Baudžiamoji byla Nr. 2K-59/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.2.; 1.2.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko, pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,
asmeniui, prieš kurį nutrauktas procesas, M. A.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, asmens, prieš kurį nutrauktas procesas, M. A. ir jo gynėjo, prašiusių Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
M. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) name, 12-ame aukšte esančiame šiauriniame balkone, kilusio konflikto metu šampano buteliu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. B. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam tris muštines žaizdas galvos kairėje pusėje, linijinį kairiojo smilkinkaulio lūžį, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiajame pusrutulyje, suspaudžiančią galvos smegenis, subarachroidinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais, šiais sužalojimais sukeldamas nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną – gilią smegenų komą.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą M. A. nutraukė (BK 28 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 332 straipsnio 3 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė tik nuteistojo M. A., liudytojų M. A. (M. A.), D. D., K. B. parodymais, o dėl M. A. smurto nutraukimo priežasčių rėmėsi tik paties M. A. parodymais, kuriuos vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistų išvadų). Kasatoriaus nuomone, tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino M. A. veikus esant būtinosios ginties sąlygoms, yra nepagrįsta, nes neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Anot kasatoriaus, M. A. smūgius buteliu sudavė užpykęs, o ne siekdamas atremti pavojingą kėsinimąsį, ir baigė smūgiuoti ne savo valios pastangomis, o tik sudužus buteliui.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismas tarp nukentėjusiojo V. B. ir asmens, prieš kurį nutraukta baudžiamoji byla, M. A. susidariusią konfliktinę situaciją vertino kaip tokį pavojingą smurtinį kėsinimąsį, kurį, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, M. A. turėjo teisę nedelsdamas atremti smūgiais, suduotais nukentėjusiajam į galvą šampano buteliu. Žinant, kad baudžiamajame įstatyme nereikalaujama visiškos kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo bei jam atremti panaudotų gynybos priemonių atitikties, smūgių šampano buteliu sudavimas šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, traktuotinas kaip būtinoji gintis. Prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad M. A. veiksmai neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Dėl pateiktų kasacinio skundo argumentų aptartinos būtinąją gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir įvertintina, ar šios nuostatos pagal teismų konstatuotus faktus taikytos tinkamai.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal prokuroro kasacinio skundo argumentus matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir nuosprendyje nurodė, kuo grindžia išvadas dėl nukentėjusiojo V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas ištyrė ir įvertino duomenis, kurių šaltiniai buvo kaltinamojo M. A., nukentėjusiųjų V. B., K. B., R. B., G. B., liudytojų D. D., M. A., E. S., V. U. ir kt. parodymai, medicinos specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas. Apeliacinės instancijos teismas papildomo įrodymų tyrimo neatliko ir naujų faktinių aplinkybių nenustatė, tačiau teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus apie būtinosios ginties situaciją įvertino kitaip negu pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes teisingai taikė BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad po pradinio žodinio konflikto į balkoną, kuriame buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. A. su draugais, įsiveržė agresyviai nusiteikę neblaivūs V. B. ir D. D. Nukentėjusysis V. B. prišoko prie M. A., pagrasino, kad išmes iš dvylikto namo aukšto balkono, papjaus ir sudavė ranka į veidą. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis savo veiksmais sudarė tokią situaciją, kurią M. A. (veidas buvo prieš tris savaites operuotas) įvertino kaip grėsmingą, realiai pradėtą pavojingą kėsinimąsį į jo sveikatą. Todėl M. A. turėjo teisę į būtinąją gintį ir ja teisėtai pasinaudojo, savigynai panaudojęs šalia pasitaikiusį šampano butelį. Gintis nebuvo tariama. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje situacijoje M. A. neperžengė būtinosios ginties ribų, teisėjų kolegija laiko neteisinga. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą, neįvertino situacijos, kuri buvo prieš prasidedant konfliktui tarp nukentėjusiojo V. B. ir M. A. namo balkone, taip pat konflikto pabaigoje. Šie faktai svarbūs modeliuojant situaciją ir prognozuojant asmenų elgesį įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė tiek konflikto priežastį bei jo iniciatorių, tiek konflikto pabaigą, o apeliacinėje nutartyje šios aplinkybės nepaneigtos. Pagal nustatytas aplinkybes V. B. agresyvų elgesį, pasireiškusį puolamaisiais veiksmais, išprovokavo M. A. su draugais, balkone vartodami alkoholinius gėrimus (šampaną) ir įžeidę pro namą praeinančius V. B. su D. D. Todėl nukentėjusysis V. B. su trijų asmenų draugija į 12-to namo aukštą liftu pakilo su atitinkamomis pretenzijomis ir tai M. A. nebuvo staigmena. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią situaciją vertino kaip didelį M. A. sumišimą ar išgąstį. Be to, pagal jėgos santykį V. B. nebuvo pranašesnis už M. A., kuris anksčiau gerai pažinojo nukentėjusįjį ir kartais pasityčiodavo (nukentėjusiųjų R. B., V. B. parodymai). Taip pat bylos duomenimis (nukentėjusiojo K. B., kaltinamojo M. A. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (T. 1, b. l. 151–162), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų kraujo pėdsakų–dėmių lokalizacija (T. 1, b. l. 15–24) nustatyta, kad M. A. baigė smūgiuoti V. B. į galvą ne savo valios pastangomis, o tik sudužus buteliui. Nukentėjusysis tuo metu jau atliko ne puolamojo, o gynybinio pobūdžio veiksmus. Suduodamas šampano buteliu smūgius beginkliam priešininkui į galvą M. A. suvokė, kad savo veiksmais sunkiai sužalos nukentėjusįjį ir šių padarinių norėjo, tad veikė tiesiogine tyčia. Žinoma, M. A. turėjo teisę gintis nuo puolančiojo, bet jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. A. 2008 m. rugpjūčio 25 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) namo balkone, asmeninio konflikto metu, realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo V. B. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, sudavė nukentėjusiajam V. B. ne mažiau kaip penkis smūgius šampano buteliu į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. M. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes klaidingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį būtinąją gintį, todėl apkaltinamasis nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neteisėtai nutraukė baudžiamąjį procesą, konstatavęs, jog nuteistojo M. A. veiksmai nėra nusikalstami (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši nutartis naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta (BK 62 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Šiuo atveju tokia aplinkybe yra laikoma nusikalstamos veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog nukentėjusiajam gydymo metu jis suteikė materialinę pagalbą ir taip padėjo išvengti sunkesnių padarinių. Šioje byloje dėl turtinės žalos nukentėjusiojo civilinis ieškinys nepareikštas. Iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, kad M. A. yra ligotas, jam taikomos chirurginės operacijos. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina, kad anksčiau teisės pažeidimų jis nėra padaręs, dirba, apibūdinamas teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija laiko, kad galima nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendį.
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams. Įpareigoti M. A. per nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Tomas Šeškauskas
Benediktas Stakauskas