Administracinė byla Nr. A-1313-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04230-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“ ir R. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbų padarinius, įpareigojant Mažųjų Pupojų kapinėse kapavietę tvarkiusius asmenis pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą; 4) įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas.
2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. 2019 m. gegužės 5 d. pamatė, jog šalia jos tėvo kapavietės išlieti nauji cementinio-betoninio mišinio apvadai. Liejant minėtus apvadus buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pažeistas ir pareiškėjos tėvo kapas (mišinio apvadai išlieti ant pareiškėjos tėvo kapavietės, kapavietė atsirado duobėje, kryžius pavojingai pasviro), buvo sumažintas pareiškėjos tėvo kapavietės plotis, taip pat nebuvo paliktas joks takas tarp pareiškėjos tėvo kapavietės ir tvarkytos kapavietės. Reaguodama į susiklosčiusią situaciją pareiškėja 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Administraciją ir į kapavietę prižiūrinčią įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Stebulė“. Atsakovas 2019 m. gegužės 24 d. raštu nurodė, jog patikrinus minėtą kapavietę nustatyta, kad pareiškėjos ir kaimyninė kapavietė neįregistruotos, todėl negalima nustatyti, kas ir kada jose buvo palaidotas bei kokio dydžio kapavietės buvo skirtos. Aptariamu raštu taip pat patvirtinta, jog šalia pareiškėjos tėvo kapo esanti kapavietė buvo tvarkoma neteisėtai, nepranešus ir nesuderinus tvarkymo projekto darbų. Pareiškėja 2019 m. gegužės 24 d. raštu Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui pateikė prašymą identifikuoti jos tėvo kapą, nustatyti kapavietės dydį, įregistruoti pareiškėją kapavietės prižiūrėtoja ir kapo duomenis įrašyti į Mažųjų Pupojų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Administracijos 2019 m. birželio 13 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad skyriuje yra sena nuotrauka, kurioje matyti, kad šalia pareiškėjos tėvo kapo yra įrengta kapavietė, kuri ir anksčiau buvo toje vietoje. Rašte padaryta išvada, kad pareiškėjos tėvo kapo antkapis ir kryžius dėl neaiškių priežasčių buvo specialiai perkelti arčiau.
2.2. Pareiškėja neginčija, jog šalia jos tėvo kapavietės kita kapavietė buvo ir anksčiau, bet 2019 m. gegužės mėn. buvo atlikti neteisėti minėtos kapavietės tvarkymo darbai, dėl kurių pažeistas pareiškėjos tėvo kapas. Iš atsiųstos senos fotonuotraukos negalima tiksliai nustatyti, koks faktiškai buvo neteisėtai tvarkomos kapavietės plotas, o išvada, kad pareiškėjos tėvo kapo antkapis ir kryžius buvo specialiai perkelti arčiau, yra nepagrįsta.
2.3. Administracija 2019 m. liepos 17 d. raštu pranešė pareiškėjai, kad 2019 m. liepos 16 d. priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, jog Mažųjų Pupojų kapinėse palaidotas pareiškėjos tėvas, kapavietė suformuota, o jos dydis yra 1,10 m x 1,80 m. Su nustatytu kapavietės dydžiu pareiškėja kategoriškai nesutiko ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą, reikalaudama įpareigoti kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą. Skundu pareiškėja taip pat siekė panaikinti atsakovo sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. protokoliniu sprendimu nustatytą jos tėvo kapavietės dydį bei nepagrįstą gretimos kapavietės ribų praplėtimą. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai buvo pateiktas atsakovo raštas, jog norėdama pašalinti kapavietės valdymo pažeidimus pareiškėja turėtų kreiptis į atsakingą už gretimos kapavietės priežiūrą asmenį dėl valdymo teisės pažeidimų pašalinimo, o tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. spalio 3 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, įpareigoti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
2.4. Praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų ir nesulaukus jokių atsakovo veiksmų dėl minėto Komisijos sprendimo vykdymo, pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į atsakovą ir 2019 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu gavo ginčijamą raštą. Iš 2019 m. lapkričio 21 d. rašto matyti, kad atsakovas neįvykdė Komisijos sprendimo, neišnagrinėjo pareiškėjos skundo. Atsakovas, nustatęs faktą, kad šalia pareiškėjos prižiūrimos kapavietės esanti kapavietė tvarkoma neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų, kad neteisėti tvarkymo darbai būtų sustabdyti, nesiėmė veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalai, taip pat nenurodė, ar kapavietę tvarkę asmenys turėjo laidojimą įrodančius dokumentus, nenurodė, ar tvarkymo veiksmai buvo teisėti. Pareiškėja taip pat nesutiko su tuo, kad, atsakovo teigimu, darbai kapavietėje praktiškai buvo baigti, o tai yra pagrindas įteisinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus. Atsakovas nepagrįstai patvirtino neteisėtai tvarkytos kapavietės dydį, t. y. nepagrįstai įteisino išplėstas kapavietės ribas, taip sumažindamas pareiškėjos prižiūrimo kapo ribas. Be to, atsakovas nepateikė nei Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. protokolo, kuriuo buvo nustatytas kapavietės dydis, nei įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyti būtent tokie kapaviečių dydžiai.
2.5. Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalys, kuriomis nustatyti kapaviečių dydžiai, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja apie Sprendimą sužinojo iš atsakovo 2019 m. liepos 17 d. rašto, prie kurio nebuvo pridėta nei pačios komisijos posėdžio protokolo kopijos, nei kapo apžiūros akto, nei kitų dokumentų ar įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatytas būtent toks identifikuotos kapavietės dydis. Pareiškėjai taip pat nebuvo paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, ji nebuvo informuota apie komisijos sudėtį, jos susirinkimo laiką, pareiškėjai nežinoma konkreti medžiaga, susijusi su identifikuotų kapaviečių dydžiais, nepateikti apžiūros aktai. Pareiškėja taip pat neturi informacijos, kokias faktais atsakovas rėmėsi priimdama sprendimą dėl identifikuotų kapaviečių dydžių nustatymo.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Nors pareiškėjos tėvas pagal pateiktus dokumentus mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl kapavietės įregistravimo į atsakovą kreipėsi tik 2019 m. liepos 10 d. ir tik po to, kai Administracija nurodė, jog jos prižiūrima kapavietė turi būti identifikuota, pateikiant laidojimą įrodančius dokumentus. Tai, kad pareiškėjos tvarkoma kapavietė nebuvo identifikuota, rodo galimą pareiškėjos, kaip kapavietės tvarkytojos, aplaidumą ir taip pat patvirtina faktą, jog nebuvo nustatytos kapavietės ribos, kurias pareiškėja prašo atstatyti į buvusias ribas.
3.2. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prašymą identifikuoti prižiūrimą kapavietę, Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus ir 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą jos prašymui identifikuoti kapavietę pritarti bei pripažinti, kad Mažųjų Pupojų kapinėse palaidotas jos tėvas, kapavietė suformuota, jos dydis 1,10 m x 1,80 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja. Apie priimtą sprendimą Administracija informavo pareiškėją ir UAB „Stebulė“.
3.3. Administracija iš kapines administruojančios UAB „Stebulė“ gavo pranešimą apie vykdomus kapavietės rekonstravimo darbus, todėl paprašė duomenų apie pareiškėjos ir gretimą kapavietę. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Taip pat išsiaiškinta, kad Mažųjų Pupojų kapines administruojančiai bendrovei nebuvo pranešta apie gretimos kapavietės tvarkymo darbus, todėl tvarkomos kapavietės vietoje buvo paliktas pranešimas, kad asmuo, vykdantis tvarkymo darbus, nedelsdamas atvyktų į kapinių administraciją. Taip buvo surastas kapavietę prižiūrintis asmuo ir jam išsiųstas raštas, kuriuo nurodoma, kad vykdomi darbai tvarkomoje kapavietėje būtų sustabdyti ir galės būti tęsiami po to, kai Administracijai pateiks laidojimą (-us) įrodančius dokumentus, nuotraukas prieš tvarkymą, kitą reikšmingą informaciją, o kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo bei informuos apie priimtą sprendimą. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, kapavietės sutvarkymo projektas turės atitikti statomų paminklų reikalavimus ir turės būti užregistruotas kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Tačiau, kol buvo surastas kapavietę tvarkantis asmuo, darbai kapavietėje praktiškai jau buvo baigti. Administracija atliko visus pagal kompetenciją galimus veiksmus. Atsakovas neatlieka kapinėse tvarkomo objekto monitoringo, todėl negali prisiimti atsakomybės už baigtus tvarkymo darbus.
3.4. Pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ribos nustatytos tik 2019 m. liepos 16 d., todėl nėra aišku, apie kokias pažeistas kapavietės ribas yra kalbama skunde. Kadangi pareiškėjos kapavietė iki 2019 m. liepos 16 d. nebuvo identifikuota, prieš priimant sprendimą buvo nuvykta į Mažųjų Pupojų kapines, kur apžiūrėtos abi kapavietės, išnagrinėta pateikta medžiaga, gauti prašymai identifikuoti tiek pareiškėjos, tiek gretimą kapavietę (už gretimos kapavietės priežiūrą atsakinga R. J. prašymą dėl kapavietės identifikavimo pateikė 2019 m. liepos 10 d., Administracija atsakymą pateikė 2019 m. liepos 17 d.), palygintos senos nuotraukos iki kapavietės sutvarkymo ir po jos. Atitinkamai buvo priimtas sprendimas identifikuoti abi kapavietes. Tai, kad pareiškėja nebuvo informuojama apie visus Administracijos atliekamus veiksmus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, t. y. asmenimis, tvarkančiais gretimai esančią kapavietę, nėra pagrindas pripažinti Administracijos sprendimą neteisėtu.
3.5. Kapavietės identifikuojamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 numatyta kapaviečių identifikavimo tvarka. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi pateikti rašytinį prašymą Administracijai, prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą), pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai. Kadangi jokių dokumentų apie buvusias kapavietės ribas nepateikta, kapavietės dydis nustatytas pagal faktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, susiję su kapavietės dydžiu, nepateikus tai įrodančių dokumentų, nepatvirtina fakto, kad buvo jos nurodomas kapavietės dydis. Pareiškėja, grįsdama savo argumentus, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurie priimti jau po laidojimo kapavietėse ((duomenys neskelbtini)).
3.6. Ginčijamas Administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštas yra teisėtas, o jį priimdama Administracija veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti prašymą ir pateikti naują atsakymą yra ne tik perteklinis, tačiau ir beprasmis. Pareiškėjos nepasitenkinimas gautu atsakymu, išdėstytu skundžiamame rašte, negali būti objektyvus pagrindas naikinti teisėtai parengtą raštą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad ginčo kapai (tvarkomi tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuot asmens R. J.) atsirado tarybiniais metais (atitinkamai, (duomenys neskelbtini)), iki 2019 m. liepos 16 d. jų plotai nebuvo nustatyti ir registruoti. Pareiškėja prašo nustatyti kapų plotus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1207, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. 1-1692 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles, kurie priimti jau po laidojimo kapavietėse ((duomenys neskelbtini)), todėl šie teisės aktai negalėjo būti taikomi, o kapų plotai turėjo būti nustatyti pagal faktą.
6. Teismas vertino, kad Kapaviečių identifikavimo komisija sąžiningai, teisingai ir protingai nutarė pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymams identifikuoti kapavietės pritarti, pripažįstant, kad Mažųjų Pupojų kapinėse yra palaidotas pareiškėjos tėvas (miręs (duomenys neskelbtini)), kapavietė suformuota, jos dydis – 1,10 m x 1,80 m, o kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja; taip pat pripažįstant, kad Mažųjų Pupojų kapinėse yra palaidotos R. J. anūkės (jos dukros (duomenys neskelbtini) negyvos gimusios mergaitės), kad kapavietė suformuota, jos dydis – 1,80 m x 1,75 m, o kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J.. Teismo nuomone, pareiškėjos tėvui priskirtas kapavietės 1,1 m plotis, lyginant su kapaviete, kurioje palaidoti du kūdikiai, ir kurios plotis – 1,8 m, yra adekvatus, protingai nustatytas. Atitinkamai, pareiškėjos skundo teiginiai, kad jos tėvo kapavietės plotis buvo 1,5 m, grindžiami prielaidomis, o ne įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti jos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas, atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Konstatavęs, kad pareiškėjos tvarkomo kapo ribos (1,10 m x 1,80 m) yra pagrįstai, protingai, sąžiningai ir teisingai nustatytos, o pareiškėjos skundo teiginiai, kad jos tėvo kapavietės plotis buvo 1,5 m, tėra grįsti prielaidomis, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“ ir Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai apie tai, jog skundžiami administraciniai aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tėra niekuo nepagrįsti puolamojo pobūdžio teiginiai, išrutulioti iš teiginių, kad jos tėvo kapavietės plotis buvo 1,5 m.
8. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbų padarinius, įpareigojant Mažųjų Pupojų kapinėse kapavietę tvarkiusius asmenis pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą. Teismas vertino, kad šis pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas, ypač įvertinus tai, jog pareiškėjos teiginiai grįsti prielaidomis.
9. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę prašyti Administracijos, jog pastaroji, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 straipsnio, 589 straipsnio 1 dalies 82 punkto nuostatomis, nustatančiomis administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, esant pagrindui, baustų gretimos kapavietės tvarkytoją R. J., taip pat pareiškėja dėl galimai padarytos žalos tvarkomai kapavietei civiline tvarka gali reikalauti žalos iš R. J.. Tiek administracinių nusižengimų teisena, tiek civilinė teisena yra bendrosios kompetencijos teismų, o ne administracinių teismų jurisdikcijoje.
III.
10. Pareiškėja K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
10.1. Teismas neteisingai nustatė nagrinėjamo ginčo esmę, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ginčo, kilusio tarp pareiškėjos ir atsakovo, esmė yra atsakovo veiksmai (neveikimas) sprendžiant neteisėtų kapavietės tvarkymo (praplėtimo) darbų, kuriais buvo pažeistas ir išniekintas pareiškėjos prižiūrimas tėvo kapas, klausimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 5 d. nesiėmė jokių veiksmų ir nevykdė jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų (priskirtų) kapinių priežiūros organizavimo funkcijų ir pareigų, t. y.: nepareikalavo, kad neteisėtai kapavietę tvarkę asmenys pašalintų kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatytų kapavietės ribas į buvusias bei atlygintų žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms; nepareikalavo, kad neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus atlikę asmenys (trečiasis suinteresuotas asmuo) teisės aktų nustatyta tvarka suderintų kapavietės tvarkymo projektą; nustatęs, kad kapinėse vykdomi neteisėti tvarkymo darbai, atsakovas pareikalavo juos sustabdyti, tačiau neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus vykdžiusiems asmenims darbų nesustabdžius – teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdyti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus iki atitinkamų procesinių sprendimų priėmimo; teisės aktų nustatyta tvarka nesiėmė priemonių dėl neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus vykdžiusių asmenų patraukimo administracinėn ir civilinėn atsakomybėn.
10.2. Teismo išaiškinimas, kad pareiškėja turi teisę prašyti Administracijos, jog ji baustų gretimos kapavietės tvarkytoją R. J., taip pat, kad pareiškėja dėl galimai padarytos žalos tvarkomai kapavietei civiline tvarka kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismą, yra ne tik nepagrįstas, bet iš jo tampa akivaizdu, kad teismas sprendimą priėmė neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs visų byloje esančių įrodymų.
10.3. Teismas nagrinėdamas administracinę bylą neteisingai vertino kapaviečių identifikavimo procedūros iniciavimo ir organizavimo klausimą. Atsakovo argumentai dėl kapavietės registravimo prieštarauja teisės aktais nustatytai duomenų apie kapinėse palaidotus asmenis ir suformuotas kapavietes registravimo ir saugojimo tvarkai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino fakto, kad visais laikais, tiek (duomenys neskelbtini), tiek vėliau iki šių dienų, kapines prižiūrinti organizacija (o ne kapavietę tvarkantis ir prižiūrintis fizinis asmuo) buvo įpareigota visus laidojimus registruoti nustatytos formos laidojimų ir kapų statinių registravimo knygose, ir šias knygas saugoti neterminuotai. Priimant kapines savo žinion būtent atsakovas privalėjo perimti iš buvusių kapines prižiūrinčių organizacijų neterminuotai saugotas laidojimų ir kapų statinių registravimo knygas, o jų neperėmus ir / arba praradus, inventorizuoti kapines ir / arba informuoti kapinėse palaidotų asmenų artimus giminaičius apie prarastus duomenis bei dėl to atsiradusią būtinybę atlikti kapaviečių identifikavimą. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo (UAB „Stebulė“) iki 2019 m. gegužės mėn. nebuvo informavę pareiškėjos (taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J.) apie tai, kad jie neperėmė ir / arba prarado duomenis apie kapavietėse palaidotus asmenis ir dėl to atsirado būtinybė identifikuoti prižiūrimas kapavietes. Jokio pranešimo, kad kapavietes prižiūrintys asmenys turi identifikuoti kapinėse esančias kapavietes nėra ir niekada nebuvo, todėl iki 2019 m. gegužės mėn. pareiškėja net neįtarė ir nežinojo, kad Mažųjų Pupojų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pareiškėjos prižiūrima kapavietė yra neregistruota.
10.4. Teismas nenagrinėdamas ir nepriimdamas motyvuoto bei teisės aktais pagrįsto sprendimo dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr.A51-113077/1993.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“ ir Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, nevertindamas ir nepasisakydamas, ar R. J. prižiūrimos kapavietės tvarkymo darbai yra atilikti teisėtai, nesiaiškindamas, kodėl R. J. prižiūrimos kapavietės dydis buvo nustatytas didesnis, taip įteisinant naujos (antros) kapavietės ir antro paminklinio akmens pastatymą dar gyvam žmogui, ir paliekant pažeistą bei išniekintą pareiškėjos prižiūrimą tėvo kapavietę, pažeidė pareiškėjos teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jos skundo išnagrinėjimą.
11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
11.1. Teismas skundžiamame sprendime tinkamai vertino, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos tėvo kapavietės ploto bei dėl to, jog, pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo imtis veiksmų prieš neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus. Pareiškėja reiškė konkrečius reikalavimus byloje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visi pareiškėjos reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus ir atlikti veiksmus yra sietini su kapavietės ribų nustatymu (atstatymu) ir, šiuo pagrindu, padarinių šalinimo. Šiuo atveju, priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į pareikštų reikalavimų turinį bei visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjo bylą.
11.2. Pareiškėja teigia, kad laidojimai buvo atlikti ir kapavietės suformuotos vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikrinus duomenis ir nustačius, kad Mažųjų Pupojų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pareiškėjos ir kaimyninė kapavietė neįregistruotos, ir todėl negalima nustatyti, kas jose buvo palaidota, kada palaidota ir kokio dydžio kapavietės buvo skirtos, Kapaviečių identifikavimo komisija 2019 m. liepos 16 d. vykusio posėdžio metu priėmė sprendimą identifikuoti abi šalia esančias kapavietes. Kapavietės identifikuojamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 numatyta kapaviečių identifikavimo tvarka. Kadangi jokių dokumentų apie buvusias kapavietės ribas nebuvo pateikta, kapavietės dydis buvo nustatytas pagal faktą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad yra kapinių priežiūrą atliekanti įmonė ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“ ir Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimų įpareigoti atsakovą panaikinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbų padarinius, atlyginti žalą bei įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas pagrįstumo.
14. Bylos duomenimis, pareiškėja 2019 m. gegužės 5 d. atvykusi aplankyti tėvo kapo, esančio Mažųjų Pupojų kapinėse, ir pamačiusi, kad greta jos tėvo kapavietės, dešinėje pusėje esančios kapavietės pertvarkymo darbai, t. y. naujų betoninių apvadų įrengimas, vykdomi, jos manymu, pažeidžiant tiek teisės aktų normas, tiek moralinius imperatyvus, skundu kreipėsi į atsakovą, prašydama įpareigoti juos pašalinti tvarkymo pažeidimus, atlyginti žalą ir atstatyti jos tvarkomos kapavietės ribas (apie 1,5 x 1,8 m) į buvusias. Atsakovui nustačius, kad Mažųjų Pupojų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale tiek pareiškėjos tėvo, tiek gretima tvarkoma kapavietė yra neįregistruotos, 2019 m. liepos 16 d. vykusiame posėdyje Kapaviečių identifikavimo komisija, apsvarsčiusi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J., prižiūrinčios gretimą tvarkomą kapavietę, prašymus identifikuoti kapavietes, nutarė jiems pritarti: Komisija pripažino, kad Mažųjų Pupojų kapinėse yra palaidotas pareiškėjos tėvas (miręs (duomenys neskelbtini) metais). Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,10 m x 1,80 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja; Komisija taip pat pripažino, kad Mažųjų Pupojų kapinėse yra palaidotos R. J. anūkės (jos dukros (duomenys neskelbtini) m. negyvos gimusios mergaitės). Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,80 m x 1,75 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J..
15. Pareiškėja nesutinka tiek su atsakovo sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimų dalimis, kuriomis nustatytas jos ir suinteresuoto asmens R. J. prižiūrimų kapaviečių dydžiai, tiek su atsakovo sprendimais, nurodytais 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“, priimtais išnagrinėjus jos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą, kuriame buvo prašoma: įpareigoti Mažųjų Pupojų kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (savo sąskaita atstatyti pareiškėjos tėvo kapavietę į buvusią padėtį); atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines jos prižiūrimo kapo ribas, t. y. atstatyti jos tėvo kapavietės ribas į buvusias (1,5 m x 1,8 m), taip užtikrinant pareiškėjos teisę tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti tėvo kapą.
16. Žmonių palaikų laidojimo sąlygos ir tvarka, o taip pat – bendrosios nuostatos, reglamentuojančios kapines, t. y. jų klasifikavimą, reikalavimus joms, priežiūrą vykdančias institucijas ir kt., įtvirtinti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (toliau – ir ŽPLĮ), kuris, be kita ko, nustato: paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimą, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nepriskirti statiniams, kapavietėse įrengimo tvarką nustato Kapinių tvarkymo taisyklės (ŽPLĮ 24 str. 5 d.); kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė (ŽPLĮ 24 str. 6 d.); savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą (ŽPLĮ 31 str.).
17. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą įgyvendinantys aktai, iš jų – ir Kapinių tvarkymo taisyklės, Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas, pavirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, be kita ko, nustato: kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas (Kapinių tvarkymo taisyklių 25 p.); asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Kapinių tvarkymo taisyklių 34 p.); savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė (Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 4 p.); viešosioms kapinėms prižiūrėti savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį (Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 5 p.); kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, atlikti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinėse būtų vandens (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal suderintą su savivaldybe ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi atliekų surinkimo grafiką. Atliekų surinkimo priemones pripildžius atliekų anksčiau, negu numatyta grafike, kapinių prižiūrėtojas organizuoja papildomą šių atliekų surinkimą (Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 8 p.); kitus kapinių priežiūros organizavimo klausimus, kurie neaptarti Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos apraše, sprendžia savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais (Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo 10 p.).
18. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692, nuostatos dėl savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijos organizuojant kapinių priežiūrą, koordinuojant ir kontroliuojant kapinių prižiūrėtojų darbą, yra iš esmės analogiškos aptartoms Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose aktuose.
19. Kadangi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, savivaldybės administracijai nėra suteikta teisė priimti aktus / atlikti veiksmus, kurių buvo prašoma 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos skunde (įpareigoti Mažųjų Pupojų kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias ir kt.), taip pat esant nepanaikintam atsakovo sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimui (jo dalims dėl kapaviečių dydžio), nėra pagrindo manyti, kad sprendimai, nurodyti 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“, priimti išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria, nors ir kitais motyvais, atmesti pareiškėjos skundo reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ginčai tarp privačių asmenų dėl valdymo teisės pažeidimo, iš jų – ir faktinės kapavietės valdytojos, turinčios išvestinę valdymo teisę, atsiradusią administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, teisių pažeidimo (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011), taip pat dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią ne dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, pagrįstumo ir teisėtumo: Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, be kita ko, nustato, kad: asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis (Kapinių tvarkymo taisyklių 31–31.3 p.); sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami (Kapinių tvarkymo taisyklių 32 p.); apie savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos priimtą sprendimą savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas) (Kapinių tvarkymo taisyklių 33 p.).
21. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių IX skyriuje, reglamentuojančiame kapaviečių (kapų) identifikavimo tvarką, be nuostatų, nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse (žr. šios nutarties 20 p.), nustatyta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 52 p.).
22. Nagrinėjamo ginčo atveju duomenys, kad atsakovo Kapaviečių identifikavimo komisija, iki priimdama 2019 m. liepos 16 d. sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, kuriais nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, būtų apžiūrėjusi kapavietes, o kapaviečių apžiūros rezultatai būtų įforminti identifikuojamų kapaviečių apžiūros aktais, nėra pateikti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimo dalys, kuriais nustatyta, kad kapavietės, kurios prižiūrinčiu atveju įrašyta pareiškėja, dydis yra 1,10 m x 1,80 m, o kapavietės, kurią prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J., dydis – 1,80 m x 1,75 m – grindžiamas objektyviais duomenimis, nėra pagrįsta, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Pažymėtina, kad tinkamam šio (žr. nutarties 20 p.) pareiškėjos skundo reikalavimo išsprendimui turėtų būti išreikalauti tiek duomenys apie pačios kapaviečių identifikavimo procedūros tinkamumą (ar apžiūrėtos kapavietės, ar apžiūros rezultatai įforminti identifikuojamų kapaviečių apžiūros aktais), tiek, esant reikalui, papildomi duomenys, atskleidžiantys ginčo esmę, t. y. apie tokių dydžių kapaviečių (1,10 m x 1,80 m ir 1,80 m x 1,75 m) lokaciją kapinėse, dėl kieno veiksmų ar kokių aplinkybių kapavietė, kurią prižiūrinčiu asmeniu įrašyta pareiškėja, ir kapavietė, kurią prižiūrinčiu asmeniu įrašyta R. J., šiuo metu yra išsidėsčiusios, teisėjų kolegijos vertinimu, ne taip, kaip objektyviai turėtų būti: pavyzdžiui, iš pateiktų fotonuotraukų būtų galima spręsti, kad buvo praėjimas tarp pareiškėjos ir R. J. prižiūrimų kapaviečių (II t., b. l. 9-10), kurio šiuo metu nėra (II t., b. l. 67); nebuvo (nebuvo bent jau tokio dydžio) medžio prie R. J. prižiūrimos kapavietės (dešinėje pusėje), kuris šiuo metu yra (II t., b. l. 9-10, 67).
24. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalis, kuriomis nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos K. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos K. B. skundo dalis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos K. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prižiūrimų kapaviečių dydžiai, panaikinimo, ir perduoti šią bylos dalį Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti pakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė