Civilinė byla Nr. e2A-1383-460/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06276-2023-8

                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir D. L. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I“ ieškinį atsakovams A. L. ir D. L. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovų A. L. ir D. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“ dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I“ (toliau – ieškovė) ieškiniu (2023 m. birželio 6 d. dok. reg. Nr. CBP-9149) ir pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (2024 m. lapkričio 14 d. dok. reg. Nr. DOK-134764) prašė priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – atsakovas) 2 647,42 Eur skolos, 108,44 Eur kompensacinių palūkanų, 223,85 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovės D. L. (toliau ir atsakovė; abu kartu – atsakovai) 2 647,42 Eur skolos, 108,44 Eur kompensacinių palūkanų, 223,85 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. ieškovė ir atsakovai raštu sudarė notarinę buto, sandėliukų dalies ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė, kad ieškovė (pardavėjas) parduotų, o atsakovai (pirkėjai) lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nupirktų: butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – Butas); 7/125 dalis negyvenamosios patalpos – sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 1/41 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Vadovaujantis Sutarties 8.2.11 punktu, atsakovai patvirtino, kad jiems yra žinoma, kad perkamas butas ir sandėliukų dalis yra nebaigti statyti, jų baigtumas yra 84 procentai. Pirkėjai įsipareigojo ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo Sutarties sudarymo savo lėšomis ir pastangomis pilnai įrengti Butą, t. y. užbaigti Buto apdailą ir įrengti funkcionuojančias bei higieninius įrenginius reikalavimus atitinkančius vartotojo inžinerines sistemas ir raštu apie tai informuoti ieškovę. Ieškovė, gavusi atsakovų pranešimą apie tai, kad Buto įrengimo darbai yra užbaigti pilnai, iš anksto susitarusi su atsakovais, turi teisę įeiti į Butą ir patikrinti atliktų Buto darbų pilnumą. Ieškovei nustačius, kad Buto įrengimo darbai atlikti nepilnai (Butas įrengtas nepilnai), atsakovai privalo Buto įrengimo darbus užbaigti patys, pasitelkę trečiuosius asmenis arba ieškovę. Šalims sudarius papildomą susitarimą dėl galutinio darbų atlikimo termino, Buto darbus atsakovai privalės atlikti tame susitarime nustatytais terminais (Sutarties 8.2.12 punktas). Po Sutarties sudarymo atsakovai ir ieškovė sudarė žodini susitarimą (toliau – Susitarimas), pagal kurį susitarė, kad ieškovė atliks Buto apdailos darbus (toliau – Darbai) iki 100 procentų baigtumo, o atsakovai už atliktus Darbus sumokės ieškovei. Ieškinio pateikimo teismui dienai tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl atsiskaitymo už atliktus Darbus. Ieškovė Darbus atliko, tačiau atsakovai su ieškove atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingi 7 326,71 Eur sumą. Nurodė, kad galutinė buto Darbų sąmata sudaro iš viso 19 326,71 Eur sumą. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovams buvo išrašyta sąskaita faktūra 5 000,00 Eur sumai už Buto vidaus įrengimo Darbus (toliau – Sąskaita-1), kurią atsakovai yra apmokėję. Dėl atliktų apdailos Darbų atsakovai turėjo nusiskundimų. Ieškovė atsakovų nusiskundimų neneigė, į juos staigiai reagavo, siekdama išsiaiškinti, ar nusiskundimai yra pagrįsti, t. y. ar egzistuoja Darbų trūkumai. 2022 m. sausio 10 d. el. laišku ieškovė teiravosi atsakovų, kada galės atlikti Darbų pataisymus; 2022 m. vasario 14 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovus, primindama, kad jie žadėjo pateikti atsakymą, kada bus galima atlikti Darbų pataisymus, tačiau atsakovai su ieškove tuo klausimu nebendradarbiavo. 2022 m. liepos 25 d. ieškovė el. laišku pateikė atsakovams išankstinio apmokėjimo sąskaitą už atliktus Darbus 14 326,71 Eur sumai (toliau– Sąskaita-2) ir Buto apdailos Darbų atlikimo aktą (toliau – Darbų aktas). Atsakovai Darbų akte nepažymėjo jokių trūkumų, Darbų akto nepasirašė, tačiau atliktus Darbus de facto priėmė, Butas naudojamas pagal paskirtį, atsakovai Bute gyvena. Atsakovai ieškovei iki šiol yra atlikę tik dalinį šios sąskaitos mokėjimą 7 000 Eur sumai, todėl ieškinio pateikimo dienai likusi nesumokėta atsakovų suma sudarė 7 326,71 Eur. Ieškovė įvertinusi 2024 m. spalio 21 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 24-62 nustatytą 2 031,87 Eur atliktų darbų šalinimo kaštų sumą ir šia suma sumažinusi ieškinį laiko, jog atsakovai liko skolingi 5 294,84 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo priversta kreiptis į advokatų profesinę bendriją „STRATEGUM“ dėl pretenzijos atsakovams dėl atsiskaitymo už atliktus apdailos Darbus parengimo. 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovams buvo pateikta pretenzija (toliau – Pretenzija), už kurios parengimą ieškovė turėjo papildomas išlaidas – t. y. ieškovės patirti nuostoliai. 2023 m. sausio 16 d. atsakovai pateikė ieškovui atsakymą į Pretenziją (toliau – Atsakymas į Pretenziją), kuriame nurodė, kad su Pretenzija nesutinka ir reikalauja ieškovės sumokėti Darbų defektų šalinimo išlaidas. Kartu su Atsakymu į Pretenziją buvo pateiktos nuotraukos, kuriose neva užfiksuoti ieškovės atliktų Darbų defektai, tačiau ieškovės nuomone, jos nepatvirtina jokio fakto. Laiko, kad tokiu elgesiu atsakovai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove ir sąmoningai pasirinko strategiją neigti Darbų kokybę. Atsakovai nepagrįstai yra sulaikę ieškovei mokėtiną sumą, nes atsakovų pozicija dėl Darbų trūkumų nėra pagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsnių normomis, 6.678 straipsnio 1 dalimi, 6.694 straipsniu, 6.644 straipsnio 1 dalimi, 6.662 straipsniu, 6.249 straipsniu. Taip pat prašė iš atsakovų priteisti įstatyme numatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio pagrindu, bei kompensacines palūkanas CK 6.189 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.260 straipsnio 2 dalies ir 6.261 straipsnio pagrindu.

2.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį (2023 m. rugpjūčio 9 d. dok. reg. Nr. DOK-95975) prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovams su ieškove sudarius Buto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė atsakovams pasiūlė atlikti ir vidaus apdailos darbus, tai yra įrengti butą iki 100 procentų baigtumo. Susitarimas rašytine forma nebuvo sudarytas, tačiau jo sąlygos buvo suderintos žodžiu. Galutinis susitarimas dėl Buto Darbų su ieškove buvo pasiektas, kai 2021 m. balandžio 23 d. atsakovai el. paštu gavo iš ieškovės buto apdailos aprašą, kuris pagal savo turinį prilygsta numatytų atlikti darbų sąmatai. Šiame apraše numatyta buto apdailos kaina atsakovams pasirinkus gipskartonio lubų variantą – 225 Eur už vieną kvadratinį metrą, kuri nei žodžiu, nei raštu niekada nebuvo pakeista. Ieškovė Buto Darbų neužbaigė, ką patvirtina ieškovės vienašališkai pasirašytame 2022 m. liepos 22 d. atliktų darbų akte esanti eilutė „išminusavimas už nebaigtus darbus“. Ieškovė apdailos darbus 2021 m. liepos mėnesį vienašališkai nutraukė, o juos vykdę ieškovės darbininkai pasišalino iš objekto, todėl apdailos darbai taip ir nebuvo užbaigti, nors ieškovė pripažįsta, kad privalėjo įrengti butą iki 100 procentų baigtumo. Ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. Pretenzijoje taip pat pripažino, kad privalėjo atlikti visus apdailos darbus iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. ieškovė ir ieškinyje, ir Pretenzijoje pripažino, kad savo įsipareigojimų neįvykdė. Tie darbai, kuriuos ieškovė faktiškai atliko, buvo padaryti itin nekokybiškai. Ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą šalių sutartą Darbų kainą. Kaip minėta, šalių sutarta kaina sudarė 225 Eur už vieną kvadratinį metrą. Buto plotas yra 58,26 kv. m, todėl šalių sutarta sąmatinė kaina už šį plotą yra 13 108,50 Eur (225 × 58,26). Pažymėjo, kad ieškovės ieškinio turinys iš esmės skiriasi nuo ieškovės pretenzijos ir vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto turinio. Pretenzijoje ir atliktų darbų akte teigiama, kad ieškovės atliktų darbų suma sudaro 14 326,71 Eur, o atsakovų sumokėta suma – 7 000 Eur, nors akivaizdu, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu už apdailos darbus ieškovei sumokėjo dar ir 5 000 Eur. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje jau nurodoma, kad ieškovės atliktų darbų suma sudaro 19 326,71 Eur, o atsakovų sumokėta suma – 12 000 Eur. Kadangi atliktų darbų aktas ir pretenzija yra ieškovės parengti 2022 metais, yra pagrindas teigti, kad kartu su ieškiniu pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra 5 000 Eur sumai yra išrašyta atgaline data po to, kai ieškovė gavo atsakovų atsakymą į Pretenziją. Akivaizdu, kad panašiu laiku buvo surašyta ir ieškovės į bylą pateikta sąmata be datos 19 326,71 Eur sumai, kuri niekada su atsakovais nebuvo suderinta. Nurodė, kad atsakovai neginčija fakto, kad pas ieškovę užsakė papildomų darbų už 2 863,99 Eur sumą, kuri nurodyta atliktų darbų akte. Sutinka ir su atliktų darbų akte atimta 550 Eur suma už ieškovės neatliktus darbus, tačiau nesutinka su papildomai priskaičiuotu PVM, nes 2021 m. balandžio 23 d. el. paštu iš ieškovės gautoje sąmatoje (Buto apdailos apraše) nei PVM, nei jokie kiti papildomi mokesčiai nebuvo numatyti, kad reiškia, jog į 225 Eur už vieną kv. m kaina atsakovams yra galutinė. Vienašališkas darbų kainos padidinimas papildomai įtraukiant PVM, pažeidžia atsakovų, kaip sutarties šalies teises, juo labiau kad šiuo atveju atsakovai yra vartotojai. Taigi, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus, atsakovai būtų privalėję ieškovei iš viso sumokėti 16 522,49 Eur (13 108,50 + 2 863,99 + 550). Atėmus 550 Eur neatliktų darbų kainą, mokėtina suma sudarytų 15 972,49 Eur, o atsakovai ieškovei iš viso yra sumokėję 12 000 Eur. Nurodė, kad ieškovė, tuos apdailos darbus, kuriuos faktiškai atliko, juos atliko taip nekokybiškai, jog Buto apdailos defektų taisymo kaina žymiai viršija atsakovų nesumokėtą sumą. Atliktų darbų akto atsakovai negalėjo pasirašyti ir dėl to, jog ieškovė pasišalino iš objekto neužbaigusi darbų, be to, atliktų darbų akte buvo nurodyta aiškiai neteisinga darbų kaina, atsakovų sumokėta suma, buto kvadratūra bei nepagrįstai pridėtas PVM.

3.       Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį (2023 m. gruodžio 22 d. dok. reg. Nr. DOK-154219), kuriuo prašė iš ieškovės priteisti atsakovui 4 640,70 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės priteisti atsakovei 4 640,70 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės priteisti atsakovams visas bylinėjimosi išlaidas, kurias jie turės iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė, tuos apdailos darbus, kuriuos faktiškai atliko, juos atliko taip nekokybiškai, jog defektų taisymo kaina žymiai viršija atsakovų nesumokėtą sumą. Atsakovų užsakymu MB „R“ darbų vadovas S. K. 2023 m. sausio 3 d. atliko Buto apžiūrą ir surašė nekokybiškai atliktu apdailos darbų aktą, kuriame konstatuota, kad reikalinga atlikti visų lubų šveitimo, paruošimo ir perdažomo darbus, grindų perklojimą, o taip pat pažymėta, kad netinkamai įrengti langų angokraščiai. Nekokybiškai atliktų darbų rezultatai yra užfiksuoti ir aiškiai yra matomi 126 nuotraukose. Buto apžiūrą atlikęs MB „R“ darbų vadovas S. K. 2023 m. sausio 3 d. taip pat sudarė Buto apdailos defektų taisymo lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad Buto apdailos defektų taisymo kaina yra 9 281,40 Eur. Nurodė, jog priešingai, nei teigiama ieškinyje, nekokybiškai atliktų darbų rezultatai yra užfiksuoti ir yra aiškiai matomi 126 nuotraukose, kurios pridėtos prie MB „R“ darbų vadovo S. K. 2023 m. sausio 3 d. surašyto akto. Atsakovai 2023 m. sausio 16 d. išsiuntė ieškovei atsakymą – ikiteisminę pretenziją, kuria pareikalavo ieškovės per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos sumokėtų atsakovams apdailos defektų taisymo kainą – 9 281,40 Eur ir 242 Eur už MB „R“ paslaugas nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau jų reikalavimai nebuvo patenkinti. Prašė teismo apginti atsakovų pažeistas teises, priteisiant jiems iš ieškovės trūkumų šalinimo išlaidas, kurios pagal pateiktą į bylą MB „R“ darbų vadovo S. K. 2023 m. sausio 3 d. surašytą nekokybiškai atliktų apdailos darbų aktą ir Buto apdailos defektų taisymo lokalinę sąmatą yra 9 281,40 Eur (po 4 640,70 Eur kiekvienam atsakovui); šį savo priešpriešinį reikalavimą grindė CK 6.678 straipsnio 1 dalies pagrindu.  Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų patiria didelius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą bei nepatogumus. Kiekvieną dieną mato įtrūkusias ir nelygias sienas, lubų ir grindų iškilimus, įtrūkimus tarp langų ir sienų, blogą glaistymą bei dažymą ir kitus defektus. Atsakovai priversti nuolat galvoti apie susidariusią situaciją, atvykę pas juos svečiai visada atkreipia dėmesį į darbų trūkumus, kas verčia atsakovus jaustis nepatogiai. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad jie gyvena nenormalioje aplinkoje, o tai reiškia, kad negali ieškovės atliktų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį. Teismui nustatant neturtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovė, nebaigusi darbų, vienašališkai pasišalino iš objekto, o taip pat į itin didelį defektų mastą. Taip pat prašo atsižvelgti ir atsakovus, kaip vartotojus, klaidinantį vėlesnį ieškovės elgesį, reiškiant pretenzijas tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu. Įvertinę nurodytas aplinkybes, prašė teismo priteisti iš ieškovės neturtinei žalai atlyginti po 500 Eur kiekvienam atsakovui. Šį reikalavimą grindė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat prašė iš ieškovės priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio pagrindu. Atsiliepdami į ieškovės reikalavimą taikyti senatį priešieškiniui reikšti (2024 m. vasario 20 d. dok. reg. Nr. DOK-22452) atsakovai nurodė, kad ieškovės teiginys, jog atsakovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, yra nepagrįstas. Pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo grindžia atsakovų ir ieškovės 2022 m. kovo mėnesį el. laiškais vykusiu susirašinėjimu, tačiau jame nebuvo įvardinti konkretūs šalintini trūkumai, trūkumų šalinimo kaina, nebuvo suformuluoti jokie konkretūs reikalavimai ieškovei, todėl nei pagal savo turinį, nei pagal savo formą šis susirašinėjimas negali būti siejamas su ieškinio senaties termino skaičiavimo atskaitos pradžia. Reikalavimai apie trūkumus ieškovei buvo pareikšti išsiunčiant 2023 m. sausio 16 d. ikiteisminę pretenziją, kurioje pirmą kartą buvo suformuluoti konkretūs atsakovų reikalavimai ieškovei, nurodant konkrečius ieškovės atliktų darbų trūkumus.

4.       Atsiliepimu į atsakovų priešieškinį (2024 m. sausio 9 d. dok. reg. Nr. DOK-3319) ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai klaidina teismą, teigdami, jog ieškovė vienašališkai už atliktus Darbus prie galutinės kainos priskaičiavo PVM mokestį. Tokia atsakovų pozicija nesąžininga ir neatitinka realios faktinės situacijos, kadangi jiems buvo žinoma, kad už ieškovės, t. y. verslininko ir PVM mokėtojo Darbus mokamas PVM mokestis. Atsakovai nepagrįstai šalių susirašinėjimą, kuriame Darbų kainos minimos nepridėjus PVM, nukreipia sau naudinga linkme ir traktuoja teismui kaip galutinį kainos suderinimą, kas yra netiesa. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (siųsta Darbų sąmata, Darbų aktas, el. laiškai) leidžia įsitikinti, kad atsakovams buvo suvokiama, jog nors šalims susirašinėjant kainos buvo minimos be PVM, tačiau galutinėje kainoje papildomai prisiskaičiuos PVM mokestis. Atsakovai tik atsiliepimu į ieškinį pradėjo ginčyti PVM sumą, kas dar labiau patvirtina, kad jie yra pasirinkę strategiją visais įmanomais, tačiau neteisingais ir nesąžiningais, būdais susimažinti ieškovei mokėtiną sumą. Ieškovė atsakovams yra išrašiusi dvi sąskaitas: (1) 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 5 000 Eur su PVM ir (2) 2022 m. liepos 22 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą 14 326,71 Eur esant įskaičiuotai PVM sumai. Bendrai išrašytų šių sąskaitų suma sudaro 19 326,71 Eur su PVM, t. y. 15 972,49 Eur ir nuo šios sumos paskaičiuotas 3 354,22 Eur PVM. Akivaizdu, kad ieškovės prašomą priteisti sumą be PVM palyginus su atsakovų nurodoma suma, šios sumos sutampa. Todėl esminis klausimas – ar atsakovams kyla pareiga sumokėti ieškovei PVM mokestį už atliktus Darbus. Apie PVM mokestį visuotinai žinoma, todėl atsakovai negalėjo nežinoti, jog perkant iš ieškovės, kaip iš PVM mokėtojos Darbus, jie kaip fiziniai asmenys kartu turės sumokėti ir PVM, t. y. prie fiziniams asmenims / vartotojams išrašomų sąskaitų visuomet būna pridėta ir PVM suma. Be kita ko, atsakovą ir ieškovės darbuotoją praeityje yra sieję kolegiški santykiai, dėl ko ieškovė pasitikėjo atsakovais, todėl susitarimą dėl Darbų atlikimo derino žodžiu. Šalys žodžiu derindami Darbų atlikimą ir atsiskaitymą, aptarė, kad prie galutinės Darbų kainos bus priskaičiuojamas PVM mokestis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima aiškiai suprasti, kad nors šalys tarpusavio susirašinėjimuose apie Darbų įkainius / kainas kalbėjosi neminėdami PVM, tačiau jiems buvo žinoma ir suprantama, kad prie galutinės kainos PVM bus pridedamas. Kaip matyti iš atsakovų kartu su atsiliepimu pateikto Buto apdailos aprašo ir el. laiškų, voniai buvo numatyta skirti iki 300 Eur kaina. Faktiškai vonia kainavo 200 Eur + PVM. Dėl to, ieškovė kaip nepanaudotą sumą „kompensavo“ (t. y. nurodė, kad iš numatytos skirti sumos, nepanaudotas likutis liko) 100 Eur. Nors realiai vietoje 200 Eur „kompensavimo“ turėjo būti kompensuojama 200 Eur ir nuo šios sumos skaičiuotina 42 Eur PVM suma (kas iš viso sudaro 242 Eur su PVM). Visa tai pagrindžia, kad šalys susirašinėjimo metu kainas minėjo be PVM, tačiau suvokė, kad PVM bus papildomai paskaičiuotas ir atsispindės galutinėje už Darbus mokėtinoje sumoje. Pagal teisinį reglamentavimą, atsakovams reiškiant reikalavimą atlyginti ieškovės Darbų trūkumų šalimo išlaidas turi egzistuoti dvi sąlygos: (1) Darbų defektų faktas, (2) pagrįstos Darbų šalinimo išlaidos (dydis). Ieškovė neneigia jog atlikti Darbai galėjo turėti nežymių trūkumų. Priešingai, ieškovė dėjo pastangas išsiaiškinti Darbų kokybę, siekė pataisyti Darbų defektus, jeigu tokie būtų egzistavę, tačiau atsakovai piktybiškai atsisakė sudaryti tokią galimybę. Atsakovai nurodo, kad 2021 m. liepos mėnesį ieškovė vienašališkai nutraukė Darbų atlikimą ir kad po ieškovės nekokybiškai atliktų Darbų jokie kiti Darbai Bute nebuvo atlikti. Nors atsakovai iki šiol gyvena Bute, tačiau negali Darbų rezultato naudoti pagal paskirtį. Tokie atsakovų teiginiai ne tik, kad nepagrįsti, bet ir absoliučiai nelogiški. Nesuprantama, kaip esant „didelio“ masto Darbų defektams ir / ar nesant galimybės Darbus naudoti pagal paskirtį atsakovai būtų galėję gyventi Bute ilgesnį nei 2 metų laikotarpį (nuo 2021 m. iki šiol) ir nesiimti jokių veiksmų defektų šalinimui spręsti. Jeigu atsakovų tariami Darbų defektai būtų egzistavę, tai nesuvokiama, kodėl atsakovai 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje nesudarė realios galimybės ieškovei ištaisyti galimų Darbų defektų, ir turėdami nusiskundimų dėl Darbų kokybės iki pat 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės Pretenzijos nesiėmė jokių veiksmų ir toliau gyveno Bute. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovai, prisidengiant tariamais Darbų kokybės defektais, nesąžiningai bando susimažinti už Darbus mokėtiną sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė neneigė Darbų defektų egzistavimo ir nuolat rodė iniciatyvą galimiems defektams ištaisyti. Tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti dėl atsakovų kaltės, nes atsakovai atsisakė sudaryti sąlygas ieškovei atvykti į Butą defektų ištaisymui. Taigi, tuo atveju, net jeigu būtų nustatyta, kad iš tikrųjų egzistuoja ieškovės atliktų Darbų trūkumai, tai remiantis teismų praktika bei CK 6.38 straipsniu, 6.246 straipsniu, 6.263 straipsniu, sprendžiant dėl trūkumų pašalinimo išlaidų (dalies) atlyginimo priteisimo šioje byloje būtų reikšminga vertinti pačių atsakovų netinkamą elgesį. Byloje atsakovai reikalavimą atlyginti Darbų defektų šalinimo išlaidas grindžia pateikta 2023 m. sausio 3 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „R“ sudaryta lokaline sąmata 9 281,40 Eur su PVM. Tačiau, pirma – atsakovai neįrodė tariamų Darbų defektų fakto ir masto, todėl neturi teisės reikalauti sąmatoje nurodytos sumos atlyginimo. Antra, net jeigu ieškovės Darbų defektai egzistuotų, tai tokia sąmata nepagrindžia realios ir protingos jų ištaisymo kainos – defektai gali būti pašalinti atliekant skirtingos apimties remontą, dėl ko gali ženkliai skirtis remonto kaina. Pagal atsakovų elgesį, ieškovei susidaro įspūdis, kad jie galimai piktnaudžiauja savo teisėmis ir galimai siekia prisiteisti nebūtinas ir / ar neproporcingas remonto išlaidas ieškovės sąskaita tikslu susigrąžinti dalį sumokėtos Darbų kainos. Trečia, sąmata sudaryta 2023 m., praėjus daugiau nei 1 metams nuo Darbų atlikimo, kas reiškia, jog Darbų kokybė buvo tikrinta po daugiau nei 1 metų atsakovų naudojimosi Darbų rezultatu. Dėl šių priežasčių pateikta sąmata negali būti vertinama kaip patikimas ir objektyvus Darbų defektų faktą / ištaisymo kainą pagrindžiantis dokumentas. Pasisakydama dėl atsakovų prašomos neturtinės žalos nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, apskritai asmens neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (kitaip tariant tai reiškia, net jei ir nustatytas asmens teisės pažeidimas, tai savaime nereiškia, kad asmuo patyrė ir neturtinę žalą). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog dėl neturtinės žalos priteisimo apskritai gali būti sprendžiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo nustatymo savaime nepakanka pažeistai teisei apginti, jei apskritai nustatyta, kad ji yra pažeista. Byloje nesant patikimų ir objektyvių duomenų apie Darbų defektų faktą / mastą, atsakovų teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Kartu su priešieškiniu teismui nepateikti ir jokie neturtinę žalą ir jos apskaičiavimą patvirtinantys įrodymai (t. y. neįrodytas priežastinis ryšys, ieškovės kaltė, pati žalos suma apskritai neįrodyta, o tik subjektyviai pasirinktas jos dydis), todėl neegzistuoja pagrindas priteisti atsakovams neturtinę žalą. O tuo atveju, net jeigu ir būtų byloje nustatyta, kad ieškovės Darbai turi defektų, tai būtų reikšminga spręsti ir vertinti pačių atsakovų kaltę dėl susidariusios situacijos. Faktinės aplinkybės rodo, kad patys atsakovai elgėsi nerūpestingai, t. y. nebendradarbiavo su ieškove, dėl ko turėtų būti laikomi patys atsakingi dėl savo nurodytos žalos kilimo (arba jų pačių elgesys / veiksmai mažų mažiausiai turėtų būti vertinami kaip sudarę pagrindą ženkliai tai žalai padidėti). Ieškovė taip pat prašė taikyti senaties terminą atsakovų priešieškiniui pareikšti ir priešieškinį atmesti ir tuo pagrindu (2024 m. vasario 6 d. dok. reg. Nr. DOK-16133). Nurodė, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamu atveju, atsakovai apie Darbų trūkumus ieškovei pareiškė 2022 m. kovo 18 d. el. paštu. 2023 m. sausio 16 d. atsakovai pateikė ieškovei pretenziją dėl Darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, nors apie Darbų trūkumus jie jau buvo pareiškę ieškovei 2022 m. kovo 18 d. el. laišku. 2023 m. gruodžio 19 d. atsakovai pateikė priešieškinį, kas reiškia, kad priešieškinis pareikštas praleidus senaties terminą priešieškinyje nurodytam reikalavimui reikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. L. ieškovei UAB „I“ 1 986,25 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 25 ct) skolą, 81,35 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 35 ct) kompensacines palūkanas, 223,85 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 85 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 291,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 936,51 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės D. L. ieškovei UAB „I“ 1 986,24 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 24 ct) skolą, 81,36 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 36 ct) kompensacines palūkanas, 223,85 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 85 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 291,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 936,51 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės UAB „I“ atsakovui A. L. 1 015,94 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 94 ct) darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 015,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 317,65 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniolikos eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės UAB „I“ atsakovei D. L. 1 015,93 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 93 ct) darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 015,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas nutarė grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1540, vykdymą pavedant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagrindiniai teismo argumentai:

5.1.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų (susirašinėjimo su atsakovu medžiagos ar pan.), patvirtinančių, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie tai, jog prie sutartos darbų atlikimo kainos bus priskaičiuojamas PVM ir galutinė susitarimo Darbų kaina padidės PVM mokesčio suma.

5.2.       Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė buvo gavusi atsakovų, vartotojų, sutikimą dėl papildomai prie sutartos darbų atlikimo kainos mokėtino PVM, kas sudaro pagrindą spręsti, kad minėtame apraše šalių sutarta kaina nei žodžiu, nei raštu niekada nebuvo pakeista.

5.3.       Teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytos vartojimo rangos susitarimo sulygtų Darbų galutinė kaina buvo 225 Eur už 1 kv. m su PVM. Ši teismo išvada sudarė pagrindą spręsti, kad galutinę Darbų kainą su papildomais darbais sudarė 15 972,49 Eur (bazinė Darbų kaina– 13 108,50 Eur + papildomi darbai – 2 863,99 Eur), o atsakovai ieškinio pateikimo dieną už ieškovės atliktus darbus buvo likę skolingi ieškovei 3 972,49 Eur (15 972,49 Eur – 12 000 Eur). Šią sumą ieškovei teismas ir priteisė.

5.4.       Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų (priešieškinio reikalavimų) teismas pažymėjo, jog eksperto S. M. teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, todėl nekelia abejonių dėl ekspertizės akto, ekspertinio tyrimo eigos, jo rezultatų teisėtumo ir patikimumo arba eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos.

5.5.       Teismas, vertindamas atsakovų pateiktą MB „R“ darbų vadovo S. K. sudarytą Lokalinę sąmatą pažymėjo, kad kelia abejonių, ar 2023 m. sausio 3 d. Darbų apžiūros ir Lokalinės sąmatos sudarymo metu S. K. turėjo pakankamą kvalifikaciją tokiems vertinimams atlikti. 

5.6.       Teismas sprendė, kad bylos duomenys sudarė pagrindą spręsti, kad galimai atsakovų užsakyto eksperto D. K. išvada buvo siekiama pagrįsti MB „R“ darbų vadovo S. K. sudarytą Lokalinę sąmatą, kurios pagrindu ir buvo pareikštas priešpriešinis reikalavimas. Teismas ja nesivadovavo.

5.7.       Teismas konstatavo, kad atsakovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą: Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovo A. L. ir atsakovės D. L., priteisė po 223,85 Eur nuostolių atlyginimą ir priteisė nuo šių sumų 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti; priešieškinį patenkinti pilnai – padidinti iš ieškovės UAB „I“ atsakovui A. L. priteistas darbų trūkumų šalinimo išlaidas nuo 1 015,94 Eur iki 4 640,70 Eur, o taip pat priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 5 140,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; padidinti iš ieškovės UAB „I“ atsakovei D. L. priteistas darbų trūkumų šalinimo išlaidas nuo 1 015,94 Eur iki 4 640,70 Eur, o taip pat priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo 5 140,70 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš ieškovės UAB „I“ atsakovui A. L. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, o UAB „I“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „I“ atsakovui A. L. 1 000 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, o taip pat priteisti visas kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias patirs iki apeliacinio proceso pabaigos. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, kad pačios ieškovės vadovas direktorius G. D. teismo posėdžių metu pripažino visas esmines priešieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes– pripažino visus atsakovų nurodytus defektus ir jų šalinimo būdus.

6.2.       Teismas rėmėsi eksperto S. M. subjektyvaus grynai teorinio pobūdžio išvadomis, kad statybos techniniai dokumentai bei kiti privalomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenustato kokybės reikalavimų dažytoms sienoms, lubų apdailai pažymėdamas, kad tokie reikalavimai nurodyti mokomojoje ir metodinėje literatūroje ir jie taikomi įprastoje statybų praktikoje.

6.3.       Atsakovų įsitikinimu, MB R pastabų teiginiai sudarė pagrindą paskirti pakartotinę statybos techninę ekspertizę.

6.4.       Apeliantai teigia, jog į bylą pateikė ekspertinį tyrimą atlikusios UAB „Getelit“, veikiančios kaip MB „Laupetra“ pavaldi bendrovė, pagal bendrovių jungtinės veiklos sutartį, parengtą 2025 m. vasario 3 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. GTL20250121, kuriame yra pateikti išsamūs ir motyvuoti atsakymai į visus atsakovų keliamus ginčijamus klausimus. Jais turėjo būti vadovaujamasi.

6.5.       Teigia, jog gavę teismo ekspertizės aktą atsakovai kreipėsi į UAB „Getelit“ ekspertą D. K., kuris Ekspertinio vertinimo aktu pateikė išvadą, kad sienų ir lubų apdaila visose patalpose bei grindų danga svetainės patalpoje neatitinka šiems darbams keliamų reikalavimų, todėl šalinant šiuos trūkumus reikalinga iš naujo perdaryti visą sienų ir lubų apdailą bei 46 kv. m plote pašalinti dangą ir grindis šiame plote įrengti iš naujo. Tokiu būdu eksperto D. K. nurodytas trūkumų šalinimo būdas atitinka S. K. išvadą dėl visų apdailos darbų perdarymo ir jo sudarytoje Lokalinėje sąmatoje nurodytą darbų vertę.

6.6.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus dar ir tuo, jog 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi, tai yra likus 3 darbo dienoms iki teismo posėdžio, savo iniciatyva nutarė iškviesti ir apklausti teismo ekspertą S. M., kas reiškia, jog teismas, nesant CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, savo iniciatyva rinko tik ieškovei naudingus įrodymus.

6.7.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo nė vieno iš byloje esančių įrodymų turinio, tik apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos.

6.8.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas S. M. negalėjo suprantamai paaiškinti ir pagrįsti nė vienos savo išvados dėl Buto lubų, sienų ir grindų apdailos kokybės įvertinimo ir reikalingų atlikti darbų defektams ištaisyti, o taip pat negalėjo paneigti nė vienos 2025 m. vasario 3 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. GTL20250121 esančios išvados.

6.9.       Apeliantai teigia, jog kaip į vieną iš galimų rangovų grindų defektams pašalinti kreipėsi į UAB Grindų galeriją. 2025 m. liepos 4 d. UAB Grindų galerija direktorius Š. D. apžiūrėjo butą ir pateikė mums 2025 m. liepos 4 d. komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad vien grindų trūkumų šalinimo išlaidos dabartinėmis kainomis sudaro 4 760,14 Eur su PVM. Šiame komerciniame pasiūlyme yra komentaras, kad susipažinus su situacija objekte, reikalingas visos 46 kv. m dangos keitimas, įrengiant naują išlyginamąjį sluoksnį visame patalpos plote.

6.10.       Apeliantai mano, jog įvertinus visų ieškovės padarytų pažeidimų visumą (vienašališkas pasišalinimas iš objekto nebaigus darbų, defektų mastas, defektų neigimas, tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas, dokumentų surašymas atgaline data), pažeidimų pobūdį bei tęstinumą, pažeidimų poveikį atsakovų dvasinei būsenai ir gyvenimo kokybei, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovų priešieškinio reikalavimą patenkinti ir priteisti atsakovams iš ieškovės po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.11.       Apeliantai mano, jog ieškovės sumokėta minėtos pretenzijos parengimą 447,70 Eur suma jokiais pagrindais neturėjo būti priteista dėl pačios pretenzijos nepagrįstumo. 

6.12.       Apeliantai mano, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Apeliantai be pagrindo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino visų pateiktų įrodymų ir be pagrindo vadovavosi vieninteliu įrodymu – eksperto S. M. parengtu teismo ekspertizės aktu.

7.2.       Vertindami atsakovų pateiktą darbų vadovo S. K. sudarytą lokalinę sąmatą pažymi, kad nėra nurodyti norminiai aktai ar kiti moksliniai šaltiniai, pagal kuriuos specialistas padarė išvadą, kad apdailos darbų kokybė turi būti vertinama prie dirbtinio šoninio apšvietimo (eksperto S. M. parengtame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad apdailos darbų kokybė turi būti vertinama prie natūralaus apšvietimo, jis tą patį akcentavo ir apklausos metu), ar kodėl reikalinga atlikti visų lubų ir sienų šveitimo, paruošimo ir perdažymo darbus bei grindų perklojimą (nėra defektų lokalizacijos).

7.3.       Vertindami eksperto D. K. ekspertinio vertinimo aktą atkreipia dėmesį, kad jame nenurodytos nustatytų defektų vietos, apsiribojant bendro pobūdžio vertinimu, kad visur fiksuoti daugybiniai sienų ir lubų nelygumai bei grindyse matomi iškilimai ir įdubimai.

7.4.       Ieškovė tvirtina, kad atsakovai jau 4 metus naudoja pagal paskirtį ieškovės darbų rezultatus, įskaitant ginčo sienų, lubų ir grindų apdailos darbus. Atsakovai teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kaip apdailos darbų kokybė trukdo naudoti butą pagal paskirtį.

7.5.       Ieškovė kritiškai vertintina apeliacinio skundo 12, 29, 32 punktuose pateiktas ieškovės vadovo liudijimą, nes apeliantai nekreipia dėmesį į jo pasakytų žodžių kontekstą.

7.6.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė atsakovų 2024 m. lapkričio 16 d. prašymą paskirti pakartotinę statybos techninę ekspertizę, kadangi jie nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti eksperto S. M. ekspertizės akto išvadomis. Be to, jie neprašė apklausti teismo posėdyje eksperto S. M. prieš teikiant prašymą dėl pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo. 

7.7.       Ieškovės nuomone, apeliantai faktiškai nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, ar nepatogumų. Jie visus 4 metus gyveno jiems įprastą gyvenimą, dėl to neturtinė žala negalėjo būti priteista.

7.8.       Ieškovės nuomone, sprendimu pagrįstai priteista 447,70 EUR nuostolių atlyginimo suma už 2022 m. gruodžio 19 d. pretenzijos dėl skolos už atliktus darbus parengimą, kadangi šios išlaidos yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas.

7.9.       Ieškovės tvirtina, kad teismas nustatė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas ir grynai pagal jas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnyje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl dr. D. K. iškvietimo ir apklausimo

6.       Apeliantai prašo iškviesti ir apklausti liudytoju dr. D. K. ir šiuo tikslu paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10.1.       Apeliantai teigia, kadangi 2025 m. vasario 3 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. GTL20250121 pasirašytas ne tik turinčio mokslinį laipsnį eksperto dr. D. K., bet ir rangovo kvalifikaciją turinčios įmonės UAB „GETELIT“ vadovo, todėl šis aktas yra patikimesnis įrodymas už eksperto S. M. ekspertizės aktą. Apeliantų teigimu, 2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu, atsižvelgdami į eksperto S. M. apklausos metu išsakytus teiginius, prašė analogiškai apklausti ir liudytoju D. K., tačiau teismas prašymo netenkino ne dėl jo nepagrįstumo, o vien dėl tos priežasties, jog D. K. teismo posėdžio metu dėl savo užimtumo neturėjo galimybės prisijungi nuotoliniu būdu. Teigiama ir tai, kad į bylą buvo pateiktos dviejų aukštą kvalifikaciją turinčių ekspertų (S. M. ir D. K.) išvados dėl darbų trūkumų šalinimo, tačiau teismas 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė kviesti į posėdį ir apklausti tik vieną ekspertą S. M., o ne abu.

10.2.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ekspertas prof. dr. S. M. paskirtas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, todėl pagal CPK 214 straipsnio 1 dalį ir CPK 217 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas turėjo diskrecijos teisę iškviesti teismo ekspertą jo išvadai išaiškinti. D. K. šioje byloje nebuvo paskirtas teismo ekspertu, jis parengė ekspertinio vertinimo aktą pagal atsakovų užsakymą, kuris laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu ir dėl to negali būti prilyginamas teismo ekspertizės aktui. Dėl to savo nuožiūra iškviesdamas tik ekspertą prof. dr. S. M., teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Be to, atsakovams buvo sudaryta galimybė reikšti prašymą kviesti liudyti D. K. 2025 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje, kai teismas pasiūlė šalims teikti tokį prašymą. Bylos duomenimis, atsakovai atsisakė kviesti liudyti D. K. 

10.3.       Tik 2025 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu, atsižvelgdami į eksperto prof. dr. S. M. apklausos metu išsakytus teiginius, atsakovai prašė apklausti ir liudytoju dr. D. K.. Teismas teisėtai prašymo netenkino ne tik dėl tos priežasties, jog D. K. teismo posėdžio metu dėl savo užimtumo neturėjo galimybės prisijungi nuotoliniu būdu, bet ir vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau.

10.4.       Dėl nurodytų priežasčių, dėl to, kad D. K. išvados byloje yra pateiktos, kad jos bus vertinamos apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovų prašymo iškviesti ir apklausti liudytoju dr. D. K.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Apeliantai (atsakovai) prašo priimti į civilinę bylą naujus įrodymus, tai UAB Grindų galerija 2025 m. liepos 4 d. komercinio pasiūlymo kopija.

12.1.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12.2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai).

12.3.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

12.4.       Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12.5.       Nagrinėjamu atveju apeliantai pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, pradėjo ieškoti rangovų, galinčių pašalinti darbų defektus. 

12.6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, aatsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantai pagrindė būtinybę nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; pagrindė, kad rašytiniai įrodymai siejasi su šalių teikiamais motyvais ginant savo interesus, kad apeliantai tiesiog siekia pasinaudoti galimybe pateikti paaiškinimus, kad ieškovė turės galimybę į juos atsikirsti ir atsikirto. 

12.7.       Įvertinęs tai, kad naujai prašomi priimti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, apeliantai nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.       2021 m. vasario 15 d. Buto, sandėliukų dalies ir žemės sklypo dalies Pirkimo–pardavimo šalys sudarė notarinę buto, sandėliukų dalies ir žemės sklypo, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovai dalinės nuosavybės teise įsigijo nurodytą nekilnojamąjį turtą; Buto ir dalies sandėliukų baigtumas sandorio sudarymo metu buvo 84 proc. (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 1).

1.2.       Buto apdailos aprašas ir 2021 m. balandžio 23 d. el. laiškas patvirtina atsakovų nurodytą aplinkybę, kad šiuo aprašu tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl ieškovės įsipareigojimo atlikti apdailos darbus atsakovų įsigytame Bute ieškovės pasiūlytomis kainomis (atsiliepimo dok. reg. Nr. DOK-95975 priedas Nr. 1).

1.3.       Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 5, 8, 10 ir 11 dienų susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė darbus atliko, šalys aiškinosi atliktų darbų kiekius ir kainas, ieškovė rengėsi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedai Nr. 2–4).

1.4.       2021 m. lapkričio 10 d. el. laišku ieškovė išsiuntė atsakovei galutinę Darbų sąmatą, kurioje nurodyta bazinė Buto įrengimo kaina – 13 108,50 Eur, papildomi darbai – 2 863,99 Eur, kas iš viso sudaro 15 972,49 Eur; PVM skiltyje šio mokesčio dydis nenurodytas; iš viso su PVM– 19 326,7129 Eur (dok. reg. Nr. DOK-51695 priedai). 2021 m. sausio 25 d. ieškovės vadovo siųstoje Sąmatoje buto įrengimui 23 000 Eur sumai, kuri buvo sudaryta tikslu atsakovams gauti finansavimą iš banko taip pat PVM mokestis nenurodytas (dok. reg. Nr. DOK-51695 priedai).

1.5.       Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad Galutinė Buto Darbų sąmata (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 13; el. b. t. 1, b. l. 186) atsakovams išsiųsta nebuvo.

1.6.       2021 m. gruodžio 15 d. atsakovas pervedė ieškovei 5 000 Eur (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 11; e. b. t. 1, b. l. 180). 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė išrašė atsakovams PVM sąskaitą faktūrą 5 000,00 Eur sumai už Buto vidaus įrengimo Darbus (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 12; t. 1, b. l. 180).

1.7.       Ieškovės 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. kovo 17 d. el. laiškai atsakovams patvirtina, kad ieškovė siekė ištaisyti atliktų Darbų trūkumus (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedai Nr. 5, 6; atsiliepimo į priešieškinį dok. reg. Nr. DOK-3319 priedas Nr. 1). 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 18 d. atsakovės el. laiškai patvirtina, kad atsakovai ilgą laiką neturėjo sprendimo kaip pasielgti, tačiau 2022 m. kovo 18 d. pareiškė, kad atsisako ieškovės paslaugų ir Darbų trūkumams šalinti samdys kitus profesionalus (atsiliepimo į priešieškinį dok. reg. Nr. DOK-3319 priedai Nr. 3, 4).

1.8.       2022 m. liepos 25 d. ieškovė el. laišku pateikė atsakovams 2022 m. liepos 22 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. IS 2022-11A už atliktus Darbus 14 326,71 Eur sumai su PVM su prašymu nurodytą sumą apmokėti per 5 darbo dienas arba pateikti raštišką nesutikimą dėl atliktų darbų ir 2022 m. liepos 22 d. Buto apdailos Darbų atlikimo aktą Nr. 220722 01; atsakovai atliktų Darbų akte trūkumų nepažymėjo ir jo nepasirašė (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedai Nr. 7, 8).

1.9.       2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovams raginimą apmokėti 2022 m. liepos 22 d. sąskaitą, įspėdama, jog yra priversta kreiptis į teismą išieškoti įsiskolinimą teisminiu keliu (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 9).

1.10.       2022 m. gruodžio 19 d. ieškovės atstovas advokatas V. D. parengė Pretenziją atsakovams dėl 7 326,71 Eur skolos už atliktus Darbus ir 447,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 10).

1.11.       2023 m. sausio 16 d. atsakovai pateikė ieškovei atsakymą į Pretenziją, kuriame nurodė, kad: (1) su Pretenzija nesutinka, (2) reikalauja ieškovės per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos sumokėti Darbų defektų šalinimo išlaidas – 9 281,40 Eur ir (3) 300 Eur patirtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą atsakovų Atsakymo į Pretenziją parengimui; (4) 242 Eur už MB „R“ paslaugas. Kartu su Atsakymu į Pretenziją buvo pateikta MB „R“ parengta Defektų šalinimo lokalinė sąmata (e. b. t. 1, b. l. 52), Buto nuotraukos, sąskaita už paslaugas ir mokėjimo dokumentas (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-9149 priedas Nr. 11).

1.12.       2024 m. spalio 21 d. Teismo ekspertizės aktu nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai atsakovų Bute, pateikta išvada, jog eksperto nustatyti defektai trukdo tinkamai naudoti Butą pagal paskirtį bei nustatyta, kad Buto apdailos defektų ištaisymo kaina yra 2 031,87 Eur su PVM (dok. reg. Nr. DOK-203603).

1.13.       Atsakovų pateiktu 2025 m. vasario 3 d. Eksperimentinio vertinimo aktu nustatyta, kad Buto sienų ir lubų apdaila visose patalpose bei grindų danga svetainės patalpoje neatitinka šiems darbams keliamų reikalavimų, todėl šalinant šiuos trūkumus reikalinga iš naujo perdaryti visą sienų ir lubų apdailą bei 46 kv. m plote pašalinti dangą ir grindis šiame plote įrengti iš naujo.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumo

2.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis nurodė, kad atsakovai, įsigiję iš ieškovės nekilnojamąjį turtą, į kurio kainą buvo įskaičiuotas PVM, savaime neturėjo suprasti, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl galutinė kaina už atliktus darbus padidės PVM mokesčio suma, dėl to ieškovės argumentus dėl PVM mokesčio įskaitymo atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas, vertindamas ieškovės atliktų apdailos darbų defektų mastą ir jų šalinimo / ištaisymo kainą, vadovavosi teismo ekspertizės akte nurodytomis eksperto S. M. išvadomis bei skaičiavimais ir sprendė, kad ieškovės atliktų apdailos darbų defektų ištaisymo skaičiuojamoji kaina yra 2 031,87 Eur su PVM, ją iš ieškovės priteisė atsakovams lygiomis dalimis – 1 015,94 Eur atsakovui ir 1 015,93 Eur atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, dėl to jį atmetė. 

3.       Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo ieškovei iš atsakovų priteista už pretenzijos parengimą 447,70 Eur suma (ieškinio reikalavimas), nepilnai patenkintas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantų (atsakovų) apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, nevertino esminę reikšmę turinčių įrodymų ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, nes teismas visiškai nevertino nei eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės akto konkrečių teiginių, nei teismo posėdyje apklausto eksperto konkrečių teiginių, skundžiamame sprendime apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, jog teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir nekelia abejonių dėl ekspertizės akto, ekspertinio tyrimo eigos, jo rezultatų teisėtumo ir patikimumo arba eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esantį MB R darbų vadovo S. K. 2023 m. sausio 3 d. Buto nekokybiškai atliktų apdailos darbų aktą (e. b., t. 1, b. l. 51-179). Apeliantų įsitikinimu, teismas turėjo vertinti MB R parengtų pastabų, kritikuojančių eksperto prof. dr. S. M. išvadas, turinį. Apeliantų nuomone, 2025 m. vasario 3 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. GTL20250121 pagal jį pasirašiusių asmenų kompetenciją turi didesnę įrodomąją reikšmę, negu eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės aktas.

Dėl ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumo – dėl 447,70 Eur nuostolių atlyginimo

4.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kitko, ieškovei už 2022 m. gruodžio 19 d. pretenzijos dėl skolos už atliktus darbus parengimą (e. b., t. 1, b. l. 41-45) iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė po 223,85 Eur iš kiekvieno atsakovo, iš viso 447,70 Eur nuostolių atlyginimą.

5.       Apeliantai tvirtina, kad ieškovės sumokėta už pretenzijos parengimą 447,70 Eur suma neturėjo būti priteista dėl pačios pretenzijos nepagrįstumo.

6.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip byloje nustatyta, ieškovė dėl atsakovų veiksmų (neveikimo, kainos už darbus nesumokėjimo iki galo), siekdama apginti savo pažeistas teises, buvo priversta kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Ieškovės patirti nuostoliai dėl advokatų profesinės bendrijos suteiktos teisinės pagalbos sudarė 447,70 Eur sumą. Nurodyti ieškovės nuostoliai susidarė dėl atsakovų kaltės, kadangi atsakovai ieškovei už jos atliktus darbus sumokėjo ne visą sumą. Byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovė pretenzijoje prašė atsakovų sumokėti 7 326,71 Eur sumą, teismas skundžiamu sprendimu ieškovei priteisė 3 972,49 Eur. Taigi, pritartina atsakovams, kad ieškovės parengta pretenzija buvo pagrįsta tik iš dalies.

9.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirti nuostoliai negali būti atlyginami jos norima apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės veiksmus pagrįstus tik iš dalies. Atitinkamai, teismui tenkinus ieškovės reikalavimą 54 procentų apimtimi, tokia pat dalimi tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už pretenzijos parengimą.

10.       Dėl nurodomų argumentų ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina sumažinant iki 242 Eur ieškovei iš atsakovų (iš kiekvieno po 121 Eur) priteistiną nuostolių atlyginimą.

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų pagrįstumo

Dėl Buto apdailos darbų trūkumų nustatymo

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kitko, atsakovams iš ieškovės priteisė 2 031,87 Eur (PVM mokestis įskaitytas) darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas vadovavosi prof. dr. S. M. ekspertizės išvadomis bei skaičiavimais (e. b, t. 3, b. l. 93-150). Teismas atmetė MB „R“ darbų vadovo S. K. ir dr. D. K. išvadas ir jų skaičiavimus dėl trūkumų šalinimo.

12.       Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, mano, kad MB „R“ 2023 m. sausio 3 d. (e. b, t. 3, b. l. 3-40) ir dr. D. K. (e. b, t. 4, b. l. 24-71) parengė tinkamas išvadas. Be to, apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naują 2025 m. liepos 4 d. UAB Grindų galerija komercinį pasiūlymą (e. b, t. 5, b. l. 18) dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp ieškovės ir atsakovų susitarimas rašytine forma dėl Buto vidaus apdailos darbų kokybės / reikalavimų sudarytas nebuvo.

14.       CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,- įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 2 dalis).

15.       Sprendžiant dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties pagrindu byloje atlikta teismo ekspertizė (ekspertas prof. dr. S. M.). Byloje yra pateiktos MB „R“ darbų vadovo S. K. ir dr. D. K. išvados ir skaičiavimai dėl apdailos darbų trūkumų šalinimo, yra ieškovės pateiktos sąmatos, kt. Be to, su apeliaciniu skundu yra pateiktas 2025 m. liepos 4 d. UAB Grindų galerija komercinis pasiūlymas (sąmata su detalizacija). Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarė nesivadovauti S. K. ir dr. D. K. išvadomis. Teismui kilo abejonių, ar 2023 m. sausio 3 d. Darbų apžiūros ir Lokalinės sąmatos sudarymo metu S. K. turėjo pakankamą kvalifikaciją tokiems vertinimams atlikti (S. K. kvalifikacijos atestato galiojimas 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo sustabdytas dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimo dokumentų), o eksperto dr. D. K. nurodytas trūkumų šalinimo būdas atitiko S. K. išvadą dėl visų apdailos darbų perdarymo ir vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad 2023 m. sausio 3 d. Darbų apžiūros ir Lokalinės sąmatos sudarymo metu S. K. turėjo kvalifikaciją atitinkančius atestatus, nesudaro pagrindo iš viso nevertinti MB „R“ darbų vadovo S. K. išvadų. Kvalifikacijos atestato panaikinimas MB „R“ vadovui nepaneigia jo pastabų, kaip rašytinio įrodymo, įrodomosios reikšmės, todėl teismas neturėjo pagrindo šiuo formaliu aspektu iš viso nevertinti atliktų išvadų. Atitinkamai, dėl to, eksperto dr. D. K. išvados panašios į S. K. išvadas, neteikia pagrindo jų nevertinti. Dėl nurodomų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina prof. dr. S. M. ekspertizės išvadas, kitų kompetentingų asmenų (S. K., dr. D. K.) atliktus tyrimus, kitų asmenų (UAB) „I“, UAB Grindų galerija) sąmatas ir iš jų visumos darys atitinkamas išvadas.

17.       Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs savo praktiką, pagal kurią teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai, be kita ko, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad nepaisant to, jog toks tiriamojo–mokslinio pobūdžio tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, gauta išvada vis tiek laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

18.       Svarbu ir tai, jog įstatymas numato teismui pareigą vertinti teismo eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės aktą visų byloje surinktų įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis). 

19.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...>pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su eksperto išvada.

20.       Eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės išvadoje nurodoma

21.       Eksperto dr. D. K. tyrime nurodoma, jog „visose patalpose užfiksuoti daugybiniai sienų paviršiaus glaistymo nelygumai – iškilimai, įdubimai, „banguotumas“ <...>. Matomi trūkiai sienų konstrukcijose <...>. Taip pat matomi trūkiai langų rėmų ir angokraščių sankirtose (2.27 pav., 2.41 pav., 2.50 pav.). Sienų paviršiai įvertinti naudojant darbinį šviestuvą, kuris įprastinėje praktikoje standartiškai, kad išvengti paviršių nelygumų, naudojamas atliekant vidaus apdailos darbus. Kadangi prie darbinio šviestuvo apšvietimo vizualiai matomi daugybiniai paviršiaus nelygumai, tai jie bus matomi ir tamsiuoju paros metu prie patalpų apšvietimo. Taip nesudaromos vienodos galimybės patalpas naudoti bet kuriuo paros metu.“ (e. b., t. 4, b. l. 36). Eksperto dr. D. K. išvada: „Sienų apdaila visose patalpose neatitinka įprastai šiems apdailos darbams keliamų reikalavimų. Sienų paviršius nuglaistytas netolygiai, matomi iškilimai, įdubimai, „banguotumas“. Matomi trūkiai sienų konstrukcijose. Taip pat matomi trūkiai langų rėmų ir angokraščių sankirtose. Dažytus sienų paviršius reikalinga taisyti glaistant visą paviršių, kad paviršius būtų vienodas ir lygus po to vėl dažyti. Langų rėmų ir angokraščių sankirtas užsandarinti tam skirtais elastingais sandarikliais / įrengti lango ir angokraščio sujungimo profilį. Iš MB „R“ išvados irgi galima spręsti, kad sienų ir lubų paviršiai yra nelygūs, neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų (e. b, t. 3, b. l. 3-40).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi kompetentingi specialistai padarė išvadą, kad įtrūkiai matosi visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse, kad įtrūkiai matosi ir sienose, o daugelyje sienų matomi nelygumai (banguotumas), glaisto sluoksnio netolygumai esant dirbtiniam apšvietimui. Ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės išvadoje nurodė, kad „sienų apdailos kokybė atitinka įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus“, „esant natūraliam apšvietimui ir normaliai žiūrint į kambarių sienas“, ekspertas dr. D. K. tyrime nurodė, jog „daugybiniai sienų paviršiaus glaistymo nelygumai – iškilimai, „banguotumas“, įdubimai“, dėl įrengto patalpų apšvietimo „nesudaro vienodos galimybė patalpas naudoti bet kuriuo paros metu.“ Galima suprasti, kad atitinkamas išvadas padarė ir MB „R“, kadangi iš sąmatos matyti, kad sienas reikia paruošti (gruntuoti, glaistyti, šlifuoti) ir perdažyti iš naujo.

23.       Iš minėtų specialistų išvadų galima spręsti, kad neginčytinai pripažinta, kad buto sienų apdailos darbai atlikti su daugybe trūkumų (įtrūkiai sienose, įtrūkiai visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse), o kiti sienų trūkumai (nelygumai (banguotumas), glaisto sluoksnio netolygumai, iškilimai, įdubimai) matomi tik esant dirbtiniam apšvietimui. Akcentuotina, kad ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte sienų nelygumus vertino kaip atitinkančius įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus, o ekspertas dr. D. K. ir MB „R“ tokius trūkumus traktavo kaip neatitinkančius tokiems darbams įprastinių reikalavimų. Atitinkamai, išsiskyrė trūkumų šalinimo mastas ir kaštai.

24.       Svarstant klausimą dėl lubų apdailos darbų trūkumų, ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodė, jog „esant natūraliam apšvietimui ir normaliai žiūrint į kambarių lubas, nė vienose iš jų jokių nelygumų nesimato. Akivaizdu, kad lubų apdailos lygumas atitinka įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus: normaliai žiūrint į lubas jokių nelygumų nesimato. Tyrimo metu taip pat nustatyta: 1) visuose kambariuose vietomis matosi nelygumai pakabinamų lubų šešėlinėse siūlėse, t. y. siūlės briauna vietomis nelygiai suformuota, siūlė vizualiai atrodo nevienodo pločio; 2) po pakabinamomis lubomis netinkamai sujungtas garų ištraukimo vamzdis. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytina defektu. Siekiant ištaisyti šiuos defektus reikia atlikti tokius darbus: 1) vietomis nulyginti (nušlifuoti) pakabinamų lubų šešėlinių siūlių briaunas; 2) sujungti ir užsandarinti gartraukio ortakį. Nustatyti defektai gadina Buto estetinį vaizdą ir trukdo Butą tinkamai naudoti pagal paskirtį.“

25.       Eksperto dr. D. K. tyrime nurodoma, jog „Prie darbinio šviestuvo apšvietimo vizualiai matomi daugybiniai paviršiaus nelygumai, tai jie bus matomi ir tamsiuoju paros metu prie patalpų apšvietimo. Taip nesudaromos vienodos galimybė patalpas naudoti bet kuriuo paros metu.“ Išvadoje dėl lubų apdailos nurodoma, jog „Lubų apdaila visose patalpose neatitinka įprastai šiems apdailos darbams keliamų reikalavimų. Lubų paviršius nuglaistytas netolygiai, matomi iškilimai, įdubimai, „banguotumas“, plokštumos nuokrypiai, kurie siekia 4 mm dviejų metrų atkarpoje. Lubų deformacinės „šešėlinės“ siūlės įrengtos nelygiai, neišlaikant pločio vienodumo.“ Galima suprasti, kad atitinkamas išvadas padarė ir MB „R“, kadangi iš sąmatos matyti, kad lubas reikia paruošti ir perdažyti iš naujo. Akcentuotina, kad ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte lubų nelygumus vertino kaip atitinkančius įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus, o ekspertas dr. D. K. ir MB „R“ tokius trūkumus traktavo kaip neatitinkančius tokiems darbams įprastinių reikalavimų. Atitinkamai, išsiskyrė trūkumų šalinimo mastas ir kaštai.

26.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovai rašytinės sutarties dėl sienų ir lubų apdailos kokybės reikalavimų nesudarė. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės (rangovė, verslininkė) ir atsakovų susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai dėl Buto statybos darbų atlikimo atsakovų šeimos poreikiams tenkinti.

27.       Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo rangą reglamentuojančiose teisės normose taip pat įtvirtinta ši pareiga ir atsakomybė už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas atliktų darbų ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis).

28.       Pirmiausia paminėtina, kad ieškovė, vykdydama Buto vidaus apdailos darbus, privalėjo informuoti atsakovus (vartotojus) kokius kokybės reikalavimus atitiks jų atliekami darbai, t. y. ar sienų bei lubų nelygumai bus matomi esant natūraliam apšvietimui, ar bus matomi esant dirbtinam apšvietimui, ar nebus matomi iš viso. Tik atlikusi informavimo pareigą ieškovė turėjo imtis visų reikalingų priemonių tam, kad statybos darbai būtų atlikti tinkamai ir būtų pasiektas aptartas / sutartas darbų rezultatas. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų apie atsakovų informavimą dėl kokybinių parametrų nėra (CPK 12, 178 straipsnis).

29.       Šiame kontekste svarbus yra ir atsakovų (vartotojų) lūkestis gauti tokį darbo rezultatą, kuris suteiktų estetinę bei praktinę vertę. Vartotojas turi teisėtą lūkestį įsirengti bute ne tik lubų, bet ir sieninius šviestuvus bei tikėtis, kad nei sienose, nei lubose nesimatys aiškių įtrūkimų, banguotumo, nelygumų, kaip matoma visų ekspertų ir specialistų nuotraukose esant dirbtiniam apšvietimui.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, grįždamas prie teismo eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodytų išvadų, akcentuoja tai, kad teismo ekspertas sienų ir lubų apdailai taikė Q2 lygio paviršiaus paruošimo kokybinį standartą (Mokomoji praktinė knyga „Statybų vadovas. Vidaus apdaila“) (e. b., t. 3, b. l. 106-107) nustatantį, kad esant šoniniam apšvietimui, bus matomos paviršiaus apdorojimo žymės. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Buto vidaus darbai turėjo būti atlikti geresniu paviršiaus paruošimo kokybės standartu, kad įjungus šviestuvą nei sienose, nei lubose nesimatys aiškių įtrūkimų, banguotumo, nelygumų, toks standartas atitinka nurodytas dr. D. K. tyrimo išvadas (e. b., t. 4, b. l. 62, 66) arba būtent Q4 lygio paviršiaus paruošimo kokybiniu standartu, kaip nurodyta MB „R“ 2024 m. lapkričio 14 d. „Ekspertizės pastabose“ (e. b., t. 3, b. l. 191-198). Svarbu ir tai, jog net taikant Q2 standartą, kurį taikė ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte, negali likti paviršiaus apdorojimo žymių arba glaisto likučių.

31.       Svarstant klausimą dėl grindų dangos kokybės reikalavimų, eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės išvadoje nurodoma, jog „tyrimo metu nustatyta, kad svetainėje-virtuvėje keliose vietose matosi nelygi, „banguota“ grindų danga, išilginis iškilimas grindų dangoje. Šie nelygumai matosi vizualiai esant bet kokiam apšvietimui. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytina defektais. Siekiant ištaisyti šiuos defektus, vietose, kuriose jie nustatyti, reikia perkloti PVC grindų dangą, išlyginant (nušlifuojant) pagrindo nelygumus. Nustatyti defektai gadina Buto estetinį vaizdą ir trukdo Butą tinkamai naudoti pagal paskirtį.“ (e. b., t. 3, b. l. 146; 56-58 punktai).

32.       Eksperto dr. D. K. tyrimo išvadoje nurodoma, jog „Grindų danga svetainės patalpoje neatitinka įprastai šiai dangai keliamų reikalavimų. Danga įrengta ant nelygaus / nešvaraus pagrindo, todėl grindų plokštumoje matomi įdubimai ir iškilimai. Dėl netinkamai prieš grindų įrengimą paruoštų pagrindų trumpėja dangos naudojimo trukmė. (e. b., t. 4, b. l. 69, 70).

33.       Iš MB „R“ išvados irgi galima spręsti, kad grindų paviršius yra nelygus, neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų (e. b, t. 3, b. l. 3-40).

34.       Iš minėtų specialistų išvadų galima spręsti, kad neginčytinai pripažinta, kad buto svetainės grindų klojimo darbai atlikti su daugybe trūkumų, kadangi dėl nelygaus paviršiaus matomi įdubimai ir iškilimai.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kad nurodyta, sprendžia, kad įvertinus specifinę atsakovų teisinę padėtį (vartotojai), nesant rašytinio susitarimo dėl darbų kokybės reikalavimų, įvertinus ekspertų prof. dr. S. M. ir eksperto dr. D. K. tyrimų išvadas, MB „R“ išvadas dėl sienų ir lubų dangos paruošimo, nusprendžia, kad darbų rezultatas / kokybė (sienų ir lubų paruošimas, dažymas) turėtų būti vertinamas / vertinami pagal eksperto dr. D. K. ir MB „R“ tyrimų išvadas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pasikartotina, kad pripažintas atsakovų (vartotojų) lūkestis gauti tokį darbų rezultatą, kad įrengus šviestuvus (ir sieninius), daugelyje sienų plokštumose nebūtų matyti paviršiaus nelygumų, įdubimų. Eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės išvados dėl sienų (įtrūkiai visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse) ir lubų (nelygumai pakabinamų lubų šešėlinėse siūlėse; po pakabinamomis lubomis netinkamai sujungtas garų ištraukimo vamzdis) bei grindų (nelygumas) trūkumai atitinka eksperto dr. D. K. ir MB „R“ tyrimų išvadas.

Dėl Buto apdailos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio

36.       Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, pažymi tai, kad dėl to, kad teismas pripažino atsakovų (vartotojų) lūkestį gauti tokį darbų rezultatą, kad įrengus šviestuvus (ir sieninius), daugelyje sienų plokštumose nebūtų matyti paviršiaus nelygumų, įdubimų, dėl to teismas eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės išvadose nurodyta sąmata dėl sienų ir lubų trūkumų pašalinimo nesivadovauja, nes ji sudaryta įvertinus mažesnius kokybės reikalavimus dėl paviršiaus paruošimo. Kitas aspektas tas, kad pagal Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674.210.01.02:2019 „Grindų apdailos įrengimo darbai: Vinilinių grindų įrengimas“ reikalavimus, prieš įrengiant grindų dangą paviršius turi būti išlygintas. Šiuo atveju nustatyta, kad 46 m2 svetainės grindų danga yra nelygi. Atsižvelgiant į tai, kad vinilinė danga yra klijuojama klijų mišiniu visame patalpos plote (46 m2), siekiant ištaisyti defektus senąją dangą reikalinga pašalinti, įrengti išlyginamąjį sluoksnį (arba lygiai nušlifuoti), kad būtų užtikrintas lygus pagrindas ir suklijuoti naują dangos sluoksnį. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės išvadose nurodyta išvada, kad „siekiant ištaisyti šiuos defektus, vietose, kuriose jie nustatyti, reikia perkloti PVC grindų dangą, išlyginant (nušlifuojant) pagrindo nelygumus.“, t. y. pakanka fragmentiškai nulupti kai kurias vietas (nurodomas 8,5 m2 plotas iš viso 46 m2 ploto), paviršių nušlifuoti ir pakloti iš naujo dangą (e. b, t. 3, b. l. 146, 147). 

37.       Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų priežasčių, įvertinęs eksperto prof. dr. S. M. ir eksperto dr. D. K. tyrimų išvadas, MB „R“ išvadas dėl sienų ir lubų bei grindų trūkumų pašalinimo, iš esmės vadovaujasi MB „R“ darbų detalizacija bei sąmata (e. b., t. 1, b. l. 52), UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komerciniu pasiūlymu dėl grindų dangos įrengimo (e. b., t. 5, b. l. 18) su kai kuriomis korekcijomis (apie tai detaliau žemiau), iš dalies atsižvelgia ir į ieškovės darbų sąmatą (e. b., t. 4, b. l. 123), eksperto prof. dr. S. M. sąmatą (e. b., t. 3, b. l. 148). Ekspertas dr. D. K. ekspertinėje išvadoje trūkumų šalinimo sąmatos nepateikė. Primintina, kad ekspertas prof. dr. S. M. ekspertinėje išvadoje nurodė, kad lubų ir sienų bei grindų trūkumus galima pašalinti fragmentiškai (kai kuriose vietose), naudoti paprastesnius trūkumų šalinimo būdus (paviršiaus paruošimas turi būti Q2; lango rėmo ir angokraščių jungtyse esantys įtrūkiai gali būti užtaisomi silikonu; perkloti tas pačias atplėštas PVC grindis, nušlifuojant nelygumus tik tam tikrose vietose). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų lūkestis dėl atliktų darbų kokybės buvo didesnis, atitinkamai trūkumų šalinimo darbai turi būti atlikti kokybiškiau, negu tyrimų išvadoje taikė minėtas ekspertas.

38.       Sprendžiant klausimą dėl lubų trūkumų šalinimo kaštų dera pažymėti, kad ekspertas dr. D. K. nurodė, kad „deformacinių „šešėlinių“ siūlių nelygumus reikalinga tvarkyti demontuojant ir iš naujo įrengiant „šešėlinės“ siūlės profilius. Dažytus lubų paviršius reikalinga taisyti glaistant visą paviršių, kad paviršius būtų vienodas ir lygus po to vėl dažyti.“ MB „R“ šiems darbams atlikti nurodė 1 726,68 Eur sumą (PVM neįskaitytas) (sąmatos 12-15 pozicijos). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: lubų gruntavimas 141,69 Eur, lubų paruošimas 640,93 Eur, lubų slėptų siūlių remontas 246,07 Eur, lubų dažymas emulsiniais dažais 697,99 Eur).

39.       Sprendžiant klausimą dėl sienų trūkumų šalinimo kaštų dera pažymėti, kad ekspertas dr. D. K. nurodė, kad „dažytus sienų paviršius reikalinga taisyti glaistant visą paviršių, kad paviršius būtų vienodas ir lygus po to vėl dažyti. Langų rėmų ir angokraščių sankirtas užsandarinti tam skirtais elastingais sandarikliais / įrengti lango ir angokraščio sujungimo profilį.“ MB „R“ šiems darbams atlikti apskaičiavo 2 730,99 Eur sumą (PVM neįskaitytas) (sąmatos 8 – 11 pozicijos). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: sienų gruntavimas 231,72 Eur, sienų paruošimas 1 104,60 Eur, angokraščių paruošimas, įrengiant langų sujungimo profilį 188,53 Eur, sienų dažymas emulsiniais dažais 1 206,14 Eur).

40.       Sprendžiant klausimą dėl grindų trūkumų šalinimo kaštų dera pažymėti, kad ekspertas dr. D. K. nurodė, jog „kadangi grindų danga yra klijuojama klijų mišiniu visame patalpos plote (~46 m2), siekiant ištaisyti defektus dangą reikalinga pašalinti, įrengti išlyginamąjį sluoksnį, kad būtų užtikrintas lygus pagrindas ir suklijuoti naują dangos sluoksnį.“ MB „R“ šiems darbams atlikti apskaičiavo 2 484,32 Eur sumą (PVM neįskaitytas) (sąmatos 1 - 5 pozicijos). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: PVC grindų išlupimas 137,63 Eur, senų klijų pašalinimas 123,73 Eur, pagrindo paruošimas 399,83 Eur, grindų PVC lentelių klijavimas 1 535,54 Eur, grindjuosčių įrengimas 287,59 Eur). UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komerciniu pasiūlymu už grindų remontą nurodė 4 760,14 Eur sumą (PVM įskaitytas).

41.       MB „R“ kitiems darbams atlikti apskaičiavo 728,59 Eur sumą (PVM neįskaitytas) (sąmatos 6 - 7, 16-17 pozicijos). Tai: grindų uždengimas 188,26 Eur, langų, durų ir baldų uždengimas 147,19 Eur, patalpų valymas po statybos darbų 289,35 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas 103,79 Eur.

42.       Apeliacinės instancijos teismas

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, MB „R“ nurodytos kainos yra sutartinės bei nėra pagrįstos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į viešoje erdvėje esančias vidutines apdailos darbų kainas, į ginčo šalių proporcingumo principą, į tai, kad apeliantai keletą metų naudojasi ieškovės darbų nauda, nors ji ir turi trūkumų, į tai, kad šalinant trūkumus nebereikia tokio intensyvumo glaistymo, šlifavimo, gruntavimo darbų, atitinkamai sąnaudų, į ieškovės pateiktą jos atliktų darbų sąmatą (e. b., t. 4, b. l. 123), nustato kitas apdailos darbų kainas, negu nurodyta MB „R“ ir eksperto prof. dr. S. M. sąmatose.

44.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad lubų ir sienų paruošimo ir dažymo 7 Eur/m2, (PVM įskaitytas) kaina yra proporcinga ieškovės padarytiems trūkumams šalinti (https://www.ekspertai.lt/glaistymo_darbai/patarimai/sienu_ir_lubu_glaistymo_kaina ; https://www.ekspertai.lt/apdailos_darbai/patarimai/apdailos_darbu_kainos; https://www.ekspertai.lt/apdailos_darbai/patarimai/sienu_dazymo_kainos; https://www.ekspertai.lt/sienu_dazymas/patarimai/dazymo_darbu_kainos). Atitinkamai, mažinamos kainos šiose pozicijose: grindų uždengimo kaina nuo 188,26 Eur mažinama iki 30 Eur, langų, durų ir baldų uždengimo kaina nuo 147,19 Eur mažinama iki 30 Eur, patalpų valymas po statybos darbų nuo 289,35 Eur mažinama iki 100 Eur.

45.       Įvertinus korekcijas MB „R“ sąmatoje dėl lubų trūkumų ištaisymo, gauname 359,09 Eur sumą (PVM mokestis įskaitytas) (50,87 m2 lubų gruntavimas + lubų paruošimas + lubų dažymas emulsiniais dažais) arba 281,31 Eur sumą (PVM mokestis neįskaitytas).

46.       Įvertinus korekcijas MB „R“ sąmatoje dėl sienų trūkumų ištaisymo, gauname 652,40 Eur sumą (PVM įskaitytas; 7 Eur × 93,2 m2) (93,2 m2,sienų gruntavimas + sienų paruošimas + sienų dažymas emulsiniais dažais) arba 515,40 Eur (PVM neįskaitytas).

47.       Dėl grindų trūkumų šalinimo korekcijos neatliekamos, darbų ir medžiagų kainos atitinka rinkos kainą, neviršija ieškovės sąmatoje nurodytų kainų. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komercinis pasiūlymas viršija ieškovės atliktų darbų sumą, minėtos įmonės siūlomos sumos priteisimas neatitiktų proporcingumo principo.

48.       Įvertinus visas korekcijas, trūkumų šalinimo kaina sudarytų 5 046,70 Eur (PVM mokestis neįskaitytas). Akcentuotina tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai primygtinai teismo prašė neįtraukti PVM mokesčio į ieškovės apskaičiuotą atliktų darbų sąmatą ir skolos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų (vartotojų) statusą, į tai, kad ieškovė aiškiai nesuteikė informacijos, kad papildomai bus skaičiuojamas PVM mokestis, atsakovų prašymą tenkino. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, proporcingai apskaičiuodamas trūkumų šalinimo kaštus, vadovaujasi analogiškai. Įvertinęs tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kad trūkumams šalinti pirktinos (arba įkainotinos) medžiagos bei mechanizmai bus apskaičiuoti su PVM mokesčiu, todėl medžiagų, mechanizmų, grindų uždengimo, langų, durų ir baldų uždengimo, patalpų valymo po statybos darbų kainą skaičiuoja su PVM mokesčiu. Be PVM mokesčio skaičiuojama darbų kaina.

49.       Atsižvelgiant į nurodytą kainos apskaičiavimo metodiką, galutinė trūkumų šalinimo kaina sudaro 5 625,86 Eur, ją sudaro (2 757,91 Eur (mechanizmų, medžiagų, grindų uždengimo, langų, durų ir baldų uždengimo, patalpų valymo po statybos darbų kaina) + 21 procentas = 3 337,07 Eur; 3337,07 Eur + 2 288,79 Eur (darbų kaina) = 5 625,86 Eur).

50.       Pastebėtina, kad nustatyta suma proporcinga ieškovės ir atsakovų atstovų kainų vidurkiui (2 031,87 + 9 281,40 = 11 313,27 Eur / 2 = 5 656,64 Eur).

51.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta trūkumų šalinimo suma yra pakankama ir proporcingai ieškovės darbų trūkumams pašalinti.

52.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas trūkumų šalinimo kainą padidinant iki 5 656,64 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53.       Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

54.       Apeliantai skunde nurodo, kad įvertinus visų ieškovės padarytų pažeidimų visumą (vienašališkas pasišalinimas iš objekto nebaigus darbų, defektų mastas, defektų neigimas, tikrovės neatitinkančios informacijos teikimas, dokumentų surašymas atgaline data), pažeidimų pobūdį bei tęstinumą, pažeidimų poveikį atsakovų dvasinei būsenai ir gyvenimo kokybei, pirmosios instancijos teismas privalėjo mūsų priešieškinio reikalavimą patenkinti ir priteisti atsakovams iš ieškovės kiekvienam atsakovui po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (iš viso 1 000 Eur). Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas.

55.       Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). Taigi būtina nustatyti žalos padarymo faktą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą.

56.       Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (šiuo atveju atsakovai).

57.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nekokybiškai atliko apeliantų Buto apdailos statybos darbus. Tačiau byloje nėra įrodymų apie ieškovės nepagarbų elgesį su atsakovais bei įrodymų, kad dėl netinkamo vartojimo rangos sutarties vykdymo atsakovai patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, itin didelius nepatogumus, kitus neigiamus padarinius. Kartu su priešieškiniu teismui nepateikti jokie neturtinę žalą ir jos apskaičiavimą patvirtinantys įrodymai. Be to, atsakovai po darbų perdavimo (ir bylos nagrinėjimo metu) naudojasi butu pagal paskirtį, o specialistų išvadose nustatyti atliktų darbų trūkumai nėra pripažinti nepašalinamais.

58.       Vadinasi, kad net jei atsakovai ir patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, jie nėra tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti.

59.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovai neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to šį priešieškinio reikalavimą teismas pagrįstai atmetė (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

60.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

61.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių santykių kvalifikavimą, ieškinio senaties taikymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias visiško nuostolių atlyginimo institutą, todėl ieškovams nepagrįstai priteisė didesnę sumą už ne iki galo teisingos pretenzijos parengimą, nepagrįstai atsakovams nepriteisė dalies nuostolių atlyginimo (trūkumų šalinimo išlaidų). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti apeliantų skundą iš dalies, atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo – nuostolių atlyginimo ieškovei ir ieškovei priteistą 447,70 Eur nuostolių atlyginimą sumažinti iki 242 Eur; atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl priešieškinio ir atsakovams iš ieškovės priteistą 2 031,87 Eur su PVM padidinti iki 5 625,86 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

63.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

64.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės ieškinio yra pagrįstas iš dalies ir ieškovei priteistina suma sumažinama, o atsakovams padidinama, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą turėtų būti priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

65.       Pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro bendrą 8 573,75 Eur (134,00 Eur + 6 019,75 Eur + 2 420,00 Eur) sumą.

66.       Atsakovo A. L. bylinėjimosi išlaidas sudarė iš viso 4 183,00 Eur.

67.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad įvertinus tai, kad pradinio ieškinio reikalavimų suma buvo nurodyta 8 074,50 Eur, vėliau ji sumažinta iki 5 959,38 Eur sumos, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į pirminį 8 074,50 Eur reikalavimą, kaip ir atliko pirmosios instancijos teismas. Teismui patenkinus 4 377,20 Eur dydžio reikalavimus, laikytina, jog ieškovės reikalavimai patenkinti 54,21 procentų apimtimi (4 377,20 Eur / 8 074,50 Eur × 100 proc.).

68.       Įvertinus, kad iš 10 281,40 Eur dydžio priešieškinio reikalavimų patenkinti 5 625,86 Eur dydžio reikalavimai, laikytina, jog atsakovų reikalavimai patenkinti 54,72 procentų apimtimi (5 625,86 Eur / 10 281,40 Eur × 100 proc.).

69.       Atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas (jos faktiškai identiškos), į atsakovų statusą (vartotojai), į bylos specifiką, į tai, kad ieškovė prašė atsakovų sumokėti skolą, nors jos darbai atlikti su trūkumais, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių pirmosios instancijos teisme neskirstomos, jos paliekamos kiekvienai šaliai savo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71.       Apeliantų apeliacinio skundo reikalavimus patenkinus iš dalies, nustatyta, kad ieškinio reikalavimai sumažinti 205,70 Eur apimtimi (447,70 Eur - 242 Eur), o priešieškinio reikalavimai nuo 2 031,87 Eur padidinti iki 5 625,86 Eur, t. y. atsakovų reikalavimų suma padidinta 3 799,69 Eur apimtimi.

72.       Apskaičiavus proporcingai patenkintą /atmestą apeliacinio skundo dalį, įskaitant ieškinio sumažinimo apimtį, nustatyta, kad apeliacinis skundas patenkintas 34,84 procentų apimtimi (2 031,87 Eur / 5 831,56 (5 625,86 + 242) × 100 proc.).

73.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 196 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 196 Eur.

74.       Ieškovė patyrė 1 573 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

75.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų skundas tenkinamas 34,84 procentų apimtimi, atsakovams iš ieškovės suapvalinus priteistina 417 Eur suma (1 196 Eur × 34,84 proc. = 416,69 Eur).

76.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų skundas netenkinamas 65,16 procentų apimtimi, ieškovei iš atsakovų priteistina po lygiai, iš viso 1 025 Eur suma (1 573 Eur × 65,16 proc. = 1 024,97 Eur)

77.       Atlikus įskaitymus apeliacinės instancijos teisme, ieškovei iš atsakovų priteistina po lygiai, iš viso 608 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

priimti apeliantų (atsakovų) A. L. ir D. L. su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą – UAB Grindų galerija 2025 m. liepos 4 d. komercinio pasiūlymo kopiją.

Netenkinti atsakovų A. L. ir D. L. prašymo iškviesti ir apklausti liudytoju dr. D. K..

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir jį išdėstyti nauja redakcija taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 986,25 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 25 ct) skolą, 81,35 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 35 ct) kompensacines palūkanas, 121 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 188,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 986,24 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 24 ct) skolą, 81,36 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 36 ct) kompensacines palūkanas, 121 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 188,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 812,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 812,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 812,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 812,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1540, vykdymą pavedant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po lygiai, iš viso 608 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė

                                                          Aušra Maškevičienė

                                                              Vilija Valantienė