Civilinė byla Nr. e2A-388-430/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo J. T., išvadą teikianti institucija byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. T. prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD -14814-(14.48.104) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. A33(1)-8151, pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo (pritarimo). Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD -14814-(14.48.104), kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ginčo ūkinis pastatas) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau VRSA) 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A33(1)-8151 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad nepritaria pastato rekonstrukcijai. Nurodomas vienintelis žemės savininkės atstovo nesutikimo motyvas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas.
1.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad nepritaria, jog ieškovės ir jos sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų išduotas sutikimas ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai, t. y. GV ir GG teritorijos naudojimo tipų sklypuose pagalbinio ūkio ar ūkiniai pastatai, asmeninio ūkio dirbtuvės turi būti projektuojami/statomi kaip atitinkantys nesudėtingų statinių parametrų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus, antro skirsnio 2 lentelėje nurodytas nesudėtingų statinių sąrašą I grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatas turi būti 50 m2 didžiausio ploto ir 5 m aukščio, o II grupės - 80 m2 didžiausio ploto ir 8,5 m aukščio, o esamo ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2018 m. liepos 17 d.) bendras plotas yra 106 m2. Be to, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini)gatve (VL7159), kuriai buvo nustatytos 12 m pločio gatvių raudonosios linijos, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvės sąrašu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170, todėl gatvių raudonųjų linijų teritorijoje nauja statinių statyba bei rekonstravimas negalima.
1.3. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 30 punktą, nors ūkinio pastato bendras plotas 106,48 m2, tačiau iš jo 27,17 m2 yra rūsys, todėl statinio plotas atitinka nesudėtingo statinio požymius (106,48 – 27,17); Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) ūkinis pastatas pagrįstai yra įregistruotas kaip II grupės nesudėtingas statinys, kadastro duomenų nustatymo data yra 2018 m. birželio 28 d., dėl ko ūkinio pastato statybos darbai yra realiai atlikti iki 2018 m. birželio 28 d.; ūkinio pastato įregistravimas NTR kaip II grupės nesudėtingo statinio patvirtina, kad pastatas atitinka minėtus parametrus; NTR nurodyta, kad ūkinio pastato statybos pradžios metai – 1999, statybos pabaigos metai – 2007; mano, VRSA raštas (ir jo pagrindu – NŽT sprendimas) parengtas netinkamai klasifikuojant ūkinį pastatą ir pažeidžiant imperatyvias pastatų klasifikavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl VRSA raštas bei jo pagrindu NŽT skyriaus sutikimo (pritarimo) pastato rekonstrukcijai neišdavimas yra neteisėti, nepagrįsti ir naikintini.
1.4. Mano, kad egzistuoja visas rekonstrukcijos rezultatų įteisinimui reikalingas aplinkybių visetas - žemės sklypas, kuriame atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai, nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui, kuris pritaria atliktiems statybos darbams; tokios paskirties naujo statinio statyba (rekonstrukcija) yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; yra atliekamos statybų įteisinimo procedūros, ieškovei sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 19 dalis).
1.5. Pažymėjo. kad siekia užbaigti ūkinio pastato rekonstrukcijos rezultato įteisinimą. Dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad statybos darbai užbaigti 2007 metais, t. y. ūkinis pastatas buvo rekonstruotas 1999-2007 m., ir argumentų neišduoti sutikimą (pritarimą) vadovaujantis šio laikotarpio teisiniu reglamentavimu neegzistuoja. (duomenys neskelbtini)., raudonosios linijos atsirado 2020 m. birželio 5 d., ir jų atsiradimas nesietinas su 2007 m. baigtų statybos darbų rezultatais, nes statybos darbų rezultato įvertinimui taikomas teisinis reglamentavimas nuo 1999 iki 2007 metų (kai buvo vykdoma ginčo statinio rekonstrukcija).
1.6. Nurodė, kad padalijus žemės sklypą į du žemės sklypus užstatymo tankumas nėra viršijamas, tačiau per vykdymo laikotarpį pakito gatvių raudonosios linijos, ir pareiškėja dabar jau dėl šių priežasčių negali užbaigti dar 2007 m. atliktų statybos darbų įteisinimą.
2. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – VRSA) su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Nurodė, kad VRSA 2020 m. spalio 30 d. atsakyme Nr. A33(1)-8151 išdėstė motyvuotą poziciją dėl nepritarimo. Ginčo sklype negalima išduoti sutikimą ūkio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai, t. y. „GV ir GG teritorijos naudojimo tipų sklypuose pagalbinio ūkio ar ūkiniai pastatai, asmeninio ūkio dirbtuvės turi būti projektuojami/statomi kaip atitinkantys nesudėtingų pastatų parametrus“; esamo ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2018 m. liepos 17 d., bendras plotas yra 106 kv. m.; ieškovės 2020 m. spalio 20 d. prašyme suformuluotas prašymas išduoti sutikimą statyti statinį, o Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pridėtoje žemės sklypo schemoje nurodoma, kad planuojamo rekonstruoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras patalpų plotas yra 106.48 kv. m.
2.2. Nurodė, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas 1999-2007 m, tuomet privaloma buvo vadovautis STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punktu, kuris reglamentavo, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas, 5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. STR 2.02.09:2005 9 priedo 4 punktas reglamentavo, kad namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
2.3. Galiojanti 1999 metais STR 1.07.01:1999 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka (įsigaliojo 1999 m. spalio 9 d., negalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.) nustatė privalomuosius reikalavimus statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), kad būtina: 1. Statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Kaimo sodybų ūkio pastatai bei sodų namų priklausiniai, pripučiami statiniai gali būti statomi tiktai turint savivaldybės vyriausiojo architekto suderintą sklypo planą, kuriame nurodyta šių statinių vieta ir gabaritai. 2. Statiniams, kuriems privalomas suderintas techninis projektas: 2.1. techninį projektą rengti minimalios apimties, tačiau jame aiškiai nurodyti statinio (darbų) vietą, gabaritus, reikalavimus statinio išvaizdai, pagrindinėms konstrukcijoms, žmonių ir aplinkos saugai ir kitus, kuriuos statytojas įpareigojamas vykdyti; projektavimo sąlygų sąvadas šiam projektui rengti nereikalingas; techninis projektas rengiamas pagal savivaldybės architekto ir priežiūros institucijų, nurodytų šio sąrašo (STR 1.07.01:1999 A priedo) 3 skiltyje, išduotas sąlygas; 2.2. projektą suderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu, o sąraše nurodytais atvejais – ir su specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis, nurodytomis šio sąrašo 3 skiltyje.
2.4. Nurodė, kad STR 1.01.07:2002 nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini) (įsigaliojo 2002 m. balandžio 27 d., negalioja nuo 2010 m. spalio 1 d.) 14 punkte nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys: 14.2. rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema; 14.3. tais atvejais, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadas neprivalomas, statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje. Patikrinimą, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), atlieka savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas).
2.5. Administracija savo 2020 m. spalio 30 d. rašte Nr. A33(1)-8151 NŽT atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini)gatve (VL7159), kuriai buvo nustatytos 12 m pločio gatvių raudonosios linijos vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvės sąrašu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170. Pagal nustatytą reglamentavimą gatvių raudonųjų linijų teritorijoje negalima nauja statinių statyba bei rekonstravimas.
2.6. Pasisakė, kad dar iki sklypų atidalijimo, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus r. savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-185 nustatė (duomenys neskelbtini) g. (kelio Nr. VL7159) (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos 12 m plotį. Be to, kaip ir nurodo pati ieškovė, jog VRSA 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų Nr. FP-630-18 5.10. punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra D3 kategorijos, o tai reiškia, kad dar 2018 m. gatvės raudonosios linijos plotis buvo mažiausiai 5 m, dėl ko ieškovės argumentas, kad gatvės plotis nustatytas vėliau nei buvo padalytas žemės sklypas, yra nepagrįstas.
2.7. Mano, kad NŽT raštas Nr. 48SD-13706 (14.48.136E.) buvo išnagrinėtas tinkamai, įvertintos visos aplinkybės, teisinis reglamentavimas, pateiktas motyvuotas ir pagrįstas atsakymas, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
2. Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (toliau — Sutikimas), prašydama išduoti sutikimą statyti ūkinį pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas).
3.2. Vilniaus rajono skyrius, gavęs ieškovės prašymą išduoti sutikimą statyti statinį, bei įvertinęs, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su gatve, vadovaudamasis Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyta tvarka, 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. 48SD-13706- (14.48.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklype nebus apribota veikla (ar statinys nedarys neigiamos įtakos teritorijos prie žemės sklypo eksploatavimui, galimai jos plėtrai ar kitai planuojamai veiklai.
3.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A33(1)-8151 nepritarė, jog ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų išduotas sutikimas ūkio pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų teritorijose) bendrajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai, t. y. „GV ir GG teritorijos naudojimo tipu sklypuose pagalbinio ūkio ar ūkiniai pastatai, asmeninio ūkio dirbtuvės turi būti projektuojami/statomi kaip atitinkantys nesudėtingų pastatų parametrus". Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus, antro skirsnio 2 lentelėje nurodytas nesudėtingų statinių sąrašas, kuriame II grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatas yra 80 m2 didžiausio ploto ir 8,5 m aukščio, tuo tarpu ieškovės ūkio pastato bendras plotas yra 106 kv.m.
3.4. Nurodė, kad žemės sklypas, kuriame yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini)gatve (VL7159), kuriai nustatytas 12 m pločio gatvės raudonosios linijos, o gatvių raudonųjų linijų teritorijoje nauja statinių statyba ar rekonstrukcija negalima.
3. Išvadą, teikianti institucija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau VTPSI) nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. gavus skundą dėl galimai neteisėtų statybų adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 3 d. buvo atliktas patikrinimas; 2018 m. vasario 26 d. buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-168. Nurodė, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų Nr. SSA-100-180223-00029.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmėtė.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina tokias aplinkybes – ieškovei 2018 m. vasario 26 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl prie garažo pastatyto priestato, kurio duomenys nurodyme nenurodyti (aukštis, ilgis, plotis, atstumai nuo kitų statinių ir pan.). Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo registruotas juridinis faktas dėl savavališkos statybos tik dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovės užsakymu 2018 m. birželio 28 d. atliktas ginčo ūkinio pastato kadastro duomenų nustatymas ir 2018 m. liepos 13 d. ieškovė Nekilnojamoj turto registro tvarkytojui pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 2020 m. spalio 20 d. prašyme ieškovė NŽT formulavo prašymą leisti statyti statinį, NŽT į VRSA kreipėsi dėl paklausimo pateikdama ieškovės pridėtą žemės sklypo schemą, kurioje nurodoma apie planuojamą rekonstruoti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. darytina išvada, kad taip suformuluotas ieškovės prašymas turėjo būti vertinamas kaip prašymas ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė siekia įteisinti ūkinį pastatą, kurio kadastro duomenys atlikti 2018 m. birželio 28 d., o 2018 m. liepos 13 d. ieškovė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statybos rezultatas buvo įregistruotas viešajame registre. Tai patvirtina atsakovės VRSA argumentus, kad ginčo statinio statyba, kurio statyba, kaip tvirtina ieškovė, pradėta 1999 metais, o baigta 2007 metais, galutinai pabaigta ir įteisinta 2018 m. liepos 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimu viešajam registrui.
10. Nurodė, kad nurodytas reglamentavimas paneigia pačios ieškovės paaiškinimus dėl jos atliktų veiksmų teisinių pasekmių, nes, ieškovei atlikus ginčo ūkinio pastato kadastro duomenis ir parengus Deklaraciją apie ginčo statinio, priskiriamo nesudėtingų statinių kategorijai, statybos užbaigimą, ir ją įregistravus, tokio statinio statyba yra laikoma baigta, kurios pagrindu registruojamas juridinis faktas dėl naujo daikto sukūrimo ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo. Tai patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktas NTR duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruojamas kaip suformuotas naujas (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas – 2018 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2018 m. liepos 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, įrašas galioja nuo 2018 m. liepos 17 d. (t. 4, 77-78).
11. 1999-2007 metais ieškovės atlikti ginčo ūkinio pastato statybos darbai buvo užbaigti, ieškovei 2018 m. liepos 13 d. pateikus Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios įregistravimas patvirtina, kad ieškovės atlikti statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus, kas sukėlė ieškovei teisines pasekmes – nurodytos deklaracijos pagrindu įregistruota nuosavybės teisė ieškovės vardu (CK 4.47 straipsnis). Kitoks nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas šioje situacijoje negalimas, t. y. nėra pagrindo svarstyti NTR įregistruoto statinio (ne)teisėtumo klausimo, kai tokio statinio įregistravimo pagrindas NTR yra neginčijamas, ką pažymėjo ir atsakovė VRSA. Be to, į bylą įtraukta VTPSI informavo, kad savavališkos statybos faktas Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo registruotas tik dėl pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 109-110).
12. Sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti pagalbinio ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės Lietuvos Respublikos valstybės sutikimo pagal suformuluotą tokio reikalavimo pagrindą – tikslu įteisinti savavališkos statybos padarinius pagal 2018 m. birželio 28 d. atliktus statinio kadastro duomenis ir 2018 m. liepos 13 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, negali būti tenkinamas, nes suformuluoto reikalavimas pagrindas prieštarauja pačiam reikalavimo dalykui
13. Nurodė, kad ginčo statinio įteisinimo klausimas buvo išspręstas 2018 m. liepos 13 d. įregistravus nurodytą deklaraciją apie statybos užbaigimą.
14. Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti viešojo administravimo subjektų raštus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VRSA raštas buvo adresuotas ne ieškovei, o NŽT pagal šios institucijos paklausimą, dėl ko ieškovė neturi reikalavimo teisės šio rašto atžvilgiu, t. y. viena vertus, ji negali ginčyti nurodyto rašto, nes raštas skirtas NŽT vykdant administracines procedūras, kita vertus, nurodytas raštas vertintinas kaip tarpinis administracinės procedūros sprendimas, dėl ko negali būti savarankišku ginčo dalyku (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3778-629/2019).
15. Teismo nuomone, reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-14814-(14.48.104), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamai rekonstrukcijai, kaip nurodyta ieškovės NŽT pateiktoje žemės sklypo schemoje, negali būti tenkinamas pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą – ginčo statinio statybos darbus ji atliko iki 2018 m. birželio 28 d., o po šios datos jokių statybos darbų, kaip teigia pati ieškovė, neatliko, vadinasi, jos siekis yra ne rekonstruoti ginčo statinį, o įteisinti atliktus statybos darbus, ką ji padarė Nekilnojamojo turto registrui pateikusi 2018 m. liepos 13 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 12, 178 straipsniai, Statybos įstatymo 28 straipsnis).
16. Nurodė, kad nurodyto skundžiamo rašto turinys neanalizuojamas, nes tai nekeičia aukščiau padarytų išvadų pasisakant dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti ūkinį pastatą ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės sutikimo. Teismo išvadą, kad ieškovė siekė įteisinti ginčo ūkinio pastato 1999-2007 metais atliktus statybos, o ne planuojamus rekonstrukcijos darbus po 2018 m. birželio 28 d., sąlygoja ne tik pačios ieškovės paaiškinimai, bet ir tai, kad ieškovė, 2020 m. spalio 20 d. NŽT teikdama prašymą dėl sutikimo statyti statinį (planuojamą rekonstrukciją), nepateikė rekonstrukcijos projekto, parengto vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. kadastro duomenimis. Todėl nėra pagrindo naikinti NŽT raštą dėl atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagal byloje nurodytą ieškinio pagrindą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2640-600/2022 rezoliucinę dalį ir priimti naują sprendimą ieškovės V. T. ieškinį tenkinti, priteisti visas ieškovės V. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo esmę (ieškovės siekį įteisinti 1999-2007 m. pastatyto ir NTR įregistruoto ūkinio pastato statybos darbų rezultatus, t. y. įvykdyti privalomąjį nurodymą) ir faktines bylos aplinkybes (ūkinis pastatas pastatytas 1999-2007 m., po 2018 m. liepos 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2018 m. birželio 28 d. kadastro duomenų dokumentų pateikimo registro tvarkytojui jokie ūkinio pastato statybos darbai nebuvo atliekami ir šioje civilinėje byloje nėra siekiama juos atlikti, pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau - ir NTR)).
17.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai motyvavo nesudėtingo statinio statybos užbaigimą ir įteisinimą įregistruojant statybos rezultatą ir daiktines teises į jį viešajame registre. Taip pat konstatavo, kad šioje civilinėje byloje dalyvaujančios institucijos neginčija ir neplanuoja ginčyti NTR įregistruotų ūkinio pastato kadastro duomenų ir pastato įregistravimo NTR.
17.3. Nurodė, kad sprendimo rezoliucinėje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą privalomojo nurodymo (kuriuo ieškovė V. T. įpareigota nugriauti ūkinio pastato priestatą, kurio duomenys nurodyme nenurodyti (aukštis, ilgis, plotis, atstumai nuo kitų statinių ir pan.)) aspektu, nes privalomojo nurodymo visiškam įvykdymui nagrinėjamu atveju, ieškovės nuomone, reikalingas palankus sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškovei palankus sprendimas teisės į statybą gynimo dalyje taip pat atitiktų ir sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus.
17.4. Teigė, kad sprendimas priimtas neįvertinus visų ieškovės motyvų, ir sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka aktualiai teismų praktikai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima - atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis), t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti.
17.5. Sutiko su tuo, kad teisingai pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė siekia įvykdyti reikalavimus ir pašalinti vienintelį likusį savavališkų statybų požymį, todėl ir kreipėsi į teismą. Tačiau teismas neįvertino, kad VRSA 2020 m. spalio 20 d. raštas motyvuojamas taip: nepritariame, jog V. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būtų išduotas sutikimas ūkio paskirties pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai, t.y . GV ir GG teritorijos naudojimo tipų sklypuose pagalbinio ūkio ar ūkiniai pastatai, asmeninio ūkio dirbtuvės turi būti projektuojami/statomi kaip atitinkantys nesudėtingų statinių parametrus. Ieškovė įrodė, kad pastatas atitinka nesudėtingų statinių parametrus, o ir VRSA nenuginčijo NTR duomenų.
17.6. Teismas nevertino, kad pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Ūkinio pastato bendras plotas 106,48 m2. Iš jo 27,17 m2 yra rūsys. 106,48-27,17 = 79,31 m2, t. y. statinio plotas atitinka nesudėtingo statinio požymius.
17.7. Pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas pagrįstai yra įregistruotas kaip II grupės nesudėtingasis, kadastro duomenų nustatymo data 2018 m. birželio 28 d. Tai reiškia, kad ūkinio pastato statybos darbai ir realiai atlikti iki 2018 m. birželio 28 d. Be to, ūkinio pastato įregistravimas NTR kaip II grupės nesudėtingojo byloja, kad pastatas atitinka minėtus parametrus.
17.8. Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II- os gr. statinys yra ne daugiau kaip 80 kv. m. visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į 80 kv. m. neįskaičiuojami.
17.9. Nurodė, kad pagal aktualų teisinį reglamentavimą rūsio (pusrūsio) plotas yra įskaičiuojamas į bendrą pastato plotą, tačiau neįtakoja pastato kategorijos nustatymą (jeigu rūsio plotas neviršija aukšto plotą).
17.10. Pažymėjo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ir VRSA raštą nesudėtingų statinių statyba (pastatytų įteisinimas) ginčo vietoje yra galima ir buvo galima pastato statybos metu, kas reiškia, kad galimas ir pastato įteisinimas (privalomajame nurodyme nurodyto likusio savavališkų statybų požymio pašalinimas).
17.11. Nurodė, kad teismo neaptartas VRSA nepritarimo motyvas yra tas, kad pastato dalis patenka į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, nustatytas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170 (toliau - ir VRT sprendimas). Šis motyvas yra atmestinas, kadangi šis VSRA motyvas nėra pagrįstas teisės normomis ir nėra motyvuotas, t. y. neatitinka viešajam aktui keliamiems reikalavimams, ir jau šis motyvas yra pakankamas VRSA raštą šioje dalyje panaikinti. Statybos darbai buvo užbaigti 2007 metais, t. y. iki atsirado 2020 m. birželio 5 d. VRT sprendimas dėl gatvių. Po statybos darbų užbaigimo ilgą laiko tarpą (11 metų) jokių Valstybės institucijų arba asmenų pretenzijų dėl statybos rezultato nebuvo. Ginčo statinys laikytinas konvencine nuosavybe - jis buvo pastatytas nepažeidžiant statybų metu galiojusio reglamentavimo ir registruotas Nekilnojamojo turto registre, ir tokiai registracijai kliūčių nebuvo (VĮ RC atsakymas VRSA).
17.12. Mano, kad įpareigojimo nugriauti objektą vietoje jo galutinio įteisinimo nebūtų pateisinamas teisėto tikslo ir būtinumu demokratinėje valstybėje principo pagrindu - konstatavus, kad egzistuoja visos teisinės galimybės įteisinti ginčo statinį, bet koks priešingas veikimas nebūtų pateisinamas ir reikštų asmenų Konvencijos saugomų interesų pažeidimu.
17.13. Teigė, kad statant statinį dar neegzistavo ribojimų, nurodytų VRSA atsakyme, todėl ieškovė negalėjo jas numatyti ir vykdyti atlikdama statybos darbus.
17.14. Nurodė, kad po privalomojo nurodymo gavimo ieškovė nedelsdama pradėjo pastato įteisinimo procedūrą: kreipėsi dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant į atskirą turtinį vienetą buvusio žemės sklypo dalį, kurioje yra pastatas (civilinė byla Nr. e2- 10674-860/2018, skundą VTPSI padavusiems asmenims buvo pateiktas pasiūlymas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir vėliau paminėtoje civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis. Nagrinėjamu atveju, skundo VTPSI pateikimas vertintinas kaip asmenų įrankis minėtoje civilinėje byloje, o institucijų neveikimas nuo pastato pastatymo iki asmenų skundo gavimo - kaip įrodymas, kad ypatingos įtakos viešajam interesui pastato pastatymas neturi). Taigi faktiškai pastato įteisinimas prasidėjo po privalomojo nurodymo gavimo dar 2018 metais. Taipogi 2018 metais buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, parengta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ūkinis pastatas buvo įregistruotas NTR.
17.15. Nurodė, kad VRSA dokumentuose pagrįstai buvo kuriami teisėti ieškovės lūkesčiai užbaigti ūkinio pastato rekonstrukcijos rezultato įteisinimą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pažeidžiami ieškovės teisėti lūkesčiai, ji turi teisę į nuosavybės apsaugą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
18. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Pasisakė, kad:
18.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes.
18.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-3149-815/2021 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje pripažino, kad: „Reikalavimas panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą yra išvestinis iš prieš tai nurodyto civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo panaikinti NŽT atsisakymą duoti sutikimą statinio statybai.“
18.3. Pažymėjo, kad pati ieškovė kreipėsi į NŽT dėl sutikimo ūkinio pastato rekonstrukcijai, jeigu ieškovė nenorėtų rekonstruoti ūkinio pastato, galėtų jį naudoti sėkmingai ir toliau tokį, koks jis yra įregistruotas Registrų centre – Administracija įregistruoto ūkinio pastato teisėtumo neginčija.
18.4. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato tokių procedūrų, kaip jau įregistruoto statinio galutinis įteisinimas – ūkinis pastatas yra įregistruotas Registrų centre, jį tokį, koks jis yra užbaigtas ir įregistruotas – Ieškovė gali naudoti be jokių trukdžių. Bet Ieškovė siekia įregistruotą ūkinį pastatą rekonstruoti, o tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, yra laikoma statybos darbais, kuriems yra keliami teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl atstumų, sutikimų ir t.t.
18.5. Teigė, kad ieškovės siekį rekonstruoti ūkinį pastatą, patvirtina pačiame ieškinyje formuluojamas reikalavimas: pripažinti teisę ieškovei rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT – sutikimo (pritarimo).
18.6. Administracija negali pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų dėl (duomenys neskelbtini)gatvės raudonųjų linijų nustatymo (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies tarybos priimtus sprendimus gali pakeisti ar panaikinti tik pati taryba), todėl nagrinėdama 2020 m. spalio 20 d. prašymą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos, administracija privalėjo vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3170.
18.7. VTPSI byloje pateikta išvada patvirtina administracijos poziciją, kad raudonųjų linijų ribose negalima jokių statinių, kurie nėra gatvė ar jos elementai, statyba. Šiuo metu viešajame registre esantys duomenys patvirtina, kad ūkinio pastato statyba, pradėta 1999 m. ir pabaigta 2007 m., yra užbaigta 2018 m. liepos 13 d. 2007 m. pabaigto statyti ūkinio pastato statyba yra užbaigta 2018 m. liepos 13 d. priėmus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir visi statybos darbai, atliekami jau po 2018 m. liepos 13 d., yra laikomi naujais statybos darbais (šiuo konkrečiu atveju rekonstravimo darbais), kuriems yra keliami šiuo metu teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai.
18.8. Jeigu ieškovė atkakliai teigia, kad rekonstrukcijos darbais siekiama įteisinti 2007 m. statybos darbus, tai galima daryti tik šias išvadas: 2018 m. liepos 13 d. deklaracija buvo surašyta neteisėtai, nes joje nebuvo nurodyti visi atlikti statybos darbai – atitinkamai deklaracija turėtų būti naikintina, o statybos darbų įteisinimas atliekamas iš naujo.
18.9. Atkreipė dėmesį į apeliantės elgesį – ji privalomuoju nurodymu buvo įpareigota iki 2018 m. spalio 26 d. išardyti (nugriauti) neteisėtai pastatytą priestatą arba gauti NŽT sutikimą statyti priestatą arčiau negu 3 metrai nuo žemės sklypo ribos, tuo tarpu Ieškovė pažeidimų nešalino, o priešingai – juos įteisino. Tokiu būdu ūkinis pastatas, rekonstruotas su pažeidimais, 2018 m. liepos 13 d. buvo įregistruotas Registrų centre (iš kadastrinių matavimų bylos, kurios pagrindu buvo įregistruotas Ūkinis pastatas, Statinių išdėstymo plano matyti, kad Ūkinis pastatas 2018 m. liepos 13 d. jau yra rekonstruotas).
18.10. Nurodė, kad 2020 m. apeliantė nusprendė įteisinti jau įregistruoto ūkinio pastato rekonstrukciją, bet šio tikslo neviešino – kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą ūkinio pastato rekonstrukcijai nutylėdama, kad rekonstrukcija faktiškai jau seniai atlikta ir įteisinta. Tokiu atveju abu atsakovai nagrinėjo ieškovės prašymą dėl rekonstrukcijos taip, kaip rekonstrukcija apibrėžiama prašymo pateikimo dieną galiojusiuose teisės aktuose.
18.11. Mano, kad ginčijamas administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nurodytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame išdėstyti administracinio sprendimo motyvai.
18.12. Mano, kad 2020 m. spalio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštas Nr. 48SD-13706 (14.48.136E.) buvo išnagrinėtas tinkamai, įvertintos visos aplinkybės, teisinis reglamentavimas, pateiktas motyvuotas ir pagrįstas atsakymas, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2640-600/2022 palikti nepakeistą, o ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
19.1. Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. IP-(1.3.)- 259 „Dėl sutikimu statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su 2 valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo”. Skyrius atlikęs visus Taisyklėse nustatytus veiksmus, reikalingus Sutikimo išdavimui, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atsakingos už gatvių administravimą ir raudonųjų linijų nustatymą ir statinių priežiūrą atsakymą, 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 48SD- 14814-(14.48.104.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį Žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ atsisakė Ieškovei išduoti sutikimą statyti/rekonstruoti statinį.
19.2. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis ieškovei priklausantis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pastato statyba pradėta 1999 metais, o baigta 2007 metais, galutinai pabaigta ir įteisinta 2018 m. liepos 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimu viešajam registrui, todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-14814-(14.48.104), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą pastato planuojamai rekonstrukcijai, kaip nurodyta ieškovės Nacionalinei žemės tarnybai pateiktoje žemės sklypo schemoje, negali būti tenkinamas pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, kadangi Pastato statybos darbus ji atliko iki 2018 m. birželio 28 d., o po šios datos jokių statybos darbų, kaip teigia pati ieškovė, neatliko, vadinasi, jos siekis yra ne rekonstruoti pastatą, o įteisinti atliktus statybos darbus, ką ji padarė Nekilnojamojo turto registrui pateikusi 2018 m. liepos 13 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą.
19.3. Atsakovės nuomone, ieškovės skundžiami Skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 48SD-14814-(14.48.104.) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas Nr. A33(1)-8151, nagrinėti pagal 2020 m. spalio 20 d. ieškovės prašymą yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
19.4. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
23. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei (apeliantei) ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1077 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautas atidalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nuosavybės teise įregistruotas 106,48 kv. m. bendro ploto ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenų nustatymo data – 2018 m. birželio 28 d. Ieškovei VTPSI 2018 m. vasario 26 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (23.29)PN-168, kuriuo įpareigojo ieškovę V. T. išardyti savavališkai pastatytą priestatą prie garažo (nesudėtingas statinys, rekonstrukcija), esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 26 d. VTPSI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. RE-332. Ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė VTPSI duomenis, jog privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-168 įvykdytas, tačiau VTPSI, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-168 nėra įvykdytas. VTPSI išvadoje pateiktoje į bylą nurodė, kad privalomas nurodymas bus pripažintas įvykdytu tokiais atvejais: statytojas (ieškovė) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino išardo (nugriauna) neteisėtai pastatytą priestatą, sutvarko statybvietę ir aplinką arba remiantis teisės aktais gauna žemės sklypo valdytojo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimą (susitarimą) leidžiantį statyti priestatą arčiau negu trys metrai nuo sklypo ribos. Pažymėtina, kad ieškovė VTPSI 2018 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 2D-17252, kuriuo buvo nuspręsta, jog ieškovė nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo įstatyme nustatyta tvarka neskundė, tačiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-4788-821/2019) dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-168 termino pratęsimo, kuris buvo atmestas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinį teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
24. 2020 m. spalio 20 d. ieškovė V. T. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti statinį, įvertinęs, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su gatve, vadovaudamasis Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyta tvarka 2020 m. spalio 21 d. raštu Nr. 48SD-13706-(14.48.136E) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklype nebus apribota veikla, ar statinys nedarys neigiamos įtakos teritorijos prie žemės sklypo eksploatavimui, galimai jos plėtrai ar kitai planuojamai veiklai, jeigu besiribojančiame žemės sklype (kadastro Nr. 4162/0100-1675), esančiame Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini)g. 1B, bus išduodamas sutikimas statyti ūkinės paskirties statinį arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A33(1)-8151 nepritarė, kad V. T. ir J. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų išduotas sutikimas ūkio paskirties pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. A33(1)-8151 „Dėl informacijos pateikimo“ nepritarė ūkio pastato rekonstrukcijai, 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 48SD-14814-(14.48.104.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. 1 B. Apeliantė, nesutikdama su priimtais NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir VRSA administraciniais aktais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3149-815/2021 išaiškino, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi apeliantė pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu duoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, patikėjimo teise valdomu NŽT. Atsakovas NŽT, spręsdamas dėl sutikimo statyti statinius žemės sklype, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
25. Pirmosios instancijos teismas, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties pagrindu bylą, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti tokius procesinio dokumento trūkumus - pateikti CPK 111-114, 135 straipsnių reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, nagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčo teisenos taisykles, bei sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatytą žyminį mokestį bei pateikti duomenis apie jo sumokėjimą.
26. Ieškovė, šalindama 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo trūkumus pateikė ieškinį, kuriame suformavo tokius reikalavimus – 1) Pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD -14814-(14.48.104) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. A33(1)-8151. 2) Pripažinti ieškovei V. T. teisę rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės – Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo (pritarimo). 3) Priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių detalizaciją pateiksime vėliau. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. konstatavo, kad jis atitinka formalius ieškiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnis) ir yra apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnis), dėl ko ieškinį priėmė.
27. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodinėja, jog sprendimo rezoliucinėje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą privalomojo nurodymo (kuriuo ieškovė V. T. įpareigota nugriauti ūkinio pastato priestatą, kurio duomenys nurodyme nenurodyti (aukštis, ilgis, plotis, atstumai nuo kitų statinių ir pan.)) aspektu, nes privalomojo nurodymo visiškam įvykdymui nagrinėjamu atveju, ieškovės nuomone, reikalingas palankus sprendimas šioje civilinėje byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovei palankus sprendimas teisės į statybą gynimo dalyje taip pat atitiktų ir sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus. Esant tokiems apeliantės teiginiams, darytina išvada, kad iš esmės apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės ir padarytomis teisinėmis išvadomis, tačiau apeliantės netenkina procesinė bylos baigtis, kadangi teismas nepatvirtino, jog apeliantė yra tinkamai įteisinusi savavališkai pastatytą statinį, dėl kurio surašytas privalomas nurodymas ir atitinkamai ieškinį atmetė.
28. Teisėjų kolegija, pažymi, kad civilinės byla nagrinėjama pagal ieškovo, šiuo atveju apeliantės, nustatytas ieškinio ribas, t. y. ieškovei pareiškus teismui ieškinį, ieškovė nurodo ieškinio faktinį pagrindą ir suformuoja ieškinio dalyką – nurodo konkrečius ieškinio reikalavimus, kurių patenkinimas atitinka ieškovės siekiamą teisinį rezultatą.
29. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, ieškovo atsakovui reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).
30. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas). Ieškovei neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Teisėjų kolegija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą atlikti faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir kvalifikuoti šalių santykius, ką šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, o ieškinio reikalavimų suformavimas yra ieškovės teisinė pareiga.
32. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde teigia ir įrodinėja, jog apeliantės siekiamas teisinis rezultatas - galutiniam privalomojo nurodymo įvykdymui reikalingas NŽT sutikimas.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės siekiamą teisinį rezultatą ir ieškovės suformuotas ieškinio ribas – ieškinio pagrindą ir dalyką (ieškinio reikalavimus), sprendžia, jog apeliantės ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai, kaip reikalavimas, kurio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, apeliantės siekiam teisniam rezultatui.
34. Apeliantė ieškiniu reiškė reikalavimus pripažinti du administracinius sprendimus neteisėtais ir panaikinti juos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD -14814-(14.48.104) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. A33(1)-8151, pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto Nr. A33(1)-8151 pripažinimo neteistu ir panaikinimo nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko nepagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.
36. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-552/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3778-629/2019), tarpiniai administracinės procedūros sprendimai paprastai nėra savarankišku ginčo dalyku, o, atsižvelgiant į galutinius administracinės procedūros rezultatus, gali būti skundžiami teismui ir turi būti vertinami, t. y. atliekama jų teisėtumo patikra, sprendžiant dėl materialines teisines pasekmes sukeliančio individualaus administracinio akto, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto Nr. A33(1)-8151 turinį, sprendžia, jog šio rašto adresatas nėra apeliantė, jis pagal savo pobūdį yra tarpinis dokumentas, kuriame fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, kuris pats savaime nesukelia apeliantei teisinių pasekmių ir kurio, kaip savarankiško individualaus administracinio teisės akto, teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas to subjekto, kuriam jis nėra adresuotas, iniciatyva. Pažymėtina, kad raštas pateikiamas, kaip atsakymas į NŽT Vilniaus rajono skyriaus paklausimą, tačiau pats savaime nėra vykdomas, kadangi galutinį sprendimą dėl apeliantės prašymo priėmė NŽT Vilniaus rajono skyrius, kuriam priskirta funkcija tokiais atvejais priimti individualius administracinius aktus.
38. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei įvertinus ginčijamo administracijos rašto turinį bei teisinę paskirtį, byla dalyje dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto privalėjo būti nutraukta, kadangi šis raštas nėra individualus administracinis aktas, priimtas apeliantės atžvilgiu, jis nesukuria apeliantei teisinių pasekmių, o pagal savo turinį ir pobūdį, laikytinas tarpinstituciniu informaciniu raštu, todėl negali būti savarankiškas ginčo objektas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-644/2013).
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantė šiuo atveju nėra subjektas turintis teisę ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį šioje dalyje atmetė, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi apeliantė nėra subjektas turintis teisę ginčyti šį aktą, todėl civilinė byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta. Esant tokioms išvadoms, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto Nr. A33(1)-8151 ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovės V. T. reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. A33(1)-8151 nutraukti.
40. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo neturi.
41. NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsisakymas išduoti sutikimą rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), grindžiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepritarimu pastato rekonstrukcijai, kiti prašymo atmetimo motyvai nėra nurodomi.
42. Nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau VAĮ) 10 straipsnyje (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis) nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. spalio 31 d. VAĮ 8 straipsnis, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 10 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Tačiau šiuo atveju, įvertinus civilinės bylos duomenis bei apeliantės siekiamą teisinį rezultatą, šio administracinio akto panaikinimas, vien dėl to, kad jame nėra išsamiai ir aiškiai išdėstyti visi atmetimo teisiniai motyvai, nesukels apeliantei materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi NŽT sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas, kadangi ginčo statinio rekonstrukcija buvo įregistruota viešame registre dar iki skundžiamo akto priėmimo, o naujos pastato rekonstrukcijos apeliantė neketina atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas priimtas 2018 m. vasario 26 d., į tai, kad priėmus privalomąjį nurodymą ieškovė atliko statinio, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, kadastrinius matavimus, kurie buvo įregistruoti viešame registre, t. y. buvo įregistruotas ginčo statinys su jau pastatytu priestatu, tokios pat išvaizdos, konfigūracijos, koks buvo užfiksuotas VTPSI akte, kuriuo nustatyta savavališka statyba, o taip pat pastatytas neišlaikant trijų metrų atstumo iki žemės sklypo ribos, VĮ Registrų centras nereikalavo NŽT sutikimo dėl neišlaikyto atstumo iki žemės sklypo ribos, spręstina, kad VTPSI nustatytas pažeidimas nebuvo kliūtis pabaigti statinio registraciją su jo rekonstrukcija viešame registre, viešo registro duomenys nenuginčyti, todėl pripažįstami galiojančiais.
43. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu iš dalies galima būtų sutikti, kad raštas nėra pakankamai motyvuotas, tačiau tai neturėtų reikšmės apeliantės siekiamam teisiniam rezultatui ir nesudarytų pagrindo pripažinti, jog teismo padarytas pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimui.
44. Teisėjų kolegijos nuomone apeliantė 2020 m. spalio 20 d. prašymu siekė ne atlikti dar vieną naują statinio rekonstrukciją, o gauti NŽT sutikimą dėl jau įregistruotos viešame registre ginčo pastato rekonstrukcijos. Esant tokiai pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, su kuria teisėjų kolegija sutinka, šiuo atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto pripažinimas ir panaikinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių apeliantei, kadangi viešame registruojant rekonstrukciją VĮ Registrų centras nepriėmė sprendimo, jog toks sutikimas turi būti pateiktas. Esminis momentas, kuris šiuo atveju, reikšmingas, apeliantės siekiam teisiniam rezultatui pasiekti, yra VTPSI sprendimas, jog apeliantė nėra įvykdžiusi 2018 m. vasario 26 d. privalomojo nurodomo, kuriuo visiško įvykdymo pripažinimo ir siekė pareikštu ieškiniu apeliantė. Teisėjų kolegija laiko, kad šios nagrinėjamos bylos objektas nėra 2018 m. vasario 26 d. privalomojo nurodomo įvykdymas pagal apeliantės suformuotas ieškinio ribas, todėl dėl jo plačiau nepasisako. Tačiau pažymi, kad privalomo nurodymo įvykdymo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitoje byloje pagal apeliantės arba VTPSI iniciatyva reiškiamus reikalavimus pripažinti, kad privalomas nurodymas įvykdytas arba taikyti teisines pasekmes dėl privalomo nurodymo nevykdymo.
45. Apeliantė ieškiniu taip pat reiškė reikalavimą pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo (pritarimo).
46. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
47. Šiuo atveju ieškovės teisė rekonstruoti statinį įtvirtinta tiesiogiai taikomame pagrindiniame valstybės įstatyme Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kas reiškia, kad toks teisės pripažinimas nėra reikalingas. Šios teisės kaip savarankiško ieškinio reikalavimo pripažinimas nesukurtų ieškovei materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi ši teisė yra ieškovės kaip nuosavybės teisės savininkės sudedamoji dalis ir preziumuojama, todėl toks ieškinio reikalavimas, nesant reikalavimo ginti pažeistą teisę negali būti patenkintas. Pažymėtina, kad apeliantė tuo pačiu ieškinio reikalavimu prašė pripažinus teisę rekonstruoti statinį, leisti įteisinti rekonstrukcijos rezultatus viešame registre. Teisėjų kolegija, pažymi, kad tik pažeidus ieškovės teisę į nuosavybę, taip pat asmenims atlikus neteisėtus veiksmus, kuriais yra sukuriami ribojimai rekonstruoti statinį priklausantį ieškovei, sudarytų pagrindą reikšti ieškinį dėl apeliantės pažeistų teisių gynimo.
48. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 28 d. buvo atliktas ginčo ūkinio pastato kadastro duomenų nustatymas. 2018 m. liepos 13 d. ieškovė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. spalio 20 d. apeliantė pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą dėl sutikimo rekonstruoti nurodytą statinį. VTPSI išvadoje nurodė, kad savavališkos statybos faktas Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo registruotas tik dėl pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
49. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinys rekonstruotas, jo rekonstrukcija įregistruota viešame registre, duomenys galiojantys ir neginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei teisę rekonstruoti pagalbinio ūkinio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įteisinti rekonstrukcijos rezultatus be žemės savininkės Lietuvos Respublikos valstybės sutikimo pagal suformuluotą tokio reikalavimo pagrindą – tikslu įteisinti savavališkos statybos padarinius pagal 2018 m. birželio 28 d. atliktus statinio kadastro duomenis ir 2018 m. liepos 13 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, negali būti tenkinamas, nes suformuluoto reikalavimas pagrindas prieštarauja pačiam reikalavimo dalykui, neturi, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami.
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir kvalifikavo šalių santykius, procesiniame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išdėstė savo padarytas išvadas, todėl naikinti ar pakeisti pirmosios teismo sprendimą apeliantės nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
53. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir ginčo dalyką, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė pagrįstas teisines išvadas, pagal ieškovės suformuotą ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytas apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl atsakovės NŽT rašto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei teisės į rekonstrukciją pripažinimo ir rekonstrukcijos rezultatų įteisinimo be NŽT sutikimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas Nr. A33(1)-8151 ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
atmesti ieškovės V. T. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas Nr. A33(1)-8151 ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė