Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-519/2017

Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00471-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.1.7.3.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.4.;2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmantui Mylei,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistajam P. S. ir gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

nukentėjusiajai A. B. ir jos atstovui  advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais P. S. įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

P. S. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš P. S. priteista 44 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš P. S. valstybei priteista 501,53 Eur išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1.P. S. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 15 d. apie 15.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia, suduodamas nukentėjusiajai A. B. rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau ne mažiau kaip 6 smūgius, tuo padarė A. B. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniajame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, t. y. padarė A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

1.2. P. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis kad jis grasino nužudyti nukentėjusiąją A. B., t. y. 2014 m. birželio 15 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, stovėdamas nukentėjusiajai A. B. už nugaros, viena ranka dilbiu suimdamas jai už smakro ir jį pakeldamas, o kita ranka pridėdamas peilį jai prie gerklės, šaukdamas, kad ją nužudys, po to nukentėjusiajai ištrūkus ir pabėgus iš namo, o jam vejantis nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį išteisinti. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo bei atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2.1. Nurodo, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiama išimtinai tik nukentėjusiosios duotais parodymais. Pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme teigė, jog A. B. po aiškinimosi su juo dėl dingusių 1000 litų ir supratusi, jog jis dėl to kreipėsi į policiją, pradėjo jam grasinti, jog jį „sutvarkys“. Teigia, kad teismas konstatavo, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojai: kartu su ja negyvenančios ir įvykio nemačiusios nukentėjusiosios dukterys E. B., G. V., M. K., kuris įvykio taip pat nematė. Teismui nesukėlė abejonių ir nukentėjusiosios kaimynių bei buvusių bendradarbių B. B., E. S. parodymai. Pažymi, jog liudytojai nematė, neva, buvusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios, nematė, kaip nukentėjusiajai atsirado sužalojimai, jie tik teigė, kad jiems tai pasakė A. B.. Apylinkės teismas pareigūnų S. L., V. P., E. N., D. J. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu vertino kritiškai, nors šie liudytojai bendravo su nukentėjusiąja po, neva, jos sumušimo. Nukentėjusioji bendraudama su pareigūnais nieko nesakė apie tai, jog jis ją sumušė, ji tik prašė jai grąžinti telefoną ir raktus.

2.2. Pažymi, kad teismo nesudomino ta aplinkybė, kad 2015 m. gegužės 22 d. Telšių apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnyje, 294 straipsnio 2 dalyje ir šiame nutarime nekalbama apie nosies kaulo lūžį. Dėl nosies kaulo lūžio nėra nurodoma ir 2014-06-20 specialisto išvadoje Nr. G895/14(04). Mano, kad specialistas apžiūrėjęs nukentėjusiąją negalėjo nepastebėti, jog sulaužytas nosies kaulas. Pažymi ir tai, kad apie nosies kaulo lūžį nėra pasisakoma ir 2015-04-16 papildomoje specialisto išvadoje Nr. PG 29/15-895/14(04). Teisme apklaustas ekspertas negalėjo nurodyti, kada nukentėjusiajai A. B. buvo sulaužytas nosies kaulas. Teismas nurodęs, kad ekspertas negalėjo patvirtinti ir tuo pačiu paneigti, kad A. B. nustatytas nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas 2014 m. birželio 15 d. Teigia, jog tai akivaizdi abejonė, kuri turėtų būti traktuojama tik jo naudai, tačiau apylinkės teismas, visas abejones, kuriomis grindžiamas nuosprendis, vertino išimtinai nukentėjusiosios naudai. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė jo nurodytų aplinkybių, jog nukentėjusioji pastoviai girtauja, jog pati jam sakė, kad anksčiau buvo susižalojusi nosį krisdama jo namuose nuo laiptų (šias aplinkybes teisme nukentėjusioji neigė). Teismas jo paaiškinimus vertino kaip norą išvengti atsakomybės. Todėl mano, kad dėl nesunkaus sveikatos sukėlimo A. B. jis nuteistas nepagrįstai, remiantis tik nukentėjusiosios teiginiais, nesant kitų objektyvių duomenų.

2.3. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai A. B. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis visiškai nepagrįstas, nes nukentėjusiosios nedarbingumas nesumažėjęs, ji toliau dirba, vairuoja mašiną. Taip pat priteista suma yra per didelė, ji mažintina 15 kartų. Nukentėjusiosios teiginiai, kad jai skausminga nešioti akinius, nieko nepagrįsti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai P. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajai A. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

5. Nuteistasis P. S. teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiama išimtinai tik nukentėjusiosios duotais parodymais, jog nukentėjusioji bendraudama su pareigūnais nieko nesakė apie tai, jog jis ją sumušė, ji tik prašė jai grąžinti telefoną ir raktus.

5.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis P. S., jo kaltė grindžiama ne vien nukentėjusiosios A. B. parodymais, tačiau ir liudytojų R. S., E. S., M. K., E. B. ir G. V. parodymais, specialisto išvadomis, ekspertų paaiškinimais bei kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Netikėti nukentėjusiosios A. B. parodymais, jos nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad P. S. pareikalavus grąžinti jam pinigus, ji nesuprato, apie ką jis kalba, patarė jam pačiam paieškoti pinigų, bandė išeiti iš virtuvės, tačiau P. S. vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, dešinės akies antakį, nuo to ji nukrito ant dešinio šono, po to spardė ją gulinčią, sudavė gal 10 smūgių, iš kurių 5 buvo stipresni. Tai, kad nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai – kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje – padaryti šešių tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, patvirtina specialisto išvados Nr. G 895/14(04), pG 29/15-895(04) (1 t. 60–61, 63 b. l.). Šios specialistų nustatytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad P. S. jai sudavė smūgį kumščiu į nosį, dešinės akies antakį ir dar ją spardė gulinčią ant žemės. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytoja R. S.. Ji teigė, kad nukentėjusioji basa atėjo į jos namus, buvo išsigandusi, prašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti policijai. Nukentėjusioji jai sakė, kad susipyko su P., jis ją primušė. Liudytoja E. S. parodė, kad apie 16–17 valandą pas ją į namus pasiimti buto raktų atėjo A. B., kuri buvo stipriai sumušta, purvina. Matė ant A. veido kraujosruvas ties akimi, kalniuką ant nosies. A. B. jai pasakė, kad ją sumušė P. S.. Kitą dieną susitikusi A. B. laiptinėje matė ant nukentėjusiosios veido esančias kraujosruvas. Liudytojas M. K. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis matė A. B., jos veidas buvo visas mėlynas, nosis pasikreipusi. Jis nuvežė nukentėjusiąją pas ekspertus. Tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta P. S., parodė ir nukentėjusiosios dukros E. B. ir G. V.. Nors liudytojos tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jos tai patvirtino, nes joms apie įvykį papasakojo mama. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino nukentėjusios A. B. parodymus ir nei BPK 20 straipsnio, nei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nuosprendyje nurodytais įrodymais, tarp jų ir minėtais nukentėjusios parodymais.

5.2. Dėl apelianto nurodomų liudytojų – policijos pareigūnų S. L., V. P., E. N., D. J. parodymų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šių liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnai reagavo į pranešimą apie galimą vagystę, todėl detaliau nukentėjusiosios sužalojimo fakto netyrė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. N. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog A. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad būnant pas P. S. namuose, jis pradėjo ant jos šaukti, kad ji atiduotų iš jo paimtus 1000 litų ir puolė ją mušti (1 t. 26 b. l.).

5.3. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo pateiktą versiją, jog nukentėjusioji pastoviai girtauja, jog pati jam sakė, kad anksčiau buvo susižalojusi nosį krisdama jo namuose nuo laiptų. Ekspertas H. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent dėl nosies kaulo lūžio, o šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, nes griūnant veidu ant kieto pagrindo, pvz. plytelių, trinkelių, paprastai būna sužalota kakta, nosis, skruostas. Šiuo atveju nustatyta viena kraujosruva tik apie akį ir antakį, ir tai ne griuviminis sužalojimas. Taip pat ekspertas paaiškino, kai nukentėjusioji 2014 m. birželio 20 d. pirmą kartą kreipėsi apžiūrai, tai čiuopiant pirštais, paspaudžiant, jautė skausmą nosies nugarėlėje, o nosies kaulo lūžį nustatyti galima tik atlikus rentgenogramą. Abejonių, kad nukentėjusiajai nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas 2014 m. birželio 15 d. įvykio metu, nekelia ir tai, kad nosies kaulo lūžis buvo nustatytas tik 2014 m. lapkričio 24 d. ir, kad LOR gydytojo ji buvo konsultuota tik 2014 m. gruodžio 30 d. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. M.-Č. paaiškino, kad nustatyti tikslų lūžimo laiką galimybės nėra, nes nosies lūžis gali nesuaugti visą gyvenimą ir lūžio linija bus matoma iki žmogaus mirties praktiškai nepakitusi. Ekspertas H. D. paaiškino, jog nurodyti konkretų A. B. padaryto sužalojimo – nosies kaulų lūžio padarymo laiką nėra galimybės, bet gydytojos radiologės konsultacijos duomenimis, lūžis yra senas – padarytas ne mažiau nei prieš mėnesį iki rentgenogramos atlikimo, t. y. iki 2014 m. lapkričio 24 d.

6. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl P. S. kaltės. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo P. S. kaltę, jog jis sudavė rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai A. B. į įvairias kūno vietas, tačiau ne mažiau kaip 6 smūgius, tuo padarydamas tai A. B. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniajame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nesurinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

7. Nuteistasis P. S. nesutinka su priteista neturtinė žala, teigdamas, kad priteista 3000 Eur suma yra per didelė, nes nukentėjusiosios nedarbingumas nesumažėjęs, ji toliau dirba, vairuoja mašiną.

7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

7.2. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. B. dėl nuteistojo P. S. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, kuri pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tiek neturtinę žalą.

7.2.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

7.2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį iš esmės grindė A. B. patirtu fiziniu skausmu, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, dėl lūžusio nosies kaulo iki šiol jaučia pasekmes.

8. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydžio.

8.1. Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nustatomas nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur). Kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

8.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, tai, jog įvykio metu ji buvo neblaivi, tai, kad tik praėjus penkiems mėnesiams po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl nosies skausmo, kad iki šiol jaučia pasekmes, kad nėra duomenų, jog dėl patirtos traumos būtų pablogėję jos darbiniai, socialiniai santykiai, nuteistojo P. S. turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 3000 Eur suma nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Taigi remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai A. B. priteista suma padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 1500 Eur. Kolegijos nuomone, toks (1500 Eur) nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Taigi Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistomis išlaidomis už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

9.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

9.2. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme atstovavo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas M. Š., kuris teismui pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-7-12393 dėl 501,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo P. S. valstybei už nukentėjusiajai A. B. suteiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs anksčiau minėtus duomenis bei nuteistojo turtinę padėtį, pagrįstai priteisė P. S. valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją A. B., todėl tenkinti nuteistojo prašymą panaikinti jam priteistą nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų atlyginimą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Akmenės rajono apylinkės teismo  2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistojo P. S. nukentėjusiajai A. B. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Gražvydas Poškus

Teisėjai                                                                                                                 Nijolė Matuzevičienė

                                                                                                                                                Vidmantas Mylė