Administracinė byla Nr. eI-3932-484/2019

                                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02100-2019-8

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3

                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ubie Digital“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ubie Digital“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė ar VMI) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-4438 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

        Pareiškėja skunde nurodo, kad ji pasinaudojo         Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 įsakymo Nr.1K-216 redakcija) numatyta teise inicijuoti procedūrą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo. Įgyvendindama šią teisę, mokesčių administratoriui pateikė prašymą ir nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Pareiškėja pažymi, jog mokestinės nepriemokos išdėstymas padėtų Bendrovei stabilizuoti finansinę būklę. Be to, Bendrovė turi objektyviai pagrįstų galimybių sumokėti visą nepriemokos sumą ateityje. Bendrovės veikla nenutraukta, pasirašytos pelningos sutartys, aktyviai ieškoma naujų klientų, Bendrovės veikla ateityje nukreipta į užsienio rinką, ketinama pasirašyti sutartis su užsienio kompanijomis, bandoma užmegzti santykius su užsienio klientais, kas leistų užsienio rinkoje parduoti savo darbo valandą didesniu įkainiu.

        Pareiškėja teigia, kad VMI netinkamai įvertino šias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (el. byla I tomas, b. l. 1-4).

        Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad 2019 m. vasario 21 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 20 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1019. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, banko dokumentai, atsiskaitymas su valstybės biudžetu už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. 

        VMI, nesutikdama su pareiškėjos mokestinės nepriemokos išdėstymu, pažymi, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Bendrovė atliko įvairius mokėjimus už 113 868,43 Eur, iš kurių į biudžetą sumokėjo tik 13 380,03 Eur arba 11,75 proc. visų mokėjimų. Mokesčių administratorius, įvertinęs preliminarų Bendrovės pateiktą balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., padarė išvadą, kad Bendrovė turėjo turto už 10 604,00 Eur sumą (iš jo – ilgalaikis turtas sudaro 1, 00 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 69 965,00 Eur. Atsakovės teigimu, pareiškėja galimai yra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti Bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

        Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Bendrovė ketina plėstis į užsienio rinką ir pasirašyti sutartis su užsienio kompanijomis, ketina užmegzti santykius su užsienio klientais, yra bendro pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. VMI atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Bendrovės pateiktas verslo planas taip pat yra abstraktaus pobūdžio ir, atsakovės teigimu, nepagrindžia Bendrovės realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (el. byla, I tomas, b. l. 25-28, 29-32; II tomas, b. l. 5-7, 9-10).  

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo išdėstyti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

            Nustatyta, kad pareiškėja per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI, 2019 m. kovo 22 d. pateikė VMI prašymą (2019 m. balandžio 10 d. pateiktas prašymas su papildomais dokumentais) išdėstyti 12 893,61 Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2021 m. balandžio 30 d. (el. byla, I tomas, b. l. 41-42, 43-45, 161-163; II tomas, b. l. 21-22, 23-25, 141-143).

            VMI 2019 m. balandžio 5 d. Nr. (23.1-08) RNA-8728 informavo Bendrovę apie mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo / išdėstymo tvarką, apie reikalavimus prašymui atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

            Bendrovė 2019 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą su papildomais dokumentais išdėstyti                                    12 893,61 Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimą. Bendrovės papildomi dokumentai ir prašymas išdėstyti 14 252,61 Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2021 m. balandžio 9 d., VMI gauti tą pačią dieną, t. y.  2019 m. balandžio 10 d.

            VMI 2019 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-4438, kuriuo nusprendė Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo neišdėstyti (el. byla, I tomas, b. l. 13, 19, 33, 35). 

            Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę. 

            Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija, toliau – Taisyklės).

            Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.

           MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. 

            Taigi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje egzistuojančias aplinkybes, tenka mokesčių mokėtojui – nagrinėjamu atveju pareiškėjai.

             VMI 2019 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-1889 „ Dėl UAB „Ubie Digital“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“ (toliau – Išvada), kurios pagrindu priimtas pareiškėjos ginčijamas sprendimas, nurodyta, kad Bendrovės įsiskolinimas biudžetui Išvados rengimo dieną sudarė 18 466,97 Eur, pagal Bendrovės prašymą nagrinėjama 14 252,61 Eur. Išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 Bendrovė gavo 108 434,55 Eur pajamų ir turėjo 107 457,20 Eur išlaidų, iš kurių 9 848,15 Eur sumokėta VMI. Išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Bendrovė atliko įvairius mokėjimus, kurių bendra suma sudarė 113 868,43 ir tik 13 380, 03 Eur sumokėjo į biudžetą, t. y. įsiskolinimo biudžetui mokėjimas sudarė tik 11,75 proc., nuo visų atliktų mokėjimų nurodytu laikotarpiu. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė galimai nesilaikė LR CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip galimai pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises (el. byla, I tomas, b. l. 15-18, 37-40).

           Kaip matyti iš Išvados, Bendrovės kapitalas yra neigiamas (-59 362,00 Eur), Bendrovės ilgalaikis turtas yra 1, 00 Eur vertės, trumpalaikis – 10 603,00 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 69 968,00 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos 6,5 karto viršija Bendrovės turimą turtą. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė pagal 2018 m. balanso duomenis yra nemoki.

           Operatyvaus patikrinimo duomenys patvirtina, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, Bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, ji negali laiku įvykdyti įsipareigojimų. Bendrovės finansinės veiklos rizika didelė, taip pat didelė bankroto grėsmė (el. byla, I tomas, b. l. 5-9, 153-157; II tomas, b. l. 133-137). Išvadoje pažymėta, kad Bendrovė nesiima sprendimų dėl finansinės būklės atstatymo. Bendrovė, vengdama mokėjimų į biudžetą, atsiskaitymus ir mokėjimus vykdė per elektroninių pinigų įstaigą „Revolut“, pirmenybę teikdama ne valstybei, o kitiems kreditoriams. 

           Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė tiek su ginčijamu mokesčių administratoriaus sprendimu, tiek su Išvada, kuri yra neatskiriama ginčijamo sprendimo dalis, buvo supažindinta (el. byla, II tomas, b. l. 13, 14-20). Išvadoje nurodytų aplinkybių Bendrovė neginčija. Išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (el. byla, I tomas, b. l. 47, 48, 49-53, 55, 57-63, 64-65, 66, 81, 82-83, 95-99, 101, 102-106, 107-119, 122-127, 128, 129-131, 142-152; II tomas, b. l. 28-46, 61-63, 75-111, 121-132).

           Bendrovės pateiktas verslo planas (el. byla, I tomas, b. l. 67-69; II tomas, b. l. 47-49), Paslaugų teikimo sutartys (el. byla, I tomas, b. l. 76-80, 84-94, 132-140; II tomas, b. l. 56-60, 64-74, 112-120) neatskleidžia Bendrovės siekio stabilizuoti Bendrovės finansinę padėtį ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

           VMI, nagrinėdama Bendrovės prašymą, Taisyklių nuostatų nepažeidė.  Ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi MAĮ nuostatomis ir vykdydama mokesčių administravimo procedūrą, t. y. mokesčių administratoriaus veiksmus, atliekamus įgyvendinant jo funkcijas, taip pat vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose (MAĮ 2 straipsnio 16 dalis).   

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ubie Digital“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai        Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                                                                           Ina Kirkutienė

                                                                                                                           Rūta Miliuvienė