Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-595-1129/2020

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00390-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.2.1; 1.4.4; 1.5.4; 15.1.3; 21.9.10

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui M. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 20 d., nuo 14.00 val. iki 15.00 val. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. K. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pradėjo statyti vieno buto gyvenamąjį namą (įrengti pamatai), neturėdama statybą leidžiančio dokumento, statytojai I. K. 2020 m. sausio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas reg. Nr. SSA-20-200122-00014, I. K. tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio16 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija I. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad visus su sklypu susijusius reikalus tvarko jos vyras, ji tik žemės sklypo savininkė, tačiau dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, kad yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, jai nustatytas 50 procentų darbingumas, taip pat ji su sutuoktiniu, kuris šiuo metu taip pat yra bedarbis, augina neįgalų vaiką (teismui pateikė susipažinti tai patvirtinančių dokumentų originalus).

Institucijos atstovas M. J. nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. K. savavališkai pradėjo statyti vieno buto gyvenamąjį namą, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas dar nėra gautas.

I. K. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl administracinio teisės pažeidimo (b. l. 1b-1c); administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) el. dokumento nuorašas ir metaduomenys (b. l. 3-10); fotonuotraukos (b. l. 11-12); VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 13-14); situacijos schema (b. l. 15); patikrinimo metu dalyvavusiųjų sąrašas (b. l. 16); I. K. 2020 m. sausio 21 d. paaiškinimas, kuriame nurodė kad 2019 m. spalio 25 d. buvo pradėti pamatų statymo darbai, kurie buvo baigti 2019 m. spalio 30 d., daugiau jokių darbų neatliko ir neatlieka, pamatai buvo pradėti statyti tam, kad per žiemą susistovėtų, kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 17); 2020 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akto el. dokumento nuorašas ir metaduomenys, fotonuotraukos (b. l. 18-22); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad I. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 24).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybos darbams atlikti privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. K. atliko naujo neypatingo statinio savavališką statybą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 30 d. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., savavališkai pradėjo statyti vieno buto gyvenamąjį namą (įrengti pamatai), neturėdama statybą leidžiančio dokumento, - tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl baustina administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011). 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus, turi 50 procentų darbingumą, taip pat augina neįgalų vaiką, šiuo metu yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, jos sutuoktinis šiuo metu taip pat yra bedarbis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, I. K. elgesį po nusižengimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią aštuonių šimtų eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga I. K. padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą I. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos dydį sumažinti iki dviejų šimtų eurų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 351 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20110549076.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Dominykas Rusonis