Administracinė byla Nr. I-3075-643/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00792-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 3 d.

  Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. K., Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

              pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-01-10 sprendimą Nr. 1D-280(11); 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią 11 313,84 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį.

              Pareiškėjas nurodo, kad jam VRM sprendimu nuo 2010-09-30 buvo paskirta valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota vadovaujantis 2009-12-09 Laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 straipsnio 1 dalimi. Laikinuoju įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas pažeidė pagrindinius teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę, dėl to 2013-12-31 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu apskaičiuoti bei išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.

              Savo poziciją pareiškėjas taip pat grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tarptautiniais teisės aktais.

              Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 21, 22) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ar administracinę bylą nutraukti. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas.

Skundas atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad:

VRM 2000-12-12 išvada Nr. 16913 pareiškėjui R. Š. nuo 2000-09-30 neterminuotai paskirta 908,15 Lt valstybinė pensija (b. l. 24). VRM 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 pareiškėjui nuo 2004-05-01 paskirta 994,64 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 25).

Sveikatos priežiūros tarnyboje 2014-01-06 buvo gautas pareiškėjo 2013-12-31 prašymas paskaičiuoti neišmokėtos valstybinės pensijos skirtumą ir šį skirtumą išmokėti (b. l. 26).

              VRM 2014-01-10 sprendimu Nr. 1D-280(11) išaiškino pareiškėjui, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. VRM išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 10, 11, 27, 28).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2014-01-08 pažymos Nr. 11DP(P)-98 (b. l. 12, 13, 29, 30), nustatyta, jog pareiškėjui R. Š. paskirta 994,64 Lt dydžio valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, jo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai. Byloje ginčo nėra dėl valstybinės pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Teisinis reglamentavimas

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka VRM.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-11-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Laikinajame įstatyme numatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015-05-15, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011-12-20, tiek 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 12, 13 29, 30) nustatyta, kad pareiškėjui R. Š. paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties), nuo 2010-01-01 buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo susidariusią valstybinės pensijos dalį nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).

Dėl VRM sprendimo panaikinimo

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2014-01-10 VRM sprendimą Nr. 1D-280(11) laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo – priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, VRM, ginčijamu sprendimu atsisakydama išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, tokiais savo veiksmais jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VRM sprendimą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                        A. K.

Margarita Stambrauskaitė

                                                                         Halina Zaikauskaitė