Administracinio nusižengimo byla Nr. II-406-1189/2023

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00029-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 5 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą/priėmė nutarimą atstovei J. V.,

liudytojai I. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyresnioji specialistė I. M. 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) 21 val. 03 min., jam vairuojant transporto priemonę Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 100 km/h greitį viršijo 21 km/h ir važiavo 121 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) be to vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta). Nusižengimai fiksuoti mobilaus greičio matuokliu.

A. S. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Skunde nurodė, kad transporto priemonę automobilį Audi (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo užfiksuotas aukščiau aptartas nusižengimas, vairavo ne jis, o I. Z..

Institucija atsiliepime į A. S. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo palaiko ir patvirtinta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, tai yra 2022 m. birželio         27 d. transporto priemonės nevairavo. Administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonė automobilis ,,Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jam, tačiau šiuo metu jau yra parduotas. Transporto priemonę 2022 m. birželio 27 d. 21.03 val. vairavo I. Z., su kuria veda bendrą ūkį. Duodamas parodymus, susipažinęs su byloje esančiomis nuotraukomis iš mobilaus greičio matuoklio, nurodė, kad jose savęs nemato, nemato priartinto savo veido. Taip pat nurodė, kad be I. Z. niekas daugiau negalėjo vairuoti transporto priemonės. Nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu apskritai nevairuodavo, nes buvo praradęs teisę vairuoti, tačiau yra vairavęs neturėdamas tam teisės vairuoti, du kartus, kai tam buvo būtinybė ir dar vieną kartą prieš tuos du kartus vairavo nežinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, po ko ir sužinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ši teisė buvo atimta dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu ir nors buvo susipažinęs su šiuo nusižengimu, tačiau apie atimtą teisę vairuoti nežinojo. Anksčiau yra baustas dėl greičio viršijimo. Paklaustas kodėl policijos įstaigai nenurodė kas vairavo transporto priemonę, pasisakė, kad delsė ir taip gavosi, be to nebuvo gavęs jokių dokumentų iš policijos, o ir apskritai nemato pagrindo kažką teikti policijai, vis tiek nieko nekeičia. Teismui pagarsinus elektroninio pašto adresą, kuris yra byloje nurodė, kad toks elektroninio pašto adresas yra teisingas.

Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog su A. S. kartu gyvena ir yra faktinė šeima. Nurodė, kad 2022 m. birželio 27 d. ji vairavo transporto priemonę ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Parodžius nuotraukas iš mobilaus greičio matavimo aparato nurodė, kad nuotraukose savęs neatpažįsta, nemato kas vairavo automobilį, tačiau tuo metu tikrai vairavo automobilį, nes atsimena kur važiavo ir su kuo. Nurodė, kad tuo metu važiavo pas tėtį į (duomenys neskelbtini), nors automobilis, kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso S., važiavo su juo, nes jos turėtas automobilis buvo taisomas. Automobilį ,,Audi“ tekdavo dažnai vairuoti, nežino kiek buvo viršytas greitis. Administracinio nusižengimo padarymo metu važiavo ne viena, nes važiuodavo ji, A. S. ir jos dukra. Neatsimena kur ir kada padarė administracinį nusižengimą. Į (duomenys neskelbtini) išvažiuodavo apie 18.00 val., o grįždavo įvairiu laiku. Kuriuo laiku buvo padarytas administracinis nusižengimas nežino, nes kai buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas apie jį jai A. S. pasakė, tačiau daugiau ji nesigilino, nes nieko jau nepakeis. Nesiekia prisiimti sau atsakomybės.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Pasisakė, jog akivaizdu, kad teismo posėdžio salėje esantis asmuo ir asmuo užfiksuotas mobilaus greičio matuokliu vairuojantis transporto priemonę ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, kadangi tiek nuotraukoje fiksuoto asmens, tiek teismo salėje esančio asmens veido bruožai sutampa. Taip pat atkreipė dėmesį, kad visi procesiniai dokumentai asmeniui buvo siunčiami elektroniniu paštu, kuris buvo oficialiai nurodytas valstybinių registrų duomenyse, tačiau A. S. pirminėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytas asmuo iš tiesų vairavęs transporto priemonę, taip pat neprašė žodinio svarstymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas padaręs ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Už ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 80 eurų bauda, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam paskirta 575 eurų bauda, šios baudos vadovaujantis ANK 38 straipsniu buvo subendrintos ir paskirta galutinė 575 eurų bauda, administracinio poveikio priemonė neskirta. Minėtieji pažeidimai buvo užfiksuoti mobiliu greičio matuokliu. Skundu pareiškėjas A. S. nurodė, kad jis transporto priemonės, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, 2022 m. birželio 27 d. nevairavo, ją vairavo I. Z..

Byloje nėra ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų, skunde tik nurodoma, kad transporto priemonę 2022 m. birželio 27 d. vairavo ne pats pareiškėjas A. S., o kitas asmuo, tai yra I. Z.. Tačiau teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, teismo posėdžio metu išklausęs ne tik pareiškėją, bet ir liudytoja apklaustą I. Z., nesutinka su šiuo skundo argumentu ir daro abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent pareiškėjas A. S. 2022 m. birželio 27 d. vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį bei neturėdamas teisės vairuoti.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog 2023  m. sausio 13 d. A. S. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla, pagal protokole nurodytus duomenis, bus nagrinėjama 2023 m. vasario 27 d. 8.00 val., išaiškinant teisę kreiptis į Instituciją, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. Kartu su protokolu 2023 m. sausio 13 d. pareiškėjui A. S. Institucijos atstovė išsiuntė ir pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame išaiškinta, jeigu administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, asmuo, kurio atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (ANK 611 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ)                20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taigi tokia įstatymo nuostata, sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu numatytu ANK neabejotinai atskleidžia, jog įstatymų leidėjas imperatyviai numatė, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), atsakingam pareigūnui, turi pateikti duomenis apie tai, kas naudojosi transporto priemone siekiant nubausti kaltuosius. Analizuojamu atveju šios imperatyvios įstatymo nuostatos pareiškėjas A. S. neįvykdė, o skundą apie, tai, kad transporto priemonę vairavo ne jis pateikė tik teismui, kai Institucija jo atžvilgiu surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, todėl šis skundo argumentas, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, laikytinas tik gynybine pareiškėjo pozicija dėl paaiškėjusios administracinės nuobaudos dydžio ir siekiu išvengti kilusios administracinės atsakomybės. Kartu atmestinas pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu 2023  m. sausio 13 d. surašytą protokolą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes negavo apie tai duomenų. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumentai administracinio nusižengimo byloje buvo siunčiami valstybinių registrų duomenų bazėse nurodytu A. S. elektroniniu paštu, papildomai jokiu kitu paštu duomenys siunčiami nebuvo, tuo tarpu aplinkybė, kad jau 2023 m. vasario 27 d. surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gavo, nors anksčiau siųsto protokolo negavo, nors jis buvo siunčiamas tuo pačiu duomenų gavimo būdu, atskleidžia faktą, kad registruose nurodytu elektroniniu paštu pareiškėjas naudojosi, o tai pagrindžia aplinkybę, kad ir ankstesnius dokumentus administracinio nusižengimo byloje buvo gavęs, tačiau juos ignoravo. Juo labiau teismui pateiktame skunde kaip kontaktinį savo elektroninio pašto adresą nurodė (duomenys neskelbtini), kuriuo Institucija ir siuntė jam skirtus dokumentus administracinio nusižengimo byloje, o teismui pagarsinus šį elektroninio pašto adresą teismo posėdžio metu, pareiškėjas tik pragmatiškai nurodė, kad nors paštas nurodytas tinkamas, bet dokumentų vis viena negavo, o ir apskritai nemato pagrindo kažką pranešinėti policijai. Tokie duomenys teismui leidžia spręsti, kad Institucija dokumentus pareiškėjui A. S. teikė tinkamai, laikydamasi įstatyminio reguliavimo dėl duomenų teikimo, o tai, kad, kaip pats pareiškėjas teigė, pirminių dokumentų administracinio nusižengimo byloje nebuvo gavęs, laikytina tik deklaratyviu A. S. pareiškimu.

SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje                      Nr. 2AT-51-788/2020). Šiuo atveju, pareiškėjas tiek savo skunde, tiek ir bylą nagrinėjant teisme tik deklaratyviai nurodė, kad jis transporto priemonės nevairavo, kai buvo padaryti skundžiamu nutarimu fiksuoti administraciniai nusižengimai, o ją vairavo I. Z. ir tokie pareiškėjo argumentai negali būti laikomi nei pagrįstai, nei įtikinančiais dėl sekančiai išdėstytų aplinkybių.

Teismo posėdžio metu A. S., jam parodžius mobilaus greičio matuokliu užfiksuoto administracinio nusižengimo foto nuotraukas, nurodė, kad nemato kas vairavo, savęs ten nemato, o transporto priemonę tikrai galėjo vairuoti tik I. Z., nes jis administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti. Tačiau duodamas vėlesnius parodymus jis nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti, ir apie tai žinodamas, transporto priemonę vairavo du kartus, ir vieną kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, prieš aptariamus du kartus (iš viso trys kartai), nes nežinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir apie tai sužinojo tik po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų patį pirmąjį kartą. Tuo tarpu bylos duomenimis užfiksuota, kad neturėdamas teisės vairuoti A. S. vis tik šia teise naudojosi – 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. liepos 1 d. ir 2022 m. birželio 29 d. Iš pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų parodymų, juos sugretinus su aukščiau nurodytų nusižengimų padarymo datomis, seka, kad apie teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą A. S. sužinojo tik 2022 m. birželio 29 d., tai yra jau po 2022 m. birželio 27 d. padarytų administracinių nusižengimų, kurie yra nagrinėjamos bylos objektas. Tuo tarpu nors teismo posėdžio metu A. S., kaip aukščiau aptarta, teigė, kad 2022 m. birželio 27 d. nevairavo transporto priemonės ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes neturėjo tam teisės ir apie tai žinojo, šis teiginys yra paneigtas paties pareiškėjo A. S. aptartais parodymais. Aplinkybę, kad 2022 m. birželio 27 d. A. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, pagrindžia bylos duomenys, tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad apie šią aplinkybę nežinojo, o ji aiški jam tapo tik po 2022 m. birželio 29 d., kai pirmą kartą buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Šių aplinkybių visuma paneigia pareiškėjo teisme iškeltą versiją, kad 2022 m. birželio 27 d. transporto priemonę ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti tik I. Z., nes jis tam neturėjo teisės ir apie tai žinojo, kadangi apie šios teisės neturėjimą administracinio nusižengimo padarymo metu iš tiesų pareiškėjas nežinojo, o ši aplinkybė jam tapo aiški tik po 2022 m. birželio 29 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ir neturėdamas teisės vairuoti, net ir po šios aplinkybės sužinojimo, pareiškėjas sistemingai vairavo transporto priemones nepaisydamas jam taikomų ribojimų, kas tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad ankščiau aptarta, teismo posėdžio metu iškelta, pareiškėjo versija dėl to, kad I. Z. vairavo transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, yra tik A. S. siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Z. teigė, kad vairavo transporto priemonę, tačiau jos parodymų teismas nelaiko patikimais, juo labiau, kad ir liudytojai parodžius mobilaus greičio matuokliu užfiksuotas foto nuotraukas, liudytoja teigė, kad jose savęs nemato, kartu nurodydama, jog iš viso nemato, kas vairavo transporto priemonę. Tačiau aplinkybė, kad liudytoja savęs neatpažįsta pateiktose foto nuotraukose, nesudaro pagrindo netikėti jos parodymais, pagrindą teismui netikėti teismo posėdžio metu duotais liudytojo parodymais sudaro esminiai jos ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų parodymų prieštaravimai. O būtent teismo posėdžio metu liudytoja I. Z. duodama parodymus nurodė, kad 2022 m. birželio 27 d. ji tikrai vairavo transporto priemonę ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jai priklausanti ir jos valdoma kita transporto priemonė tuo metu buvo remontuojama, o jai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi sirgo jos šeimos narys ir ji jį prižiūrėdavo. Į (duomenys neskelbtini) važiuodavo dažnai, iš (duomenys neskelbtini) išvažiuodavo apie 18.00 val., grįždavo įvairiu laiku, važiuodavo trise – ji, A. S. ir jos dukra. Įvertinus šiuos liudytojos parodymus pareiškėjo A. S. duotų parodymų kontekste, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tikėti liudytojos I. Z. parodymais, kadangi ji nurodė, kad transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas 2022 m. birželio 27 d. ji vairavo, nes jos valdoma transporto priemonė buvo remontuojama, o tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad I. Z. vairavo minėtąją transporto priemonę, nes jis tam neturėjo teisės. Tokie prieštaravimai pareiškėjo ir liudytojos parodymuose laikytini esminiais ir sudarančiai pagrindą netikėti liudytojos teismo posėdžio metu duotais parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) važiuodavo trise, tačiau iš byloje esančios mobilaus greičio matuokliu užfiksuotos nuotraukos matyti, kad transporto priemonėje yra tik vairuotojas. Taip pat liudytojos duoti parodymai laikyti nepatikimais ir tuo aspektu, kad liudytoja nežinojo nei kur, nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas administracinis nusižengimas, nes kaip pati teigė A. S. jai pasakė apie nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau ji nesigilino koks tai nusižengimas ir kur, kada bei kokiomis aplinkybėmis padarytas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad bet kuris apdairus, atidus ir rūpestingas žmogus turėtų rūpintis dėl savo padaryto administracinio nusižengimo bei bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis, siekiant nustatyti padaryto nusižengimo aplinkybes, šiuo atveju liudytoja buvo abejinga dėl padaryto nusižengimo, o tai patvirtina net ir aplinkybė, kad į teismo posėdį liudytoja atvyko tik pakartotinai ją informavus apie teismo posėdį telefonu, po to, kai į teisminio bylos nagrinėjimo pradžią ji neatvyko.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog liudytoja I. Z., teismo posėdžio metu įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnį, duodama parodymus teismo posėdžio metu sakė ne tiesą, iškraipė objektyvius faktus susijusius su administracinio nusižengimo padarymu, siekė klaidinti teismą ir  toks jos elgesys gali turėti BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio nuostatomis, kurios mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras.

Nagrinėjant pareiškėjo A. S. skundą, teismas įvertina ir byloje esančias foto nuotraukas (b. l. 46-56) darytas mobiliu greičio matuokliu, kai 2022 m. birželio 27 d. 21.03 val. buvo fiksuoti administraciniai nusižengimai daromi automobiliu ,,Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jas gretindamas su byloje pateiktomis pareiškėjo A. S. ir I. Z. foto nuotraukomis (b. l. 47-48) bei po realaus asmenų pamatymo bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ir daro išvadą, kad transporto priemonę ,,Audi (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 27 d. 21.03 val., vairavo būtent A. S.. Tokia išvada daroma, palyginus aukščiau nurodytas nuotraukas, pamačius asmenis žodinio bylos nagrinėjimo metu, ir nustačius, kad mobiliu greičio matuokliu užfiksuotoje nuotraukoje, prie vairo sėdintis vyras yra tas pats vyras, kurio nuotrauka yra pateikta byloje ir kuris dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime, tai yra A. S.. Ir nors nei A. S. nei liudytoja teismo posėdžio metu teigė pateiktoje foto nuotraukoje apskritai nematantys, kad kas vairuotų transporto priemonę, tokie teiginiai laikomi deklaratyviais ir neatitinkančiais tikrovės. Išanalizavus byloje pateiktą nuotrauką (b. l. 49) matyti už vairo sėdintis asmuo, kuris kaire ranka laiko vairą ir yra pasiviręs į dešinę puse, nuotraukoje taip pat matyti asmens kaklas, smakras, veido ovalas ir nosis, nuotraukoje esančio asmens bruožai atitinka A. S. bruožus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas ir šiuo aspektu.

Aptartų duomenų visumoje teismas konstatuoja, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde pateiktu motyvu nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. M. 2023 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje  Nr.  (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundo netenkinti.

Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog liudytoja I. Z. duodama parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2023 m. gegužės 23 d. gali būti padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Gabrielė Kaktienė