Administracinė byla Nr. I-2934-561/2011
Proceso Nr. 3-61-3-01145-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 73
(S)
N U T A R T I S
2011 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui T. P., atsakovės atstovei Alvydai Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-04-19 sprendimą Nr. 4S-1406 (toliau – Tarnybos sprendimas).
Administracija nurodė, jog Tarnyba sprendimą priėmė, atsakydama į Administracijos 2011-02-18 raštą dėl vykdomo Vilniaus miesto teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros Centrinėje miesto dalyje viešojo pirkimo atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Konkursas). Ginčijamu sprendimu Tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija, vykdydama minėtą pirkimą, padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir kitų teisės aktų pažeidimus bei šiuo pagrindu įpareigojo Administraciją nutraukti Konkurso procedūras. Nesutikimą su Tarnybos sprendimu pareiškėja grindė keletu aspektų.
Dėl Tarnybos teisės vertinti Konkurso dokumentus ir procedūras.
Administracija laikosi pozicijos, kad Tarnyba neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų nuostatų, nes pati Tarnyba jau paskelbdama šias sąlygas yra pripažinusi, kad jos atitinka įstatymo reikalavimus. Paaiškino, kad VPĮ yra numatyta, jog viešųjų pirkimų skelbimai yra skelbiami per Tarnybą, kuri išsiunčia spausdinti bei paskelbia centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tik tuos skelbimus, kurie atitinka įstatymo reikalavimus. Tokiu būdu Tarnybai yra nustatyta pareiga, prieš skelbiant patikrinti visus skelbimus, todėl Tarnyba visas pretenzijas ir pastabas dėl galimai neteisėtų skelbimų perkančiosioms organizacijoms turi reikšti dar iki pirkimų paskelbimo. Kadangi nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygas, kurias skundžiamame sprendime Tarnyba laiko neteisėtomis, pati Tarnyba paskelbė leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, Administracija daro išvadą, kad Tarnyba šias sąlygas jau yra patikrinusi ir pripažinusi atitinkančiomis teisės aktų reikalavimams, todėl nebeturi pagrindo minėtų Konkurso sąlygų ginčyti.
Administracija taip pat mano, kad Tarnyba šiuo atveju apskritai neturėjo pagrindo tikrinti ir vertinti Konkurso procedūrų teisėtumo dar ir dėl to, kad 2011-02-18 raštas, kuriuo į Tarnybą kreipėsi Administracijos Komunalinio ūkio departamentas, negali būti vertinamas kaip oficialus perkančiosios organizacijos prašymas įvertinti pirkimo procedūras ar duoti sutikimą jas nutraukti, nes sprendimus dėl Konkurso procedūrų nutraukimo ir kreipimosi į Tarnybą gali priimti tik Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija). Pabrėžė, kad Administracijos Komunalinio ūkio departamentas nebuvo įgaliotas spręsti dėl Konkurso procedūrų nutraukimo ir kreipimosi Administracijos vardu į Tarnybą dėl reikalingo sutikimo davimo, o būdamas atsakingas už vykdomo Konkurso organizavimą ir atsižvelgdamas į vykdant šį viešąjį pirkimą susidariusią situaciją, kai daugelis tiekėjų nesugebėjo tinkamai pagrįsti savo konkursinių pasiūlymų kainų, kreipėsi į Tarnybą, tik siekdamas patobulinti kai kurias pirkimo dokumentų nuostatas. Tarnyba, būdama atsakinga už perkančiųjų organizacijų konsultavimą ir metodinės pagalbos teikimą, tokiu atveju turėjo teikti atitinkamą pagalbą perkančiajai organizacijai, o ne imtis iš karto konstatuoti padarytus pažeidimus. Be to, tam, kad Tarnyba nagrinėtų perkančiųjų organizacijų prašymus, jie turi būti pateikti nustatyta tvarka, kuri įtvirtinta Tarnybos direktoriaus 2010-12-01 įsakymu Nr. 1S-163 patvirtintose Perkančiųjų organizacijų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas Administracijos 2011-02-18 raštas Tarnybai buvo pateiktas (pasirašytas) ne įstaigos vadovo ir ne jo įgalioto asmens, akivaizdu, kad šis prašymas buvo pateiktas, nesilaikant Tarnybos nustatytos tvarkos dėl tokių prašymų teikimo ir Tarnyba net neturėjo pagrindo tokio prašymo nagrinėti.
Dėl Konkurso pirkimo dokumentų atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Administracija nesutinka su Tarnybos sprendimo teiginiu, jog, rengdama Konkurso sąlygas, ji pažeidė VPĮ 3 str. 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 3 str. 2 dalies, 24 str. 7 dalies, 25 str. 3 d. 3 punkto nuostatas, nes Konkurso sąlygose neva nenurodė visų šių sąlygų 28 punkte išvardintų paslaugų preliminarių kiekių, dėl ko, Tarnybos teigimu, buvo sudarytos sąlygos tiekėjams įsivertinti skirtingus siūlomų paslaugų kiekius ir pateikti nelygiaverčius bei nepalyginamus pasiūlymus.
Paaiškino, kad Konkurso sąlygų 28 punkte buvo reglamentuotas tiekėjų pasiūlymų metinės kainos apskaičiavimas. Minėtame punkte buvo pateikta lentelė, analogiška kaip ir Konkurso sąlygų 2 priede, kurioje buvo išvardintos visos pirkimo objektą sudarančios paslaugos, kurias Konkurso laimėtojas privalės teikti. Lentelės trečiame stulpelyje buvo išvardinti matų vienetai, kuriais remiantis tiekėjai turėjo pateikti kiekvienos iš perkamų paslaugų įkainius, kurie turėjo būti įrašyti į lentelės ketvirtą stulpelį. Būtent remiantis šiais įkainiais, Konkursą laimėjusiam tiekėjui turi būti mokama už faktiškai suteiktas teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas pagal paslaugų perdavimo – priėmimo akte nurodytą faktiškai suteiktų paslaugų kiekį. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nagrinėjamame viešajame pirkime laimėtojas buvo nustatomas ne pagal pateiktus įkainius už kiekvieną iš perkamų paslaugų, o pagal bendrą visų perkamų paslaugų metinę kainą, apskaičiuotą per vienerius metus teiktinų paslaugų orientacinius kiekius, kurie atitinka maksimalius teiktinų paslaugų kiekius, padauginus iš pasiūlytų įkainių ir šias gautas reikšmes susumavus. Tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog Konkurso laimėtojas buvo nustatomas pagal maksimalią metinę perkamų paslaugų kainą, o visi šiai kainai apskaičiuoti reikalingi duomenys, nors ir nebuvo perkančiosios organizacijos iš anksto įrašyti Konkurso sąlygų 28 punkte nurodytoje lentelėje, tačiau buvo pateikti atskirose lentelėse, kurios buvo pridėtos kaip pirkimo sąlygų priedai. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti yra Tarnybos teiginiai, kad Administracija neturėjo teisės nagrinėjamame pirkime tiekėjų pasiūlymų vertinti pagal metinę perkamų paslaugų kainą ir, kad Konkurso sąlygų 28 punkte neva nebuvo pateikti perkamų paslaugų kiekiai, nes akivaizdu, jog pagal kiekvienos iš paslaugų įkainį nustatyti Konkurso laimėtojų būtų buvę neįmanoma, o perkamų paslaugų metiniai kiekiai, pagal kuriuos buvo skaičiuojama metinės tiekėjų pasiūlymų kainos, buvo pateikti Konkurso sąlygų 6-10 prieduose.
Administracija nesutinka ir su Tarnybos sprendimo teiginiais, kad Konkurso sąlygų 28 punkto lentelės 9, 12, 14, 18, 23 punktuose įtvirtindama reikalavimus atlikti smulkų tam tikrų objektų remontą ir nenurodžiusi, kas laikytina smulkiu remontu, ji pažeidė įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose tiksliai apibrėžti, kokių kiekvieno iš remontuojamų objektų trūkumų ar pažeidimų ištaisymas yra laikytinas smulkiu remontu, yra objektyviai neįmanoma, todėl Konkurso sąlygų 28 punkto lentelės 12 ir 14 punktuose, taip pat techninės specifikacijos 16 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog smulkiu remontu laikomas toks remontas, kurio metu yra pakeičiama iki 20 procentų objekto konstrukcijos. Ši nuostata analogiškai turėtų būti taikoma bet kuriam Konkurso sąlygose minimam smulkiam remontui apibrėžti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bet kuris tiekėjas galėjo kreiptis į Administraciją ir jam (o kartu ir kitiems tiekėjams) visos pirkimo dokumentuose naudojamos sąvokos būtų buvę paaiškintos. Tai rodo, kad nei tiekėjų interesai, nei teisės aktai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Dėl Tarnybos sprendimo teiginio, kad perkančioji organizacija nepagrįstai Konkurso sąlygose ir sutarties projekte numatė užsakovo rezervą, Administracija paaiškino, jog nei VPĮ, nei Tarnybos 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika), nei kiti teisės aktai nedraudžia perkančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, naudoti užsakovo rezervo. Nagrinėjamu atveju pirkimo objekto specifika lemia tai, kad sutarties vykdymo metu gali atsirasti daugybės smulkių tam tikros miesto teritorijos sutvarkymui būtinų paslaugų poreikis ir visas šias galimas paslaugas iš anksto numatyti pirkimo dokumentuose yra neįmanoma, todėl mano, kad iki 5 procentų sutarties kainos numatymas būtent tokioms iš anksto nenumatytoms paslaugoms yra ne tik teisėtas, bet ir labai efektyvus būdas užtikrinti sklandų perkamų paslaugų teikimą, o tai reiškia, kad jokie teisės aktų pažeidimai nebuvo padaryti.
Dėl Konkurso vykdymo procedūrų.
Administracija visiškai nesutinka su Tarnybos sprendimo teiginiais, kad, vykdydama Konkursą, ji padarė procedūrinių viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, dėl ko pats Konkursas yra neteisėtas.
Administracija nesutinka, kad išnagrinėjusi AB „City Service“ 2010-07-19 pretenziją dėl Konkurso sąlygų ir apie 2010-07-26 priimtą sprendimą atmesti šią pretenziją neinformavusi visų suinteresuotų tiekėjų, o tik patį pareiškėją AB „City Service“, pažeidė VPĮ 941 str. 3 dalį. Atkreipė dėmesį, kad AB „City Service“ pretenzija buvo pateikta tik 2010-07-20, t. y. dar iki vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo dienos ir praėjus tik 6 dienoms nuo Konkurso paskelbimo, ir tuo metu perkančioji organizacija dar nebuvo gavusi nei vieno dalyvio pasiūlymo. Remdamasi tuo, kad nagrinėjamas pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso būdu ir jame 2010-07-26 dar nebuvo pateikta nei vieno pasiūlymo, daro išvadą, kad Administracija apie pretenzijos nagrinėjimo rezultatus turėjo informuoti tik patį pareiškėją AB „City Service“, kas rodo, kad jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
Nesutinka Administracija ir su Tarnybos teiginiu, kad ji pažeidė VPĮ 32 str. 7 dalį. Paaiškino, kad Konkurse pateiktiems pasiūlymams vertinti buvo sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota vertinti pateiktus konkursinius pasiūlymus ir pateikti savo išvadas. Pasiūlymų vertinimo procese darbo grupei iškilus klausimų ar neaiškumų dėl pateiktų pasiūlymų turinio, buvo teikiami paklausimai tiekėjams. Šie paklausimai buvo skirti darbo grupės išvadų tinkamam parengimui ir suformulavimui, o paklausimų tiekėjams dėl jų pasiūlymų turinio teikimas, dar nepriėmus sprendimo dėl šių tiekėjų kvalifikacijos atitikimo Konkurso sąlygoms, jokiu būdu nereiškia, kad minėtų tiekėjų kvalifikacija yra pripažįstama atitinkančia pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nagrinėjamame pirkime jokie Komisijos sprendimai dėl tiekėjų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams iki Konkurso dalyvių kvalifikacijos įvertinimo nebuvo priiminėjami, dėl ko VPĮ 32 str. 7 dalies nuostata nebuvo pažeista.
Visiškai nepagrįstu Administracija laiko ir Tarnybos sprendimo teiginį, kad viso Konkurso neteisėtumą lemia tai, jog Administracija, išnagrinėjusi UAB „Dussmann Service“ ir UAB „Lazdijų butų ūkis“ pretenzijas, apie jų išnagrinėjimo rezultatus informavo tik pačius pareiškėjus, o ne visus suinteresuotus dalyvius. Pažymėjo, kad Komisija atmetė tiek UAB „Dussmann Service“, tiek UAB „Lazdijų butų ūkis“ pretenzijas, todėl jokie nei pirkimo dokumentų pakeitimai, nei bet kurių kitų vykdant Konkurso procedūras perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pakeitimai nebuvo padaryti. Kadangi Administracijos priimti sprendimai dėl minėtų tiekėjų pretenzijų kitų Konkurso dalyvių teisinei padėčiai neturėjo jokių pasekmių, aplinkybė, kad šiems dalyviams nebuvo išsiųsti pranešimai apie pretenzijų išnagrinėjimo rezultatus, negali daryti jokios įtakos Konkurso rezultatams ir paties Konkurso teisėtumui.
Be aukščiau nurodytų, taip pat nepagrįstu Administracija laiko ir Tarnybos sprendimo teiginį, jog ji netinkamai užpildė nagrinėjamo viešojo pirkimo ataskaitą, nurodydama, jog ieškinių teismui dėl pirkimo procedūros pateikta nebuvo. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas viešasis pirkimas iki šiol nėra užbaigtas, Administracija negali būti pažeidusi minėtos ataskaitos pildymo tvarkos, nes Tarnybos kaip netikslūs nurodomi duomenys dar apskritai neprivalėjo būti teikiami ir bus patikslinti teikiant galutinę ataskaitą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Administracija daro išvadą, kad Tarnyba neturėjo jokio pagrindo konstatuoti Administracijos padarytų įstatymų pažeidimų ir šiuo pagrindu įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras.
Teisminio nagrinėjimo metu Administracijos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai akcentavo, kad Tarnybos priimtas sprendimas yra skundžiamas, nes sukelia teisines pasekmes. Kitose bylose teismas pasisakė, kad šie ginčai nenagrinėtini teismų, tačiau tuose sprendimuose nebuvo Tarnybos nurodytų imperatyvų. Taip pat pabrėžė, kad pirkimas nėra baigtas, todėl Tarnybos reikalavimas nėra įvykdytas. Be to, net jei viešojo pirkimo procedūrų ataskaitoje yra nurodyta, kad pirkimo procedūra baigta, teisinės pasekmės, kad buvo nustatyti pažeidimai, išlieka. Sutinka, kad pati procedūra yra nutraukta, tačiau nuo šios bylos baigties priklauso, ar procedūra nutraukta dėl pažeidimų, ar dėl to, kad nebuvo poreikio ją tęsti.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į Administracijos prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodė, kad VPĮ 23 str. 3 dalis nustato, jog visus skelbimus perkančioji organizacija pateikia Tarnybai, kuri šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus per 3 dienas privalo išsiųsti paskelbti įstatyme nurodytuose leidiniuose, prieš tai juos patikrinusi. Todėl Administracija neteisi teigdama, kad skelbimų sudedamąja dalimi yra visi pirkimo dokumentai, tame tarpe ir pirkimo sąlygos, ir kad Tarnyba, prieš skelbdama apie pirkimą, jas taip pat patikrina. Atsakovė tvirtina, kad pirkimo sąlygos kartu su skelbimu neskelbiamos, jas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje patalpina pati perkančioji organizacija, todėl atmestinas yra Administracijos skundo teiginys, kad Tarnyba neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų nuostatų, nes pati jau paskelbdama šias sąlygas yra pripažinusi, jog jos atitinka įstatymo reikalavimus.
Tarnyba nesutinka su Administracijos skundo motyvais, jog ji neturėjusi jokio pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimų dėl to, kad Konkurso sąlygų 28 punkte nebuvo pateikti perkamų paslaugų kiekiai. Pabrėžė, kad Administracija Konkurso pirkimo sąlygų 28 punkte nenurodė visų išvardintų paslaugų preliminarių kiekių, jų periodiškumo ir tuo padarė sąlygas tiekėjams patiems įsivertinti skirtingus kiekius ir pateikti nelygiaverčius ir nepalyginamus pasiūlymus. Aplinkybę, kad pirkimo sąlygos neaiškios ir netikslios patvirtina tai, kad Administracija gavo tiekėjų užklausimų dėl Konkurso pirkimo sąlygų paaiškinimų, taip pat pati Komisija kelis kartus kreipėsi į tiekėjus su prašymu paaiškinti ir detalizuoti savo pasiūlymą.
Tarnyba laikosi pozicijos, kad Konkurso sąlygų 28 punkte esančios lentelės 9, 12, 14, 18, 23 papunkčiuose, taip pat Techninės specifikacijos 15, 16 ir 18 punktuose nurodyti reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti, sąvokos nekonkretizuotos ir dviprasmiškos, nes nedetalizuota, kokie gedimai bus laikomi smulkiais ir koks jų atlikimo periodiškumas. Tuo Administracija pažeidė VPĮ 24 str. 8 dalies nuostatas. Tarnyba atmestinais laiko Administracijos skundo argumentus, jog nei tiekėjų interesai, nei teisės aktai nebuvo pažeisti, nes tiekėjai turėjo teisę perkančiajai organizacijai teikti prašymus paaiškinti pirkimo dokumentus. Pažymi, kad tiekėjai kreipėsi į pareiškėją su prašymais paaiškinti Konkurso sąlygas, be to, ir Komisija kreipėsi į tiekėjus, prašydama paaiškinti pasiūlymus, tačiau, išnagrinėjusi gautus tiekėjų paaiškinimus, Komisija pripažino, jog neįmanoma palyginti pasiūlymų kainų, nes visų tiekėjų kainos apskaičiuotos pagal skirtingus sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros periodiškumus.
Atsakovė mano, kad netikslinga užsakovo rezervo lėšas įtraukti tiek į pasiūlymo kainą, tiek į Konkurso sutarties kainą, kadangi užsakovo rezervo lėšos gali būti naudojamos tik sutartyje nenumatytoms, tačiau būtinoms paslaugoms apmokėti, tačiau viešojo pirkimo metu šios paslaugos nėra žinomos. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba mano, kad Administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir šiuo aspektu.
Tarnyba, vertindama Administracijos atliktas Konkurso procedūras, nustatė, kad Komisija, nagrinėdama tiekėjų pasiūlymus, pažeidė: VPĮ 941 str. 3 dalies nuostatas, nes apie UAB „City Service“ pretenzijos išnagrinėjimą pranešta tik pačiai UAB „City Service“, o pranešimas jai CVP IS priemonėmis neišsiųstas, kiti tiekėjai taip pat nebuvo informuoti; VPĮ 32 str. 7 dalies nuostatas, nes 2010-10-08 ir 2010-10-20 CVP IS priemonėmis pareiškėja kreipėsi į tiekėjus su prašymu paaiškinti pateiktus pasiūlymus, prieš tai neįvertinusi tiekėjų kvalifikacijos ir nepranešusi jiems apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus; VPĮ 941 str. 3 dalį taip pat pažeidė, kai Komisija, išnagrinėjusi UAB „Dussmann Service“ ir UAB „Lazdijų butų ūkis“ pretenzijas, apie tai turėjo informuoti ir suinteresuotus dalyvius, tačiau informavo tik pretenziją pateikusius tiekėjus CVP IS priemonėmis; VPĮ 95 str. 4 ir 7 dalių nuostatas, nes pareiškėja neinformavo suinteresuotų tiekėjų apie tai, kad UAB „City Service“ ir UAB „Dussmann Service“ Konkursą apskundė teismui, nepranešė jiems apie anksčiau praneštų Konkurso procedūrų terminų pakeitimą ir apie teismo priimtus sprendimus.
Atsižvelgdama i tai, kad Konkurso dokumentai parengti ir Konkurso procedūros vykdytos, pažeidžiant VPĮ nuostatas ir neužtikrinant šio įstatymo 3 str. 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo, Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8 str. 3 d. 6 punktu, teisėtai įpareigojo Administraciją nutraukti Konkurso procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą.
Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Administracija, 2011-05-03 pildydama viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą, X skyriuje „Pirkimo procedūrų pabaiga“ 1.1 punkte nurodė, jog 2011-04-29 sprendimu Konkurso procedūras nutraukė; 1.2 punkte nurodytos Konkurso procedūrų nutraukimo priežastys: įvykdžius Tarnybos įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, Administracijos prašymo prašo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime į Administracijos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos atstovas klaidina teismą, teigdamas, kad įpareigojimo neįvykdė. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėja Tarnybos sprendime jai duotą įpareigojimą įvykdė, nes 2011-05-03 pildydama viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą, X skyriuje „Pirkimo procedūrų pabaiga“ nurodė, kad 2011-04-29 sprendimu pirkimo procedūras nutraukė, o 1.2 punkte nurodė, kad pirkimo nutraukimo priežastys – įvykdžius Tarnybos įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras.
Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Administracija 2010-07-14 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 paskelbė atvirą Konkursą (t. II, b. l. 14-15). 2010-08-24 Administracijos Komisijos posėdyje susipažinta su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais (t. I, b. l. 17-20). 2010-11-02 įvyko Komisijos posėdis dėl dalyvių kvalifikacijos duomenų nagrinėjimo (t. I, b. l. 22-33).
Administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė) 2011-02-03 pasitarime svarstė Konkurso dalyvių pateiktus kainų pagrindimus ir nutarė atmesti arba laikyti negaliojančiais visus pateiktus dalyvių pasiūlymus bei patikslinti Vilniaus miesto dalies teritorijos sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo dokumentus ir skelbti naują konkursą (t. I, b. l. 170-171). 2011-02-11 Komisija protokoliniu pavedimu Nr. A16-82(3.10.1-AD10) nutarė siūlyti Darbo grupei spręsti kreipimosi į Tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras klausimą (t. I, b. l. 172), o Darbo grupė 2011-02-14 nutarė kreiptis į Tarnybą dėl Konkurso pirkimo procedūrų nutraukimo (t. I, b. l. 173).
2011-02-18 raštu „Dėl „Centrinės miesto dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 91732) procedūrų nutraukimo“ Nr. A39-47(3.10.15-UK) Administracijos Komunalinio ūkio departamentas kreipėsi į Tarnybą su prašymu nutraukti Konkurso pirkimo procedūras, prašymą argumentuodamas tuo, jog išnagrinėjus Konkurso kainų pagrindimus, nustatyti netikslumai, todėl mano, kad tiekėjai negalės tinkamai teikti teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų (t. I, b. l. 178-179).
Tarnyba ginčijamu sprendimu pateikė Administracijai viešojo pirkimo įvertinimą ir, atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentai parengti bei procedūros vykdytos pažeidžiant įstatymo nuostatas bei neužtikrinant VPĮ 3 str. 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo, vadovaudamasi VPĮ 8 str. 3 d. 6 punktu, įpareigojo Administraciją nutraukti Konkurso pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą (t. I, b. l. 167-168).
Byloje taip pat pateikta Administracijos užpildyta viešojo pirkimo procedūrų ataskaita, kurioje nurodyta, kad pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūra yra nutraukta, įvykdžius Tarnybos įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras (t. I, b. l. 161-166). Nurodyta, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras priimtas 2011-04-29 dieną.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 str. 1 dalyje, 5 str. 1 dalyje ir 22 str. 1 dalyje.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimama nutartis nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 punktas).
Įvertinęs visus byloje pateiktus dokumentus ir išklausęs ginčo šalių pasisakymus teisminio nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad Administracija įvykdė Tarnybos sprendime jai duotą įpareigojimą, t. y. nutraukė viešojo pirkimo procedūrą, o tai reiškia, kad nebeliko ginčo dalyko. Teismas atmeta Administracijos atstovo teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, jog net ir nutraukus pirkimo procedūrą, teisinės pasekmės išlieka, nes buvo nustatyti pažeidimai. Šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad ginčijamu Tarnybos sprendimu Administracijai buvo duotas vienintelis įpareigojimas – nutraukti Konkurso pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą, jokių kitų įpareigojimų ar nurodymų, kurie galėtų sukelti realias teisines pasekmes Administracijai, Sprendime nebuvo, todėl, Administracijai įvykdžius šį įpareigojimą, jokių teisinių pasekmių Sprendimas jai nebesukelia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris pagal ABTĮ 13 str. 1 dalį ir 20 str. 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16–420/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; LVAT 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, nustačius, kad ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina. Tai atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2009-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–578/2009; LVAT 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011; LVAT 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442– 593/11; LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1004/11: LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–393/11).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracijai įvykdžius ginčijamame Tarnybos sprendime jai duotą įpareigojimą nutraukti Konkurso pirkimo procedūras, ginčo sprendimas jokių kitų teisinių pasekmių Administracijai nesukelia, todėl šis ginčas nebeteko prasmės ir administracinė byla pagal Administracijos skundą atsakovei Tarnybai nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 punktas).
ABTĮ 102 straipsnis numato bylos nutraukimo tvarką bei pasekmes. Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 dalis).
Teismui konstatavus, kad, jeigu administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (ABTĮ 102 str. 1 dalis).
Teismus konstatavus, kad Administracijos prašyme išdėstytas reikalavimas negali būti pareikštas teismui, nes Tarnybos sprendimas, kurį ji prašo panaikinti, yra įvykdytas, Administracijai nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtu reikalavimu ir į kitas institucijas.
Vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
administracinę bylą Nr. I-2934-561/2011 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl 2011-04-19 sprendimo Nr. 4S-1406 panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Mefodija Povilaitienė
Veslava Ruskan