Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-501-651/2016
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00301-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimo,
n u s t a t ė
Č. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. birželio 1 d., 11.28 val., Plungės m., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, važiuodamas automobiliu Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, esant papildomai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, kuri leidžia vairuotojui sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiuodamas į sankryžą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui tiesiai važiavusiu Peugeot automobiliu. Č. R. po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais Č. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-17 nutarimu Č. R. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1dalyje numatytus pažeidimus. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskyrė –500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad pažeidėjas padarė abu pažeidimus. Vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, padarė išvadą, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas, įvertinęs pažeidėjo paaiškinimus, kitų asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad iš eismo įvykio vietos pažeidėjas pasišalino sąžiningai suklydęs, t. y. konstatavo neatsargią kaltę.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šios dalies nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nesutinka su teismu, jog jis prisipažino padaręs ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tvirtina, jog jo veikoje nėra šio pažeidimo įvykio sudėties. Anot apelianto, jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, pamanęs, kad atsitrenkė tik į šaligatvį, nuvažiavo. Kad buvo sustojęs ir apžiūrėjo savo automobilį, patvirtino ir kitas vairuotojas J. P., kurio automobilis buvo apgadintas. Teismas taip pat konstatavo, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinta sąžiningai suklydus. Kadangi sąmoningai ir tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, todėl mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo šio pažeidimo padarymą.
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Remdamasis teismų praktika, teigia, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad jokių motyvų šalintis iš eismo įvykio vietos neturėjo, po eismo įvykio nesislapstė ir niekaip neapsunkino savo identifikavimo. Duomenų, kuriais remiantis galima daryti tik prielaidą, kad padarytas pažeidimas, nepakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Apelianto teigimu, dėl netinkamo Kelių eismo taisyklių ir ATPK normų aiškinimo, neteisingai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai buvo nubaustas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismas pažeidėjui paskyrė ir taip žymiai švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pažeidėjo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalies bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis. Įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatą ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jo tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Anot apelianto, teismas, konstatuodamas, kad nėra pažeidėjo tyčios, nepagrįstai sprendė apie ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties buvimą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra.
Aukštesniosios instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti tyčią. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad iš eismo įvykio pažeidėjas pasišalino sąžiningai klydęs, vadinai nesant tyčios, o esant tik neatsargiai kaltei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šis pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamą nuostatą dėl kaltės formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Nr. 2AT-7-4-2013), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aiškiai nurodyta, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tokios nuostatos laikomasi ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013,). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad atvejai, kada eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan. paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, vadinasi, tokie atvejai nėra traktuojami kaip padaryti tyčia ir toks pasišalinimas nelaikytinas pažeidimu ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino sąžiningai klydęs, t. y. nesant tyčios. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo paneigti tyčios buvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos.
Apelianto teigimu, jis iš eismo įvykio nepasišalino, nes nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
Bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio metu, pažeidėjui sukant į dešinę pusę ir neįsitikinus, kad tai daryti bus saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms, įvyko susidūrimas su Peugeot markės automobiliu, vairuojamo J. P., kuris degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui važiavo tiesiai (b. l. 4). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Apelianto versija, kad jis atsitrenkė į šaligatvį, visiškai neatitinka byloje esančių duomenų apie eismo įvykį. Pažeidėjo vairuojamo automobilio apgadinta kairioji pusė, t. y. ne ta pusė, kuri buvo arčiau šaligatvio, todėl vien tai paneigia pažeidėjo versiją, kad jis pamanė, jog atsitrenkė į šaligatvį (b. l. 12, 38). Pažeidėjas paaiškinimuose taip pat nurodė, kad jis, važiuojant per sankryžą ir sukant į dešinę pusę, staiga pajuto smūgį į priekinę automobilio dalį (b. l. 16–17). Smūgis į priekinę automobilio dalį, o ne į apatinę, niekaip negalėjo sukelti įtarimų, kad atsitrenkė į šaligatvį. Iš karto po susidūrimo pažeidėjas nesustojo. Kaip nurodė pats pažeidėjas, ji sustojo tik pravažiavęs sankryžą. Vadinasi, susidūrimas įvyko pačioje sankryžoje. Tokius duomenis patvirtina ir įvykio schema, iš kurios matyti, kad susidūrimas įvyko sankryžoje. Kadangi susidūrimas įvyko sankryžoje ir smūgis buvo iš pažeidėjo vairuojamo automobilio kairiosios pusės, teiginys, kad buvo atsitrenktą į šaligatvį, kuris yra dešinėje pusėje, yra visiškai neįtikinamas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susidūrimas įvyko iš vairuotojo (pažeidėjo) pusės: buvo atsitrenkta į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekį, todėl nematyti, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, o ne į šaligatvį, negalėjo. Kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį taip pat paneigia automobilių sugadinimai. Iš automobilių apgadinimo masto, ypač iš J. P. vairuojamo automobilio, akivaizdu, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, kad abu vairuotojai galėtų jį pajusti. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto versija, jog pamanė, kad atsitrenkė į šaligatvį, o ne į kitą automobilį, yra paneigta byloje surinktais duomenimis, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš eismo įvykio vietos pažeidėjas pasišalino sąžiningai suklydęs. Pažymėtina, kad faktas, jog pažeidėjas sustojo ir išlipo iš automobilio ir tai, jog neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, nepaneigia tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos buvimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl nustatytos kaltės formos ir konstatuoja, kad yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, t. y. nustatyta tiesioginė tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ATPK 130 straipsnio sudėtį, netinkamai įvertino įrodymus, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutarimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su paskirta nuobauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Č. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Dalia Kursevičienė