Civilinė byla Nr. e2A-617-343/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02815-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. K. ir N. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MK tekstilė“ ieškinį atsakovams G. K. ir N. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, viešoji įstaiga „Montanos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „MK tekstilė“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir N. K. (toliau – atsakovai) 4000,31Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos pastato trečiajame aukšte). Atsakovams iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto minėto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte). Atsakovams priklausiusios patalpos buvo tinkamai neprižiūrimos, langai išdaužyti, per atviras langų angas patenkantys krituliai užliedavo žemesniame aukšte esančias ieškovei priklausančias patalpas. Dėl 2020 m. vasario 12 d. įvykusio draudiminio įvykio žalos atlyginimui buvo išmokėta 230 Eur draudimo išmoka, patalpos sutvarkytos (lubos perdažytos). Apie atsakovų patalpų nepriežiūrą buvo informuota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė. 2020 m. birželio 2 d. apžiūrėtos atsakovams priklausiusios patalpos. Nustatyta, kad jos tinkamai neprižiūrimos, patalpų savininkas įpareigotas iki 2020 m. liepos 20 d. sutvarkyti langus. 2020 m. birželio 30 d. po stipraus lietaus buvo užlietos ieškovei priklausančių patalpų lubos ir sienos. Apskaičiuota patalpų (lubų) remonto darbų sąmata – 4000,31 Eur. Duomenų, apie kitą galimą vandens patekimo į ieškovės patalpas šaltinį (netvarkingas pastato sienų ar stogo konstrukcijas, lietvamzdžius ir/ar latakus), nėra. Ieškovės atstovė po 2020 m. birželio 30 d. apliejimo apie apgadintas patalpas telefonu informavo atsakovą. Atsakovai geranoriškai nebendradarbiavo, padarytos žalos dėl patalpų apgadinimo neatlygino. Žala (nuostoliai), kaip prarasto turto atkuriamoji vertė, yra 4000,31 Eur dydžio, apskaičiuota uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dzūkijos statyba“ specialisto. Priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovų veiksmų neabejotinas, kadangi atsakovams tinkamai nesirūpinus turtu, buvo apgadintas ieškovės turtas.

3.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike, nurodė, kad jiems nuosavybės teise iki 2020 m. rugsėjo 14 d. priklausė patalpos – 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos pastato ketvirtame aukšte, esančios virš ieškovei priklausančių patalpų). 2020 m. birželio 30 d. ieškovės patalpos galėjo būti užlietos lietaus vandeniu dėl netvarkingų pastato sienų ir stogo konstrukcijų. Nuo pastato stogo besileidžiantis lietvamzdis netvarkingas (užsikišęs lapais ar kitais nešvarumais), todėl liūties metu tekantis vanduo teka ant pastato sienos ir per plyšius prasiskverbia į pastato vidų. Lietaus vanduo negalėjo patekti per atsakovams priklausiusių patalpų langų angas, kadangi po (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus pastatų priežiūros specialisto žodinio nurodymo buvo sutvarkytos (užkaltos plokštėmis ir uždengtos plėvele). Ieškovės patalpų (lubų) apgadinimai yra 2020 m. vasario 12 d. įvykio padariniai, dėl kurių akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškovei išmokėjo 230Eur draudimo išmoką. Anot atsakovų, pateiktos patalpų nuotraukos kelia abejonių. Duomenų, apie fiksavimo ir/ar nuotraukų sukūrimo laiką, nėra, todėl jos negali būti vertinamos kaip patikimas įrodymas dėl 2020 m. birželio 30 d. įvykio metu apgadinto ieškovės turto. Taipogi kelia abejonių prašomos atlyginti 4000,31 Eur žalos skaičiavimo pagrįstumas. Nėra duomenų apie pateiktos lokalinės sąmatos atlikimo datą. Skaičiavimai yra pirminiai, atlikti neįvertinus 2020 m. vasario 12 d. įvykio bei iki 2020 m. birželio 30 d. buvusios patalpų būklės ir galimai atlikto remonto po 2020 m. vasario 12 d. Apie patalpų apžiūrą ir galimybę joje dalyvauti atsakovai nebuvo informuoti, apžiūra nebuvo fiksuojama (fotografuojama). UAB „Dzūkijos statyba“ sąmata nėra tinkamas įrodymas žalai nustatyti, darbuotojas nėra atestuotas specialistas. Įrodymų, objektyviai patvirtinančių žalos padarymo faktą ir žalos šaltinį, nepateikta. Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams nėra.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2 436,78 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno atsakovo po 204,49 Eur), kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos pastato trečiajame aukšte). Atsakovams iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto minėto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte). 2020 m. birželio 30 d. buvo apgadintos ieškovei priklausančios patalpos, apskaičiuota žala – 4000,31 Eur. Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovus, kaip viršutinio aukšto patalpų savininkus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu.

6.       Teismas atsakovų abejones dėl ieškovės pateiktų nuotraukų, kaip įrodymų patikimumo ir pakankamumo, bei ieškovės galimo nesąžiningumo ir/ar piktnaudžiavimo teikti galimai koreguotą (modifikuotą) nuotrauką datos sukūrimo aspektu, laikė nepagrįstomis. Iš pateiktų patalpų vidaus nuotraukų nustatė, kad jose fiksuoti akivaizdūs paviršiaus pakitimai (tamsesnės dėmės, atšokę dažai, nubėgimai). Pagal vidinius failų (jpg) metaduomenis nustatė, kad nuotraukos fiksuotos 2020 m. birželio 30 d. – liepos 1 d. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., sudaręs remonto darbų lokalinę sąmatą, iš esmės patvirtino nuotraukose fiksuotus vaizdus. Taigi teismui nekilo abejonių dėl užfiksuoto ieškovės patalpų apgadinimo fakto ir laiko.

7.       Nustatė, kad ieškovė 2020 m. gegužės mėn. dėl pastato patalpų ketvirtame aukšte nepriežiūros kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Ūkio skyrių. 2020 m. birželio 2 d. patalpos buvo apžiūrėtos, nustatyta, kad jos neprižiūrimos, netvarkingos, langai išdaužyti, savininkas žodžiu įspėtas sutvarkyti langus. 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pakartotinai įpareigotas iki 2020 m. liepos 20 d. sutvarkyti langus.

8.       Nurodė, kad atsakovų atstovė negalėjo konkrečiai įvardinti, kada buvo sutvarkyti langai (akcentavo, kad iki 2020 m. birželio 26 d. patalpų langai buvo uždengti plėvele ir užkalti USB plokšte), sutvarkymai fiksuoti pateiktose vidaus patalpų nuotraukose. Teismas nustatė, kad nuotraukose nėra fiksuotas padarymo laikas (failo metaduomenyse fiksuota sukūrimo data – 2021m. sausio 4 d. (atsiliepimo pateikimo per EPP data). Sugretinęs abiejų šalių pateiktas nuotraukas bei teismo posėdyje apklausto liudytojo A. K. parodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. birželio 30 d. atsakovams priklausiusių patalpų langai nebuvo taip sutvarkyti, kad nepatektų lietaus vanduo į vidaus patalpas. Priešingu atveju nebūtų poreikio kompetentingos institucijos atstovui pakartotinai 2020 m. birželio 26 d. raštu įpareigoti savininkus iki 2020 m. liepos 20 d. pasirūpinti tinkama nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra (užkalti arba įstiklinti langus).

9.       Teismas laikė subjektyviu vertinimu atsakovų teiginį, kad lietaus vanduo į patalpas galėjo patekti ir per sienoje esančius plyšimus nutekėti į žemiau esančias ieškovei priklausančias patalpas dėl netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos (lapais ir nešvarumais užsikimšusio lietvamzdžio). Akcentavo, kad iš pateiktų nuotraukų pastato fasado dalyje ties skiltiniu išsikišimu į lauko pusę ketvirtame aukšte nėra sumontuotų lietvamzdžių. Jis yra pastato fasado šoninėje dalyje, besijungiančioje su kita pastato dalimi. Duomenys, apie kitus galimus ieškovei atsiradusios žalos šaltinius, nebuvo teikiami.

10.       Sprendė, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti esant sąlygas atsakovams taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį.

11.       Teismas laikė nepagrįstu atsakovų atstovės argumentą, kad sąmata nėra pakankamas įrodymas pagrįsti žalos dydžiui. Tokios pozicijos laikėsi, nes lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis (pobūdis) nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar pagrįstų kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, nėra. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tiek liudytojo parodymais, tiek sudarytos lokalinės sąmatos pagrįstumu, todėl sprendė, kad pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. Taipogi teismas nurodė, kad atsakovų argumentai dėl galimai pažeisto žalos fiksavimo, nesant kitų lokalinę sąmatą paneigiančių ir/ar nuginčijančių duomenų, nepaneigia pateiktos lokalinės sąmatos vertinimo objektyvumo, nurodyto turto atstatymo po užpylimo mąsto ir kaštų.

12.       Konstatavo, kad žala buvo apskaičiuota atkuriamosios vertės nustatymo būdu, nevertinant sugadintų patalpų (lubų dangos) nusidėvėjimo, 2020 m. vasario 12 d. apliejimo fakto, taip pat ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių patalpų (lubų) būklę tiek iki 2020 m. vasario 12 d., tiek iki 2020 m. birželio 30 d. įvykių. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad sudarant lokalinę sąmatą nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas bei 2020 m. vasario 12 d. apliejimo faktas, dėl kurio ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka, pripažino, kad visiškas prašomos priteisti žalos atlyginimas būtų nepagrįstas, todėl prašomos priteisti žalos dydį sumažino iki 2 436,87 Eur.

13.       Vertino, kad išskirtinės meteorologinės sąlygos, objektyviai nepriklausiusios nuo šalių valios, iš dalies lėmė ir prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tačiau atsakovai, kaip patalpų savininkai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iki 2020 m. birželio 29 – 30 d. ėmėsi pakankamai protingų ir reikalingų priemonių užtikrinti patalpų langų ertmių (angų) sutvarkymą (sandarumą), todėl sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo deliktinės atsakomybės esant nenugalimai jėgai, ieškinį tenkino iš dalies.  

                              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atsiradimo, nebuvo vertinti ir sugretinti tarpusavyje trys įvykiai, turėję reikšmės objektyvios tiesos nustatymui, kai dėl gamtinių sąlygų buvo užlietos ieškovės patalpos, t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. gegužės mėnuo ir 2020 m. birželio 30 d.

14.2.       Pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje ir teisminio proceso metu buvo nurodyta, kad ginčo pastatas yra netvarkingas (netvarkingos pastato sienų ar stogo konstrukcijos, lietvamzdžiai ir latakai). Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios nuotraukos bei liudytojo A. K. parodymai. Apeliantų teigimu, pastato techninės būklės savybės neatitinka statybos techninių reikalavimų, todėl ieškovės patirta žala yra ne dėl atsakovų kaltės. Jų veiksmai būtų neteisėti, jei būtų nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, žemiau esančio buto savininkas (šiuo atveju ieškovė) dėl jos patalpų užliejimo įrodinėdama aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovų patalpos, o ne kiti šaltiniai. Šiuo atveju ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo tiriamos.

14.3.       Teismo sprendimu atsakovai įpareigoti atlyginti žalą, susijusią su visų patalpų remontu, nežiūrint į tai, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo tik prie langų. Liko netirta aplinkybė, ar iki apžiūrint patalpas specialistui, nebuvo kitų veiksnių dėl kurių jos būtų sunaikintos. Galiausiai, nėra nustatytas atsakovams priklausančiose patalpose esantis šaltinis, kurio pagrindu buvo tariamai aplietos ieškovės patalpos, todėl toks ieškinys turėjo būti atmestas.

14.4.       Ieškovė nesąžiningai elgėsi atsakovų atžvilgiu, neinformuodama apie įvykio tyrimą ir į jį nekviesdama atsakovų, tokiais veiksmais užkirto kelią objektyviam įvykio tyrimui. Atsakovų vertinimu, ieškovė neįrodė jų atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų ir paties reikalavimo pagrįstumo. Įvykio priežastis ir konkreti vieta, kur įvyko ieškovės patalpų apipylimas, nebuvo nustatyta. Niekuo nepagrįsta liko versija, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos dėl stipraus lietaus dėl to, kad vanduo prasiveržė per langus, arba, kad langai nebuvo uždaryti. 

14.5.       Žalos dydis dėl 2020 m. birželio 30 d. apliejimo nepagrįstai grindžiamas lokaline sąmata, kuri sudaryta nenurodant turto apžiūros bei sąmatos sudarymo datos, nedalyvaujant atsakovams, todėl toks įrodymas laikytinas niekiniu. Pažymi, kad liudytojas, sudarinėjęs lokalinę sąmatą, apskritai negalėjo pasakyti, kur ir kiek buvo aplieta ieškovės patalpose lubų, tik nurodė, kad pasak jo, apie 30 procentų. Jis nenurodė ar patalpų apgadinimai atsirado vienu metu, ar tai vyko per kelis kartus. Byloje nėra įrodytas faktas ar patalpos po apipylimo vasario mėnesį buvo remontuojamos. Susidaro įspūdis, kad už apgadintas patalpas ieškovė prašo priteisti žalą pakartotinai, nes taip ir liko nenustatyta, kaip ir kokiu būdu patalpos buvo apgadintos vasario mėnesį, kuriose vietose. Teismas sutiko su tokia motyvacija, nes, tenkindamas ieškinį iš dalies, išskaičiavo iš priteistos sumos sumą, kuri buvo ieškovei išmokėta draudimo, tačiau teismas nepasisakė, kaip ir kokiu būdu ta pati žala ieškovei išaugo dešimteriopai dėl tų pačių patalpų apgadinimo.

14.6.       Apeliantams kelia abejonių žalos faktas ir jos dydis, žalos dydžio nustatymo aplinkybės. Apeliantų vertinimu, nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad buvo padaryta ieškovės nurodyto dydžio žala, kad ji apskaičiuota teisingai. Šiuo atveju svarbu tai, jog pati ieškovė nurodė, kad jos patalpos buvo užlietos tris kartus (2020 m. vasario 12 d., 2020 metų pavasarį ir 2020 m. birželio 30 d.). Dėl 2020 m. vasario 12 d. ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau 2020 metų pavasarį ieškovė niekur nesikreipė, apie įvykius neinformavo atsakovų. Ieškovė, nedrausdama patalpų, veikė savo rizika suprasdama, kad patalpos senos, nesutvarkytas stogas, nesandarūs langai. Liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad žala atsirado dėl gamtinių sąlygų – stipraus šoninio lietaus. Taigi, jis, atvykęs į įvykio vietą, nekonstatavo fakto, jog ieškovės turimos patalpos buvo aplietos būtent dėl atsakovų kaltės ir užliejimo šaltinis buvo atsakovų patalpos. Darytina išvada, kad, jei patalpos buvo aplietos dėl šoninio lietaus, tai nėra atsakovų kaltės. Be to, liudytojas parodė, kad buvo apgadinta 30 proc. ieškovei priklausančių patalpų, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas priteisė atsakovams atlyginti visų patalpų remonto išlaidas.

14.7.       Teismas nurodė, jog atsakovai, kaip patalpų savininkai, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad iki 2020 m. birželio 29-30 d. ėmėsi pakankamai protingų ir reikalingų priemonių užtikrinti patalpų langų ertmių sutvarkymą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo deliktinės atsakomybės esant nenugalimai jėgai. Atsakovai pažymi, kad ir ieškovė neįrodė, jog ėmėsi būtinų priemonių langų ertmių užsandarinimui, ko pasėkoje lietaus vanduo ir pateko į jos patalpas. Akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovės patalpų apliejimo šaltinis yra atsakovams priklausančiose patalpose. Langus atsakovai sutvarkė iki 2020 m. birželio 26 d. (langai buvo uždengti plėvele ir užkalti USB plokšte, apie tai telefonu informuotas savivaldybės atstovas). Tuo tarpu teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kokiu būdu buvo užfiksuotas žalos padarymo faktas ir, kad žalos šaltinis bei priežastis buvo atsakovų neteisėti veiksmai. Pažymi, kad stiprus lietus buvo neišvengiamas ir atsakovų nekontroliuojamas.

14.8.       Ieškinyje abstrakčiai vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, numatančiomis turto savininko veiklos principus ir pareigas, tačiau nepateikta konkrečių įrodymų, kad ginčo patalpų užliejimas ieškinyje nurodytu metu įvyko dėl atsakovų kaltės. Ieškovės byloje pateiktos ginčo vietos nuotraukos neinformatyvios, neaiški jų fiksacijos vieta ir data, iš jų nėra galimybės nustatyti kas sąlygojo nurodytą užliejimą ir kt., neaišku kokiu būdu ieškovė nustatė atsakingą už užliejimą asmenį. 

14.9.       Teismas nevertino fakto, kad dar prieš 10 metų atsakovas lankėsi ieškovės patalpose ir matė dėmėtas (aplietas) lubas, šias aplinkybes gali patvirtinti ieškovės direktorė. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti įtraukti visi pastato bendrasavininkai.

14.10.       Ieškovė į bylą ne tik, kad nepateikė rašytinių įrodymų, kad po 2020 m. vasario 12 d. įvykusio įvykio atliko remontą ir gamybinės paskirties patalpos buvo suremontuotos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos būtų suremontuotos ir po 2020 metų gegužės mėnesio užliejimo. Taigi, neaišku, kaip žala po 2020 m. vasario 12 d. užliejimo nustatyta 230 Eur, o praėjus keturiems mėnesiams, t. y. 2020 m. birželio 30 d., žala po užliejimo išaugo iki 4000,31 Eur.

14.11.       Aplinkybė, jog iš atsakovų priklausančių patalpų įvyko ieškovės patalpų užliejimas yra grindžiama prielaidomis. Joks išsamus šių aplinkybių tyrimas nebuvo atliktas, byloje nėra apžiūros aktų, ekspertizės aktų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo pažymos, avarinės tarnybos pažymų, pastatą prižiūrinčio asmens pažymos, netgi lokalinė sąmata sudaryta nedalyvaujant atsakovams, nenurodyta tiksli data, kurios ir posėdžio metu negalėjo nurodyti G. K., sudaręs minėtą sąmatą. Galiausiai, žala apskaičiuota vizualiai apžiūrint įvykio vietą, todėl nėra aišku, kokiais rašytiniais įrodymais vadovaujantis buvo apskaičiuota 4000,31 Eur žala. 

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Teismas padarė teisingą išvadą, kad 2020 m. birželio 30 d. atsakovams priklausiusių patalpų langai nebuvo taip sutvarkyti, kad nepatektų lietaus vanduo į vidaus patalpas. Priešingu atveju nebūtų poreikio kompetentingos institucijos atstovui pakartotinai raštu įpareigoti savininkus iki 2020 m. liepos 20 d. pasirūpinti tinkama nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra. Taigi, apeliantų teiginys, kad langus jie sutvarkė jau 2020 m. birželio 26 d., yra neteisingas.

15.2.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad lietaus vanduo į patalpas galėjo patekti ir per sienoje esančius plyšimus nutekėti į žemiau esančias ieškovei priklausančias patalpas dėl netvarkingos lietaus nutekėjimo sistemos. Ieškovė su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas jokiais įrodymais ir sutinka su teismo išvada, kad pavojingo, turtą gadinančio poveikio (vandens) šaltinis buvo atsakovų patalpose.

15.3.       Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad ieškovės pateikta sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. Teismas teisingai sprendė, kad lokalinė sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti.

15.4.       Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovė, kaip verslininkė, nesudarydama (netęsdama) verslo draudimo sutarties, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, t. y. pati veikė savo rizika, žinodama, kad patalpos yra netvarkingos. Ieškovės teigimu, įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas, yra draudiko teisė, todėl nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti galimą ieškovės kaltę dėl atsiradusios žalos.

          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 13/100 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos pastato trečiajame aukšte). Atsakovams iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teise priklausė 152/1000 dalys 6934,92 kv. m. bendro ploto minėto pastato (patalpos pastato ketvirtame aukšte). 2020 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 13/100 dalis 6934,92 kv. m. bendro ploto pastato atsakovai pardavė VšĮ „Montanos“. 2020 m. birželio 30 d. buvo apgadintos (užlietos) ieškovei priklausančios patalpos, apskaičiuota žala – 4000,31 Eur. Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovus, kaip viršutinio aukšto patalpų savininkus, CK 6.266 straipsnio pagrindu. Ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB „Dzūkijos statyba“ sudaryta lokaline sąmata.

20.       Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovės patalpos buvo apgadintos (aplietos) ir 2020 m. vasario 12 d. Šią aplinkybę įrodo byloje pateiktas draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą, išmokant ieškovei 230 Eur draudimo išmoką. Taipogi ieškovės patalpos buvo apgadintos (aplietos) ir 2020 m. pavasarį. Šią aplinkybę nurodė ieškovė ieškinyje. Iš į bylą pateikto 2020 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovams priklausiusios patalpos su savivaldybės atstovu buvo apžiūrėtos 2020 m. birželio 2 d. Apžiūros metu nustatyta, kad patalpos neprižiūrimos, netvarkingos, langai išdaužyti. Patalpų savininkas apžiūros metu buvo įspėtas kuo skubiau sutvarkyti arba užkalti langus. Žodinis įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įpareigotas iki 2020 m. liepos 20 d. sutvarkyti langus. 

21.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Laikėsi pozicijos, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. birželio 30 d. atsakovams priklausiusių patalpų langai nebuvo taip sutvarkyti, kad nepatektų lietaus vanduo į vidaus patalpas. Priešingu atveju, nebūtų poreikio kompetentingos institucijos atstovui pakartotinai 2020 m. birželio 26 d. raštu įpareigoti savininkus iki 2020 m. liepos 20 d. pasirūpinti tinkama nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra (užkalti arba įstiklinti langus). Sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti esant sąlygas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas, įvertinęs aplinkybes, kad sudarant lokalinę sąmatą nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas bei 2020 m. vasario 12 d. apliejimo faktas, dėl kurio ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka, ieškovės prašomą priteisti žalos dydį nuo 4000,31 Eur sumažino iki 2 436,87 Eur.

22.       Atsakovai su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis kategoriškai nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jų atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi neįrodyta, kad žalos atsiradimo šaltinis buvo būtent jiems priklausiusiose patalpose, taip pat nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, kadangi neaišku kokiais rašytiniais įrodymais vadovaujantis ji buvo apskaičiuota.

23.       Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.

25.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nevertino tarpusavyje susijusių įvykių, kurie yra reikšmingi objektyvios tiesos nustatymui, kai dėl gamtinių sąlygų buvo užlietos ieškovės patalpos, t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. pavasario (gegužės mėnesio) ir 2020 m. birželio 30d. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, ko neneigė ir pati ieškovė, ieškovės patalpos buvo aplietos iš viso tris kartus, t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. pavasarį ir 2020 m. birželio 30 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar po vasario mėnesį įvykusio užliejimo patalpos buvo remontuojamos, byloje liko nenustatyta, kaip ir kokiu būdu patalpos buvo apgadintos vasario mėnesį, kuriose konkrečiai vietose. Tas pats pasakytina ir dėl pavasarį įvykusio užliejimo. Šių tarpusavyje susijusių įvykių įvertinimas yra reikšmingas ginčo atveju nustatytos žalos dydžiui, kadangi lieka neaišku, kaip žala po 2020 m. vasario 12 d. užliejimo nustatyta 230 Eur, o praėjus keturiems mėnesiams, t. y. 2020 m. birželio 30 d., žala po užliejimo išaugo iki 4000,31 Eur. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, kuo vadovaujantis buvo nustatyta tokio dydžio žala. Be to, byloje nėra įrodytas faktas, ar patalpos po apipylimo vasario mėnesį buvo remontuojamos/suremontuotos. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, susidaro įspūdis, kad už apgadintas patalpas ieškovė prašo priteisti žalą pakartotinai. Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad prielaidomis yra grindžiama aplinkybė, jog būtent iš atsakovų patalpų įvyko patalpų užliejimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo atliktas išsamus įvykio aplinkybių tyrimas, siekiant nustatyti, kad žalos kilimo šaltinis buvo atsakovams priklausiusiose patalpose. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nepakanka įrodymų konstatuoti faktui, jog būtent iš atsakovų patalpų įvyko ieškovės patalpų apliejimas, teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokiu būdu buvo užfiksuotas žalos padarymo faktas, teismas neprašė ieškovės pateikti reikšmingų bylos išnagrinėjimui dokumentų, kaip pavyzdžiui apžiūros aktų ar pan. Trečia, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar buvo užlietos visos ieškovės patalpos, ar tik atitinkama jų dalis. Ketvirta, apylinkės teismas visiškai nevertino ieškovės veiksmų tuo aspektu, kad ji neinformavo atsakovų apie įvykio tyrimą, į jį atsakovų nekvietė, kas galėjo įtakoti objektyvios tiesos nustatymą. Penkta, liko netirta aplinkybė, ar iki apžiūrint patalpas specialistui, nebuvo kitų veiksnių dėl kurių patalpos galėjo būti apgadintos.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes jo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju apylinkės teismas visiškai nevertino tarpusavyje susijusių užliejimo atvejų, kurie įvyko 2020 m. vasario 12d., 2020 m. pavasarį ir 2020 m. birželio 30 d., ir kurie yra reikšmingi vertinant apskaičiuotos žalos dydį, nesiaiškino aplinkybės, kokio dydžio plotas buvo užlietas ieškovės patalpose (visos patalpos ar tik jų dalis), nevertino ieškovės elgesio atsakovų atžvilgiu, nepranešant jiems apie įvykio tyrimą ir atsakovų į jį nekviečiant, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių ar iki patalpas apžiūrint specialistui, nebuvo kitų veiksnių dėl kurių jos galėjo būti apgadintos, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėti iš esmės nėra galimybės, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Algimantas Kukalis

                                                                                                                Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                Egidijus Tamašauskas