Civilinė byla Nr. 2-256-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00598-2015-7.

         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4; 3.1.14.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-1615-265/2015 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovams Lietuvos antstolių rūmams ir antstolės V. D. kontorai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutarta ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti, ir

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. T. ieškiniu Klaipėdos apygardos teismui prašė iš Antstolių rūmų ir antstolės V. D. kontoros priteisti 2 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovei Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. iki 2015-10-28 aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, sudarančias ieškovės teisių pažeidimo faktinį pagrindą (kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti jos atžvilgiu), suprantamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodant, kokią prašomos priteisti sumos dalį sudaro turtinė ir kokią dalį neturtinė žala. Ieškovė taip pat buvo įpareigota sumokėti 12 555 Eur žyminį mokestį.

Ieškovė 2015-10-22 Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl trūkumų ištaisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės K. A. T. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.), kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareiškimą dėl trūkumų ištaisymo, sprendė, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, kadangi nenurodė aplinkybių, sudarančių jos teisių pažeidimo turinį, aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko, liko neaišku, ar žala padaryta ieškovei, ar jos sūnui. Prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio ieškovė taip pat neįvardino ir paliko spręsti teismo nuožiūra bei nesumokėjo žyminio mokesčio, nurodydama, kad net neketina jo mokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. K. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-26 nutartį nuo jos gavimo dienos, perduoti bylą kitam teisėjui, Lietuvos Respublikos Prezidentei sustabdyti teisėjo A. Ž. įgaliojimus. Nurodo, kad teisėjas A. Ž. eilę metų viršija įgaliojimus, slepia kolegų nusikalstamas veikas, yra nekompetentingas (nežino, kad antstolės neteisėti veiksmai neapmokestinami žyminiu mokesčiu), nemoka skaityti. Ieškovė nurodo CPK 924, 38 ir 106 straipsnius, teigdama, kad nėra pagrindo skundą atmesti ar jo nepriimti, taip pat CPK 180 ir 197 straipsnius, CK 6.279 straipsnį (kelių asmenų padaryta žala).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar ieškinys atitinka minimalius CPK jam keliamus reikalavimus. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.

Kadangi byloje sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-26 nutarties, kuria ieškinys pripažintas nepaduotu dėl to, kad nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu neištaisyti. Tam svarbu įvertinti, kokius trūkumus ieškovė buvo pareigota pašalinti ir kaip tai įvykdė.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-19 nutartimi nustatė ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (nurodyti, kokie neteisėti veiksmai yra atlikti ieškovės atžvilgiu ir kaip buvo pažeistos ieškovės teisės), patikslinti reikalavimą, t.y. nurodyti, kokia prašomos priteisti žalos atlyginimo dalis yra turtinės žalos atlyginimas, o kokia neturtinės žalos atlyginimas, nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamas faktinis pagrindas, apmokėti ieškinį 12 555 Eur žyminiu mokesčiu.

Ieškovė 2015-10-22 pareiškimu dėl trūkumų ištaisymo išsamiai išdėstė asmeniniu vertinimu grindžiamą poziciją, tačiau nebuvo nuosekliai ir suprantamai išdėstyti faktai, įvykiai, atsakovų veiksmai, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atsakovų atliktus veiksmus ieškovė laiko neteisėtais ir padariusiais jai žalą. Ieškovė savo vertinimą dėsto pateikdama faktus, teiginius, vertinimus, kaltinimus teisėjams ir antstolei V. D., tačiau šie faktai pateikti padrikai, nesusieti, todėl ieškinio faktinis pagrindas liko neatskleistas (neįmanoma suprasti, iš kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų atsakovų ar atsakovais byloje net nepatrauktų teisėjų veiksmų ieškovė kildina žalą). Ieškovė kaltina antstolę V. D. ir teisėjus sistemiškais neteisėtais veiksmais, tačiau iš ieškovės paaiškinimų, net neįmanoma suprasti, kokioje vykdomojoje ar teisme nagrinėtoje byloje tie veiksmais atlikti, kokie konkrečiai tai veiksmai, ar ir kaip susiję su ieškiniu prašoma priteisti žala. Ieškovės pateikti abstraktūs atsakovų ir paminėtų teisėjų veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą.

Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiai remiantis prašoma). To nesant ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai, nesuprasdami reikalavimo esmės, negalės pateikti ir savo pozicijos (atsiliepimo).

Sutiktina, kad įstatymai nereikalauja iš ieškovės jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Tam tikri ieškinio trūkumai, įskaitant ir neesminius ieškinio dalyko bei pagrindo nurodymo netikslumus bei trūkumus, gali būti pašalinami ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau esminiai trūkumai, jeigu jie dėl savo pobūdžio neleidžia pradėti proceso, turi būti pašalinti jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje. Prie tokių trūkumų priskiriami ir esminiai ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo formulavimo trūkumai, tokie kaip nustatyti byloje nagrinėjamu atveju, kai dėl jų iš esmės neaišku, ko ar kokiu pagrindu prašoma.

Pažymėtina, kad ieškovė apskritai net nebandė šalinti kitų teismo nurodytų trūkumų. Pirma, nepatikslino reikalavimo - nenurodė, kurią sumą laiko turtinės, ir kurią neturtinės žalos atlyginimu (nurodė tik priteisti tokią žalą, kokią teisėjas priteistų sau, taigi iš esmės prašė dėl žalos dydžio spręsti teismo nuožiūra). Antra, ieškovė netaisė ir kito teismo nurodyto trūkumo – nemokėjo žyminio mokesčio už ieškinį, nurodydama, kad antstolės neteisėti veiksmai neapmokami žyminiu mokesčiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovės pridėtų dokumentų matyti, jog ji remiasi CPK 510 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad žyminis mokestis nemokamas už CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka teismo nagrinėjamus skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013-03-15 nutartimi, kuria ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą konkrečioje administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu nebuvo skundžiami antstolio procesiniai veiksmai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, todėl CPK 510 straipsnio 6 dalis byloje netaikytina, o pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą (bylos dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo) byloje taip pat nėra. CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu atveju, nepakanka, kaip yra ir šioje byloje nagrinėjamu atveju, vien ieškinyje pareikštos ieškovės nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Ieškovė turėtų pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012, 2014-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014).

CPK numato teisę teismui asmens prašymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti taip pat esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Šioje byloje ieškovė neteikė nei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nei jo sumokėjimą atidėti.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą apeliacinis teismas pažymi, kad asmenys, paduodantys ieškinį teismui dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu pateikiamų įrodymų reikšmę bei pakankamumą. Asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Esant reikalui ieškovė galėtų kreiptis įstatymų nustatyta tvarka teisinės pagalbos. Prireikus ir jeigu ieškovės turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – VGTPĮ), ieškovei galės būti suteikta ir valstybės garantuojama (nemokama) antrinė teisinė pagalba (pavyzdžiui, ieškinio parengimas, VGTPĮ 2 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl ginčo esmės (ar pagrįstai ieškinį nutarta laikyti nepaduotu), nebepasisako dėl kitų reikalavimų, t.y. dėl reikalavimo perduoti bylą kitam teisėjui (šis reikalavimas, pripažinus ieškinį pagrįstai nepriimtu, nebereikšmingas) ir dėl reikalavimų, negalinčių būti apeliacinio skundo dalyku (reikalavimas sustabdyti skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo įgaliojimus). Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str.), kas reiškia, kad apeliacine tvarka negali būti sprendžiami tie klausimai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme - apeliacine tvarka patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas ir negali būti nagrinėjami nauji, pirmosios instancijos teismo nenagrinėti, klausimai.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Kazys Kailiūnas