ATP byla Nr. II-1013-142/2009
Proc. Nr.
4-61-3-00601-2009-2
Procesinio
sprendimo kategorija 39.1; 48.6
(S)

N U T A R T I S
2009
m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja
Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., jo
atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, institucijos, priėmusios nutarimą,
atstovui Aidui Triaušiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio
teisės pažeidimo bylą pagal S. S. skundą dėl Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos
komisariato (Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK) nutarimo panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK Prevencijos
skyriaus vyr. tyrėja 2009-05-11 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau
– ATP) protokolą S. S.,
klubo „Metro“ direktoriui, už viešosios rimties trikdymą. Protokole nurodoma,
kad 2008-12-07 nuo 00.00 val. iki 02.00 val., 2008-12-14 nuo 01.00 val.,
2008-12-19 nuo 01.00 iki 02.00 val., 2008-12-21 apie 01.16 val., 2008-12-25 nuo
23.50 val. ir 2009-01-11 nuo 00.40 val. iš klubo „Metro“ UAB „Aktinolita“,
Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sklido garsi
muzika, kuri trikdė (duomenys neskelbtini) gyventojams
ilsėtis nakties metu. Klubo „Metro“ direktorius S. S., vykdydamas savo klubo veiklą, neprižiūrėjo, kad
muzika klube grotų leistinu garsu, todėl padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 183
str. 1 d. (b. l. 21-22).
Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3PK Prevencijos
skyriaus vyr. tyrėjas 2009-05-11 priėmė nutarimą Nr. N136699 S.
S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d., padarymą skirti 100 litų
baudą (b. l. 20).
S. S. padavė teismui skundą,
kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad kavinėje
„Metro“ leidžiama muzika neviršija leistinų triukšmo ribų. Teiginiai, kad iš
kavinės sklido garsi muzika, yra nepagrįsti, nes institucija nematavo garso
lygio nakties metu leistinais metodais. Tuo tarpu 2008-05-23 atlikta
metrologinė garso patikra nustatė, kad leidžiant muziką visu garsu kavinėje,
jos salėje maksimalus garsas sudaro 84 dBA, o virš kavinės esančio buto, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje
maksimalus garsas sudaro 35 dBA, o ekvivalentinis 33 dBA. Nors triukšmo tyrimas
buvo atliekamas 2008-05-23, tačiau ir pažeidimo padarymo dieną triukšmas
negalėjo būti didesnis, nes kavinėje esanti garso aparatūra liko ta pati. Šis
faktas matosi, palyginus perduodamos aparatūros aktus: 2008-02-07 aparatūros
perdavimą kitai įmonei (ankstesniam kavinės nuomininkui) su perduota UAB
„Aktinolitas“ 2008-10-14. Su ta pačia aparatūra ir buvo leidžiama muzika tas
dienas, kai neva buvo girdima garsi muzika. Policijos pareigūnai atvyksta
remdamiesi namo kaimynų skambučiais. Su dalimi kaimynų susiklostę konfliktiniai
santykiai, nes jie siekia, kad kavinės veikla būtų sustabdyta. Labiausiai
kavinės veiklai priešinasi buto Nr. 1 gyventoja, gyvenanti žemutiniame aukšte,
nors tame aukšte ir buvo matuojamas garso lygis. Siekdami dar kartą nustatyti
triukšmo lygį, 2009-04-23 kvietė UAB „Akustinių tyrimo centras“ atlikti garso
lygio matavimus pas daugiausiai nusiskundimų reiškiančią kaimynę iš pirmo buto,
tačiau į jos butą įleisti nebuvo. Dėl to mano, kad pirmo buto gyventojos ir dar
1-2 namo gyventojų pretenzijos yra nepagrįstos. Yra kalbėję beveik su visais
namo gyventojais, dauguma jų teigė, kad triukšmo naktimis negirdi, tuo labiau,
kad kavinė yra rūsyje, virš jos yra dar parduotuvė „Drogas“, sienų aukštis
daugiau kaip 4 metrai, parduotuvėje yra prekių, kurios sugeria garsą.
Gyventojai gyvena virš parduotuvės, todėl gyventojus ir kavinę skiria apie 5
metrai. Gyventojų butai išsidėstę per 4 aukštus. Žemiausiame aukšte gyvenantis
gyventojas A. P. (gyvenantis (duomenys
neskelbtini)) raštiškai yra patvirtinęs, kad jokio triukšmo negirdi.
Kitas virš kavinės gyvenantis kaimynas R. V., gyvenantis 6
bute, taip pat negirdi triukšmo. Todėl S. S. mano, kad
triukšmo negirdi ir kiti kaimynai. Tik viena, kartais dvi kaimynės,
nusiteikusios prieš bet kokią naktį dirbančią kavinę, skambina policijai dėl
neva keliamo triukšmo. Kad šios kaimynės jau senai skambinėja policijai,
patvirtina buvusių kavinės darbuotojų T. M. ir A. T. paaiškinimai. Mano, kad esant konfliktinei situacijai,
policijos pareigūnai privalėjo atlikti triukšmo lygio patikrą, kad objektyviai
nustatytų, ar triukšmo lygis buvo viršytas, ar ne. Tas padaryta nebuvo, todėl
policija iš esmės nenustatė, ar buvo padarytas pažeidimas, ar ne.
Teisme S. S. ir jo atstovas
palaikė skundą. S. S. paaiškino, kad tuo metu buvo kavinės
direktorius, o R. S. yra patalpų bei aparatūros
savininkas. R. S. buvo atsakingas už aparatūrą ir muziką,
dirbo didžėjumi, reguliavo muzikos garsą. O S. S. buvo
atsakingas už maisto produktų, gėrimų pristatymą, mokesčių mokėjimą, tvarką.
Naktimis jo kavinėje nebūdavo, jis dirbdavo nuo 7 val. ryto iki 22-23 val. Kartais
dirbdavo ir ilgiau, tačiau tomis dienomis, kurios nurodytos ATP protokole, jo
kavinėje nebuvo. Paaiškino, kad tik atidarius kavinę 2008-10-15, buvo atėjusi V. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini),
ir sakė, kad kavinę uždarys. Kavinėje leidžiama muzika neviršija ribinių lygių.
Buvo ne kartą išėjęs į lauką pasiklausyti, tačiau iš kavinės sklindančios
muzikos negirdėdavo. Kavinės barmenas jam yra sakęs, kad buvo atvažiavusi
policija, kuri tik apsižiūrėdavo ir nieko nesakiusi išvažiuodavo. S. S. atstovas atkreipė dėmesį į liudytojų policijos
pareigūnų parodymus, kad liudytojai lauke muzikos negirdėjo, todėl atstovo
manymu, tai verčia abejoti namo kaimynų paaiškinimais, kad jie muziką girdi.
Sienos name apie 4 m aukščio, pirmame aukšte yra parduotuvė „Drogas“, o kavinė
yra namo rūsyje. Nors vienas liudytojas policijos pareigūnas ir sakė, kad
pirmame aukšte girdisi muzika, tačiau tai nereiškia, kad muzika girdisi ir
antrame aukšte ar aukščiau. Nėra įrodymų, kad leidžiama muzika viršija
leistinus dydžius. Mano, kad S. S. nėra tinkamas
inkriminuojamo pažeidimo subjektas, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad už
muzikos leidimą atsakingas buvo R. S., kuris ne tik kad
leido muziką, bet yra ir patalpų bei aparatūros savininkas.
Institucijos
atstovas Saulius Peteržikas 2009-08-04 teismo posėdyje paaiškino, kad protokolą
surašė kavinės direktoriui. Direktorius arba įgaliotas asmuo privalo kavinės
veiklą organizuoti taip, kad nebūtų triukšmaujama. Jeigu už tvarką įmonėje nėra
paskirto atsakingo darbuotojo, tuomet atsako direktorius. Dėl triukšmo kavinėje
skundėsi ne viena namo gyventoja, o bent 5 gyventojai ir skundėsi pastoviai. Į
kavinę buvo nuvažiavę ir policijos pareigūnai, kurie įsitikino, kad kavinėje
muzika buvo leidžiama garsiai. Institucijos atstovas A. Triaušys 2009-08-20
teismo posėdyje paaiškino, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas ir garso
oficialūs matavimai nėra įrodymai, paneigiantys viešosios rimties trikdymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje
formuojama, kad LR ATPK 183 str. numatytam pažeidimui įrodyti nebūtina atlikti
garso lygio matavimus, pakanka liudytojų parodymų. Atstovas rėmėsi LVAT
2001-04-17 konsultacija Nr. 57, nutartimi administracinėje byloje Nr. N17-1468/2006,
kurioje taip pat nurodyta, kad atsakomybė už viešosios rimties trikdymą taikoma
ir patalpų savininkui. Liudytojų parodymais nustatyta, kad muzika jiems trukdė,
todėl pažeidimas įrodytas. Prašė nutarimą palikti nepakeistą, o S.
S. skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
S. S. administracinėn
atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, būdamas kavinės direktoriumi,
neužtikrino, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis, t. y. neužtikrino, kad muzika
kavinėje nebūtų garsiai leidžiama. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn
jis patrauktas kaip pareigūnas. Pagal LR ATPK 14 str. 1 d., pareigūnais šiame
kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų
funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse,
įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su
organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie
tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.
Minėto straipsnio 2 d. nurodoma, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn
traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų,
nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius
su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos,
aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi
užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. S. S. 2009-08-04
teismo posėdyje patvirtino, kad ATP protokole nurodytu laiku, kai kavinėje
garsiai buvo leidžiama muzika, jis buvo kavinės „Metro“ direktorius, kad jis
buvo atsakingas už maisto produktų, gėrimų pristatymą, mokesčių mokėjimą ir
tvarką, vykdė administratoriaus funkcijas. Nors tokiems paaiškinimams
patvirtinti į bylą neteikė įrodymų (teismo 2009-07-03 raštai, b. l. 91), tačiau
netikėti šiais paaiškinimais pagrindo nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta,
darytina išvada, kad S. S. gali būti traukiamas
atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą, t. y. jis gali būti tokio pažeidimo
subjektas. Teismas taip pat remiasi ir LVAT nutartimis administracinėse bylose,
kuriose teismui nekilo abejonių dėl galimybės įmonių direktorius ar savininkus
traukti administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą, kai kavinėse
garsiai leidžiama muzika (LVAT 2006-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr.
N17-1468-2006, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-612/2008).
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei
kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse,
parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o
vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar
organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą
piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.
Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1
dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais
trikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas visomis
ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau
atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183
straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad
viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens teikiami įrodymai dėl to, kad kavinėje leidžiama muzika neviršija
leistino garso lygio, nėra tie įrodymai, paneigiantys jo kaltę dėl pažeidimo
padarymo.
Nustatyta, kad dėl kavinėje nakties metu garsiai
leidžiamos muzikos skundžiasi namo (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, gyventojai. Teismo posėdyje liudytoja M. C. parodė,
kad gyvena name (duomenys neskelbtini) virš klubo
„Metro“, t. y. virš klubo yra dar parduotuvė „Drogas“, o tada liudytojos butas.
Dar 2008 m. rudenį tiek R. S., tiek S. S.
žadėjo padaryti garso izoliaciją, kad nebūtų triukšmo, tačiau tai ir liko
pažadais. Liudytoja parodė, kad nuo muzikos sklindančią vibraciją jaučia
visados. Ypač garsiai muzika girdisi, kai klube vyksta gyvo garso koncertai.
Visuomet, kai girdisi muzika, kviečia policiją pati liudytoja arba kaimynė.
Skvere šalia namo klubo lankytojai pastoviai vartoja alkoholį, rūko, šūkauja.
Visa tai trikdo liudytojos ramybę nakties metu. Liudytoja V.
R. teisme parodė, kad klubas „Metro“ yra namo rūsyje. Liudytoja gyvena
antrame aukšte virš parduotuvės „Drogas“. Viskas prasidėjo, kai 2008-11-01
garsiai grojo muzika, tuomet S. S. sakė, kad klube
švenčiamas „Hellowynas“, kad linksmybės vyks iki ryto, ir kad tai bus
vienintelis kartas, kai bus triukšmaujama. Tuomet liudytoja negalėjo miegoti
visą naktį. R. S. ir S. S. žadėjo
padaryti garso izoliaciją, bet tai ir liko pažadais. Policiją liudytoja kviečia
visada, kai girdi triukšmą. Muziką girdi ir kai langai būna uždaryti. Į
liudytojos butą buvo užėję du pareigūnai pasiklausyti. Liudytojas V. R. teisme parodė, kad gyvena bute (duomenys
neskelbtini). Naktimis pastoviai garsiai groja muzika ir tai trukdo
liudytojui ilsėtis. Į policiją dažniausiai skambina žmona V.
R. . Buvo policininkai atėję į laiptinę ir girdėjo muziką. Nors liudytojų
parodymai yra subjektyvūs, tačiau jais netikėti pagrindo nėra, nes jie vienas
kitą papildo, yra logiški ir nuoseklūs, sutampa su kitų teisme apklaustų
liudytojų parodymais, be to atitinka rašytinę bylos medžiagą, todėl netikėti
liudytojų parodymais, kad dėl per garsiai leidžiamos muzikos kavinėje „Metro“
naktį jie negali ilsėtis, nėra pagrindo. Byloje yra namo gyventojų rašytiniai
paaiškinimai dėl jų ramybės trikdymo nakties metu konkrečiomis datomis: V. R. ir V. R. 2008-12-26 pareiškime
nurodė, kad dėl klube „Metro“ grojamos muzikos vėl nemiegojo iki 3 val. nakties
(b. l. 50), V. R. , V. R. ir M. C. 2009-01-11 pareiškime nurodė, kad eilinį kartą dėl
klube „Metro“ garsiai leidžiamos muzikos nemiegojo naktį (b. l. 52), 2009-01-22
paaiškinime V. R. nurodė, kad 2008-12-07 nuo 00.00 val.
iki 02.00 val., 2008-12-14 apie 01.00 val., 2008-12-19 nuo 01.00 val. iki 02.00
val., 2008-12-21 apie 01.16 val. (duomenys neskelbtini),
Vilniuje sklido garsi muzika iš klubo „Metro“. Neįmanoma buvo užmigti,
triukšmas labai išvargina (b. l. 53), analogiškai dėl triukšmo minėtu laiku iš
klubo „Metro“ 2009-01-23 paaiškino ir M. C. (b. l. 54) bei
V. R. (b. l. 55). J. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2009-01-14 paaiškinime nurodė,
kad kavinėje „Metro“ pastoviai leidžiama garsi muzika. Naktį muzika garsiai
buvo leidžiama 7 ar 8 dieną, tiksliai neatsimena, ar viešoji rimtis buvo
trikdoma 2008-12-25, neatsimena (b. l. 57). M. C. 2009-01-14
paaiškinime nurodė, kad 2008-12-25 klube „Metro“ vėl buvo garsiai leidžiama
muzika nuo 21-22 val. iki 04.00 val., buvo sutrikdyta jos ramybė (b. l. 58). U. G. V. 2009-01-15 paaiškinime nurodė, kad 2008-12-25 nuo
02.00 klube „Metro“ buvo garsiai leidžiama muzika, labiausiai jautėsi žemų
dažnių vibracija, muzika grojo iki pat paryčių, dėl to ji negalėjo ilsėtis,
buvo sutrikdytas jos miegas (b. l. 59). V. R. 2009-01-22
paaiškinime nurodė, kad triukšmą iš kavinės „Metro“ 2008-12-25 girdėjo nuo
24.00 val. iki 03.00 val. Garsiai grojo tranki muzika, dėl to ji negalėjo
miegoti. Labai didelis triukšmas buvo ir 2009-01-11 nuo 22.30 val. iki 01.00
val. (b. l. 60). M. C. 2009-01-23 paaiškinime nurodė, kad
2009-01-11 iš klubo „Metro“ sklido didžiulis triukšmas, girdėjosi tranki
muzika, vibracija nuo kolonėlių. Triukšmas prasidėjo nuo 22.30 val. ir truko
iki 03.00 val. Dėl triukšmo neįmanoma ramiai ilsėtis ir užmigti (b. l. 61). V. R. 2009-01-23 paaiškinime nurodė, kad 2008-12-25 iš klubo
„Metro“ sklido garsi muzika, dėl kurios neįmanoma buvo užmigti. Triukšmas
prasidėjo nuo 24.00 val. ir tęsėsi iki 03.00 val. Taip pat neįmanoma buvo
užmigti 2009-01-11 nuo 22.30 val. iki 01.00 val. (b. l. 62).
Tokie namo gyventojų paaiškinimai pasitvirtina ir
policijos užfiksuota medžiaga. Dėl iš kavinės „Metro“ sklindančios garsios
muzikos policija buvo kviečiama 2008-12-07 apie 00.28 val., 00.51 val. ir apie
01.38 val. (b. l. 37-39), dėl triukšmo prie kavinės ir garsiai leidžiamos
muzikos – 2008-12-14 apie 01.26 val. (b. l. 40), dėl garsiai leidžiamos muzikos
– 2008-12-19 apie 00.42 val., apie 01.54 val. (b. l. 41-42), dėl triukšmo ir
garsios muzikos – 2008-12-21 apie 01.16 val. (b. l. 44), dėl triukšmo ir
garsios muzikos - 2008-12-25 apie 23.50 val. (b. l. 47, 49), dėl triukšmo ir
garsios muzikos - 2008-12-26 apie 00.01 val. (b. l. 48), dėl garsios muzikos
dar kartą policijai pranešta 2009-01-11 apie 00.40 val. (b. l. 51). Tikrinimų
ataskaitose į įvykio vietą 2008-12-07 ir 2008-12-14 vykę pareigūnai pažymėjo,
kad lauke muzikos iš kavinės nesigirdi, įspėjo pritildyti muziką (b. l. 37,
40), kitais atvejais pareigūnai pažymėjo, kad tik įspėjo administraciją
pritildyti muziką (b. l. 41, 44, 47), o 2009-01-11 į įvykio vietą vykęs
pareigūnas V. J. pažymėjo, kad buvo bute (duomenys
neskelbtini) ir muzika iš kavinės girdėjosi (b. l. 51). Ši aplinkybė
yra užfiksuota ir V. R. , V. R. bei M. C. 2009-01-11 pareiškime (b. l. 52). Pareigūnas V. J. apklaustas liudytoju 2009-08-20 teisme parodė, kad ne
kartą vyko pagal iškvietimą į klubą „Metro“, visi iškvietimai buvo vienodi, t.
y. dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Lauke muzikos nesigirdi, nes kavinės
durys uždarytos, tačiau liudytojas buvo užėjęs į namo laiptinę, įėjimas iš
kiemo pusės, ir pirmame aukšte girdėjo iš kavinės sklindančią muziką. Aukščiau
užlipęs nebuvo. Liudytojas pareigūnas T. B. teisme parodė, kad vyko pagal
iškvietą gal du kartus, lauke muzikos negirdėjo, o į namą tikrinti liudytojas
nėjo.
Tokie ištirti įrodymai neabejotina patvirtina, kad
kavinėje „Metro“ leidžiamą muziką ATP protokole nurodytu laiku girdėjo namo
gyventojai ir muzika trikdė jų ramybę.
S. S. pripažįsta, kad kavinėje
leidžiama muzika, tik savo kaltę neigia tuo, kad leidžiama muzika neviršija
leistinų ribų. Tai, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų
ribų, nereiškia, kad muzikos negirdi namo gyventojai, ir kad muzika jiems
netrukdo naktį ilsėtis. Kaip jau nustatyta, namo gyventojai skundžiasi, kad dėl
leidžiamos muzikos naktį jie negali ilsėtis, užmigti, o tai ir yra viešosios
rimties trikdymas.
S. S.,
kavinės direktorius, ir liudytojas R. S., patalpų
savininkas, teisme aiškino, kad namo gyventojai skundžia juos policijai, nes
apskritai nusiteikę dėl kavinės veiklos, ypač priešiška yra V.
R. Tai teisme patvirtino ir liudytojai A. T. ir T. M. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dėl keliamo
triukšmo skundus policijai daug kartų rašė ne tik V. R.,
bet ir V. R., bei M. C., taip pat
garsiai leidžiamą muziką girdėjo ir kiti namo gyventojai: J.
D., U. G. V., o taip pat ir policijos pareigūnas V. J., užėjęs į butą (duomenys
neskelbtini), girdėjo iš kavinės sklindančią muziką. Byloje nėra
įrodymų, kad pareigūnas taip pat būtų suinteresuotas dėl kavinės veiklos
nutraukimo. Todėl negalima teigti, kad S. S. kaltė
grindžiama vien tik subjektyviais namo gyventojų, kurie yra suinteresuoti
nutraukti kavinės veiklą, skundais. Atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad
kai kuriems namo gyventojams dėl nakties metu kavinėje leidžiamos muzikos yra
trikdoma ramybė, t. y. nebūtina nustatinėti, kad muziką girdi visi namo
gyventojai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą veiką.
Išnagrinėjus
bylą nenustatyta aplinkybių, darančių bylos teiseną negalima (LR ATPK 250
str.). ATP protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai, veika
teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta pagal LR ATPK 30 str.,
302 str. reikalavimus, atitinka pažeidimo pobūdį, tinkamai
individualizuota, todėl keisti ją nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas yra
teisėtas ir pagrįstas.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124
str. 1 d. 1 p., 128 str.,
n u t a r ė :
Vilniaus
apskr. VPK Vilniaus m. 3PK 2009-05-11 nutarimą Nr. N136699, kuriuo S. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d., padarymą paskirta
100 litų bauda, palikti nepakeistą ir S. S. skundo
nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų
nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui
tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Halina Zaikauskaitė