Civilinė byla Nr. e2-2857-986/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01308-2020-5

   Procesinio sprendimo kategorijos:

   2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Argustienei,

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

atsakovui L. R., jo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui L. R. dėl bendraturčių žemės sklypo dalies nustatymo bendram naudojimui ir atsakovo L. R. priešieškinį ieškovei I. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 54-56) prašo papildyti susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytą 2018 m. rugpjūčio mėn. 16 d. tarp V. V. N., I. S. ir L. R. bei nustatyti sklype, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimosi 22 kv. metrų plotą – 9 kv. m. I. S. naudojamo žemės sklypo ploto ir 13 kv. m. L. R. naudojamo žemės sklypo ploto. I. S. naudojamame sklype, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), nustatyti bendro naudojimosi žemės plotą: 1,2 m. pločio ir 7,79 m. ilgio pagal L. R. naudojamo sklypo ribą ir 7,72 m. priešingoje pusėje. L. R. naudojamame sklype, plane pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini), nustatyti bendro naudojimosi žemės plotą trikampio formos: kraštinių ilgiai – 3,30 m. pločio ir 7,79 m. ilgio pagal I. S. naudojamo sklypo ribą naudojamu sklypu ir įstrižainės ilgis 8,62 m. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ir atsakovas L. R. yra 3,203 ha ploto žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jai priklauso 27502/33203 dalys žemės sklypo, L. R. priklauso 5701/33203 dalys žemės sklypo. 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo ir sutarta šiuo žemės sklypu naudotis tokia tvarka: žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 5701 kv. m., naudojasi L. R., o žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėta indeksu B, kurios plotas - 27502 kv. m. lygiomis dalimis bendrai naudojasi V. V. N. ir I. S. V. V. N. jai priklausiusią žemės dalį yra jai padovanojusi. Sudarant susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nebuvo susitarta dėl privažiavimo prie sklypų. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane ribos nustatytos taip, kad viena dalis su nuovaža ribojasi apie 3 metrus, o kita dalis apie 1 metrą, todėl patekti į jos sklypo dalį nuo kelio (duomenys neskelbtini), neįvažiavus į L. R. naudojamą sklypo dalį, neįmanoma. Buvo kreiptasi į Lietuvos Automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl nuovažos į jos sklypo dalį įrengimą, tačiau Kelių direkcija tam nepritarė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad jos žemę dirbantis ūkininkas įvažiuotų į jos žemės sklypo dalį, jei būtų leista naudotis įvaža. Susitarimo metu nesprendė įvažos klausimų, nes nebuvo aiškios ribos, nesimatė kuoliukų. Pradėjus ruošti dokumentus paaiškėjo matininko klaidos, nes jai teko per siaura įvaža. Dabar į žemės sklypo dalį patenka per žemės ūkio paskirties žemę. Į žemės sklypą patekti per kitur nėra galimybių, jokio įvažiavimo nėra, aplink tik laukai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė negali patekti į savo žemės sklypą, nesinaudodama atsakovo turtu. Kitų įvažiavimų į žemės sklypą nėra. Atsakovei priklausančios nuovažos dalies plotis toks, kad žemės ūkio technika negali įvažiuoti. Patvirtinus jos prašomą naudojimosi tvarką, žemės ūkio technika galės įvažiuoti į atsakovės žemės sklypo dalį.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 60), su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nubausti ieškovę 2 000 Eur bauda. 2021 m. vasario 8 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo papildyti susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytą 2018 m. rugsėjo 16 d., tarp V. V. N., I. S. ir L. R. ir nustatyti sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi 89 kv. m. plotą (plane pažymėtą raide (duomenys neskelbtini), pagal plane nurodytas koordinates), taip pat nustatyti sklype 400 kv. m. plotą, (pažymėtą plane raide (duomenys neskelbtini), pagal plane nurodytas koordinates) kuriuo naudosis L. R. Taip pat prašo nubausti I. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis pinigine 2 000 Eur bauda, pusę šios baudos sumos skiriant jam bei priteisti iš ieškovės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi minimu turtu tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu buvo susitarta, kokiomis dalimis, kokiu plotu naudosis jis, kokiu naudosis ieškovė. Tuo metu kai buvo sudaromas susitarimas jokio pasiūlymo kaip nors tartis su juo nebuvo. Mano, kad jau 2018 metais, ieškovė turėjo su juo sudaryti tokią sutartį, kad įvažiavimas būtų abiejų bendrai naudojamas. Ieškovė iš pradžių susitarusi dėl konkretaus žemės sklypo ploto naudojimosi, vėliau siekia kito savininko teisių bei interesų sąskaita pagerinti savo valdomo žemės sklypo padėtį. Ieškovė teigdama, kad ji negali pateikti į savo žemės sklypą kitaip, kaip tik važiuojant per jo valdomą žemės sklypo dalį, meluoja. Jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinio reikalavimus, ženkliai pablogėtų ne tik jo, kaip žemės sklypo naudotojo, saugumas (nesant galimybės padaryti vartus) bet ir ženkliai sumažėtų žemės sklypo vertė. Taip pat tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus jis neteks ne tik 9 kv. m. ploto, bet ir suprastės įvažiavimas į jo valdomą žemės sklypą, o siauru keliu važinėjant sunkiajai žemės ūkio technikai taip bus teršiamas įvažiavimas. Susitikęs su ieškove paaiškino, kad jis sutiktų, kad ji naudotųsi jo įrengtu keliu, o kaip kompensacijos prašė, kad ji man leistų jam naudotis nenaudojama žemės sklypo dalimi, esančia už jo sklypo (plane pažymėta raide (duomenys neskelbtini), kuri yra apaugusi menkaverčiais krūmais, joje pripilta šiukšlių, akmenų ir t.t. Mano, kad pagal sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą bus teisingai ir protingai nustatyta naudojimosi tvarka.

Atsakovas L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. buvo pasirašyta sutartis, kuri visus tenkino. Ieškovė dabar nori gauti už tai nieko neduodant. Jis nori aptverti tvorą tik savo žemės sklypo dalies ribose. Sklypo gale nėra jokių tvoros segmentų. Ieškovė gali patekti į savo žemės sklypą per kito ūkininko žemės ūkio paskirties žemę, jokios problemos ir ginčų nėra. Tenkinus ieškovės reikalavimą, pasikeis jam tenkančios nuosavybės dalis, padidės jos sklypo dalis. Dalis, kurią prašo pagal priešieškinį priskirti jam, yra niekados nenaudota, apleista, apaugus žolėmis, tai būtų kompensacija jam. Prašo šią žemės sklypo dalį priskirti jam, kad ten nebūtų šiukšlynas, ten pilti akmenys, metalai, bačkos ir pan., kyla grėsmė net sveikatai. Vietoje šios žemės sklypo dalies, suteiktų galimybę naudotis keliuku. Kainos prasme, tai būtų panašios vertės. Jis gamino keliuką, nukasė juodžemį, vežė žvyrą, skaldą, nuomojo vibro plokštę. Vėliau reikdavo jį pataisyti. Žemės ūkio techniką stato ant savo keliuko, ant savo keliuko jis turi teisę statyti. Teismui tenkinus ieškinį jos nebegalėtų ten palikti, nes jis būtų bendras. Patenkinus ieškinį, sumažės jo žemės sklypo plotas, o į ieškovės žemės sklypą vis tiek nebus įmanoma įvažiuoti. Ūkininko žemės ūkio technika galės būti ir platesnė, be to gali atsirasti ir kitas nuomininkas su platesne technika. Pasirašydamas sutartį numatė, kad per 3,30 metro nuovažą jis pateks. Ūkininkas per nuovažą nebevažinėja 3 metai, nes jis neleidžia įvažiuoti, techniką palieka ant keliuko metro įvaža. Ją tenkino toks nuovažos plotis, o dėl patekimo su žemės ūkio technika galimai buvo susitarta su kitais ūkininkais. Jos pasiūlymas neracionalus. Neneigė, kad patenkinus ieškinį jis galėtų naudotis bendra dalimi, tačiau tai jau nebūtų jo žemė. Tada atsakovė jau galėtų ant bendro naudojimosi kelio pastatyti techniką ir jis negalės patekti į savo žemės sklypą. Ūkininkas važinėja per aplink trys metai. Ant savo keliuko jis laiko techniką, nes nenori važiuoti į kiemą ir gadinti vejos. Į ieškovės žemės sklypą galima patekti per kito žemės sklypo technologines vėžes, kelio ten nėra. 2018 m. žinojo situaciją, tačiau ieškovei nepasakė, kad jam tenka didesnė įvažos dalis, nenumanė, kad dėl to kils problema. Siekiant nesugadinti įvažos, keliuką reiktų pratęsti.

Atsakovo L. R. atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis teismo prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šalys 2018 m. susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Patenkinus ieškinį pasikeis šalių nuosavybės dalys, iš atsakovo bus paimta dalis nuosavybės. Ieškovės žemę dirbantis ūkininkas technologinėmis vėžiomis važinėja per kitą žemės sklypą, tenkinus ieškinį žemės ūkio technika laužys kelią. Pastebėjo, kad skiriasi šalims priklausančių žemės sklypų vertės – atsakovui priklausanti sklypo dalis yra namų valda, o atsakovui prašoma priskirti žemės sklypo dalis yra nenaudojama.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad jis ūkininkauja nuo 1993 m., apie 20 metų nuomojasi ir dirba šį žemės sklypą. Jo plačiausia technika yra kombainas, 3,80 m. pločio. Į žemės sklypą anksčiau įvažiuodavo keliuku. Kairį posūkį į keliuką jis gali padaryti. Kombaino pjaunamoji yra 5 metrų, jei dėl pločio negalės įvažiuoti, galės jį nusiimti. L. R. užsitvėrus žemės sklypą įvažiuoja per kito ūkininko žemę, kuris tai daryti leidžia. Taip pat L. R. ant įvažiavimo užstato ir mašiną.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas). Ieškovei I. S. 2018 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais priklauso 27502 kv. m. Žemės sklypo dalis, atsakovui 2013 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 5701 kv. m. Žemės sklypo dalis (b. l. 5-6). 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarp šalių, taip pat V. V. N., buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau ir Susitarimas), kuriuo susitarta, kad V. V. N. ir I. S. naudosis 27502 kv. m. Žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), o L. R. naudosis 5701 kv. m. Žemės sklypo dalimi, sklypo plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12). Nekilnojamojo turto registre 2018 m . rugpjūčio 17 d. yra įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo Žemės sklypu tvarka (b. l. 5-6), taigi visas V. V. N. teises ir pareigas pagal Susitarimą nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos – 2019 m. birželio 13 d., perėjo ieškovei. Tai, kad šio šalių Susitarimo priedas (Susitarimo 5.5. punktas) yra į bylą pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas (b. l. 14, 79-80), ginčo nekilo.

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsakydama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimą dėl galimybės praplatinti nuovažą nuo rajoninės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) į Žemės sklypą nurodė, kad nepritarianti nuovažos praplatinimui dėl nepriimtinumo saugiam eismui, nuovažos parametrų neatitikimo normatyvinių dokumentų reikalavimams. Nurodyta, kad privažiavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis esama, teisėtai įrengta nuovaža (b. l. 23).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Kai yra bendraturčių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti Žemės sklype 22 kv. m. bendro naudojimosi plotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektuojamų servitutų planą (toliau Planas), iš esmės nustatant, kad ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi Plane indeksais (duomenys neskelbtini) pažymėtais plotais. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka ir priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (b. l. 88-89), t. y. nustatyti, kad plane „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas 89 kv. m. plotas yra bendro naudojimosi, o plane „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas 400 kv. m. plotu naudojasi jis.

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Be to nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vienintelis patekimas viešuoju keliu į šalių bendrai valdomą Žemės sklypą galimas per tik nuovažą nuo pagrindinio, rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių kitų viešųjų kelių, kuriais būtų galima patekti į atsakovės Žemės sklypo dalį, nėra (atsakovas šio fakto neginčijo, patvirtino, kad šiuo metu žemės ūkio technika į ieškovės Žemės sklypo dalį patenka per kitą žemės sklypą jame esančiomis technologinėmis vėžiomis; tai, kad šiuo metu į ieškovės Žemės sklypo dalį įvažiuojama per kito ūkininko žemę, patvirtino ir ieškovės Žemės sklypo dalį dirbantis ūkininkas, liudytoju apklaustas K. Ž.). Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad pagal Susitarimą, platesnė nuovažos dalis (pažymėta Plane (duomenys neskelbtini) (atstumas 0,21 m.) ir (duomenys neskelbtini) (atstumas 3,09 m.), bendras plotis 3,30 m.; b. l. 27, 28), patenka į atsakovui priskirtą naudotis Žemės sklypo dalį (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą raide „(duomenys neskelbtini)“, Plane – „(duomenys neskelbtini)“). Likusi siauresnė nuovažos dalis (pažymėta Plane (duomenys neskelbtini), atstumas 1,20 m.) patenka į ieškovei priskirtą naudotis Žemės sklypo dalį (Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą raide „(duomenys neskelbtini)“, Plane – „(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi be vienintelės nuovažos kitų viešųjų kelių patekti į Žemės sklypą nėra, spręstina, kad šalių Susitarimu, kuriuo buvo susitarta dėl tokios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kai ne bendrai, o kiekvienai iš šalių atskirai priskirta naudotis tik dalis nuovažos (ieškovei 1,2 m., atsakovui 3,30 m.) nuo pat pradžių nebuvo užtikrintas tinkamas susisiekimas su ieškovei priskirta naudotis Žemės sklypo dalimi, nes įvažiavimas į ją su be kokios rūšies technika yra iš esmės neįmanomas – 1,20 m. pločio įvaža leidžia ja naudotis tik kaip pėsčiųjų taku (pagal analogiją CK 4.118 straipsnis). Tai iš  esmės pripažįsta ir atsakovas, prašydamas patvirtinti jo siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią šalys bendrai naudotųsi 3,3 m. įvaža (2021 m. vasario 8 d. su priešieškiniu pateiktas Žemės sklypo naudojimosi nustatymo planas, kraštinės pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini) ilgis yra 3,10 m.). Atsakovas pripažįsta, kad pasirašant sutartį jam buvo žinoma, kad jam atitenka naudotis 3,30 m. pločio nuovažos dalis, tačiau apie tai ieškovės net neinformavo. Taigi Žemės sklypui turint susisiekimą su viešuoju keliu, šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka, be kita ko atsakovui ir užstatant techniką ant jam priskirtos naudotis nuovažos dalies, neužtikrina žemės ūkio technikos patekimo į atsakovės Žemės sklypo dalį. Ieškovė savo Žemės sklypo dalį naudoja žemės ūkio veiklai, kurią dirbanti technika savo pločiu viršija atsakovo siūlomos įvažos plotį (šiuo metu atsakovės Žemės sklypo dalį dirbantis ūkininkas naudoja 3,8 metro ploto kombainą (be nuimamos pjaunamosios)). Pats atsakovas į bylą teikė įrodymus, kad kombaino (be pjaunamosios dalies) plotis gali būti ir didesnis, 3,94 m. (b. l. 114) bei nurodė, kad net tenkinus ieškinį į ieškovės Žemės sklypo dalį vis tiek nebus įmanoma įvažiuoti. Atsižvelgus į tai spręstina, kad racionaliam ir patogiam ieškovės ūkinių poreikių tenkinimui ir žemės ūkio technikos patekimui į Žemės sklypą per nuovažą yra būtinas visas jos galimas, t. y.  4,5 metro plotis (b. l. 28), o ne atsakovo siūlomas ženkliai siauresnis, 3,10 m. pločio įvažiavimas (atsakovo pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas; kraštinės, pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini); b. l. 88-89). Be to visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad bendra naudojimosi tvarka apimtų tik dalį jau suformuotos, o ne visą nuovažos plotį, tokia tvarka vėl skatintų šalių ginčus (kaip jau nurodyta, atsakovas net mano, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką (apima visą 4,5 m. nuovažos plotį), ieškovė su žemės ūkio technika į Žemės sklypą vien nepateks. Šie atsakovo argumentai atmestini – juos paneigia liudytojo K. Ž. parodymai, be to tik ieškovė, o ne atsakovas turi teisę spręsti, kokių gabaritų žemės ūkio technika bus naudojama (ji tik negalės važiuoti per atsakovui asmeniškai priskirtą naudotis Žemės sklypo dalį). Atmestini atsakovo argumentai dėl jo siūlomo bendram naudojimui priskirti ploto, pažymėto raide „(duomenys neskelbtini)“, ilgis 57,35 metrai – ieškovė pagal jos siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką nuo nuovažos iš karto gali patekti į savo Žemės sklypo dalį, todėl tolesnis važiavimas bendram naudojimui priskirtinu plotu, nėra reikalingas, tokia tvarka be jokio reikalo būtų sumažinamos bendraturčių atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys. Iš dalies sutiktina su atsakovo argumentais, kad dėl jo siūlomos naudojimosi tvarkos, kiek tai susiję su įvažiavimu į bendro naudojimosi Žemės sklypo dalį (siūlo įvažiuoti stačiu kampu), šiek tiek būtų mažiau gadinama nuovaža, tačiau teismas pažymi, kad tai priklauso nuo įvažiavimo krypties – jei į siūlomą nustatyti bendro naudojimosi Žemės sklypą būtų patenkama iš pietinės pusės, nuovaža posūkio metu būtų apkraunama ir atitinkamai gadinama mažiau (atsakovės siūloma įvaža tokiu atveju yra dar mažesniu kampu, b. l. 27).  Be to bendrasavininkų pareiga – bendrai rūpintis ir prižiūrėti bendrą turtą, jį palaikyti tokios būklės, kad būtų tinkamas bendram naudojimui pagal paskirtį, t. y. nepateisinami bendrasavininkų veiksmai, kuriais vienas tik naudotųsi turtu, o kitas juo rūpintųsi (CK 4.72 straipsnis). Kita vertus, šis atsakovo argumentas, priešieškiniu siūlant nustatyti aiškiai perteklinę ir neracionalią Žemės sklypo naudojimosi tvarką (t. y. ją pratęsiant per visą atsakovui priskirtą naudotis Žemės sklypo kraštinę, 57,35 m.), kuri aiškiai nepasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui ir galimai skatintų bendraatsakovų ginčus ateityje (juo važiuodama žemės ūkio technika gadintų ir terštų ženkliai didesnį bendro naudojimosi plotą), nereikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti Žemės sklype 400 kv. m. plotą (pažymėtą plane raide (duomenys neskelbtini), pagal plane nurodytas koordinates) kuriuo naudosis L. R.. Ginčo dėl to, kad šia Žemės sklypo dalimi pagal Susitarimą naudojasi ieškovė, nekilo. Atsakovas šį savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad jis patenkinus ieškinį netektų dalies žemės sklypo, be to jis gamino keliuką, iškasė juodžemį, vežė žvyro, skaldos, nuomavo vibro plokštę, t. y. patyrė finansines išlaidas. Gi ieškovė šios žemės sklypo dalies nedirba, ten iš esmės yra šiukšlynas, krūmai, akmenys ir pan., todėl tai būtų kompensacija.

Taigi atsakovas nurodo, kad patenkinus ieškinį, sumažėtų jo Žemės sklypo ploto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Taigi atsakovo argumentai dėl to, kad patenkinus ieškinį sumažės jo nuosavybės dalis, nepagrįsti – atsakovo dalis, nepasikeis, nes bus nustatyta tik naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Priešingai, nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, atsakovas galės naudotis didesne Žemės sklypo dalimi (papildomai ir 9 kv. m. ieškovės dalimi). Taip pat nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl jo išlaidų į nuovažos tvarkymą – visų pirmiausia atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnio). Antra, net įrodžius šias aplinkybes, toks naudojimosi tvarkos nustatymas, kai atsakovui kaip kompensacija asmeniam naudojimui būtų priskirta šiuo metu ieškovei priskirta naudotis Žemės sklypo dalis, būtų negalimas – atsakovas manydamas, kad pagerino bendrą turtą, turi teisę į piniginę kompensaciją, o ne į dalį atsakovės Žemės sklypo dalį, kuriuo jis niekada nesinaudojo (to atsakovas net neįrodinėjo).

Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Tai, kad ieškovė (kuri taip pat yra V. V. N. teisių pagal Susitarimą perėmėja) šiuo metu į savo Žemės sklypo dalį su žemės ūkio technika gali patekti tik per kito ūkininko dirbamo žemės sklypo technologines vėžias, vertintina kaip pagrindas šalių Susitarimui pakeisti. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą spręstina, kad šalims nusistačius tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią patekimas į ieškovės Žemės sklypo dalį per vienintelę galimą teisėtą nuovažą dėl kiekvienai šaliai priskirto asmenine teise naudotis nuovažos dalies ir atsakovo veiksmų (technikos užstatymo) yra negalimas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas keisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, t. y. nustatyti konkrečias sklypo dalis (nuovažą), kuriomis šalys (Žemės sklypo bendrasavininkai) toliau naudosis bendrai. Nors ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka nurodyta pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” parengtą projektuojamų servitutų planą ir jo aiškinamąjį raštą (b. l. 27, 28), o servitutas tarp bendrasavininkų negali būti nustatomas, nes tokio sutikimo teisinis įforminimas neatitiktų bendrosios nuosavybės turinio, nes tai jų bendra žemė, o ne svetima (ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007) tai nėra kliūtis remtis Plane nurodytais duomenimis – koordinatėmis ir atstumais tarp jų. Duomenų, kad Plane nurodytos koordinatės yra neteisingos, byloje nėra – Plano įvažos koordinatės Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane įvažos nuo kelio koordinatės Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės sutampa (minimali 1 cm. paklaida). Todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų ne tik patogi, bet ir racionali, optimaliausiai atitiktų bendrasavininkų interesus, užtikrintų jų, kaip savininkų, teises, papildytinas 2018 m. Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei nustatytina Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą 2020 m. birželio 23 d. projektuojamų servitutų planą (rengėjas L. P.) nustatant, kad ieškovei I. S. ir atsakovui L. R. Žemės sklype priskirtinas bendrai naudotis 22 kv. metrų plotas, pažymėtas projektuojamų servitutų plane „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (posūkio taškai (duomenys neskelbtini). Nustačius tokią bendrą naudojimosi Žemės sklypu tvarką (Plane nurodytais plotais „(duomenys neskelbtini)“ ir pažymėtą taškais (duomenys neskelbtini), kurie apibrėžti tiksliomis koordinatėmis), papildomi ieškovės keliami reikalavimai yra pertekliniai, nes „(duomenys neskelbtini)“ plotai ir formos, posūkio taškų atstumai, yra neatskiriama teismo sprendimu patvirtinto naudojimosi tvarkos pagal Projektuojamo servitutų plane nurodytus duomenis dalis. Šiuo sprendimu pilna apimtimi buvo apginta Žemės sklypo bendraturtės – ieškovės teisė į šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimą. Išaiškintina, kad 2018 m. Susitarimas šalims galioja tiek, kiek nėra pakeistas šiuo teismo sprendimu (pakeistas tik dalyje dėl 22 kv. metrų ploto, pažymėto Plane indeksais „(duomenys neskelbtini)“, posūkio taškai (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 100 Eur žyminiu mokesčiu (b. l. 4). Ieškovės atstovas prašė priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą pateikė tik 300 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 135). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteitinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pašto išlaidos, joms neviršijant minimalios valstybei priteistinos sumos, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Priešieškinį visiškai atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka atsakovui.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovas prašo nubausti ieškove už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – reiškiant nepagrįstus reikalavimus bei laiku nesuformulavus ieškinio dalyko bei pagrindo, pinigine 2 000 Eur bauda, pusę šios baudos sumos skiriant jam. Atsakovo reikalavimas atmestinas – ieškovės reikalavimai yra patenkinti, taigi jie yra pagrįsti. Aplinkybė, kad teismui 2020 m. spalio 5 d. (b. l. 30) pasiūlius ieškovei pakeisti ieškinio dalyką byloje, ieškovė šią teisę realizavo tik po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio, neleidžia spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą – pareigą tinkamai suformuoluoti ieškinio dalyką ir pagrindą turi išimtinai ieškovė, o tokia procesinė teisė galėjo būti realizuoti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas dėl to neužtruko –antras parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas vadovaujantis CPK 229 straipsniu (manant kad tarp šalių gali būti sudaryta taikos sutartis), o ieškovei pateikus patikslintą ieškinį (b. l. 54), teismas nenustatė termino atsiliepimui į jį pateikti (CPK 141 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Papildyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Susitarimą, sudarytą tarp V. V. N. (teisių ir pareigų perėmėja I. S.), I. S. ir L. R., dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir papildomai nustatyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – ieškovė I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi 2020 m. birželio 23 d. Projektuojamų servitutų plane (rengėjas matininkas L. P.) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtais plotais, pažymėtais posūkio taškais (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad šiuo teismo sprendimu 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarytas Susitarimas šalims galioja tiek, kiek nėra pakeistas šiuo teismo sprendimu.

Priteisti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                    Mindaugas Nekrašas