Baudžiamoji byla Nr. 1S-83-1076/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovo I. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, iš R. P. priteista civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „T.“ 33 460,82 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2.       Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „T.“ atstovo I. L. prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 d. balandžio 20 d. nutartimi UAB „T.“ atstovo I. L. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad R. P. Lietuvoje turi turto ir gauna pajamų, todėl nenustačius skolos išieškojimo negalimumo fakto Lietuvos Respublikoje, vykdyti skolos išieškojimą kitoje valstybėje nėra tikslinga.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo advokato I. L. skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas išsamiai neaptarė civilinės ieškovės UAB „T.“ galimybių išieškoti skolą iš R. P. Lietuvos Respublikoje. Klaipėdos apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1089-867/2023 yra nagrinėjamas klausimas dėl transporto priemonės „BMW 320d.“, žemesniojo teismo nurodytos kaip priklausančios R. P., pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu būdu iš esmės civilinei ieškovei apribojamos galimybės išieškoti skolą iš visos transporto priemonės.

4.2.                      Be to, žemesniojo teismo nurodyti R. P. turimi vertybiniai popieriai – UAB „R.“ akcijos – iš esmės yra bevertės. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM duomenimis, UAB „R.“ 2023 m. balandžio 19 d. neturėjo nei vieno darbuotojo, o šios įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 659,33 Eur. Tuo tarpu viešoje tax.lt duomenų bazėje pateikti UAB „R.“ finansiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad įmonė nuo 2021 m. yra faktiškai nemoki, nes jau pastaraisiais metais įmonės skolos viršijo viso jos turto vertę, t. y. UAB „R.“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -63 760 Eur.

4.3.                      Skunde taip pat pažymima, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo pradžios 2021 m. gruodžio 3 d., iš R. P. skola praktiškai nėra išieškoma. Pati skola yra sumažėjusi (nuo priteistos 33 460,82 Eur iki likusios išieškoti 30 665,72 Eur) tik todėl, kad kitoje byloje iš civilinės ieškovės UAB „T.“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos R. P. naudai, kurios buvo įskaitytos su R. P. skola. Taigi antstoliui vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš R. P., jokios sumos nėra išieškomos.

4.4.                      Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nepateikiami motyvai, kaip Europos vykdomojo rašto išdavimas galėtų pažeisti R. P. teisėtus interesus. Pats savaime išduotas Europos vykdomasis raštas neapriboja jokių skolininko teisių. Tuo tarpu R. P., gaudamas pajamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir šių pajamų dalies neskirdamas pareiškėjos reikalavimo įvykdymui, elgiasi nesąžiningai. Taigi, pasak skundo, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė teisinio pagrindo, kuris leistų atsisakyti išduoti Europos vykdomąjį raštą.

5.       R. P. atstovės advokatė R. A. 2023 m. gegužės 10 d. atsiliepime prašo civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo advokato I. L. skundą atmesti, ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnyje apibrėžta jo taikymo sritis, t. y. materialinė Reglamento taikymo sritis yra tik neginčytinas reikalavimas civilinėse ar komercinėse bylose, taip pat Reglamentas netaikomas, be kita ko, teisminėms priemonėms. Taigi aplinkybė, kad klausimai, susiję su patenkinto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje vykdymu Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, savaime nepadaro baudžiamojoje byloje ieškinio žalos atlyginimui „iš komercinės ar civilinės bylos atsiradusiu neginčytinu reikalavimu“ Reglamento materialinės taikymo srities prasme. Todėl UAB „T.“ civilinio ieškinio vykdymo klausimai nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį, ir civilinio ieškovo prašymas išduoti jam Reglamento nustatyta tvarka vykdytiną dokumentą apskritai negali būti tenkinamas.

5.2.                      Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad išskyrus CPK 648 straipsnyje nustatytus reikalavimus, visi kiti CPK reikalavimai ir Lietuvos Respublikos vykdymo proceso taisyklės turi būti taikomi sprendžiant pateiktus prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal reglamentą. CPK 647 straipsnis numato, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tik jeigu spendimas turi būti, be kita ko, vykdomas skirtingose vietose, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdomas pagal tą vykdomąjį raštą.

5.3.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija ir pats civilinis ieškovas UAB „T.“, jog prašymo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą pateikimo teismui metu, Lietuvos Respublikoje CPK nustatyta tvarka yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš R. P., o antstolio žinioje esantis vykdomasis raštas išieškotojui nėra grąžintas. Taigi išieškojimas iš R. P. vyksta, per kiek daugiau nei metus laiko išieškota ženkli skolos suma, tuo pačiu vykdomojoje byloje yra areštuotas R. P. priklausantis turtas. Taigi R. P. nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 647 straipsnyje numatytą išimtį, ir esant jau išduotam vienam vykdomajam raštui R. P. atžvilgiu, išduoti dar vieną vykdomąjį raštą dėl to paties teismo sprendimo.

5.4.                      Atsiliepime į skundą taip pat nurodoma, kad prašyme išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą nedetalizuojama nei vykdymo vieta, nei sprendimo dalis, kuri turi būti vykdoma pagal prašomą išduoti vykdomąjį raštą. Tuo tarpu Europos vykdomojo rašto pažymėjime teismas privalo nurodyti skolininko vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą. Civilinė ieškovė UAB „T.“ nei savo prašyme dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, nei nagrinėjamame skunde neįrodinėja, kad skolininko R. P. gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o ne Lietuvoje. Skunde jokie faktiniai duomenys apie R. P. gyvenimą ar darbą užsienyje nepateikti, o skolininkas R. P. tokių aplinkybių nepripažįsta. R. P. pabrėžia gyvenantis Lietuvoje, procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kur jam yra įteikiami procesiniai dokumentai ir pan. Todėl, R. P. nuomone, vykdyti išieškojimą kitoje valstybėje, Lietuvos Respublikoje nenustačius išieškojimo negalimumo fakto ir nesant išieškotojui grąžinto vykdomojo rašto CPK 631 straipsnio tvarka, nėra teisinio pagrindo.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo I. L. skundas atmetamas.

6.       Teismas, susipažinęs su skundo medžiaga ir bylos dalyvių argumentais, konstatuoja, kad žemesnysis teismas iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „T.“ atstovo 2023 m. kovo 24 d. prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą.

7.       Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (2022 m. spalio 26 d. konsoliduota redakcija) 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį Reglamentas taikomas neginčytiniems reikalavimams civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. 

8.       Ar byla laikytina civiline, sprendžiama atsižvelgiant į ginčo dalyką ir šalių santykių pobūdį. Tam neprieštarauja aplinkybė, jei civilinis ieškinys buvo teikiamas baudžiamojoje byloje, (pal. ESTT sprendimą byloje Nr. C-172/91 – Sonntag).

9.       Reglamento 3 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente. 

10.       Nagrinėjamu atveju reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti laikomas neginčytinu. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. P. teisminio nagrinėjimo metu, kuriame buvo sprendžiamas jo kaltės klausimas, su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „T.“ nesutiko, ieškinį taip pat ginčijo pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį skųsdamas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Taigi viso proceso metu R. P. prieštaravo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas Lietuvos Respublikoje. Todėl reikalavimas negali būti pripažintas neginčytinu, ir žemesnysis teismas neturėjo pagrindo tenkinti UAB „T.“ atstovo prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą. Teismas papildomai atkreipia išieškotojo dėmesį, kad sprendimų vykdymui kitose ES valstybėje narėse taip pat yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo pagal ten numatytas procedūras.

11.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta, ir naikinti ją dėl civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo I. L. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo I. L. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                         Justas Namavičius