Civilinė byla Nr. e2A-214-730/2020

    Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00143-2019-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;    

    3.3.1.14; 3.3.1.18.4

                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 12 564 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. 13.00 val. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, 42 juodalksniai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo“ 3.1 punkto, 3.5 punkto, 3.13 punkto pagrindu priskirtini saugotiniems, yra žuvę (nudžiūvę), kamienuose matomos gręžimo žymės. Tyrimo metu nustatyta, kad saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti, pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, pažeistos jų gyvybinės funkcijos. Atsakovai, būdami saugotinų želdinių savininkai, nevykdė pareigos išsaugoti želdinius,  dėl to jie buvo neteisėtai sunaikinti. Tokiais veiksmais atsakovai padarė žalą aplinkai, kuri sudaro 12 564 EUR ir turi būti atsakovų atlyginta.

2.       Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2014 m. kovo 26 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-(l4.16.110.)-133 nustatyta, jog saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha atsakovams priklausančiame žemės sklypo plote. Norminiai aktai nustato bendrą taisyklę, kad privačioje namų valdoje bei vandens telkinio apsaugos zonoje esantys želdiniai nepriskiriami saugotiniems. Kadangi ieškovas žalą skaičiuoja už želdinius, kurių atsakovai neišsaugojo savo privačiame žemės sklype,  iš jų vandens telkinio apsaugos zonoje, o saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha plote, todėl ieškovas, teikdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti, kad šiame sklype augę želdiniai atitinka saugotinų želdinių kriterijus ir buvo neišsaugoti būtent 0,0323 ha saugotinų želdinių plote, nustatytame Nekilnojamojo turo registro išrašo 9.4 punkte, tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė ir žalos neįrodė. Ieškovė pateikia administracinių nusižengimų protokolą, kuriuo atsakovei buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, tai yra už pareigos išsaugoti želdinius nevykdymą, bei nurodo, kad žala buvo padaryta atsakovės kaltais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, tačiau administracinė atsakomybė buvo taikoma už želdinių neišsaugojimą, o ne sunaikinimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė savo tyčiniais kaltais veiksmais būtų sunaikinusi želdinius. Be to, atsakovė želdinių nesunaikino ir neturėjo galimybės imtis veiksmų jų apsaugojimui, tai leidžia teigti, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Be to, dendrologo išvadoje nurodoma, kad „valdoje (duomenys neskelbtini) (greta kūdros) yra 9 juodalksniai - 8-17 m. aukščio, 14-34 cm skersmens“, o girininko akte apskritai apibendrintai kalbama apie du sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie priklauso skirtingiems savininkams, o ieškovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. apmatavimo duomenų lentelėje nurodomi 42 juodalksniai. Tačiau šiame akte nurodytas medžių kiekis prieštarauja 2014 m. vasario 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-83 patvirtintam žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, nes vykdant detaliojo planavimo procedūras buvo atlikta medžių inventorizacija ir nurodyta, kad žemės sklype yra 20 vnt. gluosnių. Dendrologo išvadoje neaišku kokiu pagrindu ir kokias įrodymais bei kriterijais remiantis yra teigiama, kad neva „iki žuvimo medžiai buvę sveiki, vešlūs, gero augimo“, ir „visi teritorijoje augantys medžiai yra saugotini“, prieštarauja sklypo NTR išraše nurodytam 2013 m. kovo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimui, kuriuo nustatyta, kad saugotini želdiniai yra tik 0,0323 ha žemės sklypo plote. Pagal detalųjį planą iš 37 medžių 2 šalinami dėl planuojamo užstatymo, 5 medžiams formuojama laja, o 14 – šalinami dėl būklės, nes auga vandens telkinyje, 16 nurodyti kaip šalintini. Detalaus planavimo metu tik 5 medžiai buvo nurodyti kaip saugotini NTR išrašė nurodytame0,0323 ha plote. Ieškovui 2017 m. liepos 20 d. skaičiuojant žalos atlyginimą medžių būklė negalėjo pagerėti ir ieškovas neturėjo jokio teisėto pagrindo teigti, kad medžių būklė buvo gera ir dėl atsakovės veiksmų šie medžiai sunaikinti. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad sklype augusių medžių būklė iki jų sunaikinimo buvo gera ir yra teisėtas pagrindas skaičiuoti maksimalią želdinių vertę, taip pat neįrodė sunaikintų medžių kiekio ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-94 patvirtinta Želdynų atkuriamosios vertės nustatymo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovų 12 564 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 564 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui, priteisti iš atsakovų valstybei po 141,50 EUR iš kiekvieno žyminio mokesčio. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

3.1.                       Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, keturiasdešimt du juodalksniai yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. Šiuo atveju ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės už sunaikintus medžius ir žalos dydžio, kadangi, atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, nepagrindė padarytos žalos dydžio.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nurodė, kad atsakovai būdami jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, neužtikrino, kad jiems priklausančiame žemės sklype augantys saugotini želdiniai (medžiai) būtų išsaugoti ir tvarkomi teisėtai. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo sunaikinti 42 saugotini medžiai – juodalksniai. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, o atsakovai, būdami žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkai, matydami (ar turėdami tai matyti), jog želdiniai žūva, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl priemonių jiems išsaugoti, ar pastebėjus, jog jie žuvę, nesikreipė dėl jų pašalinimo iš žemės sklypo dėl jų būklės, dėl to darytina išvada, kad atsakovai nevykdė įstatymu jiems nustatytos pareigos, kad saugotini želdiniai būtų išsaugoti ir / ar tvarkomi teisėtai. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas), tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas dėl žalos dydžio nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl faktiškai sunaikintų medžių kiekio ir žalos apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų sklypas patenka į oro uosto zoną, todėl sklype esantys medžiai yra priskirtini saugotiniems. Ta aplinkybė, jog toks faktas nėra išviešintas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše, neeliminuoja atsakovų pareigos saugoti medžius visame jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas vertindamas žalos dydį nurodė, kad aplinkybę, jog buvo sunaikinti 42 juodalksniai, patvirtina 2017 m. liepos 20 d. Savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo duomenys, kuriais nustatyta, jog 42 sunaikintų juodalksnių skersmens 1 m aukštyje suma 1047 cm, aplinkai padaryta žala dėl sunaikintų 42 juodalksnių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis, skaičiavimus atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistė, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovės apskaičiuota aplinkai padaryta          12 564,00 EUR žala yra apskaičiuota pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) G. A. ir V. A. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir  priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmetant ir priteisiant iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Apeliantai dėl apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas apeliantų civilinę atsakomybę ją iš esmės susiejo tik su faktu, kad atsakovė G. A. yra bausta administracine tvarka. Teigia, kad apeliantai nėra kalti dėl medžių žūties, kadangi visi ieškovo nurodyti medžiai augo tvenkinio vandenyje arba šalia jo. Teigia, kad apeliantai dėl miesto sprendimo neturėjo galimybės aptverti sklypo tvora, todėl apeliantai negalėjo imtis veiksmų, kad būtų išvengta žalos. Nurodo, kad apeliantai prašė teismo įvertinti reikšmingą aplinkybę, jog apeliantai želdinių nenaikino ir neturėjo galimybės imtis veiksmų jų apsaugojimui, tai  leidžia teigti, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų tyčios dėl žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio nenustatė.

4.2.                      Apeliantai dėl žalos dydžio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio neatsižvelgė į tai, jog ieškinio pateikimo dieną žalos dydžio apskaičiavimo metodika pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 206 buvo pasikeitusi. Teigia, kad žala turi būti skaičiuojama pagal metodiką, esančią teismo sprendimo priėmimo dieną. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal Viešojo kadastro duomenis tik dalis atsakovų sklype esančių medžių patenka į saugotiną teritoriją, todėl šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad būtent saugomos dalies žemės sklypo plote buvo sunaikinti medžiai, tačiau šios aplinkybės ieškovė neįrodė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog faktiškai buvo sunaikinti 42 juodalksniai, kadangi pagal želdinių inventorizavimo kortelę sklype augo 35 juodalksniai, medžių taksacijos plane numatyta, jog yra 22 juodalksniai, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio nepagrindė, kuo remdamasis nustatė, jog sklype buvo sunaikinti 42 juodalksniai, bei sprendė dėl jų būklės.

5.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti galioti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

5.1.                      Ieškovas dėl apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad apeliantės G. A. argumentai, jog ji nedalyvavo rengiant medžių apmatavimo aktą, yra nepagrįsti. Teigia, kad byloje atsakovė pateikė 2017 metų rugpjūčio mėn. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad liepos 20 d. atliktuose matavimuose dalyvavo, be to, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, jog jų veiksmuose kaltės nėra. Teigia, kad nurodomos aplinkybės dėl galimo trečiųjų asmenų patekimo, kurie galbūt pragręžė medžių kamienuose skyles,   siekdami jiems pakenkti, prieštarauja elementariai logikai. Nurodo, kad tuo atveju, jei medžių būklė buvo bloga, apeliantai turėjo vadovautis Želdinių priežiūros taisyklėmis ir gauti leidimą kirsti medžius neatlygintinai, tačiau tas nebuvo padaryta.

5.2.                      Ieškovai dėl žalos apskaičiavimo nurodo, kad apeliantų žemės sklypas patenka į saugotiną oro uosto teritoriją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų žemės sklype esantys medžiai yra saugotini. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą pagrįstai apskaičiavo žalos padarymo metu galiojančiais teisės aktais. Nurodo, kad apeliantų teikiamas ekspertizės aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, kaip numato CPK normos, jame nėra suformuluotų klausimų ekspertui, iš esmės tekste yra atkartota tai, ką apeliantai yra nurodę atsiliepime į ieškinį, todėl toks dokumentas negali turėti įrodomosios galios priimant galutinį teismo sprendimą.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 

8.       Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl netinkamai nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad teismas iš esmės pasirėmė tik faktu, kad atsakovė G. A. yra bausta administracine tvarka už želdinių neišsaugojimą. Teigia, kad apeliantai negalėjo apsaugoti medžių nuo žūties, nes sklypo aptverti neturėjo galimybės, be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ar sklype buvo faktiškai sunaikinti 42 medžiai ir kokia buvo jų būklė. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantė G. A. atliekant medžių apmatavimus procese dalyvavo, jiems neprieštaravo, be to, teigia, kad nurodomos aplinkybės dėl galimo trečiųjų asmenų patekimo, kurie galbūt pragręžė medžių kamienuose skyles  siekdami jiems pakenkti, prieštarauja elementariai logikai. Nurodo, kad tuo atveju, jei medžių būklė buvo bloga, apeliantai turėjo vadovautis Želdinių priežiūros taisyklėmis ir gauti leidimą kirsti medžius neatlygintinai, tačiau tas nebuvo padaryta.

9.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantų civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos dydžio.

10.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

11.       Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos gamtai fiksavimo metu 2017 m. birželio 29 d. priklausė apeliantams, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (I e. tomas, e. b. l. 49–51, 91–93). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atlikus patikrinimą apeliantams priklausančiame žemės sklype, buvo nustatyta, kad sklype esantys medžiai yra pažeisti itin nepriimtinu būdu – į medžio kamieną prie šaknies kaklelio atliekant įgręžimus (I e. tomas, e. b. l. 6). Atliekant nudžiūvusių medžių apmatavimus nustatyta, kad atsakovams priklausančiame sklype yra nudžiūvę 42 juodalksniai (I e. tomas, e. b. l. 8–9). Byloje pateikta dendrologo išvada patvirtina, jog apeliantų valdomame žemės sklype esančių 9 visų juodalksnių kamienuose yra gręžimo žymės ir gręžimo darbai atlikti medžių kelminėje dalyje, stengiantis nuslėpti veiklos žymes (I e. tomas, e. b. l. 24). Iš kartu su dendrologo išvados pateiktų fotofiksacijų taip pat matyti, jog medžių kamienuose yra teisingos apskritimo formos gręžimo žymės (I e. tomas, e. b. l. 25–26). Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtina tiek girininko S. J. išvada, jog, apžiūrėjus nudžiūvusių medžių kamienus, kiekviename rasta grąžtu padarytos skylės, pro kurias galėjo būti įpurškiamos medžiagos, turinčios herbicidinį poveikį (I e.tomas, e.b.l. 12), tiek ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės tarnybinis pranešimas dėl sunaikintų želdinių (duomenys neskelbtini), atliekant įgręžimo darbus (I. e.tomas, e.b.l. 6–7).

12.       Apeliantai teigia, jog jie žemės sklypo negalėjo aptverti dėl miesto veiksmų, dėl to jų veiksmuose nėra kaltės dėl atsiradusios žalos. Su šiais argumentais nesutiktina. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, apibendrinęs savo suformuotą praktiką, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

13.       Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato apeliantams, kaip žemės sklypo savininkams imperatyvią pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies punktas taip pat nustato pareigą apeliantams išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nutarties 11 punktas) paneigia apeliantų argumentus, jog jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi apeliantai, būdami žemės sklypo savininkais, nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami pareigą išsaugoti sklype esančius želdynus, kurie buvo sunaikinti fiziškai – atliekant gręžimo darbus (nutarties 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – apeliantai pažeidė pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tam, kad nebūtų padaryta žala gamtai.

14.       Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantų neteisėti veiksmai turėjo neigiamą poveikį gamtai, sunaikinus dalį sklype esančių medžių. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai – 2017 m. liepos 20 d. apmatavimo aktas (I e. tomas, e.b.l. 8–9) ir 2018 m. kovo 28 d. aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad apeliantams priklausančiame žemės sklype buvo neteisėtai sunaikinti medžiai, pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (I e.tomas, e.b.l.35), fotofiksacijos, iš kurių matyti pažeisti ir nudžiūvę medžiai (I e.tomas, e.b.l.25–26). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 punkte nurodoma, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs rašytinių įrodymų visetą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai sukėlė žalą gamtai, buvo sunaikinta natūrali augalija ir tokie apeliantų veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui.  

15.       Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio neatsižvelgė į tai, jog ieškinio pateikimo dieną žalos dydžio apskaičiavimo metodika pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 206 buvo pasikeitusi. Teigia, kad žala turi būti skaičiuojama pagal metodiką, esančią teismo sprendimo priėmimo dieną. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog faktiškai buvo sunaikinti 42 juodalksniai. Ieškovė su šiais argumentais nesutikdama teigia, kad apeliantų žemės sklypas patenka į saugotiną oro uosto teritoriją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų žemės sklype esantys medžiai yra saugotini. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą pagrįstai apskaičiavo žalos padarymo metu galiojančiais teisės aktais.

16.       Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). 

17.       Pirmiausia atmetami apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio turėjo vadovautis ne ieškovės pateiktais duomenimis apie žalos padarymo dydį, kurie buvo parengti pagal žalos metais galiojusius teisės aktus ir metodikas (I e.tomas, e.b.l.35), o turėjo perskaičiuoti žalos dydį pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą ieškinio pateikimo dieną, tai yra taikant kitus žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 206. CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 punktas numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 5 punktą žalos aplinkai dydis, sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ir ar objektus, skaičiuojamas sumuojant atskirų sunaikintų ar sužalotų gamtinio kraštovaizdžio kompleksų ar objektų vertę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog žala turėjo būti pakartotinai perskaičiuota, kadangi žala gamtai skaičiuojama pagal metodikoje nustatytus žalos apskaičiavimo koeficientus pagal objektų vertę žalos padarymo momentu arba kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje.

18.       Antra, kaip visiškai nepagrįsti atmetami apeliantų argumentai, jog 2017 m. liepos 20 d. atliekant medžių apmatavimą apeliantė G. A. jame nedalyvavo. Nors apeliantai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad matavimų akto nepasirašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, jog G. A. 2017 m. rugpjūčio mėnesį teikė paaiškinimus ieškovei, pasirašydama patvirtino, kad matavimo procese, atliktame 2017 m. liepos 20 d., dalyvavo (I e.tomas, e.b.l.29). Aplinkybę, jog apeliantė G. A. dalyvavo atliekant matavimus, patvirtinto ir liudytoja S. P., dalyvavusi pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kita vertus svarbu pabrėžti, jog apeliantai su atliktų matavimų ir jų pagrindu nustatyta padaryta žala nesutiko, tai paneigia ieškovo argumentus, jog apeliantai neprieštaravo žalos apskaičiavimui (I e. tomas, 7, 56 e. b.l.).

19.       Sprendžiant klausimą dėl šioje nutartyje keliamų klausimų dėl žalos padarymo fakto, pabrėžtina, kad sprendžiant dėl apeliantų civilinės atsakomybės būtina nustatyti ne tik žalos faktą, bet ir žalos dydį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę (I e.tomas, e.b.l.35), tačiau šiuo aspektu galima sutikti su apeliantų argumentais, jog byloje nėra pašalintos visos abejonės dėl faktinio žalos dydžio.

20.       Pirmiausia sutiktina su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog dėl apeliantų veiksmų faktiškai 42 medžiai buvo tyčia paveikti fiziniais veiksmais,  dėl ko medžiai nudžiūvo. Byloje pateiktas savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, apmatavimo aktas patvirtina, kad atliekant matavimus buvo užfiksuoti 42 juodalksniai, kurių būklė įvertinta kaip bloga (nudžiūvę) (I e.tomas, e.b.l. 8–9.) ir būtent vadovaujantis šiais duomenimis buvo apskaičiuota padaryta žala gamtai (I e.tomas, e.b.l. 35). Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad girininkas, parengęs medžių apžiūros įvertinimo ir patikrinimo aktą, kurio pagrindu vertino padarytą žalą ir medžių būklę įvertino ne tik apeliantų sklype esančius medžius, bet taip pat įvertino ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), medžių būklę. Nurodė, kad tvenkinio pakrantėje matėsi tik 5–6 juodalksniai (I e.tomas, e.b.l.12). Iš byloje esančio dendrologo išvados, kurio pagrindu taip pat vertintas medžių kiekis ir jų būklė, taip pat matyti, kad dendrologas vertino ne tik apeliantų sklype esančius juodalksnius, kurių kiekis nurodytas – 9, bet ir (duomenys neskelbtini), esančius medžius. Išvadoje nurodoma, kad įvertinti (duomenys neskelbtini), esantys 9 juodalksniai ir (duomenys neskelbtini), esančios dvi juodalksnių eilės. Šioje išvadoje konstatuota, kad visi juodalksniai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai matyti, kad byloje esantys duomenys dėl faktiškai nudžiūvusių medžių kiekio ir jų būklės iki nudžiūvimo yra prieštaringi. Kaip matyti iš dendrologo išvados apeliantų žemės sklype užfiksuoti 9 juodalksniai, girininkas nurodė, kad pakrantėje matėsi tik 5–6 juodalksniai, todėl lieka neaišku, koks yra faktinis nudžiūvusių medžių kiekis apeliantų sklype, kadangi pagal pateiktas girininko ir dendrologo išvadas matyti, jog buvo įvertinti ne tik apeliantų sklype esantys medžiai, tačiau ir gretimame sklype esantys medžiai.

21.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 21 punktas), į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pašalintos visos abejonės dėl sklype augusių ir nudžiūvusių medžių kieko, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas faktą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė visas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas, nukrypo nuo nutarties 13 punkte kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Kadangi žalos faktas nėra pareziumuojamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina tinkamai nustatyti faktiškai nudžiūvusių medžių kiekį apeliantei priklausančiame žemė sklype siekiant pašalinti abejones dėl apmatavimų akte užfiksuotų medžio kiekių (I e.tomas, e.b.l.8–9), nustačius pažeistų medžių kiekį  ir jų būklę būtina įvertinti, ar šie medžiai patenka į oro uosto saugomą teritoriją siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 nuostatos.

22.       Remdamasi nurodytais argumentais (nutarties 8–21 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl apeliantų civilinės atsakomybės netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, suformuotą bylose dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

24.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

      Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos                                                      Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                          Danutė Žvinklytė