Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-228-795/2022
Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00003-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) arba Institucija) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 3 750 Eur dydžio baudą, dėl to, kad 2021 m. lapkričio 17 d., apie 13.30 val., UAB „S.“ (toliau – ir Įmonė) (duomenys neskelbtini) R. P., eidamas savo pareigas ir būdamas atsakingu asmeniu, neužtikrino, kad visi Įmonės darbuotojai būtų pasitikrinę sveikatą dėl COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sąrašo. Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyta tvarka. Įmonės darbuotojai: (duomenys neskelbtini) R. P., (duomenys neskelbtini) A. P., (duomenys neskelbtini) L. P., (duomenys neskelbtini) V. D., (duomenys neskelbtini) L. S., (duomenys neskelbtini) L. B., (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) E. B. ir G. S. nebuvo įtraukti į darbuotojų sąrašą, kurie privalo periodiškai tikrintis sveikatą dėl COVID-19 ligos. Nesant duomenų, kad nurodyti Įmonės darbuotojai neserga COVID-19 liga, buvo sukelta rizika išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) Įmonės darbuotojų tarpe bei rizika užkrėsti koronaviruso infekcija Įmonės klientus (interesantus). R. P. neužtikrino periodinių profilaktinių tyrimų proceso, siekiant užtikrinti tinkamą tyrimų periodiškumą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19“ ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 7 punkto reikalavimą.
2. R. P. įgaliota atstovė (duomenys neskelbtini) L. D. apylinkės teismui pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. nutraukti. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. P. atstovės skundas tenkintas, (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir R. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, R. P. iš valstybės priteista 1 563,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Nutarime konstatuota, jog sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės. Buvo nustatyta, jog institucijos teoriniai argumentai dėl galimo darbuotojų kontakto nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti R. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės bei neaiškumai aiškintini jo naudai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nutarimu patvirtintos Sveikatos tikrinimosi tvarkos 4 punkte nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, o 5 punkte nustatyta, kad darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbdaviui nėra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą, o kuriuos ne, t. y. visi darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, privalo būti įtraukti į minėtą sąrašą. Byloje yra duomenys (darbuotojų pareigybių aprašai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, lokalūs Įmonės dokumentai), kad (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, turi tiesioginį kontaktą veiklos vykdymo vietoje su kitais darbuotojais: budintis mechanikas atlieka vairuotojų testavimą alkotesteriu, išduoda autobusų vairuotojams kasos aparatus, juos priima; ekonomistas priima ir saugo pinigines lėšas ir vertybinius popierius; pagalbinis darbininkas atlieka valytojo darbą administraciniame pastate ir dirbtuvių pagalbinėse patalpose, išvalo buitines patalpas ir išneša šiukšles iš tarnybinių patalpų, koridorių, keleivių laukimo salės, teritorijos, vyrių ir moterų tualetų. Taip pat darbuotojai turi tiesioginį kontaktą, būdami ar susitikdami bendrose Įmonės patalpose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad darbuotojai dirbo dienos metu, išskyrus, budinčius mechanikus, kurie dirbo ir nakties metu.
3.2. Įmonės sąlygų (darbuotojai dirba po vieną kabinetuose, ribojamas darbuotojų skaičius bendrose patalpose, laikomasi reikalaujamų atstumų, vienam darbuotojui užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas) įtvirtinimas lokaliuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose patvirtina faktą dėl Įmonės darbuotojų galimo tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis, atliekant jiems priskirtas darbo funkcijas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyti darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, taip išvengdami kontakto su kitais asmenimis, kaip teigia Įmonės (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš pateiktų Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių darytina išvada, jog 2021 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti Įmonės darbuotojai nedirbo nuotoliniu būdu, taip sudarydami sąlygas tiesioginiam kontaktui. Būtent Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra įrodymai, kuriais galima grįsti darbuotojų faktinį buvimą darbo vietoje. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, vertinant profesinę riziką darbo vietose, darbo sąlygų įmonėje atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, darbdaviui nėra numatytą diskrecijos teisė nevykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtų sprendimų ir kitų teisės aktų, nukreiptų COVID-19 ligos valdymui ir prevencijai. Darbdaviui nėra palikta teisė nuspręsti, kurie darbuotojai periodiškai privalo tikrintis sveikatą, o kurie ne, kai šie darbuotojai, atlikdami darbo funkcijas ar būdami veiklos vykdymo vietoje, turi tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis.
3.3. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad teisės aktuose nėra sąvokos „artimas kontaktas“ išaiškinimo, taip pat nėra nustatytos sąlygos, jog, laikantis 2 metrų atstumo ir (ar) esant trumpesniam kaip 15 minučių kontaktui, neprivaloma periodiškai tikrintis sveikatą dėl COVID-19 ligos, be to, kitoks teisės akto aiškinimas susiaurintų teisės akto galiojimo ribas. Neturinčiu tiesioginio kontakto su kitais asmenimis darbuotojas būtų laikomas tik tuo atveju, jeigu patenka į savo darbo vietą, nesinaudodamas bendromis su kitais asmenimis patalpomis, ir darbo vietoje neturi net teorinės galimybės kontaktuoti su kitais asmenimis (sąvoka „kiti asmenys“ apima bet kokius asmenis – tiek bendradarbius, tiek interesantus ar lankytojus). R. P. minimos rekomendacijos dėl atstumų laikymosi ir apsaugos priemonių dėvėjimo nepaneigia ir nepanaikina darbdaviui nustatytos pareigos užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – ir Sprendimas) 7 punkto reikalavimų laikymąsi. Apeliaciniame skunde pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) svetainėje paskelbtų rekomendacijų data yra 2020 m. spalio 26 d., o tuo metu dar nebuvo patvirtinta darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka, o rekomendacijų paskelbimo metu galiojusioje Sprendimo redakcijoje nebuvo reikalavimo įmonių vadovams koordinuoti periodinių profilaktinių tyrimų procesą.
3.4. Darbdavio pareiga yra veiklą vykdyti tokiomis sąlygomis ir darbą organizuoti taip, kad darbuotojai, neįtraukti į sąrašą darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, jokiomis aplinkybėmis neturėtų tiesioginio kontakto su kitais asmenimis, tame tarpe ir su kitais bendrovės darbuotojais, net jei tas kontaktas būtų 1 kartą per savaitę ar rečiau. (duomenys neskelbtini) vertinimu, sprendžiant, ar buvo laikomasi Nutarimu patvirtintos Sveikatos tikrinimosi tvarkos 4 punkto reikalavimų, turi būti vertinamas darbo organizavimas, darbuotojų veiklos vykdymui sudarytos darbo sąlygos, o ne nustatinėjamas formalus faktas, ar konkretus darbuotojas tam tikru laiku turėjo kontaktą su kitu asmeniu. Įmonės vadovas veiklą įmonėje organizuoja, leisdamas lokalius teisės aktus, kuriuose nustato darbo organizavimo veiklos vykdymo reikalavimus. Byloje esantys dokumentai (Darbo tvarkos taisyklės Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendrovės veiklos organizavimo ekstremaliosios situacijos laikotarpiu“, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) įrodo administracinio nusižengimo faktą, t. y. įrodo, jog darbuotojai kontaktų išvengti negalėjo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste, (duomenys neskelbtini) atstovė apeliaciniame skunde padarė išvadą, kad Įmonės darbo sąlygų įtvirtinimas lokaliuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose patvirtina Įmonės darbuotojų tarpusavio kontakto, atliekant priskirtas darbo funkcijas, faktą.
4. R. P. atstovas (duomenys neskelbtini) V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinį skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą. 2022 m. spalio 26 d. pateiktas prašymas priteisti R. P. 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. R. P. negali kilti jokia administracinė atsakomybė, nes jo kaltė yra grindžiama tik prielaidomis, o konkretūs faktiniai atvejai, t. y. UAB „S.“ darbuotojų tiesioginis kontaktavimas tiek tarpusavyje, tiek su kitais asmenimis, atliekant darbo funkcijas, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra žymimas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, o ne faktinė darbo funkcijų atlikimo vieta, todėl šis įrodymas niekaip nepatvirtina nei darbuotojų faktinio buvimo darbo vietoje, nei tiesioginio jų kontakto. Įmonės (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis galimo tarpusavio kontakto ir kontakto su kitais asmenimis buvimą, nėra pakankamas įrodymas, norint konstatuoti, jog toks kontaktas buvo, nes bylos medžiagoje nėra užfiksuotas joks konkretus faktinis kontakto atvejis. Net ir esant teorinei galimybei dėl tiesioginio kontakto, bet nesant užfiksuotam konkrečiam atvejui, negali kilti jokia atsakomybė. Be to, atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad 2 aukšto bendra erdvė (koridorius) yra matoma iš kiekvieno kabineto per stiklines kabinetų pertvaras, todėl darbuotojams nekilo jokių kliūčių laikytis visų saugumo reikalavimų ir išvengti tiesioginio kontakto (patenkant į tualetą ar išeinant iš savo kabinetų). Taigi byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad darbuotojai apskritai buvo bendrose patalpose.
4.2. Atsiliepime pažymėta ir tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nenustatė, kad darbuotojai, kurie nebuvo įtraukti į nurodytų darbuotojų sąrašą, kurie turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, turi ar būtų turėję tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, ar kitokių minėto įsakymo pažeidimų. Darbdavys R. P. ėmėsi ir atliko visus veiksmus, kad būtų teisingai ir tinkamai įvertintos pareigybės, kurių darbo pobūdis nereikalauja periodinio sveikatos tikrinimo, atliko darbuotojų profesinės rizikos dėl COVID-19 tiesioginio kontakto darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis įvertinimą. Be to, R. P., vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) centro pateiktomis rekomendacijomis, (duomenys neskelbtini) ministerijos rekomendacijomis ir reikalavimais dėl darbuotojų apsaugos nuo COVID-19 ligos, savo vidaus teisės aktais šias rekomenduojamas priemones pritaikė, užtikrino jų laikymąsi.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliktinas galioti nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. 2022 m. vasario 7 d. nutarimu R. P. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, ištyręs visas svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jį 2022 m. rugsėjo 12 d. pagrįstai panaikino.
8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveiktai, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.
9. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan.
10. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt.
10.1. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo (toliau – ir Sprendimas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 26 d.) 6 punktą profilaktiniai tyrimai atliekami: 6.1. periodiniai – pagal šio sprendimo 3 priede pateiktą algoritmą: 6.1.1. ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų; 6.1.1.1. privalomai asmenims, nurodytiems Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ 2 punkte (išskyrus Sprendimo 4.2. punktą). Pagal Sprendimo 7 punktą įstaigų, įmonių ir organizacijų, turinčių šio sprendimo 6.1 papunktyje nurodytų darbuotojų, vadovai turi koordinuoti jų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, siekdami užtikrinti tinkamą tyrimų periodiškumą.
10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuruose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 13 d.) 2 punktu patvirtintas darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Pagal Sąrašo 2.6 punktą darbams ir veikloms, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, priskiriama viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla. Minėto Nutarimo 4 punktu patvirtinta darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarka (toliau – ir Tvarka).
10.3. Tvarkos 4 punkte nurodyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytų darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš minėtos Tvarkos 4 punkto formuluotės darytina išvada, kad Tvarka nėra taikoma automatiškai visiems darbuotojams, o tik turintiems tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis. Dėl to, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus (duomenys neskelbtini) argumentus, jog darbdavys neturi diskrecijos teisės nuspręsti, kuriuos darbuotojus įtraukti į sąrašą, o kuriuos ne.
11. Iš UAB S. 2020 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojų darbo sąlygų karantino ir (ar) ekstremalios situacijos laikotarpiu“ matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas UAB S. profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimas (įsakymo 1.1 punktas). Nustatyta, kad ekstremaliomis darbo sąlygomis (sąlygos, kurioms esant darbuotojai savo veikloje privalo turėti neišvengiamą kontaktą su klientais ir kitais asmenimis) dirba autobusų vairuotojai ir dispečeriai-apskaitininkai (įsakymo 2.1, 2.1.1, 2.1.2 punktai). Nustatyta, kad lanksčiomis darbo sąlygomis (sąlygos, kurioms esant darbuotojai savo įprastas funkcijas gali atlikti nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, nuotoliniu būdu ar pagal lankstų darbo grafiką) gali dirbti transporto vadybininkas, vyriausiasis buhalteris, ekonomistas ir administratorius (įsakymo 2.2, 2.2.1 punktai). Taip pat nustatyta, kad įprastomis darbo sąlygomis, nekontaktuodami su klientais ir kitais asmenimis, dirba inžinierius-mechanikas, budintys mechanikai, autobusų mechanikas, autoelektrikas ir pagalbinis darbininkas (įsakymo 2.3, 2.3.1 punktai) (t. 1, b. l. 90-100).
11.1. Iš UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintas UAB „S.“ darbuotojų, turinčių nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ir (ar) veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, kuriems leidžiama dirbti tik pasitikrinus ir periodiškai tikrinantis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pareigybių sąrašas. Į minėtą sąrašą pateko autobuso vairuotojo, dispečerio-apskaitininko pareigybės, taip pat ir minėtų pareigybių darbuotojus pavaduojantys darbuotojai (t. 1, b. l. 78-79). Taigi iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas, atlikus profesinės rizikos dėl COVID-19 vertinimą, išsamiai išanalizavus darbuotojų pareigybes ir įvertinus jų darbo sąlygas. Iš UAB „S.“ profilaktinių periodinių tyrimų organizavimo plano (dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)) matyti, kad minėtas UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas (t. 1, b. l. 71-72).
11.2. (duomenys neskelbtini) R. P. kaltę įrodinėjo UAB „S.“ darbuotojų pareigybių aprašymais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darydamas išvadas, kad byloje minimi darbuotojai, atlikdami savo darbines funkcijas, turėjo tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis, taip pat, kad turėjo turėti kontaktą vieni su kitais, būdami bendrose įmonės patalpose. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina jokio konkretaus darbuotojų tarpusavio kontakto ar kontakto su kitais asmenimis fakto, taip pat nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad kaltinime minimi darbuotojai dirbo ne nuotoliniu būdu ir buvo Įmonės bendrose patalpose. Papildomai pastebėtina, jog R. P. atstovė atsiliepime į nepagrįstus (duomenys neskelbtini) argumentus pateikia motyvuotus paaiškinimus. Pavyzdžiui, pagalbinio darbininko tiesioginis kontaktas su kitais darbuotojais yra apskritai neužfiksuotas, juo labiau, kad 2 aukšto patalpos yra valomos šeštadieniais, nes pagalbinė darbuotoja dirba 6 dienų darbo savaitę, tuo tarpu kiekvieną dieną pagalbiniam darbininkui 15 minučių prieš kitų darbuotojų darbo pradžią ir 30 minučių per darbuotojų pietų pertrauką iš penkių kabinetų išnešti šiukšles ir dezinfekuoti liečiamus paviršius yra pakankamas laiko tarpas, o pirmo aukšto patalpų ir keleivių laukimo salės valymas su nurodytais darbuotojais ir grėsme užsikrėsti COVID-19 liga neturi nieko bendra, nes minėti asmenys nurodytose patalpose nesilanko. Atsiliepime taip pat nesutinkama, jog R. P. į savo kabinetą patekdavo tik per (duomenys neskelbtini) kabinetą, nes jis patekimą į savo kabinetą su (duomenys neskelbtini) visada derindavo telefonu, todėl tiesioginio kontakto išvengdavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie R. P. atstovės paaiškinimai bylos medžiagoje objektyviai užfiksuotais duomenimis nėra paneigti. Papildomai pažymėtina, jog 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nenustatė, kad darbuotojai, kurie nebuvo įtraukti į darbuotojų sąrašą, kurie turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, turi ar būtų turėję tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje.
12. Asmuo negali būti nubaustas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog (duomenys neskelbtini) teoriniai argumentai dėl galimo darbuotojų tarpusavio ar su kitais asmenimis kontakto nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis, sprendžiant dėl asmens kaltės. Teorinė administracinio nusižengimo padarymo galimybė pati savaime niekaip negali įrodyti buvus veiksmus ar neveikimą, kurie sudarytų administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę.
12.1. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
12.2. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, kaip buvo minėjęs ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę išimtinai prielaidomis ir spėjimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nagrinėjamu atveju būtent Institucija be abejonių neįrodė, kad kaltinime nurodyti asmenys turėjo tiesioginį kontaktą vieni su kitais ar su pašaliniais asmenimis darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje.
13. Darbdavys R. P. ėmėsi ir atliko visus veiksmus, kad būtų teisingai ir tinkamai įvertintos pareigybės, kurių darbo pobūdis nereikalauja periodinio sveikatos tikrinimo, atliko darbuotojų profesinės rizikos dėl COVID-19 tiesioginio kontakto darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis įvertinimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių patvirtinti R. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl visos abejonės ir neaiškumai aiškintini R. P. naudai. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
14. Apylinkės teismas iš valstybės R. P. priteisė 1 563,72 Eur bylinėjimosi išlaidas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Kadangi apeliaciniame skunde dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio klausimas nekeliamas, apygardos teismas dėl to plačiau nepasisako. Vis dėlto būtina įvertinti prašymą papildomai R. P. priteisti 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme.
14.1. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo už teisinę (duomenys neskelbtini) pagalbą, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021). Nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
14.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) (TAR, 2022 m. balandžio 29 d., Nr. 2022-08998; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Išlaidos už (duomenys neskelbtini), kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra (duomenys neskelbtini) departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis).
14.3. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas R. P. atstovas (duomenys neskelbtini) V. A. pateikė bylinėjimosi išlaidų mokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, jog UAB „S.“ 2022 m. spalio 25 d. sumokėjo 677,60 Eur. Prašyme nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015 buvo pateiktas išaiškinimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai už šaliai suteiktą (duomenys neskelbtini) teisinę pagalbą atsiskaito kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo. Teismas išaiškino, kad, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, šios išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų asmenų, nors ir nedalyvaujančių byloje, išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis.
14.4. Nutartis šioje byloje priimama ketvirtą metų ketvirtį, todėl išlaidų už (duomenys neskelbtini) suteiktas teisines paslaugas skaičiavimui yra taikomas antro metų ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – 1 780,5 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 712,20 Eur (1 780,5 x 0,4), todėl matyti, kad (duomenys neskelbtini) sumokėta 677,60 Eur suma, skirta atlyginti už suteiktas paslaugas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimalaus dydžio pagal Rekomendacijas. Taigi ši bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš valstybės.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) centro prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalimi, R. P. priteisti iš valstybės 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Kristina Kakurinė