rašytinės kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties, sudarytos tarp verslininko ir vartotojo.
13. Ieškovas UAB „Sostinės verslo grupė“ pateikė teismui 2022 m. sausio 15 d. Įrankių nuomos sutarties kopiją, kurios 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas (Bendrovė) perduoda nuomininkui nuomos teise Priede Nr. 1 išvardintus įrankius tokios būklės, kuri atitinka naudojimo paskirtį. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad Sutartis sudaroma laikotarpiui nuo Sutarties pasirašymo momento iki 2022 m. sausio 17 d., o Sutarties 7 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja grąžinti įrankius tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pagal Sutarties 9 punktą, nuomininkas nuomotojui įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už 24 val. 25 Eur su PVM. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad nuomininkas palieka 300 Eur užstatą, o Sutarties 19 punkte nurodyta, kad „įrankio vertė šiai dienai“ 2 698 Eur. Iš Bendrovės pusės Sutarties kopijoje nurodyta, kad Sutartį pasirašė V. Z., iš nuomininko pusės nurodyta, kad Sutartį pasirašė D. J. Kartu su Sutartimi Bendrovė pateikė teismui Priedo Nr. 1 (Perdavimo-Priėmimo akto) kopiją, kurioje nurodyti nuomojami įrankiai (šlifuoklis Nr. 248 ir siurblys Nr. 10) bei medžiagos, papildomi aksesuarai („ANT.SYST“ (70 Eur) ir maišas (70 Eur)) (toliau – ir Daiktai). Minėtame akte nurodyta, kad Daiktų perdavimo data yra 2022 m. sausio 15 d., prie žodžių „Nuomotojas“ ir „Nuomininkas“ Priedo Nr. 1 kopijoje yra parašai.
14. Iš ieškinio matyti, kad Bendrovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl to, kad nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, negrąžina Daiktų, vengia komunikuoti su Bendrove. Kaip minėta, teismas 2022 m. birželio 10 d. priėmė preliminarų sprendimą patenkinti Bendrovės ieškinį. Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad jokios sutarties su Bendrove nesudarė, t. y. Daiktų iš Bendrovės nesinuomojo. Atsakovas paaiškino, kad galimai Sutartis sudaryta sukčiavimo būdu pasinaudojant atsakovo asmens tapatybės kortele, kuri buvo pagrobta iš atsakovo plėšimo būdu naktį iš 2021 m. gruodžio 30 d. į 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovas paaiškino, kad policijoje dėl minėto plėšimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Bendrovė, susipažinusi su atsakovo prieštaravimais, toliau tvirtino, kad Daiktai buvo perduoti būtent atsakovui, kurio užimtos gynybinės pozicijos byloje nepatvirtina jokie įrodymai.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Sutartis buvo sudaryta teisėtai. Kaip minėta, atsakovas byloje tvirtino, kad Sutartis sudaryta neteisėtai pasinaudojus iš jo 2021 m. gruodžio 30 d. pagrobtu asmens dokumentu. Bendrovė nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog asmens dokumentas iš atsakovo buvo pagrobtas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
17. Kaip minėta, Bendrovė atsakovo atsakomybę kildina iš Sutarties, kurios kopiją Bendrovė pateikė teismui (1 tomas, b. l. 10). Iš pateiktos Sutarties kopijos matyti, kad Sutarties paskutinė dalis yra „Šalių rekvizitai ir parašai“. Nuomotojo (UAB Sostinės verslo grupė) rekvizitai (pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, telefonas, banko sąskaita, pasirašančio asmens vardas ir pavardė) Sutartyje atspausdinti, prie pavardės yra parašas, o nuomininko tam tikri rekvizitai (vardas, pavardė, gimimo data, telefono numeris, ne pilnas adresas) įrašyti ranka. Nors Sutartyje prie nuomininko rekvizitų nurodyta vieta įrašyti įmonės arba asmens kodą, tačiau šiuo atveju nuomininko asmens kodas Sutartyje nėra įrašytas. Sutartyje įrašyta nuomininko gimimo data, kuri sutampa su atsakovo gimimo data (duomenys neskelbtini). Nors Sutartyje prie nuomininko rekvizitų nurodyta vieta įrašyti adresą, tačiau nuomininko adresas Sutartyje iš esmės nėra įrašytas, nes įrašyta tik „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodyta, kokiame rajone, kokiame mieste ar kaime ši gatvė yra. Sutarties 21 punkte nurodyta „Sutinku pateikti savo asmens tapatybės duomenis saugojimui“. Bendrovės vadovas V. Z. teismo posėdyje paklaustas, ar prašo nuomininkų pateikti asmens dokumentą, atsakė „ir prašom, ir neprašom“, paklaustas, kaip buvo ginčo atveju, atsakė, kad „buvo paprašytas asmens dokumentas“, nurodė, kad pats įrašė į Sutartį atsakovo asmens kodą iš dokumento, paklaustas iš kokio dokumento įrašė asmens kodą, šiek tiek pagalvojęs atsakė, kad iš „ID kortelės“ (2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis, 11–12 min.). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje nėra įrašytas nuomininko asmens kodas, labiau tikėtina, kad Bendrovės vadovas V. Z. nepaprašė nuomininko pateikti asmens dokumento, o su tuo susijusių aplinkybių (ypač tokių detalių, kad šiuo atveju buvo pateikta būtent asmens tapatybės kortelė) labiau tikėtina, kad praėjus beveik metams nuo ginčo Sutarties sudarymo Bendrovės vadovas galėjo neprisiminti. Tokia išvada teismo daroma ne tik dėl to, kad Sutartyje neįrašytas nuomininko asmens kodas, bet ir dėl Bendrovės vadovo teisme duotų paaiškinimų, kad asmens dokumentus nuomininkų ne visada prašo parodyti. Bendrovės vadovas teisme paaiškino, kad „šiuo atveju žmogus nepasirodė pavojingas mūsų sektoriui sakykim taip, atvažiavo su tvarkinga mašina, tvarkingai bendravo“ (2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis, 11–12 min.). Papildomai teismas pastebi, kad Sutartyje ir jos Priede Nr. 1 esantys nuomininko parašai gana ženkliai skiriasi, be to, jie itin skiriasi nuo atsakovo parašo atsakovui 2022 m. sausio 5 d. išduotoje asmens tapatybės kortelėje (2 t., b. l. 43–44). Jei ginčo Sutarties pasirašymo metu (2022 m. sausio 15 d.) nuomininkas savo tapatybės patvirtinimui, kaip sako Bendrovės vadovas, pateikė asmens tapatybės kortelę, tai Bendrovės vadovas galėjo (turėjo) pamatyti, kad parašai asmens dokumente ir Sutartyje bei jos priede skiriasi. Pažymėtina, kad asmuo savo tapatybę paprastai patvirtina asmens dokumentu. Parašo buvimas ant asmens dokumento nėra savitikslis, jis taip pat (kartu su asmens nuotrauka ir kitais asmens duomenimis) atlieka tapatybės patvirtinimo funkciją. Taigi, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog Bendrovės vadovas nenustatė Sutartį pasirašiusio nuomininko tapatybės. Vien tai, kad teismui pateiktoje Sutarties kopijoje įrašytas atsakovo vardas, pavardė ir gimimo data, savaime nereiškia, kad atsakovas pasirašė minėtą Sutartį ar jos priedą. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas veikia kaip verslininkas, tačiau nagrinėjamu atveju Sutartyje neįrašė net nuomininko adreso. Visa tai, teismui leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas šiuo atveju veikė neatidžiai ir nerūpestingai, todėl labiau tikėtina, kad galėjo nepaprašyti iš nuomininko ir dokumento nustatyti asmens sudarančio Sutartį tapatybę.
18. Nors Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atpažino į teismą atvykusį atsakovą kaip nuomininką, bet tokius Bendrovės vadovo argumentus teismas vertina kritiškai, atsižvelgdamas į vėlesnius Bendrovės vadovo žodžius, kad „žinoma, kad kiekvieną žmogų sunku būtų atsiminti, bet bruožai atitinka pagal tai, kas yra video“ (2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis, 10–11 min.). Bendrovė 2022 m. gruodžio 9 d. į bylą pateikė penkis video failus (.mp4 formatu), tačiau iš jų turinio teismas negali daryti išvados, kad kuriame nors iš pateiktų failų yra atsakovas. Bendrovės vadovas nurodė, kad video failuose asmuo su mėlyna striuke yra atsakovas, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad asmuo yra su kepure ir dalį veido dengiančia kauke, todėl vien tik iš nosies ir antakių (kurie matosi vaizdo failuose neaiškiai) teismas negali pripažinti šio Bendrovės argumento (kad asmuo mėlyna striuke yra atsakovas) kaip pagrįsto. Papildomai teismas pastebi, kad pati Bendrovė 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2023 m. sausio 13 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame padėkota Bendrovei, kad ji 2023 m. sausio 5 d. kreipėsi su pareiškimu (skundu) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y., kad 2022 m. sausio 15 d. apie 17 val. 35 min. nenustatytos tapatybės vyras iš Bendrovės apgaulės būdu, galimai pateikdamas kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, išsinuomojo siurblį, šlifuoklį, antgalių kompleksą ir dulkių maišą ir sutartu laiku minėtų daiktų negrąžino bei su Bendrove neatsiskaitė. Minėtame pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01711-23. Taigi, nors 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu Bendrovės vadovas nurodė, kad 2022 m. sausio 15 d. patikrino nuomininko tapatybę ir atpažino jį teismo posėdžio salėje, tačiau jau po ne pilno mėnesio (2023 m. sausio 5 d.) Bendrovė kreipėsi į policiją dėl to, kad 2022 m. sausio 15 d. ginčo Daiktus apgaulės būdu išsinuomojo nenustatytos tapatybės vyras, galimai pateikdamas kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Šio kreipimosi pagrindu, kaip minėta, policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškimą taip pat bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo pasibaigęs. Byloje yra duomenys, kad pareiškimą pateikęs atsakovas prašė policijos ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pagrobtos piniginės su pinigais ir dokumentais, bet ir paskelbti pagrobtų dokumentų paieškas (1 t., b. l. 86).
19. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog Bendrovė ginčo Daiktus išnuomojo ne atsakovui, todėl Bendrovės reikalavimai atsakovui pagal Sutartį, kurią labiau tikėtina, kad kaip nuomininkas pasirašė ne atsakovas, yra nepagrįsti. Ieškinyje nurodytos aplinkybės byloje neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Šios teismo išvados nepakeičia ir Bendrovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas vengė bendravimo. Pažymėtina, kad Sutartyje yra įrašytas vienas telefono numeris, o Sutarties priede – kitas, Bendrovės vadovas negalėjo tiksliai pasakyti, kuriuo telefono numeriu skambino atsakovui. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jau daugelį metų naudoja telefono numerį (duomenys neskelbtini) (nei Sutartyje, nei jos priede šis numeris neįrašytas) neigė, kad Bendrovė būtų su juo kaip nors iki teismo susisiekusi. Bendrovės vadovas teismo posėdyje negalėjo pasakyti, kad pagal balsą kalbėta buvo būtent su atsakovu. Bendrovė, kaip minėta, pateikė teismui kompiuterio ekrano vaizdą, kad dar 2022 m. sausio 28 d. bandė susisiekti su D. J. per socialinį tinklą „Facebook“. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad minėta žinutė pasiekė atsakovą. Priešingai, iš Bendrovės pateikto ekrano vaizdo matyti, kad žinutė nėra gavėjo perskaityta (pilka varnelė dešinėje įprastai reiškia, kad žinutė nepamatyta). Atitinkamai, teismas nepripažįsta pagrįstais Bendrovės ieškinio argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovas vengė komunikuoti su Bendrove. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovė, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į atsakovą su rašytine pretenzija, nors, kaip paaiškino Bendrovės advokatas, atsakovo gyvenamosios vietos adresą Bendrovė sužinojo iš gyventojų registro. Tai rodo, kad pati Bendrovė iš esmės nesiekė komunikuoti ir spręsti susiklosčiusią situaciją, o praėjus beveik pusei metų nuo tada, kai išnuomoti Daiktai turėjo būti grąžinti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo už visą šį laikotarpį paskaičiuotą Daiktų nuomos sumą, be to, prašė bylą nagrinėti dokumentiniu procesu (nekviečiant į teismą šalių), prašydama priteisti nesumokėtą Daiktų nuomos mokestį, paskaičiuotą nuo 2021 m. nors Sutartis buvo sudaryta metais vėliau (2022 m.). Prašomą priteisti sumą Bendrovė patikslino tik po to, kai atsakovas pateikė prieštaravimus.
20. Padaręs išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, teismas priima galutinį sprendimą, kuriuo 2022 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą panaikina ir Bendrovės ieškinį atmeta.
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,12 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu bei 8 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės verslo grupė“ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės verslo grupė“ (juridinio asmens kodas 304500244) 17,12 Eur (septyniolika eurų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė