Civilinė byla Nr. e2-658-933/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00280-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.2.3; 3.1.12.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Business basis atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Business basis atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos TILAROS LIMITED pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Business basis,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kipro Respublikoje registruota bendrovė TILAROS LIMITED (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Business basis nemokumo (bankroto) bylą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą patenkino – iškėlė uždarajai akcinei bendrovei Business basis nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d.
3. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) Business basis (toliau ir – atsakovė, bendrovė) atskirasis skundas, kuriuo prašyta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei atmesti. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad negavo jai teismo siųstų procesinių dokumentų, o faktiškai apie teismo priimtą nutartį dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sužinojo 2024 m. liepos 4 d., gavusi el. laišką iš teismo paskirto nemokumo administratoriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės BUAB Business basis atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties.
5. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto byla), įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d. Atskirasis skundas pateiktas 2024 m. liepos 11 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui pateikti.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis du kartus išsiųsta atsakovės buveinės adresu, kuris nurodytas ir atskirajame skunde. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, nustatė penkiolikos dienų terminą įvykdyti prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankrotą ne teismo tvarka. Atsakovės vadovas 2023 m. gruodžio 5 d. atsakė į pareiškėjos pranešimą, nurodydamas, kad prievolės įvykdyti negali. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo bei buvo tinkamai informuota apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą. Atsakovė, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo domėtis nemokumo proceso eiga. Be to, 2024 m. gegužės 8 d. atsakovės nekilnojamajam turtui bei prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms buvo pritaikytas areštas, galiojantis iki nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, teismo įsitikinimu, atsakovė jau 2024 m. gegužės mėn. turėjo žinoti, kad turtas yra areštuotas dėl bendrovei iškeltos nemokumo bylos.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą, nes skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Svarbių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė.
9. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovė atskirąjį skundą teismui pateikė el. paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui el. paštu. Atsisakęs priimti atskirąjį skundą, teismas plačiau dėl minėto trūkumo šalinimo nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) BUAB Business basis atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovė apie 2024 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimą nebuvo informuota iki 2024 m. liepos 4 d. Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartį du kartus išsiuntė atsakovės buveinės adresu (dokumentai teismui grąžinti, kaip neįteikti), tačiau neišsiuntė nutarties nei Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nei pačios pareiškėjos prieduose minimu atsakovės pagrindiniu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nebandė nutarties įteikti atsakovės vadovui, nesiėmė veiksmų nustatyti papildomus kontaktinius duomenis. Teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti nutartį atsakovei. Tai, kad pareiškėja buvo išsiuntusi atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįrodo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties įteikimo atsakovei bei supažindinimo su teismine byla faktų. Atsakovė neturi tokio turto, kuriam buvo pritaikytas areštas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė pagrįstai laikė, kad nepraleido termino atskirajam skundui pateikti, nes apie nutartį faktiškai sužinojo 2024 m. liepos 4 d., gavusi nemokumo administratoriaus el. laišką.
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo sukurtos itin rimtos pasekmės tiek atsakovei, tiek jos akcininkui bei kreditoriams. Nutartimi sukurtos teisinės pasekmės itin reikšmingos, todėl teismas neturėjo proceso normų taikyti formaliai, o siekti teisingo bylos išnagrinėjimo, sudaryti atsakovei galimybę pasisakyti dėl ginčo esmės.
10.3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties pateikė el. paštu. Atsakovė atskirąjį skundą išsiuntė registruota pašto siunta, o el. paštu teismą informavo apie procesinių dokumentų išsiuntimą bei kartu pateikė atskirąjį skundą be priedų. Atsakovės pašto siunta teisme gauta 2024 m. liepos 22 d.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą praleidus įstatyme nustatytą jo pateikimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – duomenis apie pašto siuntos (atskirojo skundo su priedais) išsiuntimą Vilniaus apygardos teismui; 2024 m. liepos 11 d. atsakovės el. laišką Vilniaus apygardos teismui; 2024 m. liepos 4 d. nemokumo administratoriaus el. laišką atsakovei. Minėtais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti aplinkybes dėl faktinio sužinojimo apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. priimtą nutartį momento.
14. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).
15. Įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, teismas priima ir vertina su atskiruoju skundu atsakovės pateiktus įrodymus. Atsakovės pateikti įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui, sprendžiant klausimus dėl tinkamo atsakovės informavimo apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. priimtą nutartį bei termino atskirajam skundui pateikti apskaičiavimo (CPK 314 straipsnis).
16. Pareiškėja TILAROS LIMITED 2024 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjai termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir atskirąjį skundą kartu su byla iš karto išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, todėl pareiškėja savo poziciją dėl nesutikimo su atskirojo skundo argumentais išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose.
17. Pažymėtina, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjai termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, nes apskųsta nutartimi atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2024 m. gegužės 8 d. nutarties. Be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti rašytinio teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dieną (2024 m. rugpjūčio 13 d.), o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis). Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei (ne)tinkamumo
18. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad 2024 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria atsakovei iškelta (nemokumo) bankroto byla, atsakovei įteikta tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Atsakovės vertinimu, teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti nutartį atsakovei.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą yra saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija.
20. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
21. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).
22. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
23. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
24. Byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
25. CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat į pirmiau aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuotus tinkamo informavo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26, 30 punktai).
27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartimi priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškimas, teismo pranešimas ir 2024 m. kovo 22 d. nutartis pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 22 d. išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Elektroninės bylos kortelės 2024 m. kovo 22 d. įvykyje prie pastabų pažymėta, kad procesiniai dokumentai išsiųsti ir Juridinių asmenų registre nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, jog faktiškai nurodytu el. pašto adresu procesiniai dokumentai buvo išsiųsti. Į Vilniaus apygardos teismą 2024 m. balandžio 8 d. grįžo atsakovės buveinės adresu siųstas neįteiktas vokas su procesiniais dokumentais. Tą pačią dieną procesiniai dokumentai pakartotinai persiųsti atsakovės buveinės adresu. Vokas su neįteiktais procesiniais dokumentai grįžo 2024 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismas laikė procesinius dokumentus įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu.
28. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Vilniaus apygardos teismas nutartį atsakovei 2024 m. gegužės 9 d. išsiuntė buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovė gavo el. paštu siųstus dokumentus, byloje nėra. Į Vilniaus apygardos teismą 2024 m. gegužės 24 d. grįžo atsakovės buveinės adresu siųstas neįteiktas vokas. Tą pačią dieną procesiniai dokumentai išsiųsti pakartotinai atsakovės buveinės adresu. Byloje negavus duomenų apie išsiųstų procesinių dokumentų (ne)įteikimą, nutartis atsakovės buveinės adresu pakartotinai išsiųsta 2024 m. birželio 13 d. Į Vilniaus apygardos teismą 2024 m. liepos 2 d. grįžo atsakovės buveinės adresu siųstas neįteiktas vokas. Pirmosios instancijos teismas laikė procesinius dokumentus įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d.
29. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kitą, nesutampantį su juridinio asmens buveinės adresu, procesinių dokumentų įteikimo vietą (ar kitus kontaktinius duomenis) teismui gali nurodyti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Įteikimas tokiu kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu (ar kitais kontaktiniais duomenimis) turėtų būti taikomas kaip viena iš galimybių prieš taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisine fikcija grindžiamą įteikimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 29 punktas). Analizuojamu atveju pareiškėjos pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nurodytas atsakovės el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Šis el. pašto adresas taip pat nurodytas pareiškimo prieduose – el. laiškuose tarp pareiškėjos ir atsakovės. Procesiniai dokumentai atsakovei nė karto nebuvo siųsti pareiškime nurodytu atsakovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų taip pat nesiuntė Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie teisme iškeltą nemokumo (bankroto) bylą, nes pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, nustatė penkiolikos dienų terminą įvykdyti prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba vykdyti bankrotą ne teismo tvarka; 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei buvo pritaikytas areštas, apie kurį atsakovei, vykdant veiklą, turėjo būti žinoma. Pirma, aplinkybė, kad pareiškėja informavo atsakovę apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, savaime nepatvirtina, jog atsakovei buvo žinoma ir apie teisme iškeltą nemokumo (bankroto) bylą. Antra, 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi pritaikytas areštas atsakovės nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų tokio turto. Trečia, šios aplinkybės neatleidžia teismo nuo rūpestingumo pareigos, imtis visų įmatomų priemonių informuojant šalis apie teisminį procesą ir jame priimtus procesinius sprendimus. Ketvirta, procesinis sprendimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sukelia itin reikšmingus padarinius ne tik pačiai įmonei, bet ir kitiems asmenims.
31. Atsižvelgus į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šiuo atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei, ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas apie teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį.
Dėl termino atskirajam skundui pateikti (ne)atnaujinimo
32. Atskirųjų skundų pateikimo tvarka ir terminai yra nustatyti CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, t. y. taikomos CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje (CPK 301–333 straipsniai) nustatytos taisyklės.
33. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą, turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatyme nustatytą jo pateikimo terminą.
34. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai data, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
35. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. nutartis atsakovei įteikta CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu 2024 m. birželio 25 d. (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad terminas atskirajam skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 4 d., kuomet ji faktiškai sužinojo apie priimtą nutartį, gavusi el. laišką iš nemokumo administratoriaus, apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija pagrindo sutikti neturi. Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis du kartus siųsta atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau šioje nutartyje konstatuotas pirmosios instancijos teismo netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas, nekeičia termino atskirajam skundui dėl 2024 m. gegužės 8 d. nutarties pateikti skaičiavimo pradžios momento, t. y. 2024 m. birželio 25 d., kuomet nutartis laikytina įteikta CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu. Terminas atskirajam skundui pateikti baigėsi 2024 m. liepos 2 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas pateiktas 2024 m. liepos 11 d., t. y. devyniomis dienomis praleidus terminą atskirajam skundui pateikti.
36. Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius dokumentus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
37. Atsakovė neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, nes laikėsi pozicijos, kad termino nepraleido. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių termino atnaujinimui ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atskirajam skundui paduoti (ne)atnaujinimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019 69 punktas). Ginčo atveju atsakovė apie pradėtą nemokumo bylą ir priimtą procesinį sprendimą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, numatytu CPK 123 straipsnio 4 dalyje, t. y. faktiškai atsakovei neįteikus procesinių dokumentų. Antra, šioje nutartyje konstatuotas pirmosios instancijos teismo netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas, neišnaudojus visų jam prieinamų protingų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Trečia, atsakovė, gavusi 2024 m. liepos 4 d. el. laišką iš nemokumo administratoriaus, operatyviai ėmėsi veiksmų ir atskirąjį skundą pateikė 2024 m. liepos 11 d. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Penkta, CPK įtvirtinta apeliacijos teisė, kuri yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019 15 punktas). Šešta, 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda materialinės ir procesinės teisinės pasekmės tiek atsakovei, tiek jos valdymo organams, tiek atsakovės kreditoriams.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste situacija, kai atsakovei būtų apribota galimybė apskųsti jai nepalankų teismo procesinį sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo (teisė į apeliaciją), nesuderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais ir kartu reikštų formalų teisingumo vykdymą (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Dėl to atsakovei atnaujinamas terminas pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties (CPK 307 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
41. Papildomai pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto atskirojo skundo trūkumo. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovė 2024 m. liepos 11 d. el. laišku išsiuntė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą (be priedų), pažymėdama, kad atskirojo skundo originalas su priedais išsiųsti registruota pašto siunta. Pašto siunta su atskiruoju skundu ir jo priedais pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. liepos 22 d.
42. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, yra nepagrįsta ir naikinama, atnaujinimas terminas atsakovės atskirajam skundui dėl teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties pateikti, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai).
43. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį atsakovei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Business basis atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties paduoti.
Perduoti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės Business basis atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei Business basis, juridinio asmens kodas 305436798, 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 2024 m. liepos 22 d. sumokėtą už atskirąjį skundą (mokėjimo užduoties kodas ZN42064).
Teisėjas Irmantas Šulcas