Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-658/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17483-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.4.6.4.2; 2.4.7

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N u o S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

nuteistajam V. G. ir jo gynėjai advokatei Žavintai Paunksnytei,

nuteistajam Ž. Ž. ir jo gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Algirdui Misevičiui,

nuteistiesiems V. Č., A. G. (A. G.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

-       pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinių medžiagų platinimo Ž. Ž., veikusiam bendrininkų grupėje su E. P. ir E. V.) – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

-       pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo L. B.) – laisvės atėmimas 4 metams;

-       pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 4 metams;

-       pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų kratos metu 2020 m. rugpjūčio 11 d., laikymo, turint tikslą jas platinti) – laisvės atėmimas 5 metams;

-       pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

-       pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

-       pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštas,

-       pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo J. P.) – laisvės atėmimas 5 metams,

-       pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 12 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su už baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų bei apysunkį nusikaltimus skirtomis bausmėmis, o ši bausmė su už sunkius nusikaltimus skirtomis bausmėmis subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. G. paskirtą bausmę įkaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (2 paros), nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (1 para) ir nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. kovo 1 d.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo V. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta kaip nusikaltimų rezultatą konfiskuoti iš V. G. 275 Eur, rastus jo namuose kratos metu.

V. G. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 

Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, ir Ž. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (viena para) ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Ž. Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. K., V. Č., A. G., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       Ž. Ž. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad Ž. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su E. P. ir E. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neturėdamas tikslo platinti, įgijo, laikė bei gabeno psichotropinę medžiagą, o V. G., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., turėdami tikslą platinti, neteisėtai gabeno bei pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: 2020 m. gegužės 6 d. apie 16 val. Ž. Ž. telefonu susirašė su V. Č. ir paprašė šio padėti jam įsigyti psichotropinių medžiagų. Po to, V. Č., vykdydamas Ž. Ž. prašymą, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu susisiekęs su V. G. ir išsiaiškinęs, kad šis turi ir gali parduoti psichotropinių medžiagų, susitarė dėl psichotropinių medžiagų pardavimo laiko ir vietos, ir apie tai informavo Ž. Ž.. Po to Ž. Ž. kartu su E. P. ir E. V. automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur vėliau automobiliu BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko ir V. G. su M. K., kurie į šią vietą neteisėtai atgabeno 0,272 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir kurią apie 18 val. 50 min. V. G. nurodymu M. K. už 25 Eur pardavė Ž. Ž.. Po to Ž. Ž. kartu su E. P. ir E. V. šią įgytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini) miestą, dalį – 0,132 g šios psichotropinės medžiagos, E. V. neteisėtai laikant prie savęs, kitą dalį – 0,140 g šios psichotropinės medžiagos, E. P. neteisėtai laikant prie savęs, kol 19 val. 00 min., kelio (duomenys neskelbtini) 44 km buvo sustabdyti policijos pareigūnų bei pristatyti į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalis – 0,132 g psichotropinės medžiagos – amfetamino rasta ir paimta tarnybiniame automobilyje Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kita dalis – 0,140 g psichotropinės medžiagos – amfetamino rasta ir paimta E. P. asmens kratos metu.

2.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai pardavė narkotines medžiagas kitam asmeniui: 2020 m. liepos 2 d., apie 20 val. 51 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme į skolą, už tiksliai nenustatytą pinigų sumą, L. B. neteisėtai pardavė 1,159 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,6 proc., ir 0,341 g narkotinės medžiagos – kokaino.

3.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, organizavo, kad M. K. neteisėtai iš A. G. įgytų bei jam (V. G.) atgabentų psichotropines medžiagas, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu per programėlę „Wickr Me“ V. G. susitarė su A. G., kad šis parduos jam psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei nurodė, kad psichotropinę medžiagą atvažiuos paimti ir pinigus už jas perduos M. K.. Po to V. G. nurodė M. K. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ir iš A. G. įgyti psichotropinės medžiagos – amfetamino bei ją atgabenti jam (V. G.) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. K., vykdydamas šį V. G. nurodymą, automobiliu BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su I. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), vairavusiu automobilį, bei O. S. (kuriai apie nusikalstamą veiką nebuvo žinoma), nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur apie 22–23 val., tiksliau nenustatytu laiku, šalia autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“, A. G. už 200 Eur neteisėtai pardavė, o M. K. taip neteisėtai įgijo 1,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią nuo įgijimo momento, neteisėtai laikydamas automobilio salone šalia savęs ant sėdynės, atgabeno į V. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini).

4.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 3 val. 00 min. atliktos kratos, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam atgabeno M. K., taip pat 0,222 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,023 g narkotinės medžiagos – kokaino, 137,26 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) ir 1,144 psichotropinės medžiagos – MDMA.

5.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti: 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai įgijo 3,117 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią neteisėtai gabeno, laikydamas automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, iki kol 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 00 val. 18 min., krašto kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir ši narkotinė medžiaga 2020 m. rugpjūčio 12 d. apie 13 val. 30 min., buvo rasta ir paimta automobilio kratos metu.

6.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 3 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 6 mm kalibro 661 modelio revolverį Alfa Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, bei dešimt pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių pistoletinių šaudmenų, kurie yra skirti 8 mm kalibro C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams.

7.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė bei gabeno nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti: nuo tiksliau nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 30 d. apie 15 val. 45 min., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, paslėpęs automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių rankenoje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį (0,7324 g) narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 18,9 proc., taip pat kartu važiavusios J. G. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) rankinėje buvusioje piniginėje neteisėtai laikė nedidelį kiekį (0,0285 g) psichotropinių medžiagų – amfetamino, bei šias narkotines ir psichotropines medžiagas automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno, iki kol 2020 m. spalio 30 d. apie 15 val. 45 min., sustabdžius šį automobilį (duomenys neskelbtini), šias neteisėtai laikytas ir gabentas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas kitam asmeniui: 2021 m. sausio 28 d. apie 19 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) už 250 Eur neteisėtai pardavė 39,0920 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,4 proc.

9.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. sausio 29 d. apie 00 val. 05 min. atliktos kratos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 140,2850 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,0490 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 7,3644 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,002 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir 96,5688 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 3,5–11,4 proc.

 

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

 

10.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: 1) V. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirti švelnesnę bausmę; 2) V. G. 3–4 nusikalstamas veikas (čia ir toliau nusikalstamos veikos numeruojamos pagal šio sprendimo I skyriuje esančią pastraipų ir jose nurodytų nusikalstamų veikų numeraciją) perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

 

Dėl bausmės skyrimo

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas V. G. paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka bausmės paskirties bei yra neproporcinga padarytoms veikoms. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Pati griežčiausia bausmės rūšis nuteistojo atžvilgiu buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į V. G. asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu tiek skiriant bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirta bausmė prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams, ji negali būti vertinama kaip teisinga, todėl turi būti pakeista.

10.2.                      V. G. dėl 1, 2, 5–8 nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, o dėl 3, 4 ir 9 nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, kadangi narkotines medžiagas turėjo be tikslo jas platinti. Kadangi nuteistasis dėl dalies nurodytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas turėjo tai vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą lengvinančią aplinkybę. Tačiau teismas už visas padarytas veikas paskyrė V. G. pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą ir areštą (7 nusikalstama veika) bei neatsižvelgė ir nevertino lengvinančios aplinkybės daliai nusikalstamų veikų, dėl kurių jis pripažino savo kaltę visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas nevertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės V. G. atžvilgiu ir akcentavo jo padarytas nusikalstamas veikas, nurodė vien tik sunkinančias aplinkybes, nepaisė lengvinančių aplinkybių, nevertino, kad beveik visos veikos yra tarpusavyje susijusios, padarytos dėl kelių tų pačių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, sumenkino jį, kaip asmenybę, neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, į tai, kad jam nuolat reikalinga gydytojų priežiūra, konsultacijos, gydymas, reabilitacija.

10.3.                      V. G. padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, jis nėra tiek pavojingas, kad daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant sankcijoje numatytas griežčiausias laisvės atėmimo bausmes. Tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek subendrintos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę prieš tai neteistam, neįgaliam asmeniui, turinčiam šeimą ir tris nepilnamečius vaikus, nesuteikiant progos pasitaisyti, gali įtakoti nuteistojo gyvenimą neigiama linkme, sužlugdyti jį kaip asmenybę, pakenkti šeimai. Tuo labiau, kad žala nepadaryta, tokiu elgesiu jis kenkė tik sau, nes pats vartojo narkotines medžiagas. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo V. G. daugiau nenusikalto, t. y. suprato savo netinkamą elgesį.

10.4.                      Nuteistasis jaučia atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, dėl jų pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Apeliantui sunku išreikšti savo jausmus, parodyti nerimą, baimę, rūpestį, tačiau dėl to negalima daryti išvadų, jog jis nesigaili. V. G. pripažįsta, kad turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme padėjo tai suvokti, nors ilgą laiką neigė, nesuprato, kad elgiasi netinkamai. Jį keistis skatina šeima, t. y. jo mama, sutuoktinė ir trys nepilnamečiai vaikai (9, 7 ir 5 metų), kuriais turi rūpintis ir prižiūrėti, juos ugdyti bei auklėti. Nuteistasis supranta, kad netinkamu elgesiu apleido ne tik save, bet ir savo šeimą, kurie kenčia ir išgyvena dėl tokių jo veiksmų.

10.5.                      Teismas V. G. sveikatos problemas neteisingai vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir siekį išvengti teisingos bausmės. Jis (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu jam lūžo 4 ir 5 stuburo slanksteliai, jis ne kartą buvo operuotas, jam išrašyti vaistai, konsultuotas dėl patirtos stuburo traumos ir jos sukeltų padarinių. Nuteistajam iki senatvės pensijos nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Iki šiol jaučiami liekamieji reiškiniai, t. y. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina medicininiai, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai, mamos G. G. parodymai. Dėl šių sveikatos sutrikimų jis negali susirasti nuolatinio darbo, normaliai vaikščioti, ilgai stovėti. Taigi, nuteistojo sveikatos sutrikimai nėra gynybos būdas.

10.6.                      V. G. patirta trauma ir sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su pradėjimu vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Nuskausminamieji bei raminamieji vaistai, kuriuos nuolat išrašydavo gydytojai, nepadėjo, nuteistajam labai skaudėjo, nemiegodavo naktimis. Visa tai teismo posėdyje patvirtino V. G. mama G. G.. Kadangi gydytojų priskirti vaistai nepadėdavo, nuteistasis pabandė pavartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šios medžiagos jam padėjo numalšinti skausmus, užmigti naktį, todėl nesiliovė jų vartojęs. Kad nepriprastų prie vienos rūšies, pirko įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau priklausomybė išsivystė, ko jis nebegalėjo kontroliuoti.

10.7.                      Kiti nuteistieji prisipažino kaltais padarę nusikaltimus ir gailėjosi, o teismas jų apgailestavimą vertino kaip nuoširdų, visiems jiems taikė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, išskyrus V. G.. Nors buvo kitus nuteistuosius neigiamai apibūdinančių aplinkybių, tačiau teismas jiems paskyrė švelnesnes bausmes. Tačiau parenkant nuteistajam V. G. bausmės rūšį ir dydį, nebuvo vienodai atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalis, t. y. teismas, paskirdamas laisvės atėmimą 13 metų 3 mėnesiams, neįsigilino į apelianto padėtį, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

10.8.                      V. G. padarytos veikos nėra tiek pavojingos, o jo priklausomybė narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms nėra tokio masto, dėl kurių teismas negalėjo imtis kitokių priemonių, nei laisvės atėmimą. Teismas galėjo taikyti baudžiamojo poveikio priemones, kaip įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančią medžiagų ir t. t.

10.9.                      Apeliantas neteistas, nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, jų nesilaikyti. Jo elgesys iki nusikalstamų veikų padarymo ir jas padarius patvirtina, kad jis nėra pavojingas, suprato savo klaidas, iš jų pasimokė ir pasižada ateityje sąžiningai laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti. V. G. teigiamai apibūdinančios aplinkybės atsveria jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, kryptingumą ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl turi būti švelninama.

Dėl 3, 4 ir 9 nusikalstamų veikų kvalifikacijos

10.10.                      V. G. prisipažino padaręs 3, 4 ir 9 nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu, kvalifikavimu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, baudžiamojo įstatymo taikymo aspektus ir netinkamai vertino padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę. Kaip jau minėta, nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo ir pats vartojo kaip skausmo malšinimo priemonę. Kartais nusipirkdavo didesnį psichotropinių medžiagų kiekį, jeigu jam jų pasiūlydavo įsigyti pigiau.

10.11.                      Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, jog nuteistojo namuose rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos platinimui (3, 4 ir 9 nusikalstamos veikos). Narkotines ir psichotropines medžiagas V. G. laikė savo reikmėms, jas vartojo ir niekam neplatino, išskyrus tuos atvejus, kurie buvo nustatyti šioje byloje ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tiems asmenims labai prašant. Todėl 3 ir 4 veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis M. K. nurodė, jog V. G. prašymu vyko į (duomenys neskelbtini), nes norėjo jam padėti, kadangi apeliantas jautė didelius skausmus, todėl narkotines medžiagas atvežė V. G. vartojimui. Nuteistasis A. G. taip pat patvirtino, kad dėl sveikatos sužalojimų apeliantas narkotinėmis ir psichotropinėmis priemonėmis malšino skausmus, jas įsigijo savo vartojimui, o ne pardavimui. Tą patį nurodė liudytojai M. Š. bei R. S..

10.12.                      Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Be to, kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti, kokią tiksliai dalį namuose laikytų psichotropinių medžiagų nuteistasis turėjo savo vartojimui ir kokią dalį turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti. Šioje byloje apygardos teismas to nevertino bei padarė nepagrįstą išvadą, kad V. G. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Dėl to teismui nepagrindus ir tinkamai nemotyvavus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, nėra pagrindo 3 ir 4 nusikalstamų veikų kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o jos turėtų būti perkvalifikuotos į BK 259 straipsnio 1 dalį.

10.13.                      Taip pat už 9 nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Šiuo atveju teismas, remdamasis bendraisiais bausmės skyrimo kriterijais ir nenukrypdamas nuo teisingumo principo, turėjo bausmės dydį vertinti atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

11.       Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. Ž. prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. Ž. paskirtos bausmės pakeisti ir jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę mažesniam nei 1 metų terminui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Ž. Ž. sutiko su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, padėjo ją atskleisti, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Jis neneigia, jog anksčiau buvo teistas. Visos nusikalstamos veikos yra ir buvo susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, t. y. Ž. Ž. buvo priklausomas nuo narkotikų, juos vartojo ir šių medžiagų poreikis nulemdavo jų įsigijimą.

11.2.                      Nors nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, tačiau tai neturėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe, o asmenys, atvykę įsigyti narkotinių medžiagų, – bendrininkų grupe. Ž. Ž., turėdamas priklausomybę, kartu su kitais nuo narkotikų priklausomais draugais atvyko įsigyti narkotinių medžiagų. Žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Nors formaliai tokią asmenų grupę galima laikyti bendrininkų grupe, tačiau jos dalyviai kiekvienas individualiai turėjo poreikį patenkinti savo priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

11.3.                      Šiuo metu Ž. Ž. pakeitė savo gyvenimo būdą, t. y. jis dirba, vykdo individualią veiklą, turi draugę, pradėjo savanoriauti žmonių su negalia organizacijoje. Taip pat jis gydėsi nuo narkomanijos, lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį psichologą ir psichiatrą. Aplinkybę, kad jis nebevartoja narkotinių medžiagų patvirtina atlikto laboratorinio tyrimo rezultatas, t. y. jo organizme nerasta narkotinių medžiagų. Tai rodo, kad apeliantas pradėjo gyventi socialiai priimtiną gyvenimo būdą, išsigydė priklausomybę narkotikams, gailisi dėl praeities klaidų ir siekdamas ištaisyti savo klaidas savanoriauja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų šių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė, kad priežastis, dėl kurios buvo daromos nusikalstamos veikos – narkomanija yra išgydyta.

11.4.                      Bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus Ž. Ž. realią laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, grįžimas į laisvės atėmimo vietą galimai sąlygotų nuteistojo negatyvų elgesį. Be to, atėmus apelianto laisvę ir paskyrus bausmę atlikti griežtesnio režimo laisvės atėmimo vietoje, jis be didesnio tikslo leistų dienas ir iš to niekas neturėtų naudos, nei jo šeima, nei jis pats, nei visuomenė. Cituodamas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir su tuo susijusią kasacinio teismo praktiką, apeliantas nurodo, kad jam neturėtų būti skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau tokią bausmę jam paskyrus, ji neturėtų viršyti vienų metų termino, nes tokiu atveju nuteistajam būtų taikomas kitoks režimas ir palikta galimybė dirbti.

12.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdžio metu nuteistieji V. G. ir Ž. Ž. bei jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytais motyvais, o prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

13.       Teisėjų kolegija apeliacinius skundus nagrinėja šioje apimtyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), toliau savo sprendime įvertindama ir pasisakydama dėl apeliantų esminių skundo argumentų, išdėstytų šio nuosprendžio 10 – 11 punktuose.

 

Dėl V. G. 3, 4 ir 9 punktuose aprašytų nusikalstamų veikų bei tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas

 

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. pas jį namuose laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastų 2021 m. sausio 29 d. kratos metu: 140,2850 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,0490 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 7,3644 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,002 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo ir 96,5688 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 3,5–11,4 proc., už ką jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (9 punkte aprašyta nusikalstama veika). Skunde V. G. neginčija labai didelio kiekio minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo fakto, tačiau teigia, kad jos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, bet ne platinimui.

15.       Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 3 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų.

16.       Pažymėtina, kad kaltinamajame akte aprašant 9 nusikalstamą veiką V. G. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas nebuvo inkriminuotas. Iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių taip pat matyti, kad nuteistasis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu tik už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, o ne jų platinimą. Dėl to apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju V. G. teiginiai, jog jis neplatino (neturėjo tikslo platinti) 2021 m. sausio 29 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturi įtakos kvalifikuojant nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nustačius labai didelio kiekio minėtų medžiagų laikymo požymį. Kadangi nuteistasis iš esmės pripažįsta nustatytas aplinkybes dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, todėl dėl 9 nusikalstamos veikos plačiau nepasisakytina.

17.       Skundžiamu nuosprendžiu V. G. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 3 punkte aprašyta nusikalstama veika) už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, organizavo, jog M. K. neteisėtai iš A. G. įgytų bei V. G. atgabentų psichotropinę medžiagą – amfetaminą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d. mobiliuoju telefonu per programėlę „Wickr Me“ V. G. susitarė su A. G., kad šis parduos jam psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią atvažiuos paimti ir pinigus už jas perduos M. K.. Pastarajam V. G. nurodė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ir iš A. G. įgyti psichotropinės medžiagos – amfetamino bei ją atgabenti V. G. į namus. M. K., vykdydamas V. G. nurodymą, kartu su I. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), vairavusiu automobilį, bei O. S. (nežinojusia apie nusikalstamą veiką), nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur šalia autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“ M. K. iš A. G. už 200 Eur neteisėtai įgijo 1,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią automobiliu atgabeno į V. G. namus.

18.       Be to, V. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 4 punkte aprašyta nusikalstama veika) už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. atliktos kratos, namuose, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1,864 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam atgabeno M. K., taip pat 0,222 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,023 g narkotinės medžiagos – kokaino, 137,26 g narkotinės medžiagos – kanapių (jų antžeminių dalių) ir 1,144 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

19.       Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija nustatytų aplinkybių, jog suorganizavo M. K. vykdytą neteisėtą psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimą iš A. G. ir jo atgabenimą jam (V. G.), bei neteisėtai savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos metu rastas įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas. Apeliantas, nesutikdamas su jo padarytų 3 ir 4 nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teigia, kad V. G. neturėjo tikslo platinti minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nes visos jos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Dėl to apeliaciniame skunde V. G. prašo nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstama veika), 260 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstama veika) perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, surinktus įrodymus dėl šių nusikaltimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G., darydamas šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, o šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

20.       Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Būtent šio tikslo turėjimas yra esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas vieną nuo kitos. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, rūšių įvairovė, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės, rastos priemonės, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-49/2014, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

21.       Tai, jog nuteistasis V. G. padarydamas 3 ir 4 nusikalstamas veikas turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas visų pirma pavirtina 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos metu jo namuose rastų šių medžiagų rūšių įvairovė ir kiekiai: psichotropinės medžiagos – amfetaminas (2,086 g, tarp kurių 1,864 g įsigyti iš A. G.) ir MDMA (1,144 g), narkotinės medžiagos – kokainas (0,023 g) ir kanapės (jų antžeminės dalys; 137,26 g). V. G., dar iki įsigydamas amfetamino iš A. G., turėjo ne vienos rūšies ir įvairius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų, todėl nebuvo būtinybės savo vartojimui jų pirkti papildomai. Pažymėtina, kad nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pats V. G. prašė parūpinti kuo daugiau amfetamino, nors, kaip minėta, pastarasis šios psichotropinės medžiagos turėjo, kas patvirtina, jog ji buvo skirta ne asmeniniam vartojimui, o platinti kitiems asmenims. Šį manymą sustiprina ir aplinkybė, jog po daugiau nei penkių mėnesių, t. y. 2021 m. sausio 28 d. V. G. pardavė J. P. 39,0920 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o 2021 m. sausio 29 d. pas V. G. namuose atliktos kratos metu rastas labai didelis kiekis įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tai rodo, kad net pareigūnams paėmus 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos metu pas V. G. namuose rastas minėtas medžiagas, jis vėl jų įsigijo ir toliau platino kitiems asmenims.

22.       Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos protokolo nustatyta, kad V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, vienkartinio naudojimo švirkštai (45 vnt.), raudonos spalvos dėžutė, kurioje buvo plastikiniai užspaudžiami maišeliai (11 vnt.), folijos lankstinukai (216 vnt.), plastikinės plėvelės ir folijos rulonai, du plastikiniai šaukšteliai ir nuolaidų kortelė (6 t., b. l. 55–73). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant minėtų 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos V. G. namuose paimtų daiktų rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų likučių: ant elektroninių svarstyklių darbinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; ant dalies plastikinių užspaudžiamų maišelių vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos, kokaino pėdsakai, psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai; ant plastikinės kortelės „(duomenys neskelbtini)“ ir plastikinių lopetėlių paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų; 15 vnt. vienkartiniuose švirkštuose esančio skysčio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino; ant 30 vnt. vienkartinių švirkštų vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino ir psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (6 t., b. l. 145–152). Kratos metu rastų priemonių, skirtų dozavimui ir pakavimui, įvairovė, atsižvelgiant į rastų medžiagų rūšis ir kiekius, rodo, kad minėtos priemonės buvo skirtos ketinamų platinti dozių ruošimui. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 29 d. kratos metu taip pat rastas ne tik labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ir nemažai įvairių pakavimo priemonių – folijos lankstinukų, švirkštų, plastikinių užspaudžiamų maišelių, kas rodo, jog šios priemonės irgi galėjo būti skirtos pakuoti planuojamas parduoti medžiagas. Pats nuteistasis nepateikė įtikinamų argumentų, kam jam reikėjo tiek pakavimo ir kitų priemonių, jeigu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos tik jo paties svaiginimuisi.

23.       V. G. namuose atliktos kratos metu taip pat rastas sąsiuvinis su užrašais – vardais, skaičiais ir kitais įrašais (įvairiais skaičiavimais ir kt.) (6 t., b. l. 111–127). Prie kai kurių skaičių padaryti įrašai, kurie aiškiai leidžia numanyti, kad reiškia narkotines medžiaga, pvz. „dm“ (kitaip dūmas) – kanapės, „coco“ – kokainas. V. G. jau ilgai niekur nedirbo, ką jis pats pripažįsta apeliaciniame skunde ir ką patvirtina bylos duomenys (11 t., b. l. 101–102), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiame sąsiuvinyje buvo fiksuojami duomenys apie pajamas ir įsiskolinimus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina ir 2021 m. sausio 29 d. kratos metu rastas kitas sąsiuvinis bei barzdaskutės naudojimosi instrukcijos knygelė su analogiškais įrašais, t. y. įvairiais vardais ir atliktais skaičiavimais, kas leidžia daryti išvadą, kad V. G. net po 3 ir 4 nusikalstamų veikų padarymo toliau neteisėtai platino šias medžiagas. Nėra jokio pagrindo manyti, jog sąsiuviniuose V. G. galėjo būti užfiksavęs duomenis apie kitokius įsiskolinimus (pvz., atliktus darbus). Priešingai, liudytojas J. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jį pažįstami vadina „P.“, o iš V. G. mažiausiai 10 kartų pirko kanapes (8 t., b. l. 193–194). 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. sausio 29 d. kratų metu paimtuose sąsiuviniuose yra įrašai su žodžiu „P.“, prie kurio parašyti tam tikri skaičiai (pvz., „P.-50 po 0,8=400“), kas patvirtina liudytojo J. P. parodymus apie nevienkartinį narkotikų įsigijimą iš V. G.. Taip pat 2021 m. sausio 29 d. kratų metu surastos mėlynos spalvos tabletės su užrašu „Panama“, kuriose yra psichotropinės medžiagos – MDMA. Tos pačios kratos metu paimtame sąsiuvinyje yra įrašai su asmenų vardais, prie kurių parašyta „Panama“ ir tam tikras skaičius (pvz., „A.=2B+3Panama“). Visa tai patvirtina, kad šiuose sąsiuviniuose V. G. taip pat vedė būtent platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų apskaitą.

24.       V. G. tikslą platinti 3 ir 4 nusikalstamų veikų aprašyme nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas taip pat patvirtina kita byloje surinkta ir pirmosios instancijos teisme ištirta medžiaga, t. y. V. G. mobiliojo ryšio telefono 2020 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolas (6 t., b. l. 82–99), 2021 m. kovo 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (3 t., b. l. 110–118). Analizuojant šiuose protokoluose išdėstytą telefoninių pokalbių ir SMS žinučių, fiksuotų 2020 m. balandžio 30 d. – 2020 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu, t. y. dar ir iki 3 bei 4 nusikalstamos veikos padarymo, turinį, akivaizdžiai matyti, jog ne vieną kartą ir ne su vienu asmeniu buvo bendraujama dėl įvairiausių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir tai vyko sistemingai. Pavyzdžiui, V. G. su V. V., G. K., M. Š. ir kt. bendravo dėl jo platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių arba neįvardindavo (pvz., 2020 m. balandžio 30 d. V. G. informavo G. K., kad „parukyt“ bus tik kitą dieną; 2020 m. gegužės 9 d. G. K. klausė, ar V. G. „turi lievo“, o pastarajam atrašius, kad turi G. K. prašė palikti jam „3 lievo namie“; 2020 m. gegužės 13 d. V. V. klausė „Sv yr kažko“; 2020 m. gegužės 16 d. M. Š. rašė, jog jam reikia „vieną parukyt“) arba įvardindavo užkoduotais pavadinimais (dūmai, dm, hašas, riedantys, ratukai, poršai, antanėlis, šokoladas ir kt.). Taip pat matyti, kad V. G. ir tardavosi dėl susitikimų su šiais asmenimis, kad įsigyti platinamas medžiagas (pvz., 2020 m. gegužės 9 d. G. K. V. G. rašė, kad pas jį pats atvažiuos; 2020 m. gegužės 13 d. V. G. V. V. rašė, kad yra (duomenys neskelbtini), kur žmogui paduos ir važiuos namo; 2020 m. gegužės 15 d. G. K. klausė „Ze riedančių rasciau jei atlekciau?“, o V. G. atrašė „Aha Tik manes nerastum, bet draugelis paduos“; 2020 m. gegužės 16 d. V. G. rašė, kad pas jį „dar keli zmones turi atvaryt“; M. V. pasiteiravus dėl „dm“ (kanapių), V. G. atrašė, kad turi jų ir pats jas atveš; 2020 m. rugpjūčio 2 d. nenustatytam asmeniui pasiteiravus, ar turi „žalio“, V. G. sakė „tai pas mane varyk“). Iš susirašinėjimų aiškiai matyti, kad V. G. draudžiamas medžiagas pardavinėja kitiems asmenims, pvz., 2020 m. gegužės 15 d. G. K. paklausus kiek kainuos „riedantys“, V. G. atrašė „Po 8, jei daugiau po 6. (duomenys neskelbtini) po 10 vaiksto“. Taip pat užfiksuota kaip V. G. skundžiasi V. V., M. V., M. Š., jog nespėja visiems norintiems asmenims platinti narkotines ir psichotropines medžiagas: „po prakaitu“, „su reikalais nahuj, kiekvieną dieną savaitgalis“, „ta prasme ant lakstymo“, „paprasciausiai pervarges nuo to lakstymo, pastoviai mob rankose, nespeju vazinet, derint ir pns, M. gali paklaust, cia nx nuraut gali nuo tokiu apsisukimu“, „per 2d 100 susprogdinu tai cia nerealu“, „savaitgalis tai pastoviai vos ne po prakaitu, net nebelaukiu savaitgaliu“. Be to, V. G. aiškiai suprato, kad užsiima neteisėta veikla, nes 2020 m. gegužės 15 d. V. V. parašius „Sveikas yra dm“, V. G. atrašė „Nerasyk man i numeri tokiais reikalais, tam yra wickeris, nori supalint mane? Ir taip mentai ant subines lipa!“, o 2020 m. rugpjūčio 2 d. nenustatytam asmeniui pasiteiravus, ar „neturi žalio“, V. G. piktinosi, kad apie tokius dalykus telefonu kalbama („Ooo, per telefoną, maladec“). Remdamasis minėtuose protokoluose užfiksuotais pokalbiais ir žinutėmis bei kitomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, apygardos teismas motyvuotai nuteistojo V. G. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo ir laikydavo tik savo poreikiams, vertino kaip nepagrįstus.

25.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, jog atliekant V. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo užfiksuoti nuteistojo pokalbiai su klientais dėl narkotinių medžiagų įsigijimo iš V. G.. Tokie pokalbiai būdavo užšifruoti, juose kanapės vadintos „dnr“, „dūmais“. Aplinkybę, kad pokalbių su V. G. metu apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis buvo kalbėta užmaskuotai parodė ir liudytojas M. Š., kuris patvirtino jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad „antanėliu“ vadino amfetaminą, o „parūkyt“, „dm“ – kanapes. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad šis liudytojas patvirtino tik tai, kad V. G. narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo skausmo malšinimui. Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš V. G. įsigydavo kanapių, yra prašęs amfetamino. Kanapės būdavo supakuotos folijoje, o amfetaminas – folijoje arba permatomuose užspaudžiamuose maišeliuose, o šių pakavimo priemonių, kaip paminėta anksčiau, nuteistasis turėjo nemažus kiekius. Liudytojas paaiškino, kad po senelio laidotuvių prašė V. G. poros „antanėlio“ ir „parūkyt“. Ne pirmą kartą užmaskuotai rašė V. G., todėl jis tai suprato, nes pats atrašė, kad „antanėlio“ neturi, o „dm“ vieną turi prie savęs ir gali atvežti (6 t., b. l. 106–107). Tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. neigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, jog žinojo, kad V. G. platina narkotines medžiagas, nurodydamas, jog juos pasirašė pilnai neperskaitęs. Posėdyje liudytojas patvirtino tik tai, kad jam buvo žinoma apie V. G. avarijoje patirtą traumą ir aplinkybę, jog jis skausmams malšinti vartoja narkotikus. Pats liudytojas po senelio mirties susirašinėjo dėl „antanėlio“ ir „parūkyt“, bet neturėjo tikslo jų pirkti ir jų realiai neįgijo. Vis dėlto iš V. G. mobiliojo ryšio telefono 2020 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolo (6 t., b. l. 82–99) matyti, kad 2020 m. gegužės 14 d. V. G. skundžiasi M. Š., kad nespėja su medžiagų platinimu (derinimu įsigyjant ir parduodant, jų išvežiojimu, dozių pakavimu ir kt.). 2020 m. gegužės 16 d. pats V. G. pasiteiravo, ar M. Š. reikia ką nors atvežti ir tik tada pastarasis nurodė, kad jam reikia poros „antanėlio“ ir vieną „parūkyt“, t. y. dviejų dozių amfetamino ir gramo kanapių. 2020 m. gegužės 26 d. V. G. vėl savo iniciatyva parašė, kad pas jį likęs tik gramas kanapių, o amfetamino neturi bei jo turbūt yra tik (duomenys neskelbtini). Šie susirašinėjimai tarp nuteistojo V. G. ir liudytojo M. Š. patvirtina būtent pastarojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu teisingumą, t. y., kad liudytojas žinojo apie V. G. neteisėtus veiksmus platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Priešingai nei teisiamojo posėdžio metu teigė M. Š., iš minėto susirašinėjo nustatyta, kad liudytojas aiškiai suprato, jog V. G. kalba apie įvairių medžiagų pardavinėjimą, o ne jų vartojimą savo reikmėms, nes pats į nuteistojo paklausimą atrašė, kokių narkotikų jam reikia. Be to, iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad ne pats M. Š. klausinėjo dėl medžiagų įsigijimo, o V. G. teiravosi liudytojo, ar šiam jų nereikia. Tai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę pastovūs santykiai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo ir pardavimo. Šios aplinkybės paneigia skundo teiginius, kad liudytojas M. Š. nežinojo apie V. G. veiksmus neteisėtai platinant įvairias psichiką veikiančias medžiagas.

26.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji M. K., A. G., liudytojas R. S. patvirtino, kad V. G. neplatino narkotinių medžiagų, o jas tik vartojo. Tačiau su tuo sutikti taip pat nėra pagrindo. Byloje nėra ginčo, kad V. G. turi sveikatos problemų, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Taip pat neginčijama, kad jis pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, apie ką parodė kai kurie kiti nuteistieji ir liudytojai. Vis dėlto liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tik iš paties V. G. yra girdėjęs, jog apeliantas vartojo narkotines medžiagas, tačiau to nėra matęs, kaip ir nematęs bei negirdėjęs apie jų pardavinėjimą. Taigi, šio liudytojo parodymai nei paneigia, nei patvirtina nuteistajam inkriminuotus platinimo veiksmus. Nuteistasis M. K. teisiamajame posėdyje paaiškino ne tik apie V. G. nurodymų vykdymą 2020 m. gegužės 6 d. perduodant Ž. Ž. psichotropines medžiagas, 2020 m. rugpjūčio 10 d. iš A. G. įgyjant amfetaminą ir tai, jog V. G. vartojo narkotines medžiagas, tačiau taip pat parodė, kad jis pardavinėjo draugams iš V. G. gautas narkotines medžiagas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. K. taip pat patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus, tarp kurių buvo nurodęs ir tai, jog V. G. pardavinėdavo narkotines medžiagas, t. y. amfetaminą, „žolę“ (kanapes). Jis savo draugams iš V. G. parūpindavo narkotinių medžiagų, kurios jau būdavo supakuotos į foliją, o gautus pinigus atiduodavo V. G., iš kurio kartais nemokamai gaudavo parūkyti kanapių (5 t., b. l. 100–101, 112–114). Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis A. G. taip pat parodė, kad su V. G. bendraudavo dėl narkotinių medžiagų, nes vienas kitam jas pardavinėdavo. Taigi, nuteistieji M. K. ir A. G., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtino, jog V. G. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas V. V..

27.       Pažymėtina, kad V. G. tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas patvirtina ir jo veiksmai padarant kitas nusikalstamas veikas, t. y. 1 nuosprendžio punkte aprašytas amfetamino pardavimas Ž. Ž., E. P. ir E. V., 2 punkte aprašytas kanapių ir kokaino pardavimas L. B., 8 punkte aprašytas kanapių pardavimas J. P.. Nuteistasis V. G. skunde teigia, kad šiais trimis atvejais susiklostė išskirtinės aplinkybės ir jis narkotines bei psichotropines medžiagas pardavė minėtiems asmenims labai to prašant. Tačiau tokia nuteistojo versija (apie išskirtinumą) neįtikinama ir nelogiška. Pasisakant dėl pirmosios nusikalstamos veikos, iš nuteistojo Ž. Ž. parodymų nustatyta, kad jis su E. P. ir E. V. norėjo įsigyti amfetamino, todėl kreipėsi į V. Č.. Pastarasis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog Ž. Ž. paprašius padėti įsigyti narkotikų, V. Č. parašė jam tuo metu nežinomam asmeniui (V. G.), kurio kontaktus gavo iš kito asmens, ir susitarė dėl amfetamino įsigijimo. Nuteistasis M. K. parodė, kad būtent V. G. nurodymu perdavė Ž. Ž. psichotropines medžiagas, o už jas gautus pinigus atidavė V. G.. Analizuojant 2 punkte aprašytą nusikalstamą veiką, matyti, jog liudytojas L. B. teisme ne tik parodė, kad 2022 m. liepos 2 d. iš V. G. nusipirko kanapių ir kokaino, bet patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iš apelianto šiuos narkotikus pirko jau ne vieną kartą, jie visada būdavo supakuoti į foliją ir peršviečiamus užspaudžiamus maišelius (4 t., b. l. 169–170). Pripažįstant nuteistąjį kaltu už 8 punkte aprašytos nusikalstamos veikos padarymą buvo remtasi liudytojo J. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, duotais parodymais, kuriuose jis taip pat nurodė, jog iš V. G. kanapes pirko ne tik nuteistajam inkriminuotu laiku (2021 m. sausio 28 d.), tačiau ne mažiau 10 kartų iki šio momento. V. G. liudytojas pažinojo nuo 2019 m. pabaigos ir visada pats nuteistasis parduodavo narkotines medžiagas, kurių įvairius kiekius liudytojas įsigydavo atvažiavęs pas V. G. į namus prieš tai su juo susitarus per programėlę „Wickr Me“. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiškos aplinkybės, t. y. per minėtą programėlę su V. G. susitarus dėl 20 g kanapių įsigijimo, liudytojas atvažiavo pas nuteistąjį į namus, kur V. G. J. P. padavė maišelį su pasvertomis kanapėmis bei pasiūlė įsigyti kitų skirtingų kanapių iš plastikinių kibirėlių. Liudytojas nusprendė jų įsigyti tik prieš tai vienų iš jų pabandęs, t. y. parūkęs. V. G. prie liudytojo jau ne pirmą kartą pasvėrė reikiamą kiekį kanapių ir jas supakavo į maišelį, o anksčiau mažesnius kiekius suvyniodavo į foliją (8 t., b. l. 160–164, 189–191, 193–194). Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad padarant visus šiuos tris nusikaltimus nebuvo susiklosčiusios kokios nors išskirtinės aplinkybės, kurios nulėmė V. G. apsisprendimą parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas tik nurodytiems asmenims. Priešingai, iš kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad V. G. tiek prieš 3 ir 4 nusikalstamų veikų padarymą, tiek po jų ne tik turėjo tikslą, bet ir realiai platino narkotines ir psichotropines medžiagas įvairiems asmenims.

28.       Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. G. veiksmų vertinimui neturi reikšmės tai, kad jis pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-629/2011, 2K-361/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. G. iš A. G. įsigytas amfetamino kiekis, jo namuose 2020 m. rugpjūčio 11 d. kratos metu surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšys ir kiekiai, įvairių dozavimui ir pakavimui skirtų priemonių skaičius (elektroninės svarstyklės, šaukšteliai, folijos lankstinukai, plėvelė ir kt.), narkotinių ir psichotropinių medžiagų apskaitos vedimas, taip pat nustatytos aplinkybės, kad V. G. prieš ir po 3 ir 4 nusikalstamų veikų padarymo platino šias medžiagas kitiems asmenims, įrodo, jog V. G. jo namuose laikytas, tarp jų ir pasitelkus M. K. iš A. G. įgytas, narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo tikslą platinti. Tai, kad nuteistasis pats vartoja šias medžiagas, nepaneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, o tik parodo, kad šalia tikslo platinti nuteistasis turėjo ir kitą tikslą.

29.       Taigi, aptartų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie pagrindžia apygardos teismo išvadą, kad V. G. ne tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. įgijo ir iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir turėjo tikslą jas platinti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, šios dvi V. G. padarytos nusikalstamos veikos (3 ir 4  punktuose aprašytos nusikalstamos veikos) teismo buvo kvalifikuotos teisingai.

 

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

 

30.       Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam 1, 2, 5–8 punktuose aprašytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Dėl 3, 4 ir 9 punktuose aprašytų nusikalstamų veikų V. G. nepripažino tik tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl ko skunde taip pat prašė 3 ir 4 nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

31.       BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-194-942/2017, 2K-281-942/2018, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.).

32.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis dėl 1 nusikalstamos veikos visiškai neprisipažino ir kaltę dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo bandė perkelti M. K., kuris, kaip nustatyta iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, iš tikrųjų vykdė V. G. nurodymus. Nuteistasis nepripažino ir aplinkybės, kad pardavė L. B. kokaino (2 nusikalstama veika). Kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos duomenų, V. G., siekdamas sumenkinti savo vaidmenį padarant 3 ir 4 nusikaltimas veikas, nurodė, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos tik jo vartojimui ir tikslo jų platinti neturėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl 5, 7–9 nusikalstamų veikų padarymo V. G. prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtino, jog jis įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. pats nuteistasis šių medžiagų savanoriškai neatidavė, jos buvo rastos jo namuose ir automobilyje tik atliktų kratų, apžiūrų metu ne tik atvirai laikomos, bet ir paslėptos įvairiose vietose, taip pat pareigūnams iš karto sulaikius tiek šias medžiagas įsigijusius asmenis, tiek jas pardavusį V. G.. Be to, nuteistasis dėl 7 nusikalstamos veikos bandė save pateisinti nurodydamas, kad buvo pamiršęs apie automobilyje 2020 m. spalio 30 d. rastas kanapes. Tačiau dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. to paties automobilio kratos metu šios narkotinės medžiagos nebuvo rastos, o 2020 m. spalio 30 d. sustabdžius automobilį V. G. neigė vežantis draudžiamus daiktus ir tik pareigūnams pastebėjus pilnai į savo vietą neįdėtą vairuotojo durų vidinės rankenos apdailos detalę nuteistasis ją nuėmė ir išėmė maišelį su kanapėmis. Tai rodo, kad nuteistasis narkotines medžiagas automobilyje paslėpė po 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliktos kratos ir apie jas žinojo, tačiau 2020 m. spalio 30 d. sustabdžius automobilį apie jas pareigūnų neinformavo ir prisipažino tik pareigūnams kilus įtarimams apie galimai gabenamas neteisėtas medžiagas. Taip pat nuteistasis, duodamas parodymus apie neteisėtai laikytus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, (6 nusikalstama veika) nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad ginklą ir šovinius jam davė nepažįstama moteris kaip atlygį už jos sodyboje atliktus darbus, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad juos rado užkastus kieme, tačiau prokurorui pagarsinus nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino būtent šiuos parodymus. Be to, V. G. bandė sumenkinti savo kaltę, nurodydamas, kad manė, jog šautuvas yra orinis, nors pats parodė anksčiau turėjęs dujinį ginklą, kas rodo, kad jam turėjo būti žinoma, jog jo laikytas ginklas yra šaunamasis. Įvertinus šiuos bylos duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog V. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

33.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl V. G. nuoširdaus gailėjimosi. Vertinant nuteistojo nuoširdumą, atsižvelgtina į minėtas aplinkybes, kad V. G. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino tik iš dalies, bandė kaltę perkelti kitam nuteistajam ir sumenkinti padarytus nusikaltimus. Taip pat nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje bandė savo neteisėtus veiksmus pateisinti turimomis sveikatos problemomis, t. y. teigė, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo ir laikė savo reikmėms, siekdamas numalšinti po patirtos stuburo traumos jaučiamus labai didelius skausmus. Be to, apeliaciniame skunde dalis padarytų nusikalstamų veikų sumenkinama teigiant, kad V. G. vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas kenkė tik sau pačiam, nors skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ir už visuomenei itin pavojingus veiksmus – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą bei laikymą turint tikslą jas platinti. Nuteistasis skunde bandė save pateisinti, kad tik keliems asmenims labai prašant pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, V. G. ir pats jiems pasiūlė įsigyti tam tikrų psichiką veikiančių medžiagų, kas rodo, kad buvo kenkiama ir kitų žmonių sveikatai padedant palaikyti jų priklausomybes šioms medžiagoms. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. G. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad net pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl 2020 m. gegužės 6 d. psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo Ž. Ž. ir kitiems asmenims, V. G. savo elgesio teigiama linkme nepakeitė ir toliau darė įvairias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ko pasėkoje jam buvo inkriminuoti  devyni nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visa tai rodo, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra deklaratyvūs, pareikšti siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme ir nepatvirtina jo nuoširdžios atgailos dėl padarytų nusikalstamų veikų.

34.       Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nepripažino V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

 

Dėl V. G. paskirtos bausmės dydžio

 

35.       Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui ir paskyrė nuteistajam V. G. per griežtą bausmę, kurią prašoma sušvelninti arba pakeisti su laisvės atėmimu nesusijusia bausme. Taip pat nuteistojo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui (BK 41, 54 straipsnis), tačiau V. G. paskyrė per griežtas bausmes už kai kurias atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę.

36.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

37.       Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (psichotropinės medžiagos gabenimas ir platinimas Ž. Ž. ir jo bendrininkams), 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (psichotropinės medžiagos įgijimo iš A. G. ir atgabenimo organizavimas, turint tikslą jas platinti), padarė veikiant bendrininkų grupėje su M. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. G. padarė devynias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių aštuonios susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. jis padarė vieną labai sunkų, penkis sunkius, vieną apysunkį, vieną nesunkų nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos baigtos, jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ar tikslo jas platinti turėjimu (1–4, 8 nusikalstamos veikos) padaryti siekiant gauti turtinės naudos. Pažymėtina ir tai, kad V. G. ne tik pats vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau jas platino (atlygintinai ir neatlygintinai) ir kitiems asmenims, kas rodo, jog jis suprato tokių medžiagų žalingą poveikį asmens sveikatai, tačiau vis tiek apsisprendė nusikalsti, o to esminis ir pagrindinis motyvas buvo savanaudiškas, t. y. siekis iš to gauti pajamų.

38.       Apygardos teismas taip pat įvertinto ir nuteistojo V. G. asmenybę. Nuteistasis vedęs, turi tris mažamečius vaikus (11 t., b. l. 99–100; 13 t., b. l. 40–43), nusikaltimų padarymo metu nedirbo ir iki šiol nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (11 t., b. l. 101–102). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad V. G. Lietuvoje neteistas, tačiau du kartus teistas užsienyje už vairavimą būnant neblaiviam (11 t., b. l. 118–138), taip pat tiek prieš, tiek po nusikalstamų veikų padarymo baustas administracine tvarka ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (11 t., b. l. 109–117). Apygardos teismas teisingai nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje V. G. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto psichotropinės medžiagos – amfetamino platinimo Ž. Ž. ir jo bendrininkams, jis toliau darė ne tik analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas, tačiau jo daromi nusikaltimai pasunkėjo. Nors po šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymo nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima (žmona, vaikais). Nuteistasis buvo sukūręs šeimą ir augino mažamečius vaikus dar iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau dėl šeimos turėjimo jis savo neteisėtų veiksmų neatsisakė, net ir žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei galimus tolesnio nusikalstamo elgesio teisinius padarinius.

39.       Apygardos teismas taip pat įvertinto ir nuteistojo sveikatos būklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. yra neįgalus – dėl 2012 metais patirtos stuburo traumos ir dėl to išsivysčiusių gretutinių ligų jam iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ką patvirtina byloje esantys medicininiai, neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentai ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos G. G. parodymai (9 t., b. l. 63–66, 70–72; 13 t., b. l. 44–62, 147–148). Nuteistasis lankosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre dėl jam nustatytos (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jam paskirtas gydymas (9 t., b. l. 63–66, 69–72; 11 t., b. l. 104). Skunde taip pat akcentuojama, jog dėl iki šiol jaučiamų stiprių skausmų nuteistasis pradėjo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, ko pasėkoje joms išsivystė priklausomybė. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis suvokia turįs šią priklausomybę ir bando keistis, o tai daryti padeda šeima. Be to, kaip nustatyta anksčiau, nuteistojo sveikatos problemos nesutrukdė jam ne tik vartoti, bet ir realiai platinti narkotines bei psichotropines medžiagas tiek pasitelkiant bendrininkus, tiek pačiam jas išvežiojant pirkėjams ar jiems atvykstant į jo namus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto teiginiai, jog jis dėl sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo padėtį. Papildomai pažymėtina, jog pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas nuteistųjų laikymui ir imtis visų priemonių tinkamai jų sveikatos priežiūrai, o pačiai šių pajėgumų neturint – kreiptis į įstaigas, kurios galėtų suteikti būtinąją pagalbą nuteistajam (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis). Dėl to nuteistajam V. G. visa reikalinga medicininė pagalba galės būti suteikta ir atliekant bausmę.

40.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors skunde teigiama, jog nuteistasis dėl jo sveikatos būklės negali susirasti nuolatinio darbo, tačiau iš Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenų matyti, kad jis nuo 2004 m. birželio 16 d. iki šiol oficialaus darbo Lietuvoje neturėjo, o nuo 2013 m. lapkričio 27 d. jo paties prašymu yra išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašo (11 t., b. l. 101–102). Taigi, V. G. ilgą laiką dar iki 2012 metais patirtos traumos niekur nedirbo, kas rodo, jog nuolatinio darbo nesuradimas galimai buvo įtakotas ne vien jo sveikatos problemų, o ir paties apsisprendimo pajamų užsidirbti neteisėtais būdais.

41.       Apibendrinus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu V. G. už 1–8 nusikalstamas veikas paskirtos BK 253 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1, 2 dalių ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurių dydžiai parinkti mažesni nei sankcijose numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai arba ar artimi jiems, yra teisingos.

42.       Vis dėlto vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, jo asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. už 9  punkte aprašytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra per griežta, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl paskirtos neteisingos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. G. padaryti sunkūs ir labai sunkus nusikaltimai – psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo organizavimas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtas disponavimas labai dideliu jų kiekiu (9 nusikalstama veika) yra labai pavojingos nusikalstamos veikos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nuteistajam paskyrus tokią griežtą galutinę laisvės atėmimo bausmę, kurią iš esmės lemia bausmės skyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Byloje nėra duomenų, kad po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo V. G. būtų pakartotinai nusikaltęs. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors anksčiau aptarta nuteistojo sveikatos būklė jam nesutrukdė platinti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ir turimos sveikatos problemos, o ne vien savanaudiški tikslai – siekis užsidirbti, šiuo atveju galėjo paskatinti V. G. nusikalsti. Byloje nėra ginčo, kad 2012 metais nuteistasis patyrė rimtą stuburo traumą, dėl ko jam išsivystė įvairios gretutinės ligos ir V. G. iki senatvės pensijos sukakties dienos buvo nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis. Būtent po šio įvykio, siekdamas sumažinti patiriamus nugaros skausmus, nuteistasis pradėjo vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl ko jam išsivystė priklausomybė. Tai rodo, kad turimos sveikatos problemos nuteistąjį ne tik paskatino šių medžiagų įsigyti savo vartojimui, bet ir galėjo įtakoti jo apsisprendimą pradėti jas platinti kitiems asmenims, siekiant užsidirbti pinigų, iš kurių galėtų būti perkamos psichiką veikiančios medžiagos ir asmeniniam vartojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir byloje nenustatyta, jog V. G. dėl turimos priklausomybės būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, tačiau taip pat nenustatyta ir tai, kad jis toliau vartotų narkotines ir psichotropines medžiagas.

43.       Nors ir kolegija sutinka, kad skiriant bausmę kiekvienas atvejis individualus ir iš esmės nėra vienodų situacijų, kuomet identišką veiką padarytų identiška asmenybė, vis tik atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką kitose bylose dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose bausmės, kurios yra artimos ar lygios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkiams, skiriamos paprastai tais atvejais, kai nustatomi daug didesni narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, nusikalstamos veikos būna labiau organizuotos, trunka ilgesnį laiką, nuteistieji būna jau ne kartą teisti ir panašiai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Įvertinant jau aptartas šioje byloje aplinkybes, teisėjų kolegija jam paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmę už 9 nusikalstamos veikos padarymą vertina kaip aiškiai per griežtą ir ją švelnina iki artimesnio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, t. y. nuo 12 metų iki 10  metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Dėl to atsiranda pagrindas iš naujo subendrinti paskirtas bausmes apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu (pagal pirmosios instancijos teismo parinktas proporcijas), ko pasėkoje nuteistajam skiriama atitinkamai švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.

44.       Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinio skundo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, ir paskirti jam bausmes, mažesnes nei inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyti minimalūs dydžiai, ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

45.       BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-491/2012, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-185-495/2020).

46.       Nesutiktina, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo nuosprendžiu sušvelninama, neatitinka teisingumo principo ir nuteistajam bei jo šeimai sukels neproporcingų pasekmių. Neabejotina, kad ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės įtakos tiek nuteistojo, tiek jo artimųjų socialiniams ryšiams ir sukels kitų nuteistojo skunde minimų išgyvenimų, tačiau šie individualiai patiriami nepatogumai negali būti prioretizuojami prieš kitus BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kuomet net ir minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju individualizuojant asmeniui skirtiną bausmę akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau šiuo atveju tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą V. G. skirti mažesnę nei minimalią baudžiamajame įstatyme už jo įvykdytas nusikalstamas veikas numatyto dydžio bausmę ar kitos rūšies bausmę, kuri nebūtų susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, nėra. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį ir V. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, juolab kad už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos minimumui.

47.       V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nors buvo kitus nuteistuosius neigiamai apibūdinančių aplinkybių, tačiau apygardos teismas jiems paskyrė švelnesnes bausmes nei V. G.. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmių, skirtinų V. G., individualizavimui. Kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšis, dydžiai buvo parinkti įvertinus būtent jų padarytas nusikalstamas veikas ir asmenybes charakterizuojančius duomenis, todėl negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį nuteistajam V. G.. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017 ir kt.).

 

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos Ž. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

 

48.       Nuteistasis Ž. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu, tiek Ž. Ž., tiek bendrininkais pripažinti asmenys narkotinių medžiagų atvyko įsigyti siekdami patenkinti savo priklausomybes psichiką veikiančioms medžiagoms. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems apeliacinio skundo teiginiams.

49.       BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad veikos padarymas veikiant bendrininkų grupe yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-149-511/2017, 2K-75-689/2018).

50.       Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp Ž. Ž. ir E. P. bei E. V., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, todėl jie visi įgydami, laikydami bei gabendami psichotropinę medžiagą – amfetaminą veikė kaip bendravykdytojai. Tokią išvadą pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo I. K., taip pat E. P. ir E. V., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai bei pirmosios instancijos teisme pačio nuteistojo Ž. Ž. duoti parodymai.

51.       Ž. Ž. posėdžio metu nurodė, kad jis su E. P. ir E. V. bendrai sugalvojo įsigyti narkotinių medžiagų ir kreiptis dėl to į V. Č.. Pavykus susitarti dėl amfetamino įsigijimo, jie visi trys ir I. K., kuris nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, nuvažiavo į nurodytą vietą, kur iš nepažįstamų asmenų už nepilnus 30 Eur įsigijo narkotikus – dvi folijas po 0,1 g amfetamino. Ž. Ž. pripažino, kad nupirktus narkotikus padavė E. P. ir E. V. bei vėliau visi trys kartu būtų juos suvartoję. E. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. parašė žinutę Ž. Ž. teiraudamasis dėl amfetamino įsigijimo, o vėliau su juo, E. V. ir I. K. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur susitiko su narkotikų prekeiviu. Visus klausimus dėl narkotikų įgijimo derino Ž. Ž.. Jam E. P. ir E. V. padavė pinigus, nurodydami, kad jiems reikia po 1 g amfetamino. Ž. Ž. nupirkęs amfetamino E. P. padavė vieną folijos lankstinuką, o kitą – E. V. (2 t., b. l. 46–47, 52–54, 63–64, 150–151). E. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (2 t., b. l. 172–173, 183–184; 3 t., b. l. 32–33, 49–50, 71–73).

52.       Iš aptartų parodymų matyti, kad tarp Ž. Ž., E. P. ir E. V. buvo aiškus išankstinis susitarimas veikti neteisėtai. Būtent esant tarpusavio susitarimui jie per tarpininką V. Č. surado narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekeivį, kartu važiavo į susitikimo vietą su juo, už bendras lėšas įsigijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį jie visi trys ketino vėliau suvartoti. Tiek Ž. Ž., tiek E. P. ir E. V. suprato vienas kito veiksmus, veikė bendrai, juos vienijo bendras tikslas – įsigyti psichotropinės medžiagos savo reikmėms. Taigi, jie visi trys įgyvendino BK 259 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius. Veikdami bendrai jie suprato ir savo veikos pavojingumą bei pobūdį, kad tai uždrausta, baudžiama veika ir taip norėjo veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais bei pagrįstai nustatė Ž. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl Ž. Ž. paskirtos bausmės dydžio

 

53.       Nuteistasis Ž. Ž. apeliaciniame skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra per griežta, neatitinka nuteistojo asmenybės, o grįžimas į laisvės atėmimo vietą galimai sąlygotų nuteistojo neigiamą elgesį. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų teisingos bausmės paskyrimui, todėl skunde prašoma Ž. Ž., įvertinus ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba subendrintą laisvės atėmimo bausmę mažesniam nei 1 metų terminui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

54.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Tai yra teismas įvertino tai, kad Ž. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Nors nenustatytas tikslas surastas psichotropines medžiagas platinti, tačiau jas buvo ketinama suvartoti, kam kelią užkirto policijos pareigūnai iš karto po tokių medžiagų įsigijimo sulaikydami nuteistąjį ir su juo veikusius bendrininkus bei surasdami psichiką veikiančias medžiagas. Nors pats Ž. Ž. pripažįsta, kad jo įgytos psichotropinės medžiagos sukelia priklausomybę ir daro žalingą poveikį organizmui, tačiau jas įgijo ne tik savo, bet taip pat kitų bendrininkų vartojimui. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ž. Ž. praeityje Lietuvoje teistas keturis kartus, tarp jų ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (10 t., b. l. 162–172), taip pat teistas užsienyje, be kita ko, ir už nusikaltimą susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (10 t., b. l. 91–120, 122–190). Po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, Ž. Ž. padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, už ką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu. Taip pat jis po nusikalstamų veikų padarymo ne kartą baustas administracine tvarka, o tarp pažeidimų yra susijęs ir su narkotinių medžiagų vartojimu (10 t., b. l. 84–90). Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, tačiau vėliau įsidarbino ir šiuo metu vykdo individualią veiklą (10 t., b. l. 78–79; 14 t., b. l. 27–28).

55.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog duomenų apie naujus jo teisei priešingus veiksmus negauta, pagrįstai sprendė, kad jam skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis už BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus ir maksimalaus bausmių dydžių vidurkį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų duomenų visumą, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti pirmosios instancijos teismo parinktos rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga, ji nėra nepagrįstai per didelė, neatitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo.

56.       Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taip pat nėra pagrindo. Nors Ž. Ž. pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme, t. y. įsidarbino, 2021 m. gruodžio 1 d. pasirašė savanoriškų darbų atlikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) žmonių su negalia sąjunga (14 t., b. l. 26), šiuo metu nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų (14 t., b. l. 25), tačiau jos nelaikytinos kuo nors išskirtinėmis, jog vien jų pagrindu nuteistajam būtų galima skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, jog jo padaryta nusikalstama veika, kaip ir anksčiau bei po to padaryti teisės pažeidimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimas nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Nuteistojo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali paskatinti nuteistojo netinkamą elgesį ir sukelti kitokius neigiamus padarinius, taip pat pabrėžiamos tik jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visiškai nevertinami Ž. Ž. neteisėti veiksmai, daromų veikų pavojingumas visuomenei ir kitos jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės. Tai rodo, kad nuteistasis iki šiol nepadarė pakankamų savo neteisėto elgesio išvadų.

57.       Įvertinusi nuteistojo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. Ž. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Taip pat pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė tinkamai subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Ž. Ž. paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Ž. Ž. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta. Nuteistojo nurodoma aplinkybė, jog Ž. Ž. paskyrus 1 metų neviršijančią laisvės atėmimo bausmę, jis galėtų toliau dirbti, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga. Atsakant į skundo argumentą dėl tolimesnės darbinės veiklos tęsimo pažymėtina, jog ir pataisos įstaigose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės dirbti, tačiau ši aplinkybė nepriklauso nuo nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, nes dirbti gali kiekvienas tokį norą išreiškęs nuteistasis, įvertinus siūlomų darbo vietų skaičių.

58.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo Ž. Ž. paskirta bausmė yra proporcinga nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Nagrinėjamu atveju švelninti Ž. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra pagrindo.

 

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

 

59.       Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį Ž. Ž. ginti parinkta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo gynėja ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (12.32MR) PT-4470 dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo Ž. Ž. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš viso sudaro 510 Eur.

60.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-60-495/2021, 2K-188-628/2021 ir kt.).

61.       Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta pagal nuteistųjų V. G. ir Ž. Ž. apeliacinius skundus. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Ž. skundo argumentai pripažinti nepagrįstais bei jo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistajam Ž. Ž. valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam Ž. Ž. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai ir, kad šių išlaidų išieškojimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo Ž. Ž. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, ir V. G. paskirti subendrintą 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai yra prie griežčiausios 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies (po 3 mėnesius) pridėti švelnesnes bausmes, paskirtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo Ž. Ž. 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai        Nerijus Meilutis

 

 

        Justas Namavičius

 

 

        Ernestas Rimšelis