Baudž. byla Nr. 1-120-290/2011
(Proceso Nr.1-52-1-00623-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamiesiems V. K., R. M., gynėjams advokatams Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiesiems R. S., V. F., O. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, mokosi Alytaus kolegijos II kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Alytuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir
n u s t a t ė:
kaltinamieji V. K. ir R. M. 2010 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš asmeninių paskatų, bendrais veiksmais su D. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus bei K. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, tyčia smūgiuodami rankomis ir kojomis ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam R. S. sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldami nukentėjusiajam kraujosruvas odoje abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste ir krūtinės dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus veido, kaklo ir krūtinės srityje, kraujo išsiliejimą į dešinės ausies kaušelio audinį, kraujo išsiliejimą į dešinės vidurinės ausies ertmę, kairės akies pojunginę kraujosruvą, nosies kaulų lūžimą, dešinio skruostikaulio lūžimą, trauminį veido dešinės pusės ertmių uždegimą, pakauškaulio išorinio gumburo lūžimą, lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, dešinės pusės IX šonkaulio lūžimą, bei R. M. badant peiliu sužalojo dešinės ausies kaušelį, dešinio klubakaulio sparno sritį ir dešinę blauzdą, tuo padarė nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio skruostikaulio lūžimo bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo. Tokiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Be to, R. M. 2010 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.10 val. bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be svarbios priežasties peiliu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam V. F. į pilvą, po to taikėsi smogti peiliu į krūtinę, tačiau V. F. spėjus pasisukti ir rankomis uždengti krūtinę, pataikė ir sužalojo kairės rankos žastą bei kairės rankos dilbį, o pamatęs, kad V. F. besigindamas pagriebė nuo televizoriaus dekoratyvinį kardą, išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes operatyviai suteikus tinkamą medicininę pagalbą V. F. gyvybė buvo išgelbėta, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos, taip jis pasikėsino V. F. nužudyti. Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d.
Taip pat, R. M. 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 23.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties peiliu tyčia dūrė du kartus nukentėjusiajam A. B. į pilvą, dėl to 2010 m. rugpjūčio 4 d. 10.20 val., įvykus ūmiam nukraujavimui nuo durtinių pjautinių kiauryminių pilvo žaizdų su plonažarnės sužalojimais, A. B. ligoninėje mirė, tokiu būdu jį nužudė. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
DĖL ROBERTO SAKALAUSKO NESUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010-06-11 jis su D. P. atėjo iki Vilties g. 32 namo, susitiko K. Ž. ir R. S. ir nuėjo pas K. Ž., ten išgėrinėjo. Vėliau pas K. Ž. atėjo R. M., visi kartu girtavo. Apie 13 val. R. S. buvo jau labai apsvaigęs, ir prieš atsiguldamas kažką pasakė R. M., pavadino jį gaidžiu. Tada R. sudavė Robertui į smilkinį, į pilvą, į įvairias kūno vietas. Jie visi toliau gėrė alų, paskui jis, K. Ž. ir D. P. sudavė Robertui kelis kartus ir vėl gėrė. Išgėrė 5 didelius butelius alaus, buvo apsvaigę. R. M. paėmė nuo stalo peilį ir sudavė 3 kartus Robertui į dešinę koją. Apie 13. 40 val. jis su D. P. išėjo iš K. Ž. buto. Jis dar matė, kaip R. M. sudavė peiliu tris smūgius, tačiau sustabdyti nespėjo, nes viskas greitai įvyko. Išeidami iš buto, jie iškvietė greitąją pagalbą. R. dar mušė Robertą grandine, tokia kaip nešioja ant kaklo, tik storesne. Daužė per nugarą, pilvą. Apsvaigimas nuo išgerto alaus jo veiksmams įtakos turėjo, nes blaivus jis niekada nebūtų taip pasielgęs. Gailisi, dėl tokio savo elgesio. Su R. S. nesusitaikė ir neatsiprašė, su jo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
K. R. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gavo sms žinutę iš R. S., kuris pakvietė jį susitikti, ateiti pas K. Ž.. Jis nuėjo, rado juos jau išgėrinėjančius. Jis prisėdo prie jų ir kartu visi gėrė. Iki atėjimo pas Robertą, jis jau buvo išgėręs litrą alaus. R. S. su K. Ž. pradėjo kalbėti nesąmones. Jis ir visi kiti jau buvo stipriai apsvaigę. R. S. pavadino jį gaidžiu, todėl jis sudavė jam kelis smūgius. Pradžioje įspyrė, o kai jis nuvirto, praradęs sąmonę, dar nugriuvusiam sudavė 3 smūgius. Mušė R. S. ir metaline grandine. Be jo R. S. taip pat smūgius sudavė K. Ž. ir V. K.. Vėliau jis paėmė nuo stalo peilį ir tris kartus dūrė nukentėjusiajam į koją. Jis negali paaiškinti, kodėl mušė R. S., buvo išgėręs ir nesuprato ką daro, rimtų priežasčių mušti nukentėjusįjį nebuvo. Būdamas blaivus jis taip tikrai nebūtų pasielgęs. Matė kaip V. K. ranka sudavė R. S. 4 smūgius į galvą ir vieną į nugarą. Jo santykiai su R. S. ankščiau buvo geri. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimų ir paaiškinimų jų kaltė, padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą R. S., yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, įrodymais.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie nėra giminės. Iki įvykio su R. M. santykiai buvo normalūs, o V. K. jis tada matė pirmą kartą. Įvykio dieną su K. Ž. nusipirko 6 butelius 2 litrų talpos alaus, parėjo pas K. ir išgėrė alaus butelį. Paskui parašė R. M. žinutę, pakvietė išgerti ir jis atėjo. Jie visi trys išgėrė dar butelį, po ko jis užmigo ant lovos. Prabudo jau tik reanimacijoje. Kaip ir kas jam trenkė - neprisimena. Neprisimena nieko, kas ten įvyko. Ligoninėje gydėsi 5 dienas. V. K. buvo atėjęs vieną kartą pas jį į ligoninę ir papasakojo, kaip viskas buvo. V. K. jo neatsiprašė, nepasisakė, kad ir jis pats jį mušė. Nuo to laiko nei vieno iš kaltinamųjų daugiau nematė. R. M. pažįsta apie 19 metų, jie kaimynai, santykiai normalūs, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Pretenzijų V. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Protokolu-pareiškimu R. S. patvirtino, jog 2010-06-11 apie 13 val., vykusių išgertuvių metu, (duomenys neskelbtini), Alytuje, jį sumušė pažįstamas asmuo pravarde „Kiras“ (1 T. b. l. 12).
Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dieną susitiko su kaltinamuoju V. K. ir kitais vyrais, nuėjo pas K. Ž. kur visi kartu gėrė alų. Pamena, kad R. M. su R. S. tuomet kažko tai susipyko. Pradžioje žodžiais vienas kitą įžeidinėjo, o paskui pradėjo muštis. Pradžioje mušėsi tik jie abu, o paskui jau visi trys trenkė R. S. po kelis smūgius. Jis pats taip pat sudavė gal 2 ar 3 kartus. Matė kaip R. M. iš kišenės išsitraukė grandinę ir, užsivyniojęs aplink ranką, mušė ja R. S. per pilvą ir veidą. Paskui R. M. paėmė nuo stalo peilį ir kelis kartus dūrė R. S. į koją.
Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais: schema ir fotolentele patvirtina, kad įvykio vieta yra bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur matomi tušti plastmasiniai buteliai, šalia šiukšliadėžės ant žemės rastas peilis medine rankena, ant kurio matomos rausvos spalvos dėmės, koridoriuje ant kilimo matyti rusvos spalvos dėmės, už kambaryje esančio fotelio atlošo rastas peilis baltos spalvos plastmasine rankena, ant kambaryje stovinčio stalo matomi tušti cigarečių pakeliai, išmėtytos duonos riekės, po stalu tušti buteliai nuo alaus, ant grindų tarp stalo ir sofos matoma rudos spalvos dėmė. Ant sofos, baldų, grindų, patalynės matomos rudos spalvos dėmės (1 T. b. l. 13-25).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 482/10(06) patvirtina, kad R. S. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste ir krūtinės dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai veido, kaklo ir krūtinės srityje, kraujo išsiliejimas į dešinės ausies kaušelio audinius, kraujo išsiliejimas į dešinės vidurinės ausies ertmę, kairės akies pojunginė kraujosruva, nosies kaulų lūžimas, dešinio skruostikaulio lūžimas, trauminis veido dešinės pusės ertmių uždegimas, pakauškaulio išorinio gumburo lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, dešinės pusės IX šonkaulio lūžimas, paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje, dešinio klubakaulio sparno srityje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimų visuma dėl dešinio skruostikaulio lūžimo bei dešinės pusės IX šonkaulio lūžimo, kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina (1 T. b. l. 38-41).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 63-482/10(06) patvirtina, kad aprašyti daiktiniai įrodymai: peilis, yra pramoninės gamybos, 17,7 cm ilgio, 9,9 cm rankenos ilgis ir 7,8 cm geležtės ilgis. Geležtės pentis tiesalinijinė, 0,1 cm pločio, penties nuožambio nėra. Geležtės ašmenų linija ties smaigaliu lanko formos. Geležtės smaigalys nežymiai užapvalintas. Geležtės šoniniuose paviršiuose vietomis yra neintensyvių rusvos spalvos sutepimų. Drabužiai, priklausantys R. S. – mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurių dešinės klešnės priekiniame paviršiuje yra 1, 4 cm ilgio plyšiniai lygiais kraštais audinio pažeidimai, lygiagretūs vienas kitam. Kelnių juosmens dešinėje pusėje yra plėšinys 1 cm ilgio lygiais kraštais audinio pažeidimas. Kelnių klešnių apatinėse dalyse yra rudai raudonos spalvos sutepimų (1 T. b. l. 44-46).
VTPT prie Sveikatos ministerijos Vilniaus 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad R. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino sutrikimo būsenoje, dėl jam diagnozuojamo emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimo jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. R. M. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gali dalyvauti teismo posėdyje bei atlikti laisvės atėmimo bausmę. R. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 T. b. l. 159-161).
Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji - V. K. ir R. M. sužalojo nukentėjusįjį R. S., ko pasekoje jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jų veika ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. kvalifikuota teisingai.
DĖL PASIKĖSINIMO NUŽUDYTI VYTAUTĄ FEIFERĮ
R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-08-01 atėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Vardo žmogaus nepamena, bet žinojo pas ką eina ir, kad ten geriama. Kai nuėjo, ten buvę vyrai davė jam pinigų, kad jis parneštų vyno. Nuėjęs į parduotuvę, nupirko vyno ir grįžo atgal. Begeriant išgirdo riksmus, V. F. ginčijosi su savo sugyventine. Tada jis nuėjo su juo pasikalbėti, tačiau V. F. nesikalbėjo, o liepė jam išeiti. Jis grįžo atgal į kambarį, kur toliau gėrė vyną ir pilstuką. Po kurio laiko vėl nuėjo pakalbėti su V. F., bet vėl grįžo ir gėrė. Eidamas trečią kartą pas V. F. pasiėmė peilį. Ten jau jokių ginčų nebuvo. V. F. kambaryje buvo vienas, sėdėjo prie kompiuterio. Įėjęs į kambarį liepė jam atsistoti ir ateiti pakalbėti, tačiau nukentėjusysis nenorėjo. Tada jis pats priėjo prie V. F., o kai šis atsistojo, dūrė jam tris kartus peiliu į krūtinę, ranką ir šoną. V. F. paėmė nuo kompiuterio ten gulėjusį kardą ir užsimojo. Tada jis išsigando ir pabėgo, nes nežinojo, kad tas kardas yra netikras. Jis išėjo į lauką, peilį įsidėjo į kišenę. Jis pats nežino, kodėl kišosi į svetimos šeimos santykius, nes V. F. sugyventinė jam nesisnkundė, pagalbos neprašė. Ankščiau su V. F. jokių konfliktų nebuvo. Buvo per daug apsvaigęs nuo išgerto alkoholio ir nesuvokė, ką daro, kad gali nužudyti. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Gailisi to ką padarė.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė pasikėsinus nužudyti V. F. yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. F. parodė, kad 2010-08-01 pas jį į namus užėjo R. M. patėvis, paprašyti cigaretės, paskui atėjo jo motina cigaretės prašyti, o už kelių minučių atėjo ir pats R. M.. Jis jiems pasakė, kad išeitų. Kaltinamasis vėl atėjo po kelių minučių, bet jis jį išstūmė iš kambario į koridorių, o pats prisėdo prie kompiuterio. Po kurio laiko R. M. vėl atėjo, jau trečią kartą, pasakė, kad reikia pakalbėti. Jis atsistojo nuo kompiuterio, kaltinamojo rankose jokio peilio nematė. Pamatęs, kad R. M. užsimojo į jį peiliu, pirmą smūgį nusimušė alkūne, bet vis tiek peilis kabino pilvą, pradūrė pilvo plėvę, bet rimčiau organų nesužeidė. Kaltinamasis dar kartą bandė durti, bet jis prisidengė ranka. Tada pagriebė ant kompiuterio gulėjusį dekoratyvinį kardą ir užsimojo. R. M. išsigando ir išbėgo į koridorių. Pamatęs, kad yra sužeistas, nes jam ėmė bėgti kraujas, jis pats išsikvietė greitąją, kuri nuvežė jį į ligoninę. Ten paaiškėjo, kad pažeista pilvo plėvė, todėl darė operaciją. Jis savo sugyventinės niekada neskriaudė, o tą vakarą su ja buvo apsibarę. Kodėl kaltinamasis taip pasielgė, jis nežino. Akivaizdžiai matėsi, kad R. M. tą vakarą buvo išgėręs. Dėl nusikaltimo jis patyrė moralinę žalą, todėl prašo priteisti 10000 litų, o turtinės žalos atsisako.
Liudytojas G. J. parodė, kad 2010-08-01 vakare buvo gautas pranešimas apie sužalotą žmogų Vilties g. 30. Nuvyko su kolega A. K. į įvykio vietą. Budėtojas nurodė, kad įvykis 5 aukšte, nuėjo į kambarį, ten buvo keletas jaunuolių, kurie pasakė, kad jų ieškomas vaikinas 4 aukšte. Nuėję į 4 aukštą, surado kaltinamąjį R. M.. Jis buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, garsai rėkavo ir koliojosi. Jis jį apieškojo ir kišenėje rado peilį. Sulaikytą kaltinamąjį nuvežė į komisariatą.
Liudytoja V. S. parodė, kad R. M. pažįsta, o V. K. ne. Nukentėjęs V. F. yra jos sugyventinis. Ji nematė to momento, kaip jis buvo sužalotas. Ji tuo metu skalbė ir kambaryje nebuvo. R. M. buvo atėjęs tą vakarą vieną kartą, prašė cigaretės. Prieš tai V. F. apibarė ją dėl durų rakto. Kai ji šnekėjosi su M. M. tarpduryje, priėjo R. M. ir pasakė, kad „daugiau jis ant tavęs nerėks“, rankose turėjo kruviną peilį. Ji suprato, kad R. įdūrė V., parbėgo į kambarį, pamatė kraują, sužalotą V. F.. Atsiprašyti niekas nebuvo atėję. R. M. nebūdavo agresyvus, ji nesitikėjo, kad jis taip padarys. Jai sugyventinis vėliau papasakojo, kad R. M. ir kiti buvo atėję prašyti cigarečių, bet jis nedavė, išvijo iš kambario. R. M. buvo išgėręs, bet nebuvo piktas.
Liudytoja M. M. parodė, kad jai sūnus R. M. pasakojo, kad V. F. sužalojo gindamas jo draugę, sakė jai, kad ,,pripjovė žmogų”. Ji matė, kaip pats R. M. kvietė policiją. Ji patvirtina, kad sūnus kartais girtauja po keletą dienų, bet iš kur jis gauna pinigų, nežino. Ji pati jam pinigų girtavimui neduoda. Peilį su savimi R. M. pradėjo nešiotis nuo 17 metų. Po V. F. sužalojimo, jis buvo sulaikytas, bet po kelių dienų jį paleido. Tos pačios dienos vakare sūnus padūrė kaimyną A. B..
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. F. policijos pareigūnams pareiškė, kad 2010-08-01 apie 21.10 val. namuose (duomenys neskelbtini), Alytuje, jam peiliu į pilvą bei ranką dūrė ir sužalojo kaimynas (1 T. b. l. 136).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresniojo postinio G. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-08-01 21.46 val. kartu su postiniu A. K., nuvykę į Vilties g. 30 bendrabutį, ketvirtojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, sulaikė R. M., kuris prisipažino peiliu sužalojęs V. F.. Pirminės apžiūros metu pas R. M. kelnių kišenėje rado apie 30 cm ilgio balto metalo ir balta plastmasine rankena peilį, ant kurio briaunų matėsi kraujo likučiai. Atvežus į PK R. M. nustatytas 2.90 promilės girtumas (1 T. b. l. 138).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. 647/10(06) patvirtina, kad V. F. padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda, kuri kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat padaryta kairio dilbio ir žasto durtinės pjautinės žaizdos, kurios kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu (1 T. b.l.142-143).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 332/10 (01) patvirtina, kad ant tyrimui pateikto peilio geležtės yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. F. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe. Peilis yra baltos spalvos rankena, 20 cm. ilgio. Geležtės dešinėje pusėje 6,0 cm nuo smaigalio ir 0,5 cm nuo ašmenų yra gelsvas, pailgas, neintensyvus sutepimas 0,3x2,0 cm dydžio (1 T. b. l. 154-155).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. kaip pasikėsinimas tyčia nužudyti kitą žmogų. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad R. M. pasikėsino į V. F. gyvybę, tai yra tyčia neteisėtai pasikėsino jį nužudyti.
Kaltinamasis neneigė, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas - krūtinę ir šoną. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog kaltinamasis pirmiausia smogė jam peiliu į pilvą arčiau kairiojo šono, paskui užsimojo taikydamas į krūtinės sritį, tačiau nukentėjusiajam pasisukus, R. M. pataikė į rankos žastą širdies lygmeny. Specialisto išvada patvirtino, kad V. F. nustatyti sužalojimai buvo padaryti trijų trauminių poveikių pasekoje duriamai pjaunančio daikto poveikyje. Vienas iš sužalojimų – durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda, specialisto kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamasis, suduodamas bei bandydamas suduoti peiliu smūgius nukentėjusiajam į gyvybei itin svarbius organas – pilvą bei krūtinę, ne tik suprato, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, bet ir to norėjo, todėl R. M. veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia.
Nukentėjusysis tuoj po sužalojimų pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo operatyviai pristatytas į ligoninę ir ekstra tvarka operuotas. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam labai greitai buvo suteikta pagalba, patvirtina sekantys įrodymai: iš įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų matyti, kad nusikaltimas buvo padaytas 2010-08-01 apie 21. 10 val., liudytoja V. S. parodė, jog pamačiusi R. M. su kruvinu peiliu rankoje, iš karto bėgo į savo kambarį, tačiau V. F. jau buvo išvežtas į ligoninę, minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad 2010-08-01 21.44 val. V. F. jau buvo paguldytas į stacionarą. Atsižvelgus į konstatuotų sužalojimų sunkumą bei pagalbos nukentėjusiajam suteikimo operatyvumą, darytina išvada, kad R. M. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
DĖL TYČINIO ANTANO BUŽINSKO NUŽUDYMO
R. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2010-08-03 parėjo iš policijos, kur prabuvo sulaikytas 2 paras po V. F. sužalojimo. Nusipirko alaus. Susitiko R. B., su kuriuo parke išgėrė turėtą butelį alaus. Vėliau nusipirko dar vieną, išgėrė. Grįžęs į namus gėrė alų. Pamatė R. B. motiną su A. B. besiginčijančius. Jis nuėjo pažiūrėti, kas darosi ir pasakyti, kad jie baigtų konfliktus. R. B. nuėjo parūkyti į balkoną, o jis pats buvo prie savo durų ir pamatė, kad A. B. eina link jo buto durų. Tada jis įėjo į kambarį, pasiėmė peilį ir grįžo į laiptinę. Ten buvo tamsu. Jis du kartus dūrė A. B. ir net nematė, kur pataikė. Peilį padėjo skydinėje ir išėjo į lauką, o po kurio laiko jį sulaikė policija. Su A. B. ankščiau niekada nesipyko. Buvo stipriai apsvaigęs ir nesuprato savo veiksmų. Tokių pasekmių jis nenorėjo. Tik dėl girtumo nesuprato, kad suduodamas peiliu žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas gali nužudyti. Iki to įvykio, diena dienon gėrė apie mėnesį laiko. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
R. M. kaltė nužudžius A. B. yra įrodyta ne vien tik paties kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
R. M. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei fotolentelė, kur užfiksuota, kaip kaltinamasis įvykio vietoje, aiškindamas įvykio aplinkybes, patvirtina apklausos metu duotus parodymus, parodė priešgaisrinio skydo spintą, kurioje paslėpė nusikaltimo įrankį – peilį. Šio procesinio veiksmo metu, iš minėtos spintos, paimtas peilis rudos spalvos medine rankena, R. M. patvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo dūrė A. B.. Peilio rankena medinė, rudos spalvos. Peilio geležtė balto metalo su raudonomis dėmėmis. Geležtės plotis plačiausioje vietoje 40 mm. Bendras peilio ilgis 275 mm, kurio rankenos ilgis – 130mm, geležtės ilgis – 145 mm. (2 T. b. l. 123-127).
Nukentėjusioji O. B. parodė, kad R. M. pažįsta, jis jų kaimynas, o kito kaltinamojo nepažįsta. 2011-08-03 vakare vyras buvo pas kaimynę R. Š., ten buvo jos sugyventinis, jo draugas, jie visi ten išgėrinėjo. Vyras pareidavo ir vėl išeidavo. Namo grįžo apie 22.30 val., atsigulė, pagulėjo, atsikėlė, sakė, kad eina parūkyti. Ji negirdėjo jokio triukšmo, tik paskui išgirdo kalbant. Koridoriuje buvo tamsu, lempa degė tik viename koridoriaus gale. Pamatė, kad vyras pareina susiėmęs už šono. Jis pasakė, kad R. M. jį papjovė, nes nedavė jam cigaretės. Iškvietė greitąją ir vyrą išvežė. Jokio barnio tą vakarą tarp jos ir vyro nebuvo. Kai ji atidarė duris, pamatė Ričardą su peiliu rankoje, jis iš karto išbėgo. Vyrą laidojo ji pati. Turtinė žala 8 309 litai, ieškinį sudaro laidojimo išlaidos, pašalpą gavo ir ta suma nėra išminusuota iš šios sumos. Neturtinė žala 75 000 litų. Kartu su vyru ji pragyveno 24 metus, turi du sūnus. Vyras buvo labai ramus, tik kalbėjo garsiai. Tą vakarą, prieš R. M. pasakant : „teta aš jums padėsiu“, jokio barnio nevyko, tik vyras garsiai kalbėjo.
Liudytojas R. B. parodė, kad R. M. pažįsta - kaimynai, nepiktuoju. Įvykio dieną susitiko Ričardą lauke apie 14 val., jis pasiūlė išgerti alaus. Jie nusipirko du butelius alaus, išgėrė ir išsiskirstė. Vakare jis grįžo namo ir atsigulė. Apsipyko su tėvu dėl laiku į namus negrįžusio brolio. Atsikėlęs jis išėjo į tualetą, o tėvas parūkyti. Nematė, kaip viskas įvyko. Išėjęs iš tualeto, išgirdo triukšmą, girdėjo rėkiant R. M.. Pamatė, kad jis turi peilį rankoje, peilis buvo kruvinas. Tuo metu koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Tėtis pats parėjo į kambarį. Dėl ko kilo konfliktas - jis nežino, iki tol tėtis su R. M. nebuvo susipykę. Tėtis nieko nepasakojo, dėl ko jam dūrė. Turbūt pats nesuprato už ką jam dūrė. Pats R. M. irgi nieko nesakė. Supykęs, trinktelėjo R. M. į galvą, dėl to jis nugriuvo, iš rankos iškrito peilis, tačiau, greitai atsikėlęs, pagriebė peilį ir išbėgo į laiptinę, o jis su tėvu grįžo į kambarį, iškvietė medicininę pagalbą. Tėvas mirė ligoninėje 2010-08-04 10.20 val.
Liudytoja M. M. parodė, kad tą dieną buvo namuose. Buvo ramu, paskui pradėjo A. B. šūkalioti, jos draugas nuėjo pažiūrėti, ko jis šūkauja. Prie durų matė kraujo balą. Paskui A. B. išvežė greitoji medicinos pagalba. Kažkas pasakė, kad jos sūnus R. peiliu padūrė A.. Ji pradėjo plauti koridoriaus grindis, kad žmonės neslidinėtų ant kraujo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Spintelės stalčiuje trūko vieno peilio medžio spalvos kotu.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad R. M. pažįsta, yra kaimynai, kito kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną jis kartu su A. B. gėrė alkoholį, paskui išsiskirstė po savo kambarius. Jo sugyventinė R. Š. ėjo atnešti vandens ir koriudoriuje paslydo ant kraujo. Parbėgusi pasakė, kad ,,Kiras” pripjovė A.. Tada jis pats nuėjo pažiūrėti. Matė, kad A. B. buvo sužeistas, buvo daug kraujo, sakė, kad jį padūtė ,,Kiras”, tai yra R. M.. Tą dieną A. B. su žmona nesipyko, bent jau jis jokių ginčų ir muštynių nematė. Jis kaimynystėje su R. M. gyvena jau trejus metus, bet konfliktuoti su kaltinamuoju jam neteko. Žino, kad tą dieną R. M. buvo paleidę iš policijos, kai buvo sulaikytas dėl V. F. padūrimo. Dieną su R. M. jis kalbėjosi, tačiau vakare, kai gėrė su A. B. alų, jo nebematė. Nematė ir pačio įvykio.
Liudytoja R. Š. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintuose Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka., patvirtino, kad 2010-08-03 vėlai vakare iš savo kambario ėjo į bendro naudojimo virtuvę parsinešti vandens. Atidariusi savo kambario duris, žengė žingsnį ir paslydusi pargriuvo. Koridoriuje ant grindų buvo gausu kraujo. Pro atidarytas Bužinskų kambario duris, išgirdo O. B. verksmą ir dejones. Užėjusi pažiūrėti rado lovoje gulintį A. B., kuris ant pilvo laikė prispaudęs rankšluostį, aplink matėsi kraujo. O. B. jai pasakė, kad Antaną peiliu padūrė „Kiras“, tai yra R. M. (2 T. b. l. 89-91).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti vieta, kur buvo sužalotas A. B.. Koridoriuje ant grindų matyti daug raudonos spalvos dėmių, taip pat kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti raudonos spalvos dėmės. Paimti kraujo pavyzdžiai nuo įėjimo į prausyklą, nuo lovos, esančios kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo grindų prie įėjimo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo šio kambario slenksčio, nuo grindų koridoriuje prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2 T. b. l. 19-30).
VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. M 308/10(06) patvirtina, kad A. B. mirtis įvyko 2010-08-04 10.20 val. nuo ūmaus nukraujavimo durtinių pjautinių kiauryminių pilvo kairės pusės žaizdų su plonažarnės sužalojimais pasekoje. Sužalojimai padaryti aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, dviejų trauminių poveikių pasekoje. Durtinės - pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su plonažarnės sužalojimais vertinant jas tiek atskirai, tiek visumoje, vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį (2 T. b. l. 43-47).
VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 333/10 (01) patvirtina, kad ant R. M. marškinėlių, sportinio švarko, A. B. trumpikių, pavyzdžiuose nuo kambario slenksčio, nuo grindų prie (duomenys neskelbtini) buto įėjimo durų į koridorių, nuo grindų prie įėjimo į prausyklą, nuo lovos yra A. B. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant R. M. sportinių kelnių yra jo kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant peilio, R. M. šlepečių yra žmogaus kraujas, kam priklauso - pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Peilis yra su ruda medine rankena, apie 27, 5 cm ilgio, peilio geležtės abejose pusėse yra rusvi, netaisyklingi, nevienodo intensyvumo susiliejantys su kitais plotais, sutepimai. Marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „Sport“, sportinis švarkas, juodos sportinės kelnės su nevienodo intensyvumo dėmėmis, tamsiai mėlynos spalvos guminės šlepetės, ant kairiosios šlepetės rusvi, netaisyklingi, nevienodo intensyvumo sutepimais. Pilkšvai žalsvos, sukarpytos A. B. trumpikės, ant kurių yra ruda, netaisyklinga, nevienodo intensyvumo dėmė (2 T. b. l. 53-54).
Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą A. B. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. M., kad būtent jo nusikalstami veiksmai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. B. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo kiauryminio durtinių – pjautinių pilvo kairės pusės žaizdų su plonažarnės sužalojimais pasekoje. Kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai.
K. R. M., du kartus dūręs pavojingu įrankiu – virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – pilvą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė galimas savo veiksmų pasekmes ir jų sąmoningai siekė, todėl daroma išvada, kad A. B. kaltinamasis nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą ir teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į jų amžių bei šeimynines padėtis, į jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikaltimus padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad jie nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.
V. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis jau buvo baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas. Jis mokosi Alytaus kolegijoje ir mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas šias aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
K. R. M. padarė tris tyčinius smurtinius nusikaltimus, iš kurių net du yra labai sunkūs (BK 11 str.), o vieno pasekmės negrįžtamos – nužudytas žmogus. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, 2010-05-03 – 2010-08-05 laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo paiešką nutraukė savo noru, Alytaus profesinio rengimo centro pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas neigiamai.
Įvertinęs šias visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnių sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšti byloje civiliniai ieškiniai:
4189,91 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant R. S. (1 T. b. l. 57-58), 1763,16 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant V. F. (1 T. b. l. 158-159) ir 3724,16 litų turtinei žalai atlyginti dėl patirtų išlaidų gydant A. B. (2 T. b. l. 58-59) yra realūs, pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini pilnai ir priteistini iš kaltų asmenų.
Nukentėjusioji O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 8309,00 litų žalos. Tačiau iš nukentėjusiosios ieškinį patvirtinančių dokumentų matyti, kad jie tik iš dalies pagrindžia šią ieškinyje nurodytą sumą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji vyro laidojimo išlaidas įvertino 2539 litų suma, kurią sudaro laidojimo išlaidos (patvirtina PVM sąskaita- faktūra išduota UAB ,,Gailestis”) ir gedulingi pietūs, kurių išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau akivaizdu, kad tokios išlaidos realios, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai. Be to, ieškinio turtinei žalai atlyginti dalį sudaro 5 500 litų kapo sutvarkymui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už kapo sutvarkymą ir paminklą nukentėjusioji pateikė ne kaip ji nurodo UAB ,,Akmens industrija” išrašytą sąskaitą – faktūrą, kuri patvirtintų už atliktas paslaugas sumokėtą sumą, o tik darbų sąmatą, kuri patvirtina, kad O. B. užsisakė bedrovėje atlikti sąmatoje nurodytus darbus bei daiktus už joje numatytą sumą. Kadangi dokumentų, įrodančių, jog šie kapo sutvarkymo bei paminklo pastatymo darbai jau atlikti ir O. B. už juos bendrovei sumokėjo, byloje nėra, todėl nukentėjusiosios nurodyta 5 500 litų suma negali būti laikoma realiai jos turėtomis išlaidomis, todėl šioje dalyje ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Nukentėjusiosios O. B. ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 2539 Lt., o kitoje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusioji pareiškė 75 000 litų dydžio ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dėl vyro A. B. netekties.
Nukentėjusysis V. F. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji neteko sutuoktinio, artimo šeimos nario, vienintelio šeimos maitintojo ir išlaikytojo, du mažamečiai vaikai neteko tėvo. Netekus mylimo vyro, nukentėjusioji patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Dėl moralinių išgyvenimų jai išsivystė depresija, pasikeitė gyvenimo kokybė, jaučiasi vieniša, nepilnavertė. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai padaryta moralinė žala labai didelė. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina ir kitas aplinkybes. Nusikaltimą, kurio pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamasis padarė tiesioginės tyčios forma, savo kaltę pripažino, iki nusikaltimo padarymo nedirbo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 50 000 litų.
Dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusiajam V. F. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl įvykio atsirado baimė, nesaugumo jausmas, nes buvo sužalotas savo namuose, tiesiog be jokio preteksto, be jokio konflikto ar priežasties. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų bei moralinę skriaudą, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad V. F. neturtinei žalai atlyginti pareikšta suma yra ne per didelė, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo 10 000 litų dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas pilnai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:
peilis, baltos spalvos rankena, paimtas 2010-06-11 iš įvykio vietos, peilis, paimtas 2010-08-04 parodymų patikrinimo metu, A. B. sukarpytos trumpikės, A. B., V. F., R. M. kraujo pavyzdžiai, R. S. džinsinės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o R. M. bliuzonas, marškinėliai, guminės šlepetės, sportinės kelnės – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. M..
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas
n u s p r e n d ė:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiems (4) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-02 iki 2011-05-31.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nubausti pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems (1) metams 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems (8) metams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes apimant bei iš dalies sudedant paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą dvylikai (12) metų, ją atliekant pataisos namuose.
Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-08-04 iki 2011-05-31.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš nuteistųjų V. K. ir R. M. solidariai 4189,91 litus už nukentėjusiojo R. S. gydymą ligoninėje bei 5487,32 litus (1763,16 + 3724,16) iš nuteistojo R. M. už V. F. ir A. B. gydymą ligoninėse.
Nukentėjusiajai O. B. priteisti iš nuteistojo R. M. 2539 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje jos ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu.
Nukentėjusiajam V. F. priteisi iš nuteistojo R. M. 10 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
du peilius, A. B. sukarpytas trumpikes, A. B., V. F., R. M. kraujo pavyzdžius, ir R. S. džinsines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuteistojo R. M. bliuzoną, marškinėlius, gumines šlepetes ir sportines kelnes – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Jurgis Kiškis