Administracinė byla Nr. A-1090-1062/2022
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00229-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. G., jo atstovei advokatei Ingai Botyrienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Eglei Rutkauskei,
vertėjaujant Hicham Ibrahim,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo, iki kol bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
2. Centras teikime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė Užsienietį, kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, mikroautobusu (duomenys neskelbtini) su vokiškais registracijos numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kuriuo užsienietis vyko kaip keleivis 22 asmenų grupėje, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams Užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis buvo sulaikytas, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje.
3. Centras pažymėjo, kad aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad Užsieniečių registre, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje bei Policijos informacinėje sistemoje apie jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje informacijos nėra. VSAT informacinėje sistemoje apie jo vykimus per valstybės sienas informacijos taip pat nėra.
4. Centras pabrėžė, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis neteisėtai atvyko esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
5. Centras paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6 ir 8 punktais, užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje yra neteisėtai. Užsienietis neturi dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, įrodančios, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra teisėtai. Taip pat Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, vengdamas sulaikymo ir galimo išsiuntimo.
6. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog būtų sulaikytas, bet trumpesniam laikui. Užsienietis paaiškino, kad, bėgdamas nuo karo, jis vyko ne į Lietuvą, o į Vokietiją pas giminaičius, taip pat pažymėjo, kad nežino, kaip atsidūrė Lietuvoje, nes buvo žadėta, kad vyks per Lenkiją. Užsienietis teigė, kad jokių ryšių su Lietuvos Respublika jis neturi.
7. Užsieniečio atstovas nurodė, kad 6 mėnesiai yra maksimalus terminas, procesinis sprendimas dėl sulaikymo priimamas išsiaiškinti asmens statusą, todėl valstybės pareigūnams pakaktų 2–3 mėnesių reikiamiems veiksmams atlikti.
II.
8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir sulaikė Užsienietį VSAT trims mėnesiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d.
9. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai 2021 m. lapkričio 19 d. apie 9.30 val., perdavė Užsienietį VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, kuris buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio užkardoje, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.
10. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, todėl nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
11. Vadovaudamasis tuo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat atsižvelgęs į Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas teikimą tenkino iš dalies.
III.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į VSAT.
13. Užsienietis nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, skirdamas Užsieniečiui sulaikymą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybių klausimo iš esmės net nesvarstė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sulaikyti Užsienietį ar ne, visiškai neanalizavo ir nevertino, kad Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, teikė detalius paaiškinimus teismo posėdyje, Užsienietis nekelia grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai.
14. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jam paskirta griežčiausia priemonė (sulaikymas) yra visiškai neproporcinga ir varžo asmenį labiau negu reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju Užsienietis atitinka visas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kad taikyti jam alternatyvias sulaikymui priemones, o būtent Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokia priemonė būtų teisinga ir proporcinga bei užtikrintų pusiausvyros principo taikymą.
15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
16. Centras nurodo, kad Užsienietis Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) registruotu laišku (Departamente gautas 2021 m. gruodžio 17 d.) pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Departamentas įvertino ir 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė atsakymą raštu Nr. 10K-39904, jog prašymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant, pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, todėl prieglobsčio prašymas yra grąžintinas.
17. Centras pažymi, kad Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu, kadangi atvykęs iš nesaugios šalies į saugią, t. y. į Lietuvą, jis nesikreipė į Lietuvos įstaigas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o toliau tęsė kelionę po Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas. Centras nurodo, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis kartą neteisėtai atvykęs į Lietuvą vyko per ją tranzitu ir buvo sulaikytas kitoje šalyje, įrodo, jog Užsienietis supranta savo veiksmus, t. y. neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per pasienio kontrolės punktą atvykęs nesikreipė pagalbos į pareigūnus, o tęsė neteisėtą kelionę. Jeigu jo nebūtų sulaikę Lenkijoje, tai savo tikslą būtų pasiekęs, neteisėtai nuvykęs į Vokietiją. Tai įrodo, kad asmuo linkęs ignoruoti įstatymus, taikomus trečiųjų šalių piliečių atvykimui ir judėjimui Europos Sąjungoje, kas leidžia teigti jog Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, kels grėsmę kompetentingoms institucijoms dėl galimybės tinkamai įvykdyti priimtus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
18. Centras pabrėžia, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.
19. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis apklausos metu aiškiai nurodė, jog jis vyko į Vokietiją, Lietuva nebuvo ir nėra užsieniečio tikslas, todėl netinkamai įvertinus Užsieniečio bendradarbiavimo faktą ir pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę kyla didelė tikimybė, kad Užsienietis pažeis minėtos priemonės sąlygas ir pasišalins iš savo gyvenamosios vietos, nenustačius jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas ir Užsienietis sulaikytas VSAT trims mėnesiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
22. Byloje nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies 2, 3, 4 punktų nuostatomis.
23. Užsieniečių, neturinčių prieglobsčio prašytojo statuso bei nesančių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais, jų šeimos nariais arba kitais asmenimis, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas, esant šiems pagrindams: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. lapkričio 17 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje (Červonka vietovėje) 22 asmenų grupėje vykęs mikroautobusu, neturėdamas kelionės dokumento, t. y. neteisėtai. Nagrinėjant Užsieniečio bylą dėl sulaikymo 2021 m. lapkričio 20 d. pirmosios instancijos teisme, jis prašymo suteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nebuvo pateikęs. Iš byloje esančio Užsieniečio apklausos protokolo matyti, kad Užsienietis 2021 m. spalio 28 d. atskrido iš Damasko į Baltarusiją (Baltarusijos Respublikos viza galiojo nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d.), kur juos pasitiko kelionės organizatoriai, kelionę organizavo baltarusis vedlys, kuris kalbėjo arabiškai, kelionės tikslas buvo Vokietija. Apsigyvenus viešbutyje „Baltarusija“, už poros dienų vedliui paskambinus ir pasakius, kad laukia automobiliai, jais Užsienietis kartu su kitais asmenimis buvo nuvežti iki Baltarusijos–Lenkijos sienos netoli Gardino. Užsienietis nurodė, kad ten buvo daug žmonių, baltarusiai mušė ir liepė eiti per sieną, o išsigandę ir atsisakę eiti per sieną asmenys buvo pervežti į kitą vietą, kur vedlys parodė kryptį, kuria jie turi eiti. Užsienietis paaiškino, kad nuorodas, ar teisinga kryptimi eina, gaudavo telefonu, taip pat nurodyta ir vieta, kurią turi pasiekti. Visi atvežti asmenys nuėjo apie 25 kilometrus, perbridus upelį – dar apie 20 kilometrų. Pasiekus nurodytą vietą, atvyko du automobiliai, kuriais asmenų grupė nuvyko į vedlio nurodytą tašką, ten laukė dar 11 ar 12 žmonių, su jais kartu pagal vedlio nuorodą asmenų grupė turėjo nuvykti į kitą tašką (vietovę), į kurią vykstant asmenų grupė buvo sulaikyta (b. l. 15–17). Užsienietis Lietuvos Respublikai buvo perduotas 2021 m. lapkričio 19 d. (b. l. 10–12). Pažymėtina, kad Užsienietis nėra laikomas pažeidžiamu asmeniu.
25. Nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Užsienietis 2022 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo kelionės tikslas yra Vokietija, kur gyvena jo giminės, kodėl atsidūrė Lietuvoje – nežino. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 19 d., metu Užsienietis nurodė, kad norėtų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš papildomai gautos Migracijos departamento informacijos nustatyta, kad Užsienietis šiuo metu neturi prieglobsčio prašytojo statuso. Pagal Įstatymo 67 straipsnio 11 dalį, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – VSAT; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Pagal Įstatymo 67 straipsnio 12 dalį užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.
27. Remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva) 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per 6 dienas nuo prašymo dienos. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2020 m. birželio 25 d. sprendime Nr. C-36/20 išaiškino, kad vienas iš Direktyvos tikslų yra užtikrinti galimybę veiksmingai, t. y. kuo paprasčiau, pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra. Be to, Direktyva įtvirtinama ir valstybių narių pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašę asmenys „turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau“ (63 p., 72 p., 90 p.).
28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė pagrįstą sprendimą, iš dalies tenkindamas VSAT teikimą sulaikyti Užsienietį šešiems mėnesiams, sulaikė jį iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. vasario 18 d. (trims mėnesiams).
29. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę pažymėtina, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis prašo taikyti jam Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (žr. Nutarties 24–25 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra proporcingas, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – užkirsti kelią nelegaliai migracijai, išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį. Šiuo atveju, skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateikti duomenys apie tai, jog Užsienietis 2022 m. sausio 10 d. apskundė Departamento 2021 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 10K-39904, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant, pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Dėl šio rašto paduotas skundas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai (įgijus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą), VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją (Įstatymo 118 str. 1 d.).
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė