Administracinė byla Nr. eA-4529-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-3705; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Departamentą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atitinkamas dalis, 2018 m. liepos 17 d. raštais Nr. (23.17E)-KL2-382 ir Nr. (23.17E)-2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 10 d.
su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2018 m. liepos 17 d. raštais jo keliamus klausimus persiuntė nagrinėti Departamentui, NŽT ir Administracijai, tačiau NŽT ir Administracija į persiųstas nagrinėti skundo dalis neatsakė, o Departamentas, praleidęs įstatymo nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, elektroniniu paštu pateikė informaciją, nesusijusią su skundu. Departamento atsakymas yra susijęs ne su jo 2018 m. liepos 10 d. minimais medžiais, bet su kitais medžiais, esančiais netoliese, dėl kurių jis nekėlė klausimo. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. 3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Administracija nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui išsiuntė raštą jo nurodytu elektroniniu paštu, kuriame pranešė, kad skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją, bei informavo, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams neišdavė leidimų ir darbų neužsakė. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ir atsakymas rengiamas ilgesnį laiką nei įprastai dėl padidėjusio specialistų darbo krūvio. Pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises, piktnaudžiauja administraciniu procesu. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys pasireiškia tuo, kad jis skundą teikė jau turėdamas minėtą raštą. Be to, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. spalio 2 d. pareiškėjas skųsdamas įvairius Administracijos veiksmus, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 10 kartų.
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
6. NŽT nurodė, kad 2018 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštą, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą dėl, galbūt, neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galbūt, pradėto privažiavimo kelio ir / ar automobilių stovėjimo aikštelės statybos. NŽT 2018 m. liepos 18 d. buvo gautas Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštas, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti analogiškus veiksmus. NŽT 2018 m. rugpjūčio 18 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-553, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi. NŽT pažymėjo, kad, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, konstatuotas žemės naudojimo patikrinimo akte, atsakys Inspekcijai į 2018 m. liepos 17 d. raštus Nr. (23.17E)-KL2-382 ir Nr. (23.17E)-2D-9914.
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
8. Departamentas nurodė, kad iš Inspekcijos gavo prašymą pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skundą, t. y. patikrinti, ar teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), medžiai ir krūmai kertami laikantis teisės aktų reikalavimų. Departamento pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 27 d. atliko neplaninį teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad skunde minėtoje teritorijoje medžiai ir krūmai kertami pagal Administracijos išduotą 2017 m. rugpjūčio 2 d. leidimą. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl želdinių tvarkymo prie šios teritorijos nenustatyta. Departamentas tinkamai pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei pateikė atsakymą. Pareiškėjas, teikdamas skundą Inspekcijai, skundo pateikimo datą nurodė 2018 m. rugsėjo 10 d., nors skundą teikė 2018 m. liepos 10 d., o Departamentas pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėtai kertamų medžių ir krūmų gavo 2018 m. liepos 23 d. Pareiškėjas, nurodydamas skundo pateikimo datą 2018 m. rugsėjo 10 d., stengėsi suklaidinti tiek Inspekciją, tiek Departamentą, tiek kitas institucijas.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.
10. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2018 m. liepos 17 d. raštais Nr. (23.17E)-KL2-382 ir Nr. (23.17E)-2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams Departamentui, NŽT ir Administracijai.
11. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. liepos 10 d. (nurodyta 2018 m. rugsėjo 10 d.) skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas apginti pažeistas jo, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomenės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą, taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims, pasiūlyti jiems geruoju atlyginti padarytą žalą, pagal kompetenciją imtis visų kitų priemonių bei išsamiai informuoti jį. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. liepos 17 d. raštu pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją NŽT Vilniaus miesto skyriui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (šiuo metu Departamentas) ir Administracijos direktoriui. Šį raštą išsiuntė ir pareiškėjui. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu persiuntė Departamentui nagrinėti pareiškėjo skundą dėl gamtai padarytos žalos ir informavo, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė bei darbų neužsakė. Šio rašto kopiją taip pat išsiuntė pareiškėjui jo nurodytu elektroniniu paštu. Departamentas 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu pareiškėją informavo, kad Departamento pareigūnas pagal kompetenciją 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šalia esančioje teritorijoje yra iškirsti želdiniai pagal Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2018 m. birželio 29 d. išduotą leidimą, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl medžių žalojimo šioje teritorijoje nebuvo nustatyta.
12. Teismas, įvertinęs VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punkto prasme nepagrįsta reikalauti taikyti VAĮ 8 straipsnio 1 punkto reikalavimus, nes atsakymu į tokį kreipimąsi nėra sprendžiama dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, iš pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo turinio sprendė, kad šis nelaikytinas skundu VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme, nors pareiškėjas jį įvardijo būtent taip.
13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui skundo, kuriuo būtų prašęs apginti jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas prašyme iš esmės prašė suteikti informaciją apie prie namo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje pradėtą gatvės rekonstrukciją ir statybos metu padarytą žalą gamtai, bendrijai ir visuomenei. Pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė atvejų, kaip galbūt medžių sužalojimas ir vejos nesutvarkymas daro žalą pareiškėjui ir kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. prašyme išreiškė abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą.
14. Teismas vertino, kad pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims, ir atkreipė dėmesį, kad asmenų kreipimasis į institucijas turi atitikti teisės aktų nuostatuose įtvirtintus reikalavimus. Teismas konstatavo, jog atsakovai, nenustatę pažeidimų, nevertindami šio pareiškėjo prašymo dalies, nepažeidė teisės aktų nuostatų.
16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo prašyme nurodė, jog prašymu gina viešąjį interesą, tačiau nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą.
17. Teismas sprendė, kad atsakovas įvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytą pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. prašymą ir 2018 m. liepos 17 d. pateikė į jį atsakymą. Teismas pažymėjo, kad Departamento pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą, 2018 m. rugpjūčio 27 d. atliko neplaninį teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad skunde minėtoje teritorijoje medžiai ir krūmai kertami pagal išduotą Administracijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. leidimą. Departamento pareigūnai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl želdinių tvarkymo prie šios teritorijos nenustatė. Būtent apie tai informavo pareiškėją.
18. Teismas akcentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog NŽT 2018 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštą, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą dėl, galbūt, neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galbūt, pradėto privažiavimo kelio ir / ar automobilių stovėjimo aikštelės statybos. NŽT 2018 m. liepos 18 d. gautas Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštas Nr. 2D-9914, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti analogiškus veiksmus kaip ir ankstesniame rašte. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo skunde skyriui pagal kompetenciją priklausančius klausimus, 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-553, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi. Teismas vertino, kad NŽT pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo keliamą klausimą ir jį apie tai išsamiai informavo.
19. Teismas pažymėjo, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui išsiuntė raštą jo nurodytu elektroniniu paštu, kuriame pranešė, kad skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją bei informavo pareiškėją, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė. Teismas sprendė, kad Administracija, vadovaudamasi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto nuostatomis, į pareiškėjo prašymą galėjo atsakyti laisva forma. Iš Administracijos rašto teismas nustatė, jog Administracija iš esmės į pareiškėjo prašymą atsakė nurodydama, kad darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė.
20. Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais, nurodė, kad nors Administracija pažeidė VAĮ 31 straipsnyje nustatytą procedūrinio pobūdžio pareigą išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį per nustatytą terminą, tačiau ji skundo dalį išnagrinėjo ir dėl jo sprendimą priėmė 2018 m. rugsėjo 6 d.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo turinio esmę ir pareiškėjui pateiktų atsakymų pobūdį, darė išvadą, kad skundžiamu Departamento raštu, Administracijos ir NŽT atsakymais pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsakyta į pareiškėjo skunde keltus klausimus. Teismas, konstatavęs pagrindinio reikalavimo nepagrįstumą, atmetė išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
22. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad teismo sprendimas neatitinka teisingumo principo, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir proceso teisės normas, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įstatymu, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismo argumentai dėl pareiškėjo siekio ginti viešąjį interesą yra išgalvoti, nes pareiškėjas savo skunde nebuvo nurodęs, kad tokį interesą gina, todėl neturėjo pareigos pateikti argumentų, kad yra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Neteisėtai pradėta statyba, kurios metu buvo sunaikinta žalioji veja ir sužaloti keturi medžiai, pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek viešąjį interesą. Visuomenės suinteresuotumas savo gyvenamosios aplinkos, t. y. namo kiemo želdynų apsauga, yra visiems žinomas ir turi būti teismo pripažintas kaip savaime suprantama ir neįrodinėjama aplinkybė;
23.2. Teismas netinkamai taikė VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalis, vertindamas, kad pareiškėjo kreipimasis yra prašymas. Atvejų individualizavimas, nurodant, kaip yra daroma žala, ir konkrečius būdus, kuriais siekiama apginti pažeistas teises, nėra įstatymo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis kreipimasis yra kvalifikuojamas kaip prašymas ar skundas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis atitiko VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinto skundo apibrėžimą. Pareiškėjas skunde nurodė ne tik savo, bet ir kitų asmenų interesų pažeidimus, ir prašė juos apginti;
23.3. Viešojo administravimo subjektas, gavęs kreipimąsi, pareiškėjo ne tik įvardijamą kaip skundą, bet ir kuriame prašoma apginti pažeistas teises / interesus, vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 13 punktu, privalėjo atsakyme nurodyti aplinkybę, kad pareiškėjo kreipimasis buvo išnagrinėtas ne kaip skundas, o kaip prašymas. To nepadarius, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovų atsakymai buvo neišsamūs, neatitiko aiškumo ir argumentuotumo reikalavimų. Atsakovams nenurodžius šios esminės aplinkybės ir teisinio pagrindimo, teismo procese pateikti jų argumentai yra nereikšmingi, nes priešingu atveju pareiškėjas negalėtų apginti savo teisių. Inspekcija pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip skundą ir NŽT prašė priimti sprendimą dėl neteisėtai pradėtos statybos. Pareiškėjas tikėjosi, kad jo kreipimasis bus išnagrinėtas kaip skundas;
23.4. Teismo motyvai, susiję su pareiškėjo prašymu taikyti atsakomybę skunde nurodytus statybos darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims, yra visiškai nesuprantami, nepagrįsti nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais ir įstatymais. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į valdžios įstaigas ir reikalauti, kad valstybės institucijos, turinčios pareigą saugoti aplinką, taikytų atsakomybę aplinkos nesaugantiems, bet ją niokojantiems asmenims;
23.5. Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas įvykdė VAĮ 14 straipsnyje nustatytą pareigą ir išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. prašymą ir 2018 m. liepos 17 d. pateikė į jį atsakymą, yra neteisinga. Pareiškėjui atsakymą į jo skundą 2018 m. liepos 17 d. pateikė Inspekcija, kuri nėra teismo proceso dalyvis. Šis raštas nebuvo skundžiamas ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas;
23.6. Teismas, pritardamas atsakovų pozicijai, nepaisė fakto, kad atsakovo atsakymas yra nesusijęs su pareiškėjo skunde nurodyta tikslia vieta, kurioje buvo niokojama aplinka, žalojami medžiai. Atsakovo atliktas faktinių duomenų patikrinimas kitoje vietoje ir daromos išvados neturi jokios reikšmės pareiškėjo skundo nagrinėjimui, todėl teismas turėjo pripažinti atsakovo atsakymą kaip nelogišką, prieštaraujantį protingumo kriterijams, nepagrįstą objektyviais duomenimis, sąmoningai biurokratišką, prieštaraujantį viešojo administravimo principams ir nepakankamą;
23.7. Teismo aiškinimas, kad atsakovai, nenustatę pažeidimų, teisės aktų nuostatų nepažeidė, yra klaidinga, nes ši išvada daroma neįvertinus priežasčių, kodėl atsakovai nenustatė pažeidimų. Departamentas pažeidimų nenustatė ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, bet kitoje vietoje, kurioje buvo iškirsti medžiai pagal 2020 m. birželio 29 d. išduotą leidimą;
23.8. Teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundo atitinkamas dalis yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą yra nelogiški, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, dėl atsakovų (NŽT ir Administracijos) vilkinimo atsakyti į skundo klausimus, o šie reikalavimai yra visiškai nesusiję su minėtu Departamento sprendimu;
23.9. Du atsakovai pateikė atsakymus pareiškėjui po to, kai jis kreipėsi į teismą, taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad atsakovai turėjo kompetenciją, išnagrinėjo ir atsakė į peradresuotus pareiškėjo skundo klausimus, teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovai pareiškėjo skundo teismui reikalavimus tenkino geruoju;
23.10. Teismas turėjo aiškiai konstatuoti NŽT vilkinimą atlikti veiksmus, kas yra esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į teismą;
23.11. Teismas klaidingai konstatavo, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui išsiuntė raštą jo nurodytu elektroniniu paštu. Bylos medžiaga neįrodo, kad atsakovas išsiuntė pareiškėjui nurodytą raštą, o tai reiškia, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsakyti pareiškėjui;
23.12. Teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nurodymų dėl bylos nagrinėjimo iš naujo ir nepasisakė apeliacinės instancijos teismo akcentuotais aspektais. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės turi tas pačias ydas, kurias turėjo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas, kuris buvo panaikintas nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl konkrečiu atveju yra aktualūs visi pareiškėjo argumentai, išdėstyti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. apeliaciniame skunde.
23.13. Teismas nematė prieštaravimo, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 6 d. persiuntė klausimą nagrinėti Departamentui, kuris 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte pažymėjo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir želdynų įstatymu klausimas nagrinėtinas pačios Administracijos, tačiau nepersiuntė klausimo pagal kompetenciją. Konkrečiu atveju teismas turėjo nustatyti, kuris atsakovas buvo kompetentingas ir turėjo pareigą atsakyti į pareiškėjo skundo klausimus, tačiau to nepadarė. Teismas turėjo vadovautis VAĮ 3 straipsnio 5 ir 8 punktuose nustatytais tarnybinės pagalbos ir vieno langelio principais ir konstatuoti, kad atsakovai netinkamai organizavo skundo nagrinėjimą, nepateikė pareiškėjui išsamaus atsakymo. Pareiškėjo skundas buvo suskaldytas į atskirus klausimus, vengiant pareiškėjo keliamo klausimo išsprendimo;
23.14. Teismas sprendime nepateikė jokių argumentų, dėl kurių jis atmeta kuriuos nors pareiškėjo įrodymus, todėl turėjo visais jais vadovautis;
23.15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjo skundo klausimą, kadangi NŽT visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pradėta statyba, visiškai nesiaiškino, ką pareiškėjo skunde nurodyti asmenys organizavo ir vykdė konkrečią dieną ir konkrečioje vietoje. Teismas privalėjo vadovautis protingumo kriterijais ir padaryti logišką išvadą, kad faktinių duomenų vietoje patikrinimas, atliekamas po ilgo laiko, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad neteisėta statyba buvo vykdoma tuo metu, kai buvo užfiksuota pareiškėjo pateiktose nuotraukose ir paaiškinta skunde;
23.16. NŽT 2018 m. rugsėjo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte yra užfiksuota tik tai, kad privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi. Tai, kad praėjus dvejiems mėnesiams nebuvo vykdomi statybos darbai, reiškia tik tai, kad statybos darbai buvo baigti ir nebevyko. Atsakovas taip pat nesprendė persiųsto klausimo dėl pradėto privažiavimo kelio ir / ar automobilio stovėjimo aikštelės statybos. NŽT akte fiksuotos aplinkybės nesusijusios su pareiškėjo skundu ir iš kurių negalima daryti išvados, kad neteisėta statyba, nurodyta pareiškėjo skunde, nebuvo vykdoma;
23.17. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kai NŽT atsakymas buvo akivaizdžiai neišsamus ir nepakankamas;
23.18. Teismas sprendimą grindė, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 2 dalimi, susijusia su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu pareiškėjui atsisakius skundo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatsisakė skundo, o teismas visiškai nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
4. Administracija nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
25.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina valstybinę žemę nuo, esą, neteisėtų statybų (gatvės ir stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos), taip pat gina aplinką nuo, esą, daromos žalos medžiams, o tai reiškia, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, nors tam neturi įgaliojimų. Pareiškėjas, vadovaudamasis neva pažeistomis bendrijos ir visuomenės teisėmis, teisėtais interesais bei pažeistu viešuoju interesu iš tiesų nesiekė apginti savo teisių, o siekė apginti viešąjį interesą, neturėdamas tam įgaliojimų;
25.2. Pareiškėjo skundo tenkinimas šioje administracinėje byloje reikštų, kad teismas vykdo ne realų, o menamą teisingumą, skatinantį beprasmį, netoleruotiną institucijų raštų, kuriais nedaroma įtaka pareiškėjo teisėms ir interesams, rašymą;
25.3. Vadovaujantis ginčui aktualiu ir teismo aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinus pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo turinį, kuriuo iš esmės buvo prašoma suteikti informaciją apie prie namo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje pradėtą gatvės rekonstrukciją ir statybos metu padarytą žalą gamtai, bendrijai ir visuomenei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pateikė ne skundą, o prašymą;
25.4. Įvertinus tai, jog pareiškėjas neindividualizavo ir nenurodė atvejų, kaip galbūt medžių sužalojimas ir vejos nesutvarkymas daro žalą pareiškėjui ir kokiais konkrečiais būdais pareiškėjas siekia apginti savo neva pažeistas teises, teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. prašyme išreiškė abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą, todėl pats prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką;
25.5. Persiunčiant pareiškėjui rašto kopiją dėl žmogiškojo faktoriaus įsivėlė techninė klaida –buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo elektroninis paštas. Žmogiškasis faktorius tam tikros klaidos padaryme turėtų būti įvertinamas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pareiškėjui negavus rašto kopijos, kurioje nurodoma, kad nagrinėjamas klausimas nėra Administracijos kompetencijoje, o būtent, yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją kitai institucijai – Departamentui, iš esmės nebuvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes tai nesudarė pagrindo pareiškėjui nepatenkinti savo reikalavimų ir pasiekti norimo tikslo, t. y. gauti atsakymą į pateiktą prašymą;
25.6. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas išsamiai ir objektyviai. Vien tai, jog pareiškėjui skundžiamas teismo sprendimas nėra palankus, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė neteisėtą ir / ar nepagrįstą sprendimą.
25. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą dėl šių pagrindinių argumentų:
26.1 Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie NŽT įpareigoja veikti tik teisės aktuose įtvirtintų jai suteiktų įgaliojimų ribose;
26.2 NŽT, nagrinėdama pareiškėjo skundo klausimus, 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nekonstatavo žemės naudojimo pažeidimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos;
26.3 NŽT pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo keliamą klausimą ir jį apie tai išsamiai informavo 2018 m. lapkričio 12 d. raštu.
26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Departamentas nurodo šiuos argumentus:
27.3. Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsakyta į skunde keliamus klausimus. Aplinkybė, kad pažeidimų patikrinimo metu nenustatyta, ir yra esminė sprendžiant, ar Departamente gautas pareiškėjo skundas dar turėjo būti perduotas nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui. Departamento rašte nurodyta pastraipa apie savivaldybėms priskirtas funkcijas želdinių priežiūros srityje yra informacinio pobūdžio teiginiai, rašte pateikti vadovaujantis gero viešojo administravimo principu ir siekiant pareiškėjui padėti geriau suprasti želdinių tvarkymo ir apsaugos teisinį reglamentavimą. Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. raštas, t. y. atsakymas ir informavimas apie Departamento atliktus veiksmus, neturėjo būti siunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją jokiai kitai institucijai;
27.4. Pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimų nustatymo atitinkamoje vietoje prieštaringi. Departamentas tyrė prie (duomenys neskelbtini), augusių želdinių iškirtimo teisėtumą ir nustatė, kad medžiai iškirsti teisėtai. Pareiškėjas, praėjus dvejiems metams prašo ištirti aplinkybes apie nukirstus medžius. Apeliaciniame skunde aiškiai įvardijama, jog minėti medžiai vis dar auga, todėl nesuprantama, kokių veiksmų pareiškėjas reikalauja iš atsakovų ir kokias prieš dvejus metus įvykusias aplinkybes Departamento pareigūnai galėtų konstatuoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo G. B. skundo reikalavimai panaikinti Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-3705, įpareigoti NŽT, Departamentą ir Administraciją išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2017 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams, pagrįstumas ir teisėtumas.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsakyta į jo skunde keltus klausimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors Administracija pažeidė VAĮ 31 straipsnyje nustatytą procedūrinio pobūdžio pareigą išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį per nustatytą terminą, tačiau ji skundo dalį išnagrinėjo ir dėl jo sprendimą priėmė 2018 m. rugsėjo 6 d., dėl šio procedūrinio pažeidimo nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kurių netenkinti skundo reikalavimai, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, akcentuodami, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti: 1) ar visi atsakovai turėjo kompetenciją atsakyti į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą; 2) jei turėjo, tai ar visi atsakovai tinkamai atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo atitinkamas dalis; teismas tinkamai išnagrinėti bylą minėtais aspektais gali tik nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes bei jas įvertinęs teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Departamento, NŽT ir Administracijos kompetenciją bei asmenų skundų (prašymų) nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, kontekste.
32. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendime nurodytas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, teisės aktų normas, kuriomis grindžiamos išvados, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi apeliacinės instancijos teismo nurodymų.
33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes.
34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
35. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.
36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. liepos 10 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas apginti pažeistas jo, (duomenys neskelbtini) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomenės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą, taikyti atsakomybę darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims, pasiūlyti jiems geruoju atlyginti padarytą žalą, pagal kompetenciją imtis visų kitų priemonių bei išsamiai informuoti jį. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad 2018 m. liepos 10 d. po 17 val. prie namo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje buvo pradėta gatvės rekonstrukcija, siekiant išplėsti važiuojamąją dalį ir (ar) įrengti automobilių stovėjimo vietas vietoj žaliosios vejos, kad statybos metu buvo padaryta žala gamtai, bendrijai ir visuomenei, sužaloti keturi medžiai (liepa, beržas, klevas ir šermukšnis), pažeistos jų šaknys ir kamienas, suniokota ir nesutvarkyta žalia veja.
37. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2577 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir įvertinusi tai, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai nėra priskirti Inspekcijos kompetencijai, 2018 m. liepos 17 d. raštu pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją NŽT Vilniaus miesto skyriui, Departamentui ir Administracijos direktoriui. Inspekcija rašte prašė NŽT pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą, dėl, galbūt, neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galbūt, pradėto privažiavimo kelio ir / ar automobilio stovėjimo aikštelės statybos; Departamento prašė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl, galbūt, neteisėto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, o Administracijos – dėl, galbūt, neteisėtai statybos metu padarytos žalos visuomenei, želdynui ir, galbūt, neteisėto medžių ir krūmų kirtimo bei apie nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus raštu informuoti pareiškėją ir Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, pastarajam pateikiant dokumentų kopijas.
38. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, o kitoms institucijoms perdavė nagrinėti tam tikrus konkrečius klausimus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad šios bylos atsakovai (institucijos, kurioms buvo perduoti nagrinėti tam tikri klausimai) pagal kompetenciją išnagrinėjo jiems pavestus klausimus.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad Inspekcija, persiuntusi pareiškėjo skundą NŽT, pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip skundą ir prašė priimti sprendimą dėl neteisėtai pradėtos statybos, pažymi, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2577 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
40. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ar pranešimų nagrinėjimą, 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d.).
41. Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-226 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), kurių 5 punkte nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas. Taisyklių 27 punkte įtvirtintas raštu teikiamų skundų ar pranešimų, taip pat kitu pavadinimu pateiktų kreipimųsi į Inspekciją, jei pagal kreipimosi turinį šį kreipimąsi galima kvalifikuoti kaip skundą ar pranešimą, turinys, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data (27.4 p.); aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai, jei tokie privalo būti (27.5 p.); skundžiamu veiksmu (neveikimu), sprendimu pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai (27.6 p.); asmens reikalavimas (27.7. p.).
42. Pastebėtina, jog nors pareiškėjas nurodo, kad į Inspekciją kreipėsi su skundu dėl vykdomos neteisėtos statybos, tačiau skunde nesuformulavo jokių reikalavimų, susijusių su vykdoma savavališka (neteisėta) statyba (Taisyklių 27.7 p.), nenurodė Inspekcijai konkrečių jo teisių pažeidimų (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d., Taisyklių 27.6 p.). Iš pareiškėjo skundo Inspekcijai turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės akcentavo tai, jog statybos metu buvo padaryta žala gamtai (želdynui (sužaloti keturi medžiai (liepa, beržas, klevas ir šermukšnis), pažeistos jų šaknys ir kamienas; suniokota ir nesutvarkyta žalia veja (jokie kiti pažeidimai nenurodyti). Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje neskundė Inspekcijos veiksmų (neveikimo), jog nebuvo išnagrinėtas jo skundas dėl savavališkos (neteisėtos) statybos ir pareiškėjo pažeistų teisių šiuo aspektu gynimo.
43. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 3 dalies 9 punkte, 36 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), įtvirtinta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2018 m. liepos 18 d. gavęs Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštus, kuriais Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą dėl, galbūt, neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje, galbūt, pradėto privažiavimo kelio ir / ar automobilių stovėjimo aikštelės statybos, 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-553, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi, ir apie patikrinimo rezultatus pareiškėją informavo 2018 m. lapkričio 12 d. raštu.
44. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius, vykdydamas Inspekcijos nurodytą prašymą pagal kompetencija nagrinėti pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėtai statybos metu padarytos žalos visuomenei, želdynui ir galbūt neteisėto medžių ir krūmų kirtimo, 2018 m. rugsėjo 6 d. parengė raštą Nr. A51-75877/18(3.3.2.26E-UK) (kopija pareiškėjui siunčiama jo nurodytu elektroniniu paštu), kuriame pranešė, kad skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją bei informavo pareiškėją, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė.
45. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos. Byloje nustatyta, jog Departamentas 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-3705, vykdydamas Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštuose nurodytą prašymą pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, pareiškėją informavo, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas pagal kompetenciją 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko patikrinimą ir nustatė, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šalia esančioje teritorijoje yra iškirsti želdiniai pagal Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio 2018 m. birželio 29 d. išduotą leidimą Nr. A320-913/18(2.3.1.20-UK2), minėtas leidimas medžių ir krūmų kirtimo darbams išduotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Departamentas nurodė, kad aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl medžių žalojimo šioje teritorijoje nebuvo nustatyta.
46. Tai, kad atsakovai, nagrinėję pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė pažeidimų, nereiškia, jog buvo netinkamai išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kurį pirmosios instancijos teismas teisingai traktavo kaip prašymą, nurodytą VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalis (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija), aiškindamas, kad pareiškėjo kreipimasis buvo ne skundas. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nėra nurodęs tokio pobūdžio aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai turinį bei jame išreikštą abstraktaus pobūdžio suinteresuotumą (iš esmės buvo preziumuojama, kad prie namo (duomenys neskelbtini), vykdytos statybos metu buvo padaryta žala gamtai), pagrįstai sprendė, kad jis laikytinas prašymu ir turi būti išnagrinėtas laikantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.
47. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 p.); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 p.); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 p.).
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į VAĮ 2 straipsnio 14 dalies bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35.4 punkto nuostatas, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį Inspekcijai, Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. rašto turinį bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d., Administracijos 2018 m. rugsėjo 6 d. bei Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakymus, prieina prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai, pagal kompetenciją išnagrinėję pareiškėjo keliamus klausimus, parengė netinkamus atsakymus, kurie, pasak pareiškėjo, buvo neišsamūs, neatitiko aiškumo reikalavimo, nebuvo pakankamai argumentuoti.
49. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovų nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nenurodo jokių teisės aktų normų, kuriomis vadovaudamiesi atsakovai privalėjo tirti ir aiškintis aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skunde nurodytais pažeidimais, ir argumentų, jog neištyrus ir neišsiaiškinus šių aplinkybių, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
50. Atsakovai išnagrinėjo Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštuose jiems perduotus klausimus, t. y. tiek Departamentas (Departamento 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-242, I t., b. l. 83–84), tiek NŽT (NŽT 2018 m. rugsėjo 18 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-553, I t., b. l. 57–65) tyrė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su konkrečia jo skunde nurodyta vieta (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Departamento naudotos vietos koordinačių nustatymo įrangos GPS MAGELAN eXplorist 600 bei NŽT naudotos globalinės padėties sistemos „Topcon“ GRS-1 duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovai faktinių duomenų patikrinimą atliko kitoje vietoje, atmetami.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas pagal Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštuose nurodytą prašymą tyrė prie (duomenys neskelbtini), augusių želdinių iškirtimo teisėtumą, nustatė, kad jie iškirsti teisėtai, pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, jog jo skunde nurodyti medžiai (liepa, beržas, klevas ir šermukšnis) vis dar auga, Departamentas aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl medžių žalojimo šioje teritorijoje nenustatė. Pažymėtina, kad Departamento 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte pateikiama informacija apie savivaldybėms priskiriamas funkcijas želdinių priežiūros srityje siekiama nurodyti želdinių tvarkymo ir apsaugos teisinį reglamentavimą, todėl sutiktina su atsakovo (Departamento) atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog šioje srityje nenustačius jokių pažeidimų, pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo dalis dėl neteisėto saugotinų medžių ir krūmų kirtimo neturėjo būti siunčiama nagrinėti pagal kompetenciją jokiai kitai institucijai.
52. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su NŽT vilkinimu atlikti veiksmus, pažymėtina, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).
53. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog procedūriniai terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.).
54. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog NŽT, nesant objektyvių priežasčių, nepateisinamai ilgai delsė ar kitaip vilkino išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį. Priešingai – iš byloje esančių duomenų matyti, kad NŽT, pagal kompetenciją, atliko Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštais jai pavestą žemės naudojimo kontrolę, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą bei 2018 m. lapkričio 12 d. raštu informavo pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo (NŽT) vilkinimo atlikti veiksmus.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog bylos medžiaga neįrodo, kad Administracija išsiuntė pareiškėjui nurodytą raštą, o tai reiškia, kad atsakovas neįvykdė pareigos atsakyti pareiškėjui. Kaip jau buvo minėta, tarp Administracijos 2018 m. rugsėjo 6 d. rašto adresatų buvo pareiškėjas bei jo nurodytas elektroninio paštu adresas. Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą teigia, kad dėl žmogiškojo faktoriaus, persiunčiant pareiškėjui rašto kopiją, įsivėlė techninė klaida – buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo elektroninis paštas. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą 2018 m. spalio 16 d. pateikė Administracijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu galėjo su juo susipažinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad atsakovas (Administracija) neįvykdė pareigos atsakyti pareiškėjui atmetamas.
56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
57. Šioje byloje nustačius, kad NŽT, Departamentas ir Administracija atsakė pareiškėjui ir tai padarė tinkamai pagal jiems nustatytą kompetenciją (ir Inspekcijos suformuluotus klausimus), konstatuotina, kad pagrįstai netenkinti pareiškėjo reikalavimai įpareigoti NŽT, Departamentą ir Administraciją išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundo atitinkamas dalis.
58. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skunde išdėstyto prašymo taikyti atsakomybę skunde nurodytus statybos darbus organizavusiems ir juos vykdžiusiems asmenims. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas šioje byloje nepažeidžia pareiškėjo teisės kreiptis į valdžios įstaigas ir reikalauti, kad valstybės institucijos, turinčios pareigą saugoti aplinką, taikytų atsakomybę aplinkos nesaugantiems, bet ją niokojantiems asmenims.
59. Pareiškėjas skunde, teiktame Inspekcijai, prašė apginti pažeistas pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir visuomenės teises ir teisėtus interesus ir viešąjį interesą, apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisėtai pradėta statyba, kurios metu buvo sunaikinta žalioji veja ir sužaloti keturi medžiai, pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek viešąjį interesą, tačiau šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu nesikreipė į atsakovus, jog būtų apgintos jo (pareiškėjo) teisės ir teisėti interesai, kurie sutampa su jo nurodomomis visuomenės teisėmis ir interesu, byloje nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas turi teisę atstovauti (duomenys neskelbtini) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir ginti viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo teisės ginti viešąjį interesą.
60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog du atsakovai (NŽT ir Administracija) pateikė pareiškėjui atsakymus po to, kai jis kreipėsi į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovai pareiškėjo skundo reikalavimus tenkino geruoju. Vertinant šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad pareiškėjas, nepaisant to, kad su atsakovų (NŽT ir Administracijos) atsakymais susipažino bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. atsakovų (NŽT ir Administracijos) atsakymus gavo, tačiau ir toliau laikėsi savo skundo reikalavimų įpareigoti NŽT ir Administraciją išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo atitinkamas dalis, neatsisakė skundo reikalavimų, nes vertino, kad atsakovų atsakymai nėra tinkami ir neatsako į pareiškėjo skunde keltus klausimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pareiškėjo skundo reikalavimus tenkino geruoju tik dėl to, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui, ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
61. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ABTĮ 41 straipsnio 2 dalį, nors pareiškėjas, gavęs NŽT ir Administracijos atsakymus, neatsisakė skundo, tačiau minėtos normos nurodymas nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios teismo sprendimą.
62. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė