Civilinė byla Nr. 2S-1457-392/2014
(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10940-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.2.; 122.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo už buto išlaikymą ir komunalinius mokesčius; trečiasis asmuo: L. P.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. D. 11 900,03 Lt nuostolių už sumokėtus komunalinius mokesčius, taip pat priteisti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ji su atsakovu nuo 2004-07-14 bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį buto) valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo leidimu, visomis komunalinėmis paslaugomis taip pat naudojasi L. P. ir jos sūnus D. P. Tačiau tik ieškovė moka buto komunalinius mokesčius. 2009-01-06 teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka. Šio sprendimo pagrindu ieškovei ir atsakovui buvo išduotos atskiros atsiskaitymo knygelės už komunalines paslaugas. Bendros atsiskaitymo knygelės Nr. 3698132. Ieškovei išduotos atsiskaitymo knygelės Nr. 9407147. Už 2009 m. ieškovė mokėjo už viso buto šildymą, o nuo 2010 m. pradžios ieškovė moka visus komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas tik už savo dalį, tačiau už elektrą ir už šaltą vandenį moką už visus, kad nebūtų nutrauktas šių paslaugų teikimas. Atsakovas ir jo dalies buto naudotojai mokesčių nemoka, todėl už skolas yra areštuota ½ buto dalis, gresia varžytynės. CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.76 str., kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004-07-04 iki 2014-01-28 savo lėšomis sumokėjo 6 129,33 Lt už elektros energiją ir 2 063,96 Lt už šaltą vandenį (iš viso 8 193,29 Lt). Už elektros energiją ir už šaltą vandenį iš atsakovo priteistina 2/3 ieškovės sumokėtos bendros sumos, t. y. 5 462,18 Lt, kadangi už nurodytas paslaugas apmokama pagal suvartojimą, nes bendro buto dalyje ieškovė gyvena viena, o atsakovo buto dalies naudotojai yra du. Laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2009 m. pabaigos ieškovė sumokėjusi 9 826,77 Lt už šildymą, 929,56 Lt už karštą vandenį bei 1 811,53 Lt už kitas paslaugas (iš viso 12 567,86 Lt). Už buto šildymą ir kitas paslaugas, kurios apskaičiuojamos pagal viso buto kvadratūrą, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ ieškovės sumokėtos bendros sumos, t. y. 5 819,15 Lt ((9 826,77 Lt už šildymą + 1 811,53 Lt už kitas paslaugas)/2). Už karštą vandenį ieškovei iš atsakovo priteistina 2/3 ieškovės sumokėtos 929,56 Lt bendros sumos, t. y. 618,7 Lt, kadangi už karštą vandenį taip pat mokama pagal skaitiklių rodmenis. Bendra ieškovei iš atsakovo priteistina nuostolių suma sudaro 11 900,03 Lt (5 462,18 Lt+5 819,15 Lt+618,7 Lt).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovei S. D. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p. ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 11 900,03 Lt nuostolių už sumokėtus komunalinius mokesčius, kuriuos sudaro 5462,18 Lt už elektros energiją ir šaltą vandenį, 5 819,15 Lt už buto šildymą bei 618,7 Lt už karštą vandenį. Ieškinyje nurodyta, kad skola apskaičiuota proporcingai atsakovo nuosavybės teise valdomai buto daliai arba pagal suvartojimą. Ieškovė pažymėjo, kad savo lėšomis už elektros energiją sumokėjo 6 129,33 Lt, už šaltą vandenį - 2 063,96 Lt, už buto šildymą - 9 826,77 Lt, už kitas paslaugas - 1 811,53 Lt, už karštą vandenį - 929,56 Lt. Teismas nurodė, kad šie skaičiai ieškovės pateiktose išklotinėse neatsispindi, todėl ieškovė turėtų pateikti teismui paskaičiavimą, kaip susidarė būtent tokio dydžio mokesčiai.
Atskiruoju skundu ieškovė S. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodė, kad už bendrąja nuosavybės teise valdomą butą viena mokėjo komunalinius mokesčius. Grįsdama ieškinį, kartu su juo teismui pateikė išklotines, kuriose nurodyta kada ir kokius mokesčius ieškovė mokėjo; nurodė, kokiais laikotarpiais susidarė nuostoliai ir kaip jie yra apskaičiuoti. Mokesčiai, mokami už buto kvadratūrą, apskaičiuoti kiekvienam bendrasavininkiui, kurių yra du, po ½ dalį. Mokesčiai, mokami pagal skaitiklius, paskaičiuoti, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ieškovės ir atsakovo buto dalyse. Naudojimosi butu tvarka yra nustatyta. Apeliantės teigimu, ginčo esmės išsiaiškinimui, galutiniam šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus suformulavimui, įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus, pateikimui ir kitokiam pasiruošimui tinkamai išnagrinėti bylą yra skirtas pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme (CPK XIV skyrius). Ieškovė pažymėjo, kad neturi galimybės įvykdyti teismo nutartį - aiškiau nurodyti, kaip apskaičiuoti nuostoliai. Jos manymu, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, pažeistų LR Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str., nes apribotų ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad, grįsdama ieškinį, kartu su juo teismui pateikė išklotines, kuriose nurodyta kada ir kokius mokesčius ieškovė mokėjo; nurodė, kokiais laikotarpiais susidarė nuostoliai ir kaip jie yra apskaičiuoti, bei aiškiau nurodyti, kaip apskaičiuoti nuostoliai, neturi galimybės. Apeliantės teigimu, ginčo esmės išsiaiškinimui, galutiniam šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus suformulavimui, įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus, pateikimui ir kitokiam pasiruošimui tinkamai išnagrinėti bylą yra skirtas pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apeliantės pozicija. Pažymėtina, jog bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingus teisinius padarinius. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis).
Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė, iš ko susideda bendra nuostolių suma, priteistinos iš atsakovo sumos apskaičiavimo principus, laikotarpius; pateikė įrodymus apie atliktus mokėjimus, taigi CPK 135 str. reikalavimus iš esmės įvykdė. Iš ginčijamos teismo nutarties matyti, kad teismui nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo ieškinyje nurodytas sumas, t. y., kokius aritmetinius veiksmus atlikusi gavo nurodytas sumas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą įvertintinus aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nenurodyti aritmetiniai veiksmai, atlikti apskaičiuojant reikalaujamą priteisti sumą, nėra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir gali būti nurodyti vėlesniuose proceso etapuose, ar parengiamojo teismo posėdžio metu.
Todėl konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti buvo nustatyti nepagrįstai, o atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, šis klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas
nutarė:
Ieškovės S. D. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjas Virginijus Kairevičius