Baudžiamoji byla Nr. 1-3058-1011/2019
Proceso Nr. 1-01-1-34316-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1, 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L“ operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005-07-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 4 MGL bauda, 2006-11-15 bauda išieškota;
2) 2008-10-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimu, 2009-05-12 bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
n u s t a t ė :
J. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
2019-08-11 apie 21.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka griebė savo žmonai A. S. už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko abiem rankomis stipriai pastūmė ją į krūtinės sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. S. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, J. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą asmeniui, o būtent:
2019-08-11 apie 21.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia paėmė mobilaus ryšio telefoną ir metė jį į uošvienę V. B. bei pataikė jai į kaktą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. S. padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su žmona A. S. Kartu gyvena du metus, turi vieną naujagimę dukrą A. 2019-08-11 dienos metu jis susipyko su žmona dėl buitinių dalykų, dėl ko jis išėjo iš namų, ir grįžo tik apie 21.30 val. Buvo girtas, nes tą dieną išgėrė labai daug alkoholio, A. pradėjo reikšti jam pretenzijas. Dėl to vėl susibarė su ja, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu jis griebė A. už rankos žasto, ir stipriai suspaudė, po to stipriai pastūmė ją į krūtinę, labai gailisi, kad konflikto metu neapskaičiavo savo jėgos ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu prieškambaryje nuo komodos paėmė nenaudojamą mobilų telefoną, t. y. pirmą daiktą, kuris pasitaikė po ranka ir iš pykčio metė tą telefoną, nenorėjo į nieką pataikyti, tiesiog taip gavosi, kad netyčia pataikė uošvienei V. B. į galvą. Net nepamatė, kad pataikė uošvienei į galvą, labai gailisi, kad taip atsitiko, turėjo apskaičiuoti, kad jo veiksmai gali sukelti pasekmes, tačiau to nepadarė, nes buvo labai girtas. Kadangi nenorėjo dar stipriau veltis į konfliktą, nusprendė išeiti iš namų. Žmona kartu su dukra išvyko gyventi pas jo mamą adresu (duomenys neskelbtini), todėl iš karto nuvyko ten ir pakalbėjo su žmona, atsiprašė jos dėl sukelto konflikto, susitaikė ir ji grįžo namo. Šiuo metu jų visų tarpusavio santykiai yra geri, žmona ir uošvė jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 58–59, 64–65).
Be kaltinamojo J. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
2019-08-11, 2019-08-12 ir 2019-10-04 liudytoja apklaustos A. S. parodymai, kad namuose (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su vyru J. S. ir jų naujagime dukra A., abiem priklausančiame bute. Kartu su vyru gyvena du metus, turi vieną naujagimę dukrą. 2019‑08‑11 dienos metu susipyko su J. dėl buitinių dalykų, dėl ko J. išėjo iš namų, o apie 16 val., jo motina rado J. apačioje sėdintį prie laiptų (duomenys neskelbtini). J. veidas buvo kruvinas, dėl ko jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir ji nuvažiavo kartu su vyru ir anyta į Lazdynų ligoninę med. apžiūrai. Ligoninėje J. liko su savo motina T., o ji grįžo namo. Apie 21.30 val., J. grįžo iš ligoninės po apžiūros, buvo visiškai girtas ir pradėjo reikalauti savo banko kortelės. Tarp jų kilo konfliktas, J. griebė ją už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą, po ko norėjo užeiti į kitą kambarį, kur miegojo jų naujagimė dukra, bet kadangi jis buvo girtas ir agresyvus, ji neleido, atsistojo prie durų, tada J. abiem rankomis stipriai pastūmė ją į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko apsisuko ir prieškambaryje ant komodos paėmė jos nenaudojamą mobilų telefoną, t. y. pirmą daiktą, kuris pasitaikė jam po ranka, ir iš pykčio metė į jos pusę, bet nepataikė, o pataikė į galvą jos motinai V. B., kuri buvo jai už nugaros. Motinai liko guzas ant galvos. Tada ji labai išsigando, kad J. dar daugiau jų nesumuštų, norėdama jį apraminti, vieną kartą trenkė jam į veidą, atidavė jam jo banko kortelę. J. apsiramino, o ji pradėjo skambinti policijai. Tą išgirdęs, J. pabėgo iš buto. Daugiau nei jos, nei jos motinos atžvilgiu, J. jokio smurto nenaudojo. Atvykus policijai, J. namuose jau nebuvo, todėl jo nesulaikė. Kitą dieną (2019-08-12) apie 10.30 val., J. paskambino jai iš nepažįstamo numerio ir pasakė, jog J. šiuo metu yra Žalgirio ligoninėje. Kadangi jai reikalinga pagalba prižiūrint kūdikį, ji laikinai persikelia gyventi pas anytą T. S. į (duomenys neskelbtini). Po konflikto jai ant kairiojo žasto ir krūtinės liko mėlynės, ji gavo siuntimą į abdukciją, tačiau į abdukciją nevažiuos, po konflikto medikų pagalbos jai nereikėjo, jos mamą medikai apžiūrėjo vietoje, į ligoninę vykti atsisakė. Ji daugiau į medikus niekur nesikreipė ir nesikreips, nes nėra poreikio. Toks konfliktas įvyko pirmą kartą, anksčiau jokių panašių konfliktų tarp jos su J. nebuvo. Jokia materialinė žala jai nepadaryta, tik buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jokio civilinio ieškinio vyrui neteiks. Vyras alkoholiu nepiktnaudžiauja, turi nuolatinį darbą. Šiuo metu su J. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23–24, 25).
2019-08-11 ir 2019-09-05 liudytoja apklaustos V. B. parodymai, kad 2019-08-11 apie 21.30 val., buvo pas dukrą A. S., namuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val., namo grįžo žentas J. S. ir pradėjo reikalauti, kad ši atiduotų jam banko korteles. A. pasakė, kad neduos ir bandė išstumti jį iš namų, kadangi jis buvo neblaivus ir agresyvus. Neatgavęs banko kortelių, jis paėmė koridoriuje mobilų telefoną, kuris gulėjo ant komodos, A. jam pasakė atiduoti tą telefoną, po ko J. paėmė ir metė telefoną į ją, bet A. nepataikė, o pataikė jai. Ji tuo metu stovėjo A. už nugaros. J. telefonu pataikė jai į kaktą, ir sukėlė fizinį skausmą, „iššoko guzas“. J. bandė eiti į virtuvę, tačiau A. ir jo motina T. S. jo neįleido, todėl J. pastūmė savo motiną ir ši pargriuvo, vėliau pastūmė ir A., griebė jai už rankos. A. atidavė jam kortelę, po ko iškvietė policiją. Tai išgirdęs, J. pabėgo iš namų. Kadangi po konflikto jai ant kaktos iš kairės pusės liko gumbas, ji gavo siuntimą į abdukciją, tačiau į abdukciją nevažiavo, po konflikto medikų pagalbos nereikėjo, medikai ją apžiūrėjo vietoje, į ligoninė vykti atsisakė, nes nebuvo poreikio, daugiau į medikus niekur nesikreipė. J. jos ir dukros atsiprašė, labai nuoširdžiai gailisi dėl sukelto konflikto, žadėjo pasitaisyti ir daugiau taip nesielgti, ji juo tiki ir jokių pretenzijų dėl sukelto konflikto daugiau nebeturi. Jokio civilinio ieškinio J. neteiks, atsisako, materialinė žala dėl įvykio jai nepadaryta, tik buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 28–29, 33–34).
2019-08-12 liudytoja apklaustos T. S. parodymai, kad 2019-08-11 apie 21.30 val. ji kartu su sūnumi J. S. grįžo pas jį namo iš Lazdynų ligoninės. Einant J. pasakė, kad nori dar išgerti alkoholio. Namuose savo žmonos A. ėmė prašyti banko mokėjimo kortelės, žmona atsisakė ją duoti. Tada J. paėmė koridoriuje ant komodos gulėjusį telefoną. Žmona jam liepė padėti telefoną atgal, tačiau po šių A. žodžių, J. metė minėtą telefoną į ją, tačiau pataikė juo už A. buvusiai jos mamai, V. B. į galvą. A. puolė ginti savo mamos ir vieną kartą ranka trenkė J.. J. ėjo į virtuvę, o jos abi bandė jį sulaikyti. J. susistumdė su A. ir ši atidavė jam jo piniginę su banko kortelę. A. iškvietė policiją, o J. išėjo iš namų. Jos sūnus jos nemušė, nestumdė, ji jokių sužalojimų nepatyrė, skausmo nejautė, pretenzijų sūnui neturi (b. l. 37–38).
2019-08-13 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo priedai, kuriuose užfiksuota A. S. apklausa pareigūnams atvykus į įvykio vietą (b. l. 16–18).
VĮ „Vilniaus m. savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties“ 2019-09-05 atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2019-08-11 buvo registruotas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). V. B. buvo suteikta pagalba, A. S. pagalba teikiama nebuvo. Pateikta greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 40–42).
2019-09-23 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė J. M.–Č., apžiūrėjus greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės kopiją, pateikė išvadą, jog V. B. diagnozuotas kaktos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais ir klinikiniais ištyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (b. l. 45–46).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 72–75).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad J. S. 2019-08-11 apie 21.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka griebė savo žmonai A. S. už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko abiem rankomis stipriai pastūmė ją į krūtinės sritį, tuoj pat po šių veiksmų jis paėmė mobilaus ryšio telefoną ir metė jį į uošvienę V. B. bei pataikė jai į galvos sritį. Tokiu būdu A. S. sukėlė fizinį skausmą savo žmonai A. S., taip pat jos mamai V. B.
BK 248 str. 1 d. nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nukentėjusioji A. S. yra kaltinamojo žmona, t. y. šeimos narė. Tačiau byloje esantys duomenys liudija, kad A. S. mama – nukentėjusioji V. B., gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. atskirai nuo kaltinamojo ir savo dukros. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. B. patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu pas dukrą A. S. buvo atvykusi padėti jai gimus naujagimei.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad V. B. nėra kaltinamojo šeimos narė, ar artima giminaitė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S., tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas skausmą savo žmonai A. S. įvykdė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, o sukeldamas skausmą V. B., padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai
Skirdamas kaltinamajam J. S. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai), padarymo aplinkybes.
J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. patvirtino, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo labai girtas. Tai, jog J. S. buvo girtas, patvirtino ir apklaustos nukentėjusiosios V. B. ir A. S. Teismo vertinimu, J. S. girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. S. – nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), anksčiau buvo teistas (teistumai išnykę) (b. l. 68–70), dirbantis.
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. S. BK 140 str. 1 ir 2 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių terminai yra kiek trumpesni, negu vidutiniai, t. y.: 1) už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą (skausmo sukėlimas A. S.) – 8 mėnesių laisvės apribojimą; 2) už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą (skausmo sukėlimas V. B.) – 6 mėnesių laisvės apribojimą.
J. S. paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei tokius BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgus į tai, kad J. S. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant anksčiau minėtus įpareigojimus.
J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60–61) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (skausmo sukėlimas A. S.) ir skirti jam už tai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (skausmo sukėlimas V. B.) ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. S. (J. S.) paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatomis, t. y. dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., J. S. (J. S.) paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. S. (J. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti J. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
Išaiškinti J. S. (J. S.), kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Linas Dūdys