Civilinė byla Nr. 2S-282-945/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.12.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens N. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams I. P., T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Homo Novus“, D. D., M. N., N. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankui, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., valstybės įmonei Registrų centrui dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams T. P., I. P., tretiesiems asmenims N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracijai, A. M., J. K., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, atsakovų T. P., I. P. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo pašalinti ant kelio valstybinėje žemėje savavališkai suklotas betonines trinkeles, nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai, atsakovų T. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atmetė, pripažino negaliojančiais Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras, Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006 m. kovo 23 d. pažymą apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – leido Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę, išieškant išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P., įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemės šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – leido Statybos inspekcijai pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P., įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą, per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą, per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas sprendimo rezoliucinės dalies dalis dėl tvoros pašalinimo ir valstybinės žemės sklypo dalies atstatymo į buvusią padėtį.
3. Atsakovas T. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo (15 t., b. l. 3–4), prašydamas išaiškinti, kad: 1) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo techninio projekto, kuris atitiktų 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą; 2) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą. Prašyme nurodoma, kad atsakovas T. P. turi galiojantį, suderintą ir patvirtintą 2004 m. statinio techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ (teismas panaikino tik 2004 m. techninio projekto korekcijas, suderintas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. sprendimais) ir yra gavęs šiam projektui statybos leidimą Nr. GN-299, kuris galioja ir kurio teisėtumas išnagrinėtoje byloje nebuvo kvestionuotas. Pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį atsakovams T. P. ir I. P. iniciavus 2004 m. gegužės 5 d. sklypo detaliojo plano sprendinių, kuriais nustatyta statybos riba ir zona, koregavimą, ir detaliojo plano korekcijas patvirtinus Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. ĮS-427, galiojantis, suderintas ir patvirtintas 2004 m. statinio techninis projektas atitinka pakoreguotą teritorijų planavimo dokumentą. Kadangi 2004 m. statinio techninis projektas yra galiojantis (nepanaikintas), suderintas ir patvirtintas, ir pagal šį techninį projektą yra gautas statybos leidimas Nr. GN-299, kurio galiojimas nėra pasibaigęs (panaikintas), šių dokumentų pagrindu atsakovų I. P. ir T. P. gyvenamasis namas gali būti teisėtai pertvarkytas atliekant statybos darbus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) taip, kad gyvenamojo namo vieta atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir namo techninį projektą, kuriam išduotas statybos leidimas.
4. Trečiasis asmuo N. P. teismui pateikė prašymą (16 t., b. l. 63–65) išaiškinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra privaloma Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), dabar galiojančių ribų posūkio taškų koordinatės yra numatytos 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane: taško ,,1“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini); taško ,,2“ – X(duomenys neskelbtini)ir Y(duomenys neskelbtini); taško ,,3“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini) bei taško ,,4“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini), tai yra tos, kurios atitinka 2004 m. vasario 13 d. kadastrinius matavimus, ir vykdant nutartį (šalinant savavališkos statybos padarinius) būtina vadovautis būtent šiomis sklypo ribomis, taip pat išaiškinti, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), ribos yra ištaisytinos į 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nurodytas sklypo ribas: taško ,,1“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini); taško ,,2“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini); taško ,,3“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini) bei taško ,,4“ – X(duomenys neskelbtini) ir Y(duomenys neskelbtini), tai yra tas, kurios atitinka 2004 m. vasario 13 d. kadastrinius matavimus. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje pažymėjo, jog sklypo riboms esant nurodytoms detaliajame plane, jos galėjo būti keičiamos tik rengiant teritorijų planavimo dokumentą, tačiau tai atlikta nebuvo. Teismas pabrėžė ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra registruota, jog sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2004 m. vasario 13 d. ir tai taip pat rodo, jog sklypo ribos yra tokios, kokios pažymėtos detaliajame plane. Nei detalusis planas, nei 2004 m. vasario 13 d. sklypo kadastriniai matavimai niekada nebuvo ginčijami ir yra galiojantys. Tai, kad teismas vadovavosi minėtomis sklypo ribomis, matyti ir iš kitų nutarties motyvų. Teismo nurodymai kaip šalinti savavališkos statybos padarinius (savavališkos statybos šalinimo apimtys) yra suformuluoti pagal tikrąsias, t. y. detaliajame plane nurodytas sklypo ribas, nes taip jas nustatė pats teismas. Po nutarties priėmimo nebuvo parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas dėl sklypo ribų pakeitimo, todėl nutartis gali būti tinkamai įvykdyta tik vadovaujantis detaliajame plane nurodytomis sklypo ribomis. T. N. turto registro duomenys sklypo ribų klausimu yra prieštaringi, nes Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo ribos yra pažymėtos pagal prie Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6-3046 pridėtą sklypo planą, kuriame nurodytos sklypo ribos neatitinka detaliajame plane nurodytų sklypo ribų. Visos institucijos bei matininkai vykdydami nutartį vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytomis, o ne detaliajame plane pažymėtomis, sklypo ribomis, dėl ko teismo nutartis yra vykdoma netinkamai.
5. Trečiasis asmuo N. P. atsiliepimu prašė atsakovo T. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmesti (15 t., b. l. 36–37).
6. Atsakovė Statybos inspekcija atsiliepimu prašė atsakovo T. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmesti (15 t., b. l. 40–41).
7. Ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atstovės prašymų nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad atsakovo T. P. prašymui neprieštarauja, o dėl trečiojo asmens N. P. prašymo paaiškino, kad teismo sprendime yra aiškiai nurodytos koordinatės, todėl jų keitimas reikštų sprendimo keitimą, sprendime taip pat nurodyta, jog šalinant pastato netinkamą dalį reikia vadovautis detaliuoju planu.
8. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašymų nagrinėjimo metu prašė juos spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi (19 t., b. l. 64–70) atsakovo T. P. prašymą tenkino, išaiškino, kad: 1) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo techninio projekto, kuris atitiktų 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą; 2) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą. Trečiojo asmens N. P. prašymą teismas atmetė.
10. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi buvo nustatyta, jog atsakovai T. P. ir I. P. vykdė gyvenamojo namo statybą turėdami galiojantį statybos leidimą Nr. GN-299, tačiau pažeisdami 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto detaliojo plano ir 2004 m. techninio projekto „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)”, kuriam 2004 m. gruodžio 28 d. išduotas statybos leidimas, sprendinius, t. y. pastatydami gyvenamojo namo dalį ne toje vietoje, kurioje ji turėjo būti pastatyta pagal detalųjį planą ir techninį projektą, dėl ko gyvenamojo namo statinio dalis įsikiša į valstybinę žemę, stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo negali naudotis tretieji asmenys.
11. Atsakovas T. P. teismo posėdžio metu pateikė 2004 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto sklypo plano dalies, namo architektūrinės ir konstrukcinės dalių kopiją, patvirtintą gyvenamojo namo projektuotojo architekto G. K.. Teismas sprendė, kad atsakovai T. P. ir I. P. turi galiojantį, suderintą ir patvirtintą 2004 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Teismo vertinimu, nėra atsakovų T. P. ir I. P. kaltės dėl to, kad valstybinė institucija neišsaugojo namo projekto. Teismas pažymėjo, kad, nors pateikta gyvenamojo namo projekto kopija nėra pilnos apimties, tačiau tai netrukdo užbaigti teismo sprendimu nurodytas procedūras.
12. Teismas nurodė, kad iš namo projekto matyti, jog jis 2004 m. gruodžio 20 d. buvo suderintas su Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriumi ir 2004 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybas Nr. GN-299, kuris yra galiojantis.
13. Kadangi 2004 m. techninis projektas „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ yra galiojantis, suderintas ir patvirtintas ir pagal šį projektą išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 taip pat yra galiojantis, teismas sprendė, kad atsakovų T. P. ir I. P. gyvenamasis namas gali būti pertvarkytas atliekant statybos darbus pagal Statybos įstatymą, jog gyvenamojo namo vieta atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir namo techninį projektą, pagal kurį išduotas statybos leidimas, todėl išaiškino Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį atsakovo prašomu būdu.
14. Spręsdamas trečiojo asmens N. P. prašymą teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Byloje nebuvo nagrinėjamas žemės sklypo ribų nustatymo, tikslinimo klausimas. Pasisakydamas dėl atsakovo T. P. žemės sklypo ribų teismas peržengtų išnagrinėto ieškinio ribas. Dėl nurodytos priežasties trečiojo asmens N. P. prašymą teismas atmetė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Trečiasis asmuo N. P. atskiruoju skundu (19 t., b. l. 100–111) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. P. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmesti, o trečiojo asmens N. P. prašymą patenkinti, priteisti iš atsakovo T. P. trečiojo asmens N. P. apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas T. P. prašymą, pakeitė įsiteisėjusio sprendimo turinį ir tuo pažeidė teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principus, N. P. teisę į sąžiningą (tinkamą) procesą ir pažeistų teisių teisminę gynybą.
1.2. Teismas nepatikrino ir nepagrindė, kodėl sprendimas yra neaiškus ir kodėl jis turi būti aiškinamas tokia apimtimi, kaip to prašė atsakovas T. P.. Nenustačius šios būtinosios sąlygos sprendimo išaiškinimo institutui taikyti buvimo, prašymas išaiškinti sprendimą turėjo būti atmestas.
1.3. Faktinė aplinkybė, kad gyvenamojo namo techninis projektas, pagal kurį atsakovams I. P. ir T. P. buvo išduotas statybos leidimas, nėra išlikęs, lėmė tiek ieškovės Kauno apygardos teismo prokuratūros ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą parengti ir patvirtinti pastato techninį projektą, atitinkantį detaliojo plano sprendinius, ir pagal naujai parengtą projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, tiek ir apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką. T. P. pateiktas prašymo išaiškinti sprendimą turinys išeina už išnagrinėtos bylos ribų. T. P., gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, neteikė turimo projekto ir neprašė teismo leisti statybas įteisinti pagal jį. Projekto egzistavimo aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, kuri teismo nebuvo vertinta ir tirta priimant sprendimą byloje, todėl atsakovas galėtų teikti nebent prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
1.4. Iš tariamuose 2004 m. projekto fragmentuose esančių namo padėties sklype brėžinių matyti, kad namas suprojektuotas 4,02 metrų atstumu nuo šiaurinės sklypo ribos. Namas, net jei nebūtų įskaičiuojamos kolonos bei jų pamatai, stovi ženkliai arčiau sklypo ribos nei 4,02 metrai, todėl tenkinus T. P. prašymą išeitų, kad namas stovi ne 2004 m. projekto fragmentuose nurodytoje vietoje, o terminai namo pertvarkymui jau yra praleisti, dėl ko teismo išaiškinimas atsakovui T. P. neturi jokios prasmės. T. P. prašymą dėl išaiškinimo reiškia tik siekdamas gaišinti laiką, klaidinti byloje dalyvaujančius asmenis ir nesąžiningai nutolinti priverstinį sprendimo vykdymą.
1.5. Teismas nevertino, kad atsakovo T. P. pateikti 2004 m. projekto fragmentai yra nepatikimi. Originali projekto dokumentacija nėra išlikusi statybos leidimą išdavusios Kauno rajono savivaldybės administracijos archyve, todėl neįmanoma patikrinti, ar atsakovo pateiktas projektas tikrai yra tas pats, pagal kurį buvo išduotas 2004 m. statybos leidimas.
1.6. Statinio vieta sklype yra esminis projekto sprendinys. Kadangi atsakovas T. P. pakeitė namo vietą sklype (ji neatitinka ir tariamame 2004 m. projekte nurodytos vietos), jis bet kuriuo atveju privalo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
1.7. Atsakovo pateiktas tariamai pirminis projektas neatitinka net tuo metu galiojusio detaliojo plano sprendinių, kadangi juo suprojektuotas dviejų aukštų namas. Techninis projektas turi atitikti detaliojo plano sprendinius, kurie leidžia tik vieno aukšto namo su mansarda statybą. Dėl šio neatitikimo šis projektas negali būti tinkamas savavališkos statybos padarinių šalinimui.
1.8. Vykdant teismo sprendimą neišvengiamai keistųsi namo laikančiosios konstrukcijos ir išorės matmenys, t. y. namas būtų rekonstruotas, todėl namo įteisinimui atsakovai turėjo parengti rekonstravimo projektą. 2004 m. projektas buvo naujo statinio statybos projektas, jame nėra išspręsti laikančiųjų konstrukcijų kompensavimo klausimai, nes namas buvo projektuojamas kitoks, todėl tokie sprendiniai nėra tinkami esamo namo įteisinimui.
1.9. Atsakovas T. P. yra praleidęs teismo nustatytus terminus namo įteisinimui, terminai nėra pratęsti, todėl namas turi būti nugriautas, dėl ko T. P. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo negali turėti jokios reikšmės sprendimo vykdymui.
1.10. Spręsdamas N. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo teismas pakeitė teismo sprendimo turinį, pateiktos išvados prieštarauja kasacinės instancijos teismo išaiškinimams ir apeliacinės instancijos teismo argumentams, t. y. buvo pažeisti teisinės valstybės, įstatymų viršenybės, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principai, N. P. teisė į sąžiningą (tinkamą) procesą ir pažeistų teisių teisminę gynybą, asmenų lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principai.
1.11. Teismas nepagrįstai teigia, kad sklypo ribos nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad bylai yra būtina nustatyti tikslias T. P. ir I. P. sklypo vietą, padėtį ir ribas. Apeliacine tvarka bylą iš naujo išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas aiškinosi sklypo ribas ir dėl jų pasisakė.
1.12. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nustatė sklypo ribas bei nurodė, kad sklypo ribos gali būti keičiamos tik rengiant teritorijų planavimo dokumentą, tačiau po šios nutarties priėmimo nebuvo parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas dėl sklypo ribų pakeitimo. Nutartis gali būti tinkamai įvykdyta tik vadovaujantis detaliajame plane nurodytomis sklypo ribomis. Vykdymo proceso metu atsakingos institucijos ir matininkai remiasi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo ribomis, kurios neatitinka detaliajame sklypo plane nurodytų ribų, ir vertina, kad gyvenamojo namo kolonos yra sklypo ribose, nors teismo sprendime buvo aiškiai konstatuota, kad jos yra 0,58 metro atstumu už sklypo šiaurinės ribos. Taip yra grubiai iškreipiami įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinys ir esmė.
1.13. Teismas, išaiškindamas, kad N. P. tariamai net negalėtų Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties pagrindu prašyti VĮ Registrų centro ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypo ribas, peržengė byloje pareikšto prašymo dėl išaiškinimo ribas. Tokiu būdu teismas sukėlė ir grėsmę, kad tuo pačiu klausimu administraciniai teismai ir bendrosios kompetencijos teismai priims nesuderinamus sprendimus, kas jų įgyvendinimą apsunkintų ar net padarytų neįmanomą. Be to, kyla klausimas, ar VĮ Registrų centro atsisakymas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties pagrindu pagal N. P. prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastre sklypo ribas yra teisėtas ir pagrįstas, yra teismingas administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams.
1.14. Prašomas išaiškinimas yra būtinas, kad toliau nebūtų tęsiamas piktnaudžiavimas teise. Po beveik 10 m. trukusio viešojo intereso gynimo proceso, kurio rezultatas buvo ir trečiojo asmens N. P. teisių ir teisėtų interesų apgynimas, pažeidimai tęsiasi toliau, nes Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis interpretuojama pagal atsakovo T. P. pageidavimus, o ne teismo išaiškinimus, ir realiai vykdoma iškreipiant nutarties turinį ir joje nustatytas aplinkybes.
16. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu (19 t., b. l. 143–148) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovo T. P. į bylą pateikti 2004 m. gyvenamojo namo projektinės dokumentacijos fragmentai negali būti vertinami kaip pilnos apimties projektas.
2.2. Teismas, išaiškindamas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, be kita ko, nustatė sąlygas, kurioms esant įteisinimas galėtų būti vykdomas pagal 2004 m. projektą, tačiau pats šių aplinkybių buvimo / atitikimo nevertino. Tokia situacija iš esmės yra neteisinga, nes projekto atitiktis detaliojo plano sprendiniams yra tikrinama projekto derinimo metu. Esamoje situacijoje derinimo stadija būtų „apeinama“, nes joks projekto derinimas jau nebevyktų, kadangi leidžiama įteisinti statybą pagal turimą projektą. Tačiau teismas netikrino nei jo autentiškumo, nei atitikties detaliojo plano sprendiniams, o tokius veiksmus iš esmės privalėjo atlikti, nes tokio išaiškinimo pagrindu iš karto galima pereiti prie baigiamųjų statybos užbaigimo procedūrų.
2.3. Teismas, leisdamas įteisinti pagal pateiktus projekto dokumentų fragmentus, turėjo įsitikinti, ar tokius veiksmus atlikti galima, ir tuo klausimu kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją, kaip statybos leidimus derinančią ir išduodančią instituciją, dėl projekto įvertinimo.
2.4. Pateikti projekto fragmentai neatitinka detaliojo plano (nei pirminio, nei po vėliau T. P. atlikto koregavimo), nes pagal detalųjį planą yra galima tik vieno aukšto statyba, o projekte suprojektuota ir faktiškai pastatyta daugiau nei vienas aukštas. Vien dėl šios aplinkybės teismas neturėjo pagrindo išaiškinti teisės įteisinti statybą pagal pateiktus 2004 m. projekto fragmentus.
2.5. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad projekto kopija Kauno rajono savivaldybės administracijos archyve nėra išlikusi, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atsakovai įpareigoti parengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Viso proceso metu atsakovas T. P. į bylą niekada neteikė tariamai turimo projekto ir neprašė teismo leisti įteisinti statybas pagal jį. Esant tokioms aplinkybėms sąžiningas savavališkos statybos įteisinimas būtų tik toks, koks buvo numatytas teismo sprendime, t. y. rengiant naują projektą, jį patikrinant atsakingoms institucijoms, suderinant teisės aktų nustatyta tvarka ir išduodant naują statybos leidimą pagal tokius sprendinius, kokie yra leistini pagal galiojančius teisės aktus. Teismas išaiškino teisę vykdyti savavališkos statybos įteisinimą pagal detaliojo plano neatitinkančias, nepilnos sudėties abejotino turinio projekto ištraukas.
17. Atsakovas T. P. atsiliepimais (20 t., b. l. 12–19, 25–30) prašo atskiruosius skundus atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad apeliantai neįvertino, jog teismas aiškino sprendimą dėl jo rezoliucinėje dalyje taikytų dviejų savarankiškų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdų, kurie, neatsižvelgiant į jų skirtumus, nebuvo aiškiai atriboti, todėl iš esmės netinkamai įvertina skundžiamos nutarties esmę. 2012 m. spalio 19 d. sprendimu, nustatęs savavališkos statybos faktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikydamas du savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, įtvirtintus Statybos įstatymo (sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos) 28 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose. 2012 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje neaiškumas susidarė būtent dėl to, kad du savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdai buvo sujungti į vieną, aiškiai jų neatribojant, t. y. teismas sujungė abu šiuos savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus, abu juos susiedamas su įpareigojimu parengti naują projektą ir gauti naują statybos leidimą, nors pagal savo turinį vienas iš būdų sietinas ne su pareiga, o teise, o kitas sietinas ne su nauju projektu, o su projektu, nuo kurio buvo nukrypta. Būtent dėl šios situacijos atsakovas ir kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, kad pašalintų sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai neatribotus du savarankiškus savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdus. Argumentuodami, kad teismas iki galo nepašalino neaiškumų, nes neišsiaiškino, ar egzistuoja visos apimties pradinis projektas, kurio egzempliorių prarado savivaldybė, ar pradinis projektas atitinka šios dienos reikalavimus ir panašiai, apeliantai netinkamai apibrėžia kilusio neaiškumo objektą ir jo apimtį. Išaiškindamas, kad pastatas gali būti pertvarkytas ne tik pagal naują, bet ir pagal bet kokį suderintą projektą, kuriam yra išduotas galiojantis statybos leidimas, teismas tinkamai pašalino rezoliucinės dalies neaiškumą, atribodamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą būdą nuo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto būdo, ko neginčija ir apeliantai. Teismas pagrįstai atmetė N. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, nes šis prašymas savo esme vertintinas kaip naujų reikalavimų dėl sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pateikimu, kuriuos siekiama patenkinti per sprendimo išaiškinimo institutą, nors tokios teisės įstatymas nesuteikia. N. P. siekia ne tik pakeisti atsakovų žemės sklypo ribas, tačiau tuo pačiu keisti ir valstybinės žemės sklypo, kuris yra numatytas keliui, ribas ir padėtį. Teismui sprendžiant civilinę bylą žemės sklypo ribos buvo aktualios tik nustatant statinių statybos savavališkumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakovų žemės sklypo ribos yra tos, kurios nustatytos 2007 m. spalio 30 d. (t. y. tos, kurios netenkina N. P.) ir viešajame registre atsakovo žemės sklypo ribos yra įregistruotos tinkamai. N. P. argumentas, kad atmesdamas jo prašymą išaiškinti sprendimą pagal trečiojo asmens pageidavimą teismas pakeitė sprendimo turinį, prieštarauja logikos dėsniams, nes sprendimas liko toks, koks buvo.
18. Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į trečiojo asmens N. P. atskirąjį skundą (19 t., b. l. 136–141) prašo skundą atmesti ir nurodo, kad šiuo teismo procesu ir teismo sprendimu buvo siekiama, jog savavališkos statybos šalinimo procedūra būtų atliekama pertvarkant pastatą pagal galiojančius, tokiam statybos būdui reikalingus dokumentus. Todėl konstatavus, kad tokie dokumentai nėra panaikinti ir galioja, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog teismas, išaiškindamas, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant tam reikalingus privalomus dokumentus, apima ir teisę šalinti padarinius pagal galiojančius detalųjį planą, projektą ir statybos leidimą, keičia teismo sprendimo esmę, jo turinį ir sprendimu siekiamus tikslus. Teiginys, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau jis neturi įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui, kadangi sprendžiant klausimą dėl galimybės išaiškinti teismo sprendimą yra aktualūs ne sprendime nurodyti tam tikrų veiksmų atlikimo terminai, o šio sprendimo priverstinio įvykdymo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje, kurie nėra suėję. Nors teismai, nagrinėdami bylą ir priimdami sprendimus, vadovavosi detaliuoju planu nustatytomis sklypo ribomis, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, sklypo ribų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kokiomis sklypo ribomis – nustatytomis teritorijų planavimo dokumentu ar registruotomis Nekilnojamojo turto registre, turi būti vadovaujamasi nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, buvo tik viena iš nustatytinų aplinkybių. Teismai, įvertinę tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog sklypo koordinatės yra tokios, kokios nurodytos detaliajame plane, konstatavo, kad nagrinėjant bylą turi būti vadovaujamasi būtent jomis, tačiau patys jų nenustatinėjo. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti N. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kadangi pasisakydamas dėl sklypo ribų keitimo ir nustatydamas skirtingas, nei nurodyta sprendime, koordinates teismas peržengtų išnagrinėtų reikalavimų ribas.
19. Atsakovė Statybos inspekcija atsiliepime į trečiojo asmens N. P. atskirąjį skundą (20 t., b. l. 3–11) nurodo, kad atskirojo skundo motyvai ir argumentai, jog teismas įsiteisėjusį sprendimą aiškino plečiamai, yra ganėtinai pagrįsti, tačiau nepaneigia fakto, kad teismas nutarties turinį motyvavo pakankamai išsamiai ir argumentuotai. Nutarties panaikinimas ir N. P. prašymo patenkinimas, bent jau ta apimtimi, kuria jis prašo išaiškinti, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo ribos yra ištaisytinos į 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame sklypo detaliajame plane nurodytas sklypo ribas, lemtų tą patį proceso teisės normų pažeidimą (aiškinant sprendimą būtų peržengtos bylos nagrinėjimo ribos), kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad N. P. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo patenkinimas reikštų bylos ribų peržengimą, ir tokią išvadą motyvavo tuo, jog atsakovo T. P. žemės sklypo koordinatės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu teismas nurodė, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypo koordinates. Tačiau kartu teismas nurodo priešingai, t. y. kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog nekilnojamojo turto objektas turi būti formuojamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtais dokumentais. Šiuo atveju byloje ir yra nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad žemės sklypo koordinatės, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neatitinka tų koordinačių, kurios yra nurodytos teritorijų planavimo dokumente, todėl šis klausimas turėtų būti išspręstas teismo sprendimo išaiškinimo instituto pagalba.
20. Atsakovė Statybos inspekcija atsiliepime į Kauno rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą (19 t., b. l. 20–24) nurodo, kad neturi galimybės pasisakyti dėl atskirojo skundo pagrįstumo, kadangi atskirajame skunde yra prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau nenurodoma, kaip jį išspręsti.
21. Trečiasis asmuo N. P. atsiliepimu į atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą (20 t., b. l. 40–47) prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo
23. Trečiasis asmuo N. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gegužės 20 d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-20-53 (19 t., b. l. 112–115) ir fotonuotrauką, kurioje užfiksuoti atsakovų T. P. ir I. P. gyvenamojo namo stoginės griovimo darbai (19 t., b. l. 116), prašydamas juos prijungti prie bylos.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos įrodymus N. P. du kartus teikė į bylą pirmosios instancijos teisme (17 t., b. l. 114–115; 18 t., b. l. 70–78), tačiau teismas juos atsisakė priimti, kaip nesusijusius su pateiktų prašymų dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo nagrinėjimu. Atsižvelgdamas į tai, kad ir pakartotinai teikdamas šiuos įrodymus N. P. neįvardijo, kokias konkrečias prašymų dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybės pateikiami įrodymai gali patvirtinti ar paneigti, taip pat įvertinęs ir tai, jog šiuose įrodymuose yra užfiksuotos faktinės aplinkybės, buvusios po prašomų išaiškinti procesinių sprendimų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, kaip neatitinkančius įrodymų sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis), juos priimti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis).
25. 2021 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teisme gauti trečiojo asmens N. P. rašytiniai paaiškinimai su prašymu prie bylos prijungti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012 ir 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2012 kopijas. Prie rašytinių paaiškinimų taip pat pateiktas prokuroro baigiamosios kalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-600-651/2011 tekstas.
26. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti teismui rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad juose trečiasis asmuo N. P. nurodo, kokias, jo nuomone, ginčui reikšmingas aplinkybes, gali patvirtinti pateikiami nauji įrodymai, tačiau juose nurodomas aplinkybes nėra pagrindo vertinti kaip atskirojo skundo papildymą. Spręstina, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl jie priimami.
27. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais teikiamus papildomus dokumentus, kadangi trečiasis asmuo nepagrindė, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jog šių dokumentų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens N. P. teikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą ir, esant poreikiui, gali jas vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl apeliacijos ribų
28. Byloje buvo pateikti du prašymai dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties išaiškinimo – atsakovo T. P. ir trečiojo asmens N. P.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovo T. P. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalies, susijusios su gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių šalinimu, išaiškinimo ir šią nutarties dalį išaiškino atsakovo prašomu būdu, o trečiojo asmens N. P. prašymą atmetė. Trečiasis asmuo N. P. ir atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, nesutikdami su šia nutartimi, pateikė atskiruosius skundus.
29. Atskiruoju skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kuriais kvestionuotų nutarties dalį dėl trečiojo asmens N. P. prašymo atmetimo. Kadangi apeliacijos ribas sudaro ne tik atskirojo skundo dalykas, bet ir jo faktinis pagrindas (CPK 320 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėta nutarties dalis atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atskiruoju skundu nėra skundžiama.
30. Trečiasis asmuo N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmesti, o trečiojo asmens N. P. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo tenkinti. Todėl nagrinėjant trečiojo asmens skundą vertintinas visos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atsakovo T. P. prašymo
31. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ).
33. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
34. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu, be kita ko, įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą, per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą, per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tik patikslino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, ginčui aktuali Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su atsakovų I. P. ir T. P. gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių šalinimu (jiems nustatytais įpareigojimais), patikslinta nebuvo, įpareigojimai palikti suformuluoti taip, kaip tai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
35. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo N. P. prašymą ir išaiškino, kad: 1) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto namo techninio projekto, kuris atitiktų 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą; 2) Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal atsakovų T. P. ir I. P. turimą galiojantį, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą, turėjimą.
36. Trečiasis asmuo N. P. atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas T. P. yra praleidęs teismo nustatytus terminus namo įteisinimui, terminai nėra pratęsti, dėl ko prašymas dėl sprendimo išaiškinimo negali turėti jokios reikšmės sprendimo vykdymui, nes namas turi būti nugriautas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 278 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą, sprendžiant, ar egzistuoja sąlygos sprendimo išaiškinimo instituto taikymui, aktualūs yra ne sprendime nurodyti tam tikrų veiksmų atlikimo terminai, o šio sprendimo priverstinio įvykdymo terminai. Nagrinėjamu atveju šis terminas (CPK 606 straipsnio 2 dalis) nėra suėjęs, nes nuo vykdytino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, patikslinto Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, įsiteisėjimo nėra praėję penkeri metai (sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 21 d.). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalis dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimo iki šiol nėra įvykdyta. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad klausimo dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėjimas neprieštarauja CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam ribojimui.
37. Trečiasis asmuo N. P. taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinosios sąlygos taikyti sprendimo išaiškinimo institutui, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepagrindė, kodėl teismo nutartis yra neaiški ir turi būti aiškinama tokia apimtimi, kaip to prašė atsakovas T. P.. Apeliacinės instancijos nesutinka su šiais argumentais. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi buvo nustatyta, kad atsakovai T. P. ir I. P. gyvenamąjį namą pastatė turėdami galiojantį statybos leidimą Nr. GN-299, tačiau pažeisdami esminius detaliojo plano ir statinio projekto sprendinius, t. y. gyvenamasis namas yra pastatytas nesilaikant detaliojo plano ir projekto reikalavimo statyti gyvenamąjį namą 3,5 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos, dėl ko statyba kvalifikuota kaip savavališka (nutarties 39–41 punktai). Spręsdamas dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių šalinimo apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, atitraukiant namo konstrukcijas detaliuoju planu nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos (nutarties 43 punktai). Būtent nurodytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas, t. y. gyvenamojo namo pertvarkymas pagal galiojančią projektinę dokumentaciją, turint tam reikalingą statybos leidimą, kad būtų išlaikytas detaliuoju planu nustatytas atstumas nuo sklypo ribos, ir sudaro sprendimo dėl neteistos statybos padarinių šalinimo esmę.
38. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, kuriuos prašoma išaiškinti, turinio, būtent į tokį rezultatą yra nukreipta procesiniuose sprendimuose aptarta jų vykdymo tvarka:
17.1. Statinio rekonstrukcijai nustatytas 6 mėn. terminas, tačiau tam, kad galėtų ją atlikti, namo savininkai turi turėti galiojančius projektinę dokumentaciją ir statybos leidimą.
17.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad statinys buvo statomas turint 2004 m. gruodžio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN-299, tačiau nesilaikant jo reikalavimų. Ar statybos darbai galėtų būti įteisinti vadovaujantis šiuo statybos leidimu, o ne rengiant naują, iš esmės priklauso nuo to, ar leidimas gali būti pripažįstamas galiojančiu. Išaiškinimas, kad 3 mėn. termino statybos leidimui gauti nustatymo procesiniais sprendimais, kuriuos prašoma išaiškinti, tikslas buvo apibrėžti terminą, kuriam pasibaigus namo savininkai turėtų galiojantį statybos leidimą, nepriklausomai nuo to, kaip tai bus padaryta – gaunant naują leidimą ar užsitikrinant turimo leidimo galiojimą, kad pagal jį galėtų būti šalinami faktiniai neatitikimai, nekeičia sprendimo esmės.
17.3. Procesinių sprendimų, kuriuos prašoma išaiškinti, turinys taip pat atskleidžia, kad abejones dėl galimybės namo savininkams pasinaudoti turimu statybos leidimu sukėlė faktas, jog statybos leidimą išdavusi institucija nėra išsaugojusi projektinės dokumentacijos. Būtent nuo to, ar namo savininkų turima projektinė dokumentacija (tiek tuo atveju, jei ji bus parengta naujai, tiek ir tuomet, jei disponuojama tuo pačiu projektu, kurio pagrindu 2004 m. buvo išduotas statybos leidimas) atitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento reikalavimus ir kartu su pačiu statybos leidimu sudaro dokumentų visumą, kuriais remiantis turi būti šalinami faktinį gyvenamojo namo statybos savavališkumą lemiantys neatitikimai, priklauso, ar sprendimo vykdymo eigoje bus pripažinta, kad namo savininkai tinkamai įvykdė įpareigojimą per teismo nustatytą terminą užsitikrinti disponavimą galiojančiu statybos leidimu.
17.4. Tas pats pasakytina ir apie teismų procesiniais sprendimais, kuriuos prašoma išaiškinti, nustatytą pareigą namo savininkams užsitikrinti disponavimą teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus atitinkančia projektine dokumentacija. Teismas, byloje nesant duomenų apie tai, ar tokia teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus atitinkanti dokumentacija egzistuoja, suteikė atsakovams 6 mėn. laikotarpį projektinei dokumentacijai susitvarkyti. Aplinkybė, kad atsakovai neparengė naujo projekto, o įpareigojimo vykdymą sieja su disponavimu pradiniu 2004 m. projektu, pati savaime neturi esminės reikšmės. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju, vertinant, ar savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, turi būti nustatoma, kad namo savininkai disponuoja teisės aktų reikalavimus atitinkančia projektine dokumentacija, kuri nepažeidžia galiojančio detaliojo plano sąlygų. Be to, net ir konstatavus nurodytų sąlygų egzistavimą, tam, kad būtų pripažinta, jog teismų nustatyti įpareigojimai įvykdyti tinkamai, vykdymo eigoje turėtų būti atskirai įvertinta, ar tokios dokumentacijos turėjimas pats savaime lemia 2004 m. gruodžio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN-299 galiojimą ir galimybę pagal jį šalinti faktinį gyvenamojo namo statybos savavališkumą lemiančius neatitikimus.
39. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad teismų procesinių sprendimų aiškinimas atsakovo T. P. nurodytu būtų atitinka skundžiamo sprendimo esmę, kadangi nekeičia sprendimu siekiamo rezultato – savavališkos statybos padarinių pašalinimo pertvarkant statinį, kad jis atitiktų galiojančius detalųjį planą, projektą bei statybos leidimą. Kartu akcentuotina, kad tiek atsakovo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo įvardintos abejonės, tiek ir šio prašymo nagrinėjimo metu kilęs ginčas atskleidžia, jog teismų procesinių sprendimų, kuriuos prašoma išaiškinti, formuluotės nebuvo pakankamai aiškios ir vienareikšmiškos, kas paneigia N. P. atskirojo skundo argumentų dėl CPK 278 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo pagrįstumą.
40. Kita vertus, pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka spręsdamas klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalies dėl gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimo išaiškinimo, vertino atsakovo T. P. į bylą kartu su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo pateiktas techninio projekto sklypo plano dalies, namo architektūrinės ir konstrukcinės dalių kopijas. Teismas, išanalizavęs nurodytų dokumentų turinį, jų pateikimo aplinkybes bei turimus duomenis, susijusius su jų rengimu ir tvirtinimu, sprendė, kad atsakovai T. P. ir I. P. turi galiojantį, suderintą ir patvirtintą 2004 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą ir priimant prašomus išaiškinti procesinius sprendimus, vertinimas taikant CPK 278 straipsnyje įtvirtintą teismo procesinio sprendimo išaiškinimo institutą yra negalimas. Nagrinėjant bylą iš esmės T. P. į bylą tik su prašymu pateiktos techninio projekto sklypo plano dalis, namo architektūrinės ir konstrukcinės dalys (jų kopijos), šių dokumentų autentiškumas ir vientisumas, jų atitikimas detaliojo plano sprendiniams nebuvo vertinami. Išvada, kad atsakovai disponuoja teisės aktų reikalavimus atitinkančia projektine dokumentacija, negali būti vertinama kaip atitinkanti sprendimo esmę ir patenkanti į klausimą dėl sprendimo išaiškinimo sprendžiančio teismo kompetencijos ribas. Priešingai, tokia išvada nesuderinama su nutarties 37–38 punktuose aptartu sisteminiu aiškinimu, kad įpareigojimas užtikrinti disponavimą galiojančiais projektu ir statybos leidimu buvo sąlygotas teismo konstatuotos aplinkybės, jog duomenų apie tokių dokumentų egzistavimą nėra.
42. Kartu akcentuotina, kad toks nepagrįstas sprendžiamo klausimo ribų išplėtimas pats savaime nelemia teismo išvados dėl T. P. prašymo tenkinimo pagrįstumo. Atsakovo prašyme nebuvo reikalavimo konstatuoti, kad procesinių sprendimų, kuriuos prašoma išaiškinti, dalys su įpareigojimais sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir statybos leidimą yra įvykdytos. Tenkindamas prašymą teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje iš esmės nurodė, kaip prašomi išaiškinti procesiniai sprendimai gali būti įvykdomi, kokio pobūdžio dokumentais atsakovai gali grįsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktą. Klausimas, ar įpareigojimai faktiškai yra įvykdyti, negali būti sprendžiamas vadovaujantis teismo procesinio sprendimo aiškinimo institutu. Šios aplinkybės turės būti analizuojamos teismų procesinių sprendimų vykdymo procese, sprendžiant klausimą, ar atsakovai realiai įvykdė jiems nustatytus įpareigojimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados, susiję su T. P. sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo pateiktos projektinės dokumentacijos vertinimu, šalinami iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies.
43. Kiti trečiojo asmens N. P. ir atsakovės Kauno rajono savivaldybės atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai yra susiję su atsakovo T. P. į bylą nagrinėjant prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo pateiktų techninio projekto sklypo plano dalies, namo architektūrinės ir konstrukcinės dalių (kopijų) vertinimu (dėl jų autentiškumo, pilnumo, projekto atitikties detaliojo plano sprendiniams, ir kt.). Kadangi šie atskiruosiuose skunduose keliami klausimai, kaip jau minėta, peržengia šioje byloje nagrinėjamo klausimo ribas, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl trečiojo asmens N. P. prašymo
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino trečiojo asmens N. P. prašymo išaiškinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra privaloma Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabar galiojančių ribų posūkio taškų koordinatės yra numatytos 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame, t. y. tos, kurios atitinka 2004 m. vasario 13 d. kadastrinius matavimus, ir vykdant nutartį (šalinant savavališkos statybos padarinius) būtina vadovautis būtent šiomis sklypo ribomis, taip pat išaiškinti, kad vykdant nutartį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra ištaisytinos į 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nurodytas sklypo ribas. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nagrinėjamas žemės sklypo ribų nustatymo, tikslinimo klausimas, todėl pasisakydamas dėl atsakovo T. P. žemės sklypo ribų teismas peržengtų ginčo ribas.
45. Trečiasis asmuo N. P., nesutikdamas su šia nutarties dalimi, nurodo, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas aiškinosi žemės sklypo ribas, todėl sklypo ribos buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
46. Civilinėje byloje, kurioje priimtą procesinį sprendimą prašoma išaiškinti, buvo sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo, taip pat statybos procese priimtų individualių administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjant civilinę bylą teismams buvo aktualios faktinės aplinkybės dėl tikslios žemės sklypo vietos ir jo ribų (sklypo ribų posūkio taškų koordinačių) tam, kad galėtų įvertinti ginčo statinių vietą ir padėtį žemės sklypo atžvilgiu ir pagal tai daryti išvadą, ar buvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių, konkrečiai – ar gyvenamasis namas pastatytas toje vietoje, kaip nurodyta projekte, taip pat išvadą dėl kitų ginčo statinių (tvoros bei išgrįsto bendro naudojimo kelio) statybos teisėtumo. Įvertinęs į bylą surinktus duomenis apie žemės sklypo ribas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius teismas konstatavo statybos savavališkumą, kurio pašalinimą susiejo su esamo ar patikslinto detaliojo plano sąlygų išpildymu. Pažymėtina, kad pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas, esant ginčui dėl sklypo ribų, jas gali nustatyti teismas. Šioje civilinėje byloje reikalavimas dėl ginčo sklypo ribų nustatymo (jų tikslinimo) nebuvo pareikštas ir teismas šioje byloje žemės sklypo ribų nustatymo (tikslinimo) klausimo nesprendė. Taigi atsakovo T. P. žemės sklypo ribų nustatymo klausimas, priešingai nei teigiama N. P. atskirajame skunde, nebuvo nagrinėjimo dalykas šioje byloje, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasisakydamas dėl atsakovo T. P. žemės sklypo ribų teismas peržengtų išnagrinėtos bylos ribas.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties dalyje dėl savavališkos tvoros ir betoninės dangos statybos padarinių šalinimo yra nurodytos konkrečios griautinų statinių (jų dalių) koordinatės. Nutarties rezoliucinėje dalyje, susijusioje su gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinių pašalinimu, atsakovams yra nustatytas įpareigojimas parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taigi šios nutarties dalies vykdymas yra aiškiai susietas su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinė dalis, kiek tai susiję T. P. prašomais pateikti išaiškinimais (t. y. kokiame dokumente nustatytomis sklypo ribomis (sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis) privaloma vadovautis vykdant nutartį) yra visiškai aiški ir nedviprasmiška, todėl jokio poreikio aiškinti nutartį šiuo aspektu nėra.
48. Aptartų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens N. P. prašomos išaiškinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, kiek tai susiję T. P. prašomais išaiškinimais, yra aiški ir suprantama, prašymo dalis, susijusi su žemės sklypo ribų ištaisymu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, akivaizdžiai peržengia šioje byloje pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens N. P. prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties išaiškinimo.
49. Dėl kitų trečiojo asmens N. P. atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė prašymus dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo, tik iš dalies netinkamai motyvavo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinant motyvą dėl gyvenamojo namo projekto turėjimo argumentus ir išvadas, susijusius su T. P. sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo pateiktos projektinės dokumentacijos vertinimu.
51. Atsakovas T. P. atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašė priteisti iš apeliantų N. P. ir Kauno rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau jokių turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki teismo posėdžio nepateikė, todėl tenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 178 straipsnis).
52. Netenkinus apeliantų N. P. ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atskirųjų skundų, iš jų valstybei lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – po 36,34 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus ir išvadas, susijusius su T. P. sprendžiant klausimą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo pateiktos projektinės dokumentacijos vertinimu.
Priteisti iš trečiojo asmens N. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 36,34 Eur (trisdešimt šešių eurų 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188756386) valstybei 36,34 Eur (trisdešimt šešių eurų 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas