Baudžiamoji byla Nr. 1S-366-634/2023

                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29283-2017-7

                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. T..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       V. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.       Be to, jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 40 parų arešto bausmė, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3.       Be to, jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, bausmės subendrintos, o galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant 1 mėnesį. Ši bausmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant 1 mėnesį ir 22 dienas.

4.       Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 22 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 31 d. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai ir 6 dienos.

5.       Komisija 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ sistemą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, pasižymi teigiamomis nuostatomis taikomos priežiūros atžvilgiu, yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, yra motyvuotas, jo pataisos procesas sklandus jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį demonstruoja stabiliai ir nepertraukiamai, tokiu būdu buvo konstatuota, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu taikytinas lygtinis paleidimas.

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kadangi padarė išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, padarė išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, pradėti dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų.

7.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Striauša skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netaikyti V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos.

7.1.                      Skunde nurodoma, kad V. T. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime neformuoja išvados, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.2.                      Nepaisant to, jog V. T. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau abejonių jo elgesio pokyčių stabilumu kelia statiniai kriminogeniniai veiksniai kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių. Nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali keisti.

7.3.                      Be to, V. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl kelių nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos neteisėtais būdais siekiant finansinės naudos. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai, o lėšų tvarkymas ir pajamos yra išskiriama kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys. Todėl yra rizika, kad nuteistasis finansines lėšas gaus neteisėtais būdais. Šios išvados nekeičia ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju jis galimai būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar tai, kad 2021 m. įgijo suvirintojo specialybę, o 2022 m. įgijo plytelių klojėjo specialybę.

7.4.                      Skunde nurodoma, kad atlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei bausmei, o atlikta bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Šios išvados nekeičia ir tai, kad V. T. buvo 7 kartus skatintas, nuo 2021 m. lapkričio 5 d. turi teisę išvykti be sargybos, nuo 2023 m. vasario 10 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir lankė įvairius užsiėmimus.

8.       Atsiliepime į skundą nuteistasis V. T. prašo prokuroro skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos skundas tenkinamas.

9.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi formalusis pagrindas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Tik įvertinus šių dviejų pagrindų egzistavimą galima spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, galimumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

10.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, ar jo elgesys pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.       Iš socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal „OASys“ metodiką V. T. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tokiu atveju teismas gali taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai nėra teismo pareiga ir net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas taip pat turi atsižvelgti į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes.

12.       BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

13.       Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi motyvaciją dirbti, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, taip pat dirba ir laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau V. T. finansines nusikalstamas veikas atliko savo vadovaujamoje įmonėje. Todėl išvadoje daroma prielaida, jog nuteistojo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamo elgesio raiška. Šiame kontekste pritartina prokuroro skunde nurodytam argumentui, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, nusikalstamas veikas padarė siekdamas finansinės naudos, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad būdamas laisvėje, savo turimus finansinius įsipareigojimus jis padenginės legaliais būdais gautomis lėšomis. Šios išvados nepaneigia ir byloje esanti pažyma, kad lygtinio paleidimo metu jis dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje.

14.       Nors nuteistasis šiuo metu bendrauja su artimaisiais ir šeimos nariais ir santykius apibūdina kaip puikius, tačiau santuokos sudarymas ir puikūs santykiai su šeimos nariais nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Tiek nusikalstamos veikos, siekiant finansinės naudos, tiek smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo padarytos po šeimos sukūrimo. Taigi, kaip teisingai nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo V. T. turimų socialinių ryšių negalima laikyti apsauginiu veiksniu.

15.       Viena iš smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų V. T. padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio. Nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir turi tam didelę motyvaciją, tačiau vertinant ankstesnį alkoholio vartojimo pobūdį, kyla abejonių, ar nebūdamas struktūruotoje aplinkoje V. T. išlaikys tokią pačią motyvaciją gydytis priklausomybę alkoholiui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ir pats nuteistasis įvardija, kad pernelyg didelis alkoholio vartojimas praeityje yra jo neigiamas bruožas.

16.       Socialinėje išvadoje yra nurodyta, kad nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Be to, praeityje jis tris kartus bandė nusižudyti nuodydamasis vaistais, sunkiai pakelia nervinę įtampą, turi asmenybės sutrikimų. Nuteistasis stokoja savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių, kas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai, dėl ko nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybiniai trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką.

17.       Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad su V. T. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas bei savitvardos praradimas naudojant agresyvius sprendimo būdus. Minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomo tęstinių ir tikslingų intervencijų taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti.

18.       Nors nuteistasis neigiamai vertina padarytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo negebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines nuostatas.

19.       Pritartina prokuroro skunde išdėstytai pozicijai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių yra trys, taip pat yra ir šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti pakeisti ir sumažinti. Šiame kontekste taip pat svarbu tai, kad yra nustatyti tik keturi apsauginiai veiksniai, o vienas iš jų (artimas ir palaikantis ryšys su šeima) kelia pagrįstų abejonių, kaip veiksnys, kuris iš tiesų gali apsaugoti nuo nusikalstamų veikų darymo, kadangi šeimos turėjimas nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų padarymo.

20.       Aukštesnysis teismas vertina ir tai, kad nuteistasis yra teistas keturis kartus, atlieka pagal minėtus nuosprendžius paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, turi priteistą didelį žalos atlyginimą ir menkas galimybes jį išmokėti. Padaryti nusikaltimai pasižymėjo nevienkartiniu smurtiniu elgesiu, taip pat buvo nukreipti į siekį nusikalstamais būdais gauti finansinės naudos. Tai liudija apie susiformavusį nusikalstamo elgesio modelį, pasireiškusį nevienkartiniais ir neatsitiktiniais veiksmais.

21.       Aukštesnysis teismas atsižvelgia į paminėtas aplinkybes, į nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikas ir sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. T. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

prokuroro skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Pravieniškių 1-ojo Kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. T..

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas        Giedrius Endriukaitis