Civilinė byla Nr. 2-1670-943/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00174-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.7.1.; 3.1.7.1.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EURAZ.LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo, civilinėje byloje Nr. 2-812-440/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams antstolei V. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Eltimo“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kosmelita“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie viaduko“, V. M.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „EURAZ.LT“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovės antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į pastatą – sandėlį su prekybos patalpomis ir automobilių aptarnavimo servisu bei kitais (inžineriniais) statiniais.

Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą atidėti 4 516,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, transporto priemonių bei kito nekilnojamojo turto, išskyrus perleisto antstolės V. Š. turto pardavimo iš varžytynių aktu, neturi. Ieškovas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo neatidėjimas užkirstų kelią ieškovui į tinkamą teisminį procesą bei pažeistų teisių gynimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino ir nustatė ieškovui terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teismas nurodė, kad: iš ieškovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso) matyti, kad 2014 m. ieškovė turėjo turto už 291 091,87 Eur (1 005 082,00 Lt), iš šios sumos ilgalaikis materialus turtas sudarė 233 446,48 Eur (806 044,00 Lt), trumpalaikis turtas – 57 645,39 Eur (199 038,00 Lt), 2014 metais įmonė patyrė 12 036,90 Eur (41 561,00 Lt) nuostolių; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. piniginių lėšų ieškovo banko sąskaitoje nebuvo; įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovui bankroto byla nėra iškelta, Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5347-641/2015, kurioje ieškovas yra patrauktas trečiuoju asmeniu, ieškovas naudojasi advokato paslaugomis. Kitų duomenų apie gaunamas pajamas ieškovas teismui nepateikė (pvz.: kasos knygos), todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo, kadangi byloje nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių mokesčio atidėjimo būtinumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „EURAZ.LT“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atidėti 4 516,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai vertino įmonės turimo turto vertę. Ieškovas pažymi, kad šiuo metu trumpalaikio turto įmonė neturi, o apskaitoje esantis ilgalaikis turtas praktiškai nuo 2009 m. yra nebenaudojamas, t. y. tik formaliai aprašytas ir praradęs daugiau nei pusę savo vertės.

2. Aplinkybę, jog ieškovui nėra keliama bankroto byla, teismas klaidingai vertino kaip vieną iš priežasčių atsisakyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

3. Skundžiama teismo nutartimi ieškovui užkertama teisė į teisminę gynybą.

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė antstolė V. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovo UAB „EURAZ.LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad 2015 m. birželio 29 d. skolininkui UAB „EURAZ.LT“ buvo grąžinta 126 314,61 Eur suma, likusi realizavus įkeistą turtą. Kadangi ieškovui buvo pervesti pinigai, vadinasi, ieškovas turi galimybę ir privalo sumokėti žyminį mokestį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartimi buvo vertinamas ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino, konstatavęs, jog ieškovas tinkamai neįrodė savo prastos finansinės būklės kreipimosi į teismą metu. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo pateiktų duomenų bei turimo turto vertės, kuri, jo teigimu, pagrindžia esant sudėtingą įmonės finansinę padėtį, dėl kurios šiuo metu jis neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį.

Siekiant išspręsti šį klausimą byloje būtina aptarti, kokios yra prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tenkinimo sąlygos ir tvarka.

Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kuomet asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti: atsižvelgiant į sunkią asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

Teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-425/2011).

Taigi remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai ieškovas įrodo teismui, jog šiuo metu jo esama finansinė padėtis neleidžia jam sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas, tokią galimybę jis turės. Vadinasi, ieškovas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turi įrodyti ne tik tai, kokia yra jo finansinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, tačiau ir tai, kiek tokia padėtis tęsis, kad pagerės (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipiantis į teismą bei kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis (kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga, kadangi keliamam klausimui įvertinti būtina visapusiška informacija apie ieškovo turtinę padėtį (CPK 314 str.), kuriais remiantis nustatyta, kad įmonė savo vardu nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 6, 20-22); 2014 metų įmonės balanso duomenys rodo, kad įmonė ataskaitiniais metais patyrė nuostolį 12 036,90 Eur (41 561 Lt), tačiau įmonės turimas turtas 291 091,87 Eur (1 005 082 Lt) dengė įmonės per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus 110 475, 26 Eur (381 449 Lt) (b. l. 11-12); įmonės sąskaitoje, esančioje AB „Šiaulių bankas“ lėšų nėra (b. l. 16); kasos knygos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 12 d. įmonėje didelės vertės pinigų apyvarta nevyko (b. l. 58-59).

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šie apelianto pateikti duomenys visų pirma neatspindi realios įmonės finansinės padėties, kreipimosi į teismą metu, antra, neįrodo, jog ateityje įmonės finansinė padėtis keisis ir įmonė bus pajėgi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ir siekdamas įrodyti jo esamą finansinę padėtį, turi pateikti visapusišką informaciją apie įmonės finansinę padėtį, t. y. ne tik duomenis apie įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir visas įmonės vardu atidarytas sąskaitas ir jose esančias lėšas, vykdomas sutartis, kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus ir pan. Be to, ieškovas turėtų teismui pateikti aktualius finansinių ataskaitų duomenis, kadangi kaip nurodoma atskirajame skunde, 2014 metų finansinių ataskaitų duomenys neatspindi realios įmonės turtinės padėties, nes dalis turto yra parduota. Iš pateiktos UAB „EURAZ.LT“ finansininkės 2015 m. liepos 12 d. pažymos matyti, jog ilgalaikis materialus įmonės turtas vertinamas 92 304,64 Eur, todėl tik ieškovo teiginiai, jog jis faktiškai nenaudojamas nuo 2009 metų, neleidžia laikyti jo beverčiu. Įmonės finansinei padėčiai pagrįsti ieškovas teismui turėtų pateikti ir duomenis apie visose jo sąskaitose esančias lėšas. Šiuo atveju ieškovas pateikė informaciją tik apie tai, jog įmonė vienoje iš savo sąskaitų (AB Šiaulių banko sąskaitoje) neturi lėšų (b. l. 16), nors iš antstolės į bylą pateiktų įrodymų, matyti, kad įmonė taip pat turi sąskaitą UAB „Medicinos bankas“, į kurią antstolė, įvykdžiusi išieškojimą iš ieškovo turto, grąžino ieškovui likusią pinigų sumą (b. l. 79-80). Be to, ieškovo pateikta kasos knyga patvirtina, jog lėšų judėjimas įmonėje vyksta, kas rodo, kad įmonės vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamų (b. l. 58-59). Ieškovo pateikti duomenys nėra visapusiški ir neleidžia teismui spręsti dėl sunkios įmonės finansinės padėties kreipimosi į teismą metu, o tuo pačiu ir spręsti, ar egzistuoja poreikis atidėti ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą.

Kita aplinkybė, vertintina sprendžiant ar egzistuoja poreikis atidėti žyminio mokesčio mokėjimą – ar ieškovo pateikti duomenys įrodo, kad įmonė ateityje bus pajėgi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas šių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo, t. y. nepateikė teismui duomenų apie įmonės vykdomas sutartis, kurių pagrindu įmonė gaus lėšas, vykdomus išieškojimus ir skolininkų ir kitų įrodymų, leidžiančių teismui susidaryti nuomonę apie įmonės ateities finansines perspektyvas.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų vienareikšmiškai spręsti apie tai, jog įmonės kreipimosi į teismą metu finansinė situacija yra nepalanki, tačiau yra duomenų, apie tai jog ji keisis ir artimiausiu metu ieškovas pajėgs sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista.

Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo užkirsta jo teisė į teisminę gynybą. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią ieškovui įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Be to, teismo atsisakymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, neatima ieškovo teisės per teismo nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, kreiptis į teismą ir, sumokėjus dalį žyminio mokesčio, prašyti atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 83 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „EURAZ.LT“, įmonės kodas 301532952, naują dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-812-440/2015 numatytą įpareigojimą, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė